Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Venecijos respublika it Repubblica di Venezia oficialiai Šviesiausioji Venecijos respublika it Serenissima Repubblica di

Venecijos respublika

  • Pagrindinis puslapis
  • Venecijos respublika
Venecijos respublika
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Venecijos respublika (it. Repubblica di Venezia), oficialiai Šviesiausioji Venecijos respublika (it. Serenissima Repubblica di Venezia) – istorinė Europos valstybė, egzistavusi šiaurės rytų Italijoje nuo VII amžiaus pabaigos iki 1797 m.

Šviesiausioji Venecijos respublika
it. Serenissima Repubblica di Venezia
ven. Serenìsima Repùblega de Venexia
Bizantijos imperijos dalis (iki IX a.)
←
697 – 1797 →
 

Herbas,
XVII–XVIII a.
Venecijos respublika prieš Prancūzijos revoliuciją 1789 m.
Sostinė Venecija
Valdymo forma Respublika
Dožas
 697–717 (tradiciškai)
 1789–1797
Era Viduramžiai, Naujieji laikai
 - Venecijos respublikos įsteigimas 697 m., 697
 - Leobeno sutartis 1797 m.

Valstybės centras buvo Adrijos jūros šiaurės vakarinėje dalyje, Venecija turėjo kolonijų Adrijos jūros pakrantėse, Egėjo, Marmuro ir Juodosios jūros baseinuose, kurį laiką net Kryme ir Kipre. Be to, Venecijos prekybinės veikė Flandrijoje, Magrebe, Aleksandrijoje, Ake, Konstantinopolyje ir Trabzone bei daugelyje Adrijos jūros pakrantės miestų.

Dėl miesto globėjo Evangelisto Morkaus kartais vadinta Šv. Morkaus respublika (it. Repubblica di San Marco).

Prekybos ir jūrų galybė

Kilmingųjų respublika klestėjo, nes veikė kaip prekybos tarp Bizantijos ir Šventosios Romos imperijos centras ir kartu monopolizavo prekybą svarbiomis prekėmis. Tam palankias sąlygas sudarė Italijos susiskaldymas. Pelningąją tolimąją prekybą (su Levantu) vykdė išskirtinai kilmingieji, kurie didžiąja dalimi ėmė kontroliuoti ir politinę valdžią, panaikino liaudies susirinkimus.

Apie Venecijos istorijos pradžią žinoma daugiausia iš legendų, o patikimų istorinių šaltinių yra mažai. Daugybė rašytinių šaltinių išlikę tik nuo XIII a. Prie legendų kūrimo ženkliai prisidėjo valstybės užsakyti istorijos veikalai. Venecijos visuomenei būdingi bruožai dažnai buvo projektuojami į praeitį, buvo nutylima tai, kas neatitiko Venecijos respublikos sutelktumo, teisingumo ir jėgų balanso idealų.

Venecijos respublikai, nepaisant santykinai ribotų resursų ir padrikų valdų, pavyko pasiekti pirmaeilį vaidmenį Viduržemio jūros regiono politikoje. Siekdama savo tikslų, Venecija iš pradžių laviravo tarp didžiųjų valstybių – Bizantijos, Šventosios Romos imperijos ir popiežių (Bažnyčios valstybės) interesų, naudojosi savo laivyno galia ir išmaniais diplomatais, taikė prekybos blokadas bei samdėsi profesionalią kariuomenę. Kartu Venecija turėjo gintis nuo kitų Italijos prekybos miestų – Amalfio, Pizos, Bolonijos ir visų pirma Genujos konkurencijos. Tik didelės teritoriniu požiūriu valstybės, Osmanų imperija ir Ispanija, galėjo spausti Veneciją karinėmis priemonėmis, o naujai susiformavusios ar iškilusios prekybinės valstybės kaip Nyderlandai, Portugalija ir Didžioji Britanija įveikė Veneciją ekonomiškai. 1797 m. miestą užėmė Prancūzija ir gegužės 12 d. Didžioji taryba (it. Maggior Consiglio, ven. Mazor Consegio) nubalsavo už respublikos panaikinimą.

Istorija

Priešistorė

Šiaurės vakarinės Adrijos jūros įlankos pakrantėse ir šiaurės Italijoje senovėje gyveno venetų gentis, nuo kurių vardo kilo ir Venecijos pavadinimas. Palei pakrantę iš Brentos ir kitų mažesnių upių sąnašų susidarė salų grupė. Čia nuo etruskų laikų buvo įsikurusios nedidelės žvejų gyvenvietės. Pasak legendos, gyventojų skaičius pasipildė prieglobsčio ieškojusiais pabėgėliais, kai 410 m. įsiveržė Alaricho vadovaujami vestgotai ir ypač 452 m., kai įsiveržę Atilos vadovaujami hunai sugriovė Akvilėją ir užkariavo visą aukštutinę Italiją iki Po upės. Po to, kai 568 m. į Italiją įsiveržė langobardai, lagūnos salas pasiekė dar viena pabėgėlių banga. Taip atsirado keletas miesto tipo gyvenviečių: Gradas, , , Kjodža. Legendinė Venecijos įkūrimo data – 421 m. kovo 25 d. – galbūt gali būti siejama su gyventojų prisiminimais apie šias migrantų bangas.

Bizantijos laikotarpis

Po Vakarų Romos imperijos žlugimo Venecijos salos kartu su visa Italija pateko Odoakro, po to ostgotų valdžion. Imperatoriui Justinianui I užkariavus ostgotų valstybę (apie 535–562 m.), lagūna aiteko Rytų Romos imperijai. 569 m. didžiąją dalį Italijos užkariavus langobardams imperatorius Marikijus buvo priverstas pakraščių provincijoms suteikti didesnį savarankiškumą. Taip VI a. pabaigoje buvo įkurtas Ravenos egzarchatas. Egzarchas provincijos karinių ir civilinių reikalų tvarkytoju skyrė Magister militum. Lagūnoje jam pavaldūs buvo tribūnai. Provincijos sostine iš pradžių buvo , tačiau jį 639 m. nukariavo, o 666 m. sugriovė langobardai. Po to provincija faktiškai buvo panaikinta ir lagūna palikta savivaldai. Vyskupo rezidencija 635 m. iš buvo perkelta į saugesnį . Jau nuo VI a. svarbų vaidmenį jau atliko prekyba su žemynine Europa, visų pirma druska ir prieskoniais, o VIII a. ši prekyba dar gerokai išaugo.

Per daugelį karų su langobardais iškilo poreikis glaudžiau bendradarbiauti. Pagal tradicinę versiją, dvasiniai ir pasaulietiniai gyventojų vadovai, kartu su salų grupės gyventojais, 697 m. išrinko Paulių Lucijų Anafestą (Paolo Lucio Anafesto) vyriausiuoju vadu iki gyvos galvos; vėliau šios pareigos sietos su dožo titulu. Vyriausybės būstinė pradžioje buvo Eraklėjoje, 742 m. buvo perkelta į Malamoką, o 810 m. į tuo metu tuščią salą, kur susikūrė Venecijos miestas. 806 m. Venecijos miestai trumpam buvo prijungti prie Karolio Didžiojo imperijos, bet jau 812 m. kartu su Dalmatija buvo grąžinti Bizantijai.

Netrukus po to Venecijos respublika, naudodamasi savo patogia ir saugia padėtimi tarp Bizantijos ir Frankų imperijos, tapo turtingu ir galingu prekybiniu miestu. Jos laivynai kartu su Bizantija sėkmingai kovėsi su normanais ir saracėnais pietų Italijoje, taip pat ir su slavais rytiniame Adrijos jūros krante. Apie 841 m. Venecijos respublika pasiuntė 60 galerų (kiekvienoje 200 vyrų) laivyną padėti Bizantijai išvyti arabus iš Krotonės, bet to nepavyko padaryti. 1000 m. (Pietro II Orseolo) pasiuntė 6 laivus kovoti su kroatų piratais Dalmatijoje. Prie rytinės Adrijos jūros lagūnų salų buvo prijungta Istrija, o Dalmatijos pakrantės miestai 997 m. savanoriškai pasidavė Venecijos globai. Būdama Adrijos jūros valdove, Venecija faktiškai buvo visiškai nepriklausoma, tačiau dar ilgą laiką respublika išlaikė formalius politinius ryšius su Bizantijos imperija.

Respublikos suklestėjimas

Venecija tapo nepaprastai turtinga, valdydama prekybos kelius tarp Europos ir Levanto, tad plėtė savo valdas Adrijos jūroje ir už jos ribų. 1084 m. (Domenico Selvo) asmeniškai vadovavo laivynui kare su normanais, bet buvo nugalėtas ir prarado 9 didžiąsias galeras, didžiausius ir geriausiai ginkluotus laivus Venecijos karo laivyne.

Kryžiaus žygių laikotarpiu Venecija suklestėjo ir išplėtė savo prekybinius ryšius į visus Artimuosius ir Vidurinius Rytus, nepaisant kitų Italijos respublikų (Pizos ir Genujos) konkurencijos. Venecija dalyvavo kryžiaus žygiuose beveik nuo pat jų pradžios. 200 venecijiečių laivų padėjo užimti pakrantės miestus Sirijoje po Pirmojo kryžiaus žygio ir 1123 m. jiems buvo suteikta faktinė savivalda Jeruzalės karalystėje pagal Pactum Warmundi. 1110 m. Ordelafo Faljero (Ordelafo Faliero) 100 laivų flotilė padėjo Jeruzalės karaliui Balduinui I užimti Sidono miestą.

Respublikos viduje ne kartą kilo kova tarp demokratiškosios ir aristokratiškosios partijų. Buvo net pasiūlymų dožų valdymą iki gyvos galvos keisti į paveldimąją monarchiją. Po vieno iš sukilimų, kuriame žuvo dožas (Vitale II Michiel), 1172 m. pirmą kartą buvo sušaukta iš renkamų deputatų susidedanti Didžioji taryba, kuri tapo aukščiausia valdžios institucija ir stipriai ribojo dožų galią. Nuo respublikos pradžios šaukti visuotiniai liaudies susirinkimai imti šaukti tik išskirtiniais atvejais, o 1423 m. panaikinti. Valdant aristokratijai, buvo sukurta respublikos teisinė sistema ir administracinė sandara.

XII a. Venecija gavo didelių prekybos privilegijų Bizantijos imperijoje ir ji dažnai tiekdavo imperijai karinius laivus. 1182 m. Konstantinopolyje kilo didelis antivakarietiškas maištas, kuris buvo nutaikytas prieš lotynus, ypač venecijiečius. Daugelis imperijoje pavydėjo Venecijai įtakos ir turtų, tad 1182 m., kai Andronikas I Komninas įžengė į Konstantinopolį, venecijiečių turtai buvo konfiskuoti, o jų savininkai išvyti ar įkalinti. Tai ypač supykdė respublikos valdžią. Venecijos laivynas buvo labai svarbus Ketvirtajame kryžiaus žygyje, bet kai kryžiuočiai neturėjo pinigų sumokėti, dožas (Enrico Dandolo) sutiko juos gabenti, jei jie užims Venecijai Zaros miestą Dalmatijoje (dabar Zadaras, Kroatija), kuris sukilo 1183 m. ir pasiprašė popiežiaus ir Vengrijos karaliaus globos bei buvo gerai įtvirtintas. Kai kryžiuočiai užėmė miestą, jie buvo nukreipti prieš Bizantijos imperijos sostinę Konstantinopolį, Venecijos priešą nuo 1182 m. įvykusių skerdynių. Miestas buvo užimtas ir nusiaubtas 1204 m. Bizantija nebeatsigavo ir galiausiai buvo užimta Osmanų, kurie sukūrė Osmanų imperiją, o ši užėmė Balkanus, Vengriją ir net kelis kartus apgulė Vieną. Kryžiuočiams dalinantis Bizantijos imperiją, Venecija gavo tris aštuntąsias jos teritorijos – daugybę salų Egėjo jūroje, įskaitant Kretą ir Euboją. Egėjo salos suformavo Venecijos valdomą Nakso, arba Salyno, kunigaikštystę (it. Ducato di Nasso, Ducato dell'arcipelago). Visgi Venecija nesugebėjo išgelbėti Lotynų imperijos nuo žlugimo 1261 m., o vėlesni Bizantijos imperatoriai ypač dideles teises Konstantinopolyje suteikė genujiečiams. Venecijiečiai buvo nustumti į antrąjį planą.

1295 m. dožas (Pietro Gradenigo) pasiuntė 68 laivus užpulti Genujos laivyną Aleksandretoje (dabar Iskenderunas, Turkija), dar 100 laivų užpuolė genujiečius 1299 m. Venecija 1350–1381 m. su pertraukomis kariavo prieš Genują ir ją nugalėjo 1380 m. Kjodžos mūšyje, kuriame užsitikrino stipriausias pozicijas rytinėje Viduržemio jūros dalyje silpstančios Genujos imperijos sąskaita.

Aristokratinė-oligarchinė respublikos sandara 1297 m. pasidarė dar uždaresnė: kasmet renkami deputatai buvo pakeisti paveldimąja kolegija, į kurios sudėtį įėjo į vadinamąją Auksinę knygą (it. Libro d'Oro) įrašyti kilmingieji. Po 1310 m. įsteigta Dešimties taryba (it. Consiglio dei Dieci), kuriai buvo patikėta su plačiais įgaliojimais tvarkyti respublikos vidaus reikalus, papildė aristokratinę valdymo sistemą. Nuo to laiko Auksinė knyga buvo atverčiama tik retais atvejais (1379 m., 1646 m., 1684–1699 m., 1769 m.) ir tik nedaugelis šeimų buvo įtrauktos į deputatus. Už savo sąmokslą prieš aristokratiją 1355 m. dožas sumokėjo gyvybe. Permainos Levante paskatino respubliką savo pagrindinį dėmesį atkreipti į Italiją, ypač po to, kai konkurentė Genuja 1381 m. buvo nugalėta po 130 metų trukusios kovos. Venecijos žemyninės valdos (it. Domini di Terraferma) vis labiau plėtėsi. Vičenca, Verona, Basano del Grapa, Belunas ir Paduja su savo teritorijomis buvo prijungtos 1404–1405 m., Friulis – 1421 m., Breša ir Bergamas – 1428 m., Krema – 1448 m., tuo pačiu metu buvo baigtas Jonijos salų užkariavimas. Galiausiai paskutinio Kipro karaliaus našlė venecijietė Kotryna (Katerina Kornaro) 1489 m. užleido respublikai Kipro salą. Venecijiečiai atstatė keletą sukilimo prieš tamplierius metu sugriautų miestų, nors didžiausio iš jų, Limoso,[paaiškinti] atstatyti nepavyko.

1410 m. Venecija turėjo 3 300 laivų, kuriuose tarnavo 36 tūkst vyrų, užėmusi daugumą aplinkinių žemių ir tokius svarbius miestus kaip Verona (kuri prisiekė ištikimybę 1405 m.) ir Paduja. XV a. pabaigoje Italijos miestuose-valstybėse buvo daugybė vergų. 1414–1423 m. Venecijoje parduota apie 10 tūkst. vergų, iš kurių didžioji dalis buvo jaunos moterys iš Rusijos, Graikijos, Bosnijos, Gruzijos, Armėnijos, Bulgarijos ir Turkijos.

XV a. pabaigoje Venecijos respublika buvo turtinga ir galinga, o jos gyventojų mokslinis bei meninis išprusimas buvo žymiai aukštesnis nei kitose Europos šalyse. Prekyba ir pramonė klestėjo. Klestėjo ir paprasti Venecijos gyventojai, nes mokesčiai buvo nedideli, o valdymas turėjo švelnų pobūdį, nors vyko politinių nesikaltinų, kuriems nagrinėti 1539 m. buvo paskirti trys valstybiniai inkvizitoriai.

Respublikos saulėlydis

Kambrų lyga, Lepantas ir Kipro praradimas

1423 m. Osmanų imperija pradėjo jūrinę kampaniją, kai kilo septynerius metus trukęs karas su Venecija dėl Egėjo ir Adrijos jūros kontrolės. Karas su Venecija atsinaujino 1463 m. ir vyko iki 1479 m., kai buvo sudaryta palanki taikos sutartis. 1480 m.(netrukdomi Venecijos laivyno) turkai užėmė Rodą ir Otrantą. 1490 m. Venecijoje gyveno apie 180 tūkst. žmonių.

Karas su Osmanais vyko 1499–1503 m. Venecija sudarė sąjungą su Prancūzijos karaliumi Liudviku XII prieš Milaną, gaudama Kremoną. Tais pačiais metais Osmanų sultonas pasiuntė į (dabar Nafpaktas, Graikija) armiją ir didelį laivyną. Dožas (Antonio Grimani), geresnis verslininkas ir diplomatas nei jūreivis, buvo nugalėtas Dzonkijaus mūšyje prie dabartinio 1499 m. Turkai vėl nusiaubė Friulį. Venecija atsisakė Lepanto, Modono ir Korono bazių.

Veneciją nuo jūros reikalų atitraukė sudėtinga situacija , vienoje iš turtingiausių Italijos sričių, kuri nominaliai buvo Popiežiaus valstybės dalis, bet iš tiesų buvo suskilusi į daugybę valdų, kurias sunkiai sekėsi kontroliuoti popiežiaus karvedžiams. Norėdami Venecijos žemių, jos kaimynai 1508 m. susijungė į , vadovaujant popiežiui Julijui II. Popiežius norėjo Romanijos, imperatorius Maksimilijonas Friulių ir Veneto srities, Ispanija Apulijos uostų, Prancūzijos karalius Kremonos, Vengrija Dalmatijos ir vienas kito pretenduojamų valdų. Prancūzija ruošėse pulti dideles Venecijos pajėgas. 1509 m. gegužės 14 d. Venecija buvo sutriuškinta Agnadelo mūšyje. Tai vienas iš svarbiausių įvykių Venecijos istorijoje. Prancūzų ir Šventosios Romos imperijos kariai pradėjo Veneto srities okupaciją, bet Venecija išsigelbėjo diplomatinėmis priemonėmis. Ispanija atsitraukė gavusi Apulijos uostus, o popiežius suprato pavojų, kurį kelia Venecijos sunaikinimas (tuo metu Venecijos respublika buvo vienintelė Italijos valstybė, gebėjusi pasipriešinti tokioms galingoms valstybėms kaip Prancūzijos karalystė ar Osmanų imperija). užėmė Padują 1509 m. liepą ir apgynė nuo ją apgulusių imperijos karių. Ispanija ir popiežius nutraukė sąjungą su Prancūzija, be to, Venecija iš prancūzų atgavo Brešą ir Veroną. Po septynerių ilgų metų respublika atgavo valdas į vakarus nuo Ados. Nors pralaimėjimas baigėsi pergale, 1509 m. baigėsi Venecijos ekspansija.

1489 m., pirmaisiais Venecijos valdymo Kipre metais, turkai užpuolė Karpazo pusiasalį, nusiaubė gyvenvietes, daug žmonių pagrobė į vergiją. 1539 m. turkų laivynas užpuolė ir sugriovė Limasolį. Bijodama Osmanų imperijos, Venecija sutvirtino Famagustos, Nikosijos ir Kirenijos miestus, bet kiti buvo lengvas grobis turkams. 1563 m. Venecijos gyventojų skaičius sumažėjo iki 168 tūkst.

1570 m. turkai vėl puolė, bet šįkart tai buvo plataus masto invazija. 60 tūkst. karių, įskaitant raitiją ir artileriją, vadovaujami Mustafos Pašos be pasipriešinimo išsilaipino prie Limasolio liepos 2 d. ir apgulė Nikosiją. Rugsėjo 9 d. miestas buvo paimtas ir nužudyta 20 tūkst Nikosijoje gyvenusių graikų ir venecijiečių, o miestas buvo nusiaubtas. Žinia apie skerdynes pasklido ir po kelių dienų Kirenija pasidavė be kovos. Tačiau Famagusta heroiškai gynėsi nuo 1570 m. rugsėjo iki 1571 m. rugpjūčio.

Kritus Famagustai, turkai pradėjo valdyti Kiprą. Po dviejų mėnesių nugalėjo turkų laivyną Lepanto mūšyje. Tačiau ši pergalė pasiekta per vėlai, kad išgelbėtų Kiprą, kurį turkai valdė dar tris šimtmečius. 1575 m. Venecijoje gyveno 175 tūkst žmonių, 1581 m. – 124 tūkst.

XVII amžius

1605 m. kilo konfliktas su Šventuoju Sostu, kai už smulkius nusikaltimus buvo suimti du dvasininkai, o po to buvo išleistas įstatymas, apribojantis Bažnyčios teisę įsigyti žemę. Popiežius Paulius V teigė, kad šie Venecijos sprendimai prieštarauja kanonų teisei ir reikalavo juos panaikinti. Jai atsisakius, Venecijai buvo paskelbtas popiežiaus . Respublika nekreipė dėmesio į interdiktą ar ekskomuniką ir liepė kunigams toliau vykdyti savo pareigas. Interdiktas buvo panaikintas po metų, kai įsikišo Prancūzija, pasiūliusi kompromisą.

XVII a. antroje pusėje vyko ilgi karai su Osmanų imperija: (1645–1669) Venecija prarado Kretą, didžiausią užjūrio valdą. Tačiau 1684 m., kai kilo , Venecija pradėjo , trukusį iki 1699 m. Per jį Venecija užėmė Morėjos pusiasalį.

Nuosmukis

1714 m. gruodį turkai pradėjo paskutinį Turkų–Venecijos karą. Jie užėmė ir salas bei Korintą. Danjelė Dolfinas (Daniele Dolfin), Venecijos laivyno vadas, manė, kad geriau išsaugoti laivyną nei juo rizikuoti dėl Morėjos. Kai jis atvyko, Nauplija (dab. Nafplijas), (dab. Metonė), ir (dab. Monemvasija) jau buvo užimti. Leukadė Jonijos salose, ir bazės Kretoje – apleistos. Turkai išsilaipino Korfu (Kerkyros) saloje, bet gynėjai juos išvarė. O austrai sutriuškino turkus Petrovaradino mūšyje 1716 m. rugpjūčio 5 d., bet iš Venecijos pastangų Egėjo jūroje ir Dardaneluose 1717 ir 1718 m. buvo mažai naudos. Pasarovico (Požarevaco) taikos sutartis 1718 m. liepos 21 d. suteikė Austrijai nemažai teritorijų, o Venecija prarado Morėją. 1792 m. kadaise didelis Venecijos prekybos laivynas sumažėjo iki 309 laivų.

Žlugimas

1793 m. prancūzai įveikė austrus ir užėmė Pjemontą. Napoleono armija kirto neutralios Venecijos sieną, persekiodama austrų armiją. Metų gale prancūzų kariai užėmė Venecijos valstybę iki Adidžės upės. Vičencą, ir Friulį buvo užėmę austrai. Kitais metais Napoleonas nusitaikė į austrų valdas anapus Alpių. Pagal slaptą Leobeno taikos sutartį tarp austrų ir prancūzų, 1797 m. balandžio 18 dieną austrams atiteko Venecijos valdos.

Bandymai atkurti respubliką

Venecijietiškojo nacionalizmo, vadinamo „venetizmu“ (it. ir ven. venetismo), judėjimo nariai rengia nesmurtines demonstracijas ar balotiruoja į politinius postus. Svarbiausios venetizmo organizacijos yra Liga Veneta ir Liga Veneta Repubblica, norinčios atkurti istorinę Venecijos respubliką. Tai vienas iš atsiskyrimo nuo Italijos Respublikos judėjimų. Kol kas nė vienas nepriartėjo prie sėkmės.

Išnašos

  1. Žr. straipsnį „Šviesybė“. Į dožą būdavo kreipiamasi pagarbiais kreipiniais „Šviesiausiasis valdove“ (it. Serenissimo Principe) ir „Jūsų Šviesybe“ (it. Vostra Serenità).
  1. ARCHEOLOGIA DELLA LAGUNA DI VENEZIA
  2. Cassiodor, Variae, X, 27 und XII, 24.
  3. J. J. Norwich, A History of Venice, p. 32.
  4. J. J. Norwich, A History of Venice, p. 53.
  5. J. J. Norwich, A History of Venice, p. 72.
  6. J. J. Norwich, A History of Venice, p. 77.
  7. J. J. Norwich, A History of Venice, p. 83.
  8. J. J. Norwich, A History of Venice, p. 176-180.
  9. How To Reboot Reality — Chapter 2, Labor
  10. Welcome to Encyclopædia Britannica's Guide to History
  11. J. J. Norwich, A History of Venice, p. 494.
  12. J. J. Norwich, A History of Venice, p. 591.
Vikiteka: Venecijos respublika – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 09 Lie, 2025 / 19:02

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Venecijos respublika, Kas yra Venecijos respublika? Ką reiškia Venecijos respublika?

Venecijos respublika it Repubblica di Venezia oficialiai Sviesiausioji Venecijos respublika it Serenissima Repubblica di Venezia istorine Europos valstybe egzistavusi siaures rytu Italijoje nuo VII amziaus pabaigos iki 1797 m Sviesiausioji Venecijos respublika it Serenissima Repubblica di Venezia ven Serenisima Republega de VenexiaBizantijos imperijos dalis iki IX a 697 1797 Herbas XVII XVIII a Location of Venecijos respublikaVenecijos respublika pries Prancuzijos revoliucija 1789 m Sostine VenecijaValdymo forma RespublikaDozas 697 717 tradiciskai 1789 1797Era Viduramziai Naujieji laikai Venecijos respublikos įsteigimas 697 m 697 Leobeno sutartis 1797 m Valstybes centras buvo Adrijos juros siaures vakarineje dalyje Venecija turejo koloniju Adrijos juros pakrantese Egejo Marmuro ir Juodosios juros baseinuose kurį laika net Kryme ir Kipre Be to Venecijos prekybines veike Flandrijoje Magrebe Aleksandrijoje Ake Konstantinopolyje ir Trabzone bei daugelyje Adrijos juros pakrantes miestu Del miesto globejo Evangelisto Morkaus kartais vadinta Sv Morkaus respublika it Repubblica di San Marco Prekybos ir juru galybeKilminguju respublika klestejo nes veike kaip prekybos tarp Bizantijos ir Sventosios Romos imperijos centras ir kartu monopolizavo prekyba svarbiomis prekemis Tam palankias salygas sudare Italijos susiskaldymas Pelningaja tolimaja prekyba su Levantu vykde isskirtinai kilmingieji kurie didziaja dalimi eme kontroliuoti ir politine valdzia panaikino liaudies susirinkimus Apie Venecijos istorijos pradzia zinoma daugiausia is legendu o patikimu istoriniu saltiniu yra mazai Daugybe rasytiniu saltiniu islike tik nuo XIII a Prie legendu kurimo zenkliai prisidejo valstybes uzsakyti istorijos veikalai Venecijos visuomenei budingi bruozai daznai buvo projektuojami į praeitį buvo nutylima tai kas neatitiko Venecijos respublikos sutelktumo teisingumo ir jegu balanso idealu Venecijos respublikai nepaisant santykinai ribotu resursu ir padriku valdu pavyko pasiekti pirmaeilį vaidmenį Vidurzemio juros regiono politikoje Siekdama savo tikslu Venecija is pradziu laviravo tarp didziuju valstybiu Bizantijos Sventosios Romos imperijos ir popieziu Baznycios valstybes interesu naudojosi savo laivyno galia ir ismaniais diplomatais taike prekybos blokadas bei samdesi profesionalia kariuomene Kartu Venecija turejo gintis nuo kitu Italijos prekybos miestu Amalfio Pizos Bolonijos ir visu pirma Genujos konkurencijos Tik dideles teritoriniu poziuriu valstybes Osmanu imperija ir Ispanija galejo spausti Venecija karinemis priemonemis o naujai susiformavusios ar iskilusios prekybines valstybes kaip Nyderlandai Portugalija ir Didzioji Britanija įveike Venecija ekonomiskai 1797 m miesta uzeme Prancuzija ir geguzes 12 d Didzioji taryba it Maggior Consiglio ven Mazor Consegio nubalsavo uz respublikos panaikinima IstorijaPriesistore Siaures vakarines Adrijos juros įlankos pakrantese ir siaures Italijoje senoveje gyveno venetu gentis nuo kuriu vardo kilo ir Venecijos pavadinimas Palei pakrante is Brentos ir kitu mazesniu upiu sanasu susidare salu grupe Cia nuo etrusku laiku buvo įsikurusios nedideles zveju gyvenvietes Pasak legendos gyventoju skaicius pasipilde prieglobscio ieskojusiais pabegeliais kai 410 m įsiverze Alaricho vadovaujami vestgotai ir ypac 452 m kai įsiverze Atilos vadovaujami hunai sugriove Akvileja ir uzkariavo visa aukstutine Italija iki Po upes Po to kai 568 m į Italija įsiverze langobardai lagunos salas pasieke dar viena pabegeliu banga Taip atsirado keletas miesto tipo gyvenvieciu Gradas Kjodza Legendine Venecijos įkurimo data 421 m kovo 25 d galbut gali buti siejama su gyventoju prisiminimais apie sias migrantu bangas Bizantijos laikotarpis Po Vakaru Romos imperijos zlugimo Venecijos salos kartu su visa Italija pateko Odoakro po to ostgotu valdzion Imperatoriui Justinianui I uzkariavus ostgotu valstybe apie 535 562 m laguna aiteko Rytu Romos imperijai 569 m didziaja dalį Italijos uzkariavus langobardams imperatorius Marikijus buvo priverstas pakrasciu provincijoms suteikti didesnį savarankiskuma Taip VI a pabaigoje buvo įkurtas Ravenos egzarchatas Egzarchas provincijos kariniu ir civiliniu reikalu tvarkytoju skyre Magister militum Lagunoje jam pavaldus buvo tribunai Provincijos sostine is pradziu buvo taciau jį 639 m nukariavo o 666 m sugriove langobardai Po to provincija faktiskai buvo panaikinta ir laguna palikta savivaldai Vyskupo rezidencija 635 m is buvo perkelta į saugesnį Jau nuo VI a svarbu vaidmenį jau atliko prekyba su zemynine Europa visu pirma druska ir prieskoniais o VIII a si prekyba dar gerokai isaugo Per daugelį karu su langobardais iskilo poreikis glaudziau bendradarbiauti Pagal tradicine versija dvasiniai ir pasaulietiniai gyventoju vadovai kartu su salu grupes gyventojais 697 m isrinko Pauliu Luciju Anafesta Paolo Lucio Anafesto vyriausiuoju vadu iki gyvos galvos veliau sios pareigos sietos su dozo titulu Vyriausybes bustine pradzioje buvo Eraklejoje 742 m buvo perkelta į Malamoka o 810 m į tuo metu tuscia sala kur susikure Venecijos miestas 806 m Venecijos miestai trumpam buvo prijungti prie Karolio Didziojo imperijos bet jau 812 m kartu su Dalmatija buvo grazinti Bizantijai Netrukus po to Venecijos respublika naudodamasi savo patogia ir saugia padetimi tarp Bizantijos ir Franku imperijos tapo turtingu ir galingu prekybiniu miestu Jos laivynai kartu su Bizantija sekmingai kovesi su normanais ir saracenais pietu Italijoje taip pat ir su slavais rytiniame Adrijos juros krante Apie 841 m Venecijos respublika pasiunte 60 galeru kiekvienoje 200 vyru laivyna padeti Bizantijai isvyti arabus is Krotones bet to nepavyko padaryti 1000 m Pietro II Orseolo pasiunte 6 laivus kovoti su kroatu piratais Dalmatijoje Prie rytines Adrijos juros lagunu salu buvo prijungta Istrija o Dalmatijos pakrantes miestai 997 m savanoriskai pasidave Venecijos globai Budama Adrijos juros valdove Venecija faktiskai buvo visiskai nepriklausoma taciau dar ilga laika respublika islaike formalius politinius rysius su Bizantijos imperija Respublikos suklestejimas Venecija tapo nepaprastai turtinga valdydama prekybos kelius tarp Europos ir Levanto tad plete savo valdas Adrijos juroje ir uz jos ribu 1084 m Domenico Selvo asmeniskai vadovavo laivynui kare su normanais bet buvo nugaletas ir prarado 9 didziasias galeras didziausius ir geriausiai ginkluotus laivus Venecijos karo laivyne Kryziaus zygiu laikotarpiu Venecija suklestejo ir isplete savo prekybinius rysius į visus Artimuosius ir Vidurinius Rytus nepaisant kitu Italijos respubliku Pizos ir Genujos konkurencijos Venecija dalyvavo kryziaus zygiuose beveik nuo pat ju pradzios 200 venecijieciu laivu padejo uzimti pakrantes miestus Sirijoje po Pirmojo kryziaus zygio ir 1123 m jiems buvo suteikta faktine savivalda Jeruzales karalysteje pagal Pactum Warmundi 1110 m Ordelafo Faljero Ordelafo Faliero 100 laivu flotile padejo Jeruzales karaliui Balduinui I uzimti Sidono miesta Respublikos viduje ne karta kilo kova tarp demokratiskosios ir aristokratiskosios partiju Buvo net pasiulymu dozu valdyma iki gyvos galvos keisti į paveldimaja monarchija Po vieno is sukilimu kuriame zuvo dozas Vitale II Michiel 1172 m pirma karta buvo susaukta is renkamu deputatu susidedanti Didzioji taryba kuri tapo auksciausia valdzios institucija ir stipriai ribojo dozu galia Nuo respublikos pradzios saukti visuotiniai liaudies susirinkimai imti saukti tik isskirtiniais atvejais o 1423 m panaikinti Valdant aristokratijai buvo sukurta respublikos teisine sistema ir administracine sandara XII a Venecija gavo dideliu prekybos privilegiju Bizantijos imperijoje ir ji daznai tiekdavo imperijai karinius laivus 1182 m Konstantinopolyje kilo didelis antivakarietiskas maistas kuris buvo nutaikytas pries lotynus ypac venecijiecius Daugelis imperijoje pavydejo Venecijai įtakos ir turtu tad 1182 m kai Andronikas I Komninas įzenge į Konstantinopolį venecijieciu turtai buvo konfiskuoti o ju savininkai isvyti ar įkalinti Tai ypac supykde respublikos valdzia Venecijos laivynas buvo labai svarbus Ketvirtajame kryziaus zygyje bet kai kryziuociai neturejo pinigu sumoketi dozas Enrico Dandolo sutiko juos gabenti jei jie uzims Venecijai Zaros miesta Dalmatijoje dabar Zadaras Kroatija kuris sukilo 1183 m ir pasiprase popieziaus ir Vengrijos karaliaus globos bei buvo gerai įtvirtintas Kai kryziuociai uzeme miesta jie buvo nukreipti pries Bizantijos imperijos sostine Konstantinopolį Venecijos priesa nuo 1182 m įvykusiu skerdyniu Miestas buvo uzimtas ir nusiaubtas 1204 m Bizantija nebeatsigavo ir galiausiai buvo uzimta Osmanu kurie sukure Osmanu imperija o si uzeme Balkanus Vengrija ir net kelis kartus apgule Viena Kryziuociams dalinantis Bizantijos imperija Venecija gavo tris astuntasias jos teritorijos daugybe salu Egejo juroje įskaitant Kreta ir Euboja Egejo salos suformavo Venecijos valdoma Nakso arba Salyno kunigaikstyste it Ducato di Nasso Ducato dell arcipelago Visgi Venecija nesugebejo isgelbeti Lotynu imperijos nuo zlugimo 1261 m o velesni Bizantijos imperatoriai ypac dideles teises Konstantinopolyje suteike genujieciams Venecijieciai buvo nustumti į antrajį plana 1295 m dozas Pietro Gradenigo pasiunte 68 laivus uzpulti Genujos laivyna Aleksandretoje dabar Iskenderunas Turkija dar 100 laivu uzpuole genujiecius 1299 m Venecija 1350 1381 m su pertraukomis kariavo pries Genuja ir ja nugalejo 1380 m Kjodzos musyje kuriame uzsitikrino stipriausias pozicijas rytineje Vidurzemio juros dalyje silpstancios Genujos imperijos saskaita Aristokratine oligarchine respublikos sandara 1297 m pasidare dar uzdaresne kasmet renkami deputatai buvo pakeisti paveldimaja kolegija į kurios sudetį įejo į vadinamaja Auksine knyga it Libro d Oro įrasyti kilmingieji Po 1310 m įsteigta Desimties taryba it Consiglio dei Dieci kuriai buvo patiketa su placiais įgaliojimais tvarkyti respublikos vidaus reikalus papilde aristokratine valdymo sistema Nuo to laiko Auksine knyga buvo atverciama tik retais atvejais 1379 m 1646 m 1684 1699 m 1769 m ir tik nedaugelis seimu buvo įtrauktos į deputatus Uz savo samoksla pries aristokratija 1355 m dozas sumokejo gyvybe Permainos Levante paskatino respublika savo pagrindinį demesį atkreipti į Italija ypac po to kai konkurente Genuja 1381 m buvo nugaleta po 130 metu trukusios kovos Venecijos zemynines valdos it Domini di Terraferma vis labiau pletesi Vicenca Verona Basano del Grapa Belunas ir Paduja su savo teritorijomis buvo prijungtos 1404 1405 m Friulis 1421 m Bresa ir Bergamas 1428 m Krema 1448 m tuo paciu metu buvo baigtas Jonijos salu uzkariavimas Galiausiai paskutinio Kipro karaliaus nasle venecijiete Kotryna Katerina Kornaro 1489 m uzleido respublikai Kipro sala Venecijieciai atstate keleta sukilimo pries tamplierius metu sugriautu miestu nors didziausio is ju Limoso paaiskinti atstatyti nepavyko 1410 m Venecija turejo 3 300 laivu kuriuose tarnavo 36 tukst vyru uzemusi dauguma aplinkiniu zemiu ir tokius svarbius miestus kaip Verona kuri prisieke istikimybe 1405 m ir Paduja XV a pabaigoje Italijos miestuose valstybese buvo daugybe vergu 1414 1423 m Venecijoje parduota apie 10 tukst vergu is kuriu didzioji dalis buvo jaunos moterys is Rusijos Graikijos Bosnijos Gruzijos Armenijos Bulgarijos ir Turkijos XV a pabaigoje Venecijos respublika buvo turtinga ir galinga o jos gyventoju mokslinis bei meninis isprusimas buvo zymiai aukstesnis nei kitose Europos salyse Prekyba ir pramone klestejo Klestejo ir paprasti Venecijos gyventojai nes mokesciai buvo nedideli o valdymas turejo svelnu pobudį nors vyko politiniu nesikaltinu kuriems nagrineti 1539 m buvo paskirti trys valstybiniai inkvizitoriai Respublikos saulelydis Kambru lyga Lepantas ir Kipro praradimas 1423 m Osmanu imperija pradejo jurine kampanija kai kilo septynerius metus trukes karas su Venecija del Egejo ir Adrijos juros kontroles Karas su Venecija atsinaujino 1463 m ir vyko iki 1479 m kai buvo sudaryta palanki taikos sutartis 1480 m netrukdomi Venecijos laivyno turkai uzeme Roda ir Otranta 1490 m Venecijoje gyveno apie 180 tukst zmoniu Karas su Osmanais vyko 1499 1503 m Venecija sudare sajunga su Prancuzijos karaliumi Liudviku XII pries Milana gaudama Kremona Tais paciais metais Osmanu sultonas pasiunte į dabar Nafpaktas Graikija armija ir didelį laivyna Dozas Antonio Grimani geresnis verslininkas ir diplomatas nei jureivis buvo nugaletas Dzonkijaus musyje prie dabartinio 1499 m Turkai vel nusiaube Friulį Venecija atsisake Lepanto Modono ir Korono baziu Venecijos tvirtove Nauplijoje dab Nafplijus Graikija buvo viena is daugelio tvirtoviu saugojusiu Venecijos prekybos kelius rytineje Vidurzemio juros dalyje Venecija nuo juros reikalu atitrauke sudetinga situacija vienoje is turtingiausiu Italijos sriciu kuri nominaliai buvo Popieziaus valstybes dalis bet is tiesu buvo suskilusi į daugybe valdu kurias sunkiai sekesi kontroliuoti popieziaus karvedziams Noredami Venecijos zemiu jos kaimynai 1508 m susijunge į vadovaujant popieziui Julijui II Popiezius norejo Romanijos imperatorius Maksimilijonas Friuliu ir Veneto srities Ispanija Apulijos uostu Prancuzijos karalius Kremonos Vengrija Dalmatijos ir vienas kito pretenduojamu valdu Prancuzija ruosese pulti dideles Venecijos pajegas 1509 m geguzes 14 d Venecija buvo sutriuskinta Agnadelo musyje Tai vienas is svarbiausiu įvykiu Venecijos istorijoje Prancuzu ir Sventosios Romos imperijos kariai pradejo Veneto srities okupacija bet Venecija issigelbejo diplomatinemis priemonemis Ispanija atsitrauke gavusi Apulijos uostus o popiezius suprato pavoju kurį kelia Venecijos sunaikinimas tuo metu Venecijos respublika buvo vienintele Italijos valstybe gebejusi pasipriesinti tokioms galingoms valstybems kaip Prancuzijos karalyste ar Osmanu imperija uzeme Paduja 1509 m liepa ir apgyne nuo ja apgulusiu imperijos kariu Ispanija ir popiezius nutrauke sajunga su Prancuzija be to Venecija is prancuzu atgavo Bresa ir Verona Po septyneriu ilgu metu respublika atgavo valdas į vakarus nuo Ados Nors pralaimejimas baigesi pergale 1509 m baigesi Venecijos ekspansija 1489 m pirmaisiais Venecijos valdymo Kipre metais turkai uzpuole Karpazo pusiasalį nusiaube gyvenvietes daug zmoniu pagrobe į vergija 1539 m turku laivynas uzpuole ir sugriove Limasolį Bijodama Osmanu imperijos Venecija sutvirtino Famagustos Nikosijos ir Kirenijos miestus bet kiti buvo lengvas grobis turkams 1563 m Venecijos gyventoju skaicius sumazejo iki 168 tukst 1570 m turkai vel puole bet sįkart tai buvo plataus masto invazija 60 tukst kariu įskaitant raitija ir artilerija vadovaujami Mustafos Pasos be pasipriesinimo issilaipino prie Limasolio liepos 2 d ir apgule Nikosija Rugsejo 9 d miestas buvo paimtas ir nuzudyta 20 tukst Nikosijoje gyvenusiu graiku ir venecijieciu o miestas buvo nusiaubtas Zinia apie skerdynes pasklido ir po keliu dienu Kirenija pasidave be kovos Taciau Famagusta heroiskai gynesi nuo 1570 m rugsejo iki 1571 m rugpjucio Kritus Famagustai turkai pradejo valdyti Kipra Po dvieju menesiu nugalejo turku laivyna Lepanto musyje Taciau si pergale pasiekta per velai kad isgelbetu Kipra kurį turkai valde dar tris simtmecius 1575 m Venecijoje gyveno 175 tukst zmoniu 1581 m 124 tukst XVII amzius 1605 m kilo konfliktas su Sventuoju Sostu kai uz smulkius nusikaltimus buvo suimti du dvasininkai o po to buvo isleistas įstatymas apribojantis Baznycios teise įsigyti zeme Popiezius Paulius V teige kad sie Venecijos sprendimai priestarauja kanonu teisei ir reikalavo juos panaikinti Jai atsisakius Venecijai buvo paskelbtas popieziaus Respublika nekreipe demesio į interdikta ar ekskomunika ir liepe kunigams toliau vykdyti savo pareigas Interdiktas buvo panaikintas po metu kai įsikiso Prancuzija pasiuliusi kompromisa XVII a antroje puseje vyko ilgi karai su Osmanu imperija 1645 1669 Venecija prarado Kreta didziausia uzjurio valda Taciau 1684 m kai kilo Venecija pradejo trukusį iki 1699 m Per jį Venecija uzeme Morejos pusiasalį Nuosmukis Venecijos galybes alegorija Neptunas Venecijai siulo dovanu 1745 1750 m Dzovanis Batista Tiepolas 1714 m gruodį turkai pradejo paskutinį Turku Venecijos kara Jie uzeme ir salas bei Korinta Danjele Dolfinas Daniele Dolfin Venecijos laivyno vadas mane kad geriau issaugoti laivyna nei juo rizikuoti del Morejos Kai jis atvyko Nauplija dab Nafplijas dab Metone ir dab Monemvasija jau buvo uzimti Leukade Jonijos salose ir bazes Kretoje apleistos Turkai issilaipino Korfu Kerkyros saloje bet gynejai juos isvare O austrai sutriuskino turkus Petrovaradino musyje 1716 m rugpjucio 5 d bet is Venecijos pastangu Egejo juroje ir Dardaneluose 1717 ir 1718 m buvo mazai naudos Pasarovico Pozarevaco taikos sutartis 1718 m liepos 21 d suteike Austrijai nemazai teritoriju o Venecija prarado Moreja 1792 m kadaise didelis Venecijos prekybos laivynas sumazejo iki 309 laivu Zlugimas 1793 m prancuzai įveike austrus ir uzeme Pjemonta Napoleono armija kirto neutralios Venecijos siena persekiodama austru armija Metu gale prancuzu kariai uzeme Venecijos valstybe iki Adidzes upes Vicenca ir Friulį buvo uzeme austrai Kitais metais Napoleonas nusitaike į austru valdas anapus Alpiu Pagal slapta Leobeno taikos sutartį tarp austru ir prancuzu 1797 m balandzio 18 diena austrams atiteko Venecijos valdos Bandymai atkurti respublikaVenecijietiskojo nacionalizmo vadinamo venetizmu it ir ven venetismo judejimo nariai rengia nesmurtines demonstracijas ar balotiruoja į politinius postus Svarbiausios venetizmo organizacijos yra Liga Veneta ir Liga Veneta Repubblica norincios atkurti istorine Venecijos respublika Tai vienas is atsiskyrimo nuo Italijos Respublikos judejimu Kol kas ne vienas nepriartejo prie sekmes IsnasosZr straipsnį Sviesybe Į doza budavo kreipiamasi pagarbiais kreipiniais Sviesiausiasis valdove it Serenissimo Principe ir Jusu Sviesybe it Vostra Serenita ARCHEOLOGIA DELLA LAGUNA DI VENEZIA Cassiodor Variae X 27 und XII 24 J J Norwich A History of Venice p 32 J J Norwich A History of Venice p 53 J J Norwich A History of Venice p 72 J J Norwich A History of Venice p 77 J J Norwich A History of Venice p 83 J J Norwich A History of Venice p 176 180 How To Reboot Reality Chapter 2 Labor Welcome to Encyclopaedia Britannica s Guide to History J J Norwich A History of Venice p 494 J J Norwich A History of Venice p 591 Vikiteka Venecijos respublika vaizdine ir garsine medziaga

Naujausi straipsniai
  • Liepa 10, 2025

    Rytprūsiai

  • Liepa 11, 2025

    Rusų kalbos abėcėlė

  • Liepa 10, 2025

    Rusnės sala

  • Liepa 09, 2025

    Rusnė (upė)

  • Liepa 10, 2025

    Rusijos stačiatikių bažnyčia

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje