Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Rumunų kalba românăKalbamaRumunija Moldova Rusija Ukraina Izraelis Serbija Voivodina Vengrija kitos Balkanų šalys Kanada
Rumunų kalba
| Rumunų kalba română | |
| Kalbama | Rumunija, Moldova, Rusija, Ukraina, Izraelis, Serbija (Voivodina), Vengrija, kitos Balkanų šalys, Kanada, JAV |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 24 milijonai |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | 36 |
| Kilmė | Indoeuropiečių Italikų romanų rytų romanų rumunų kalba |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | Rumunija Moldavija Voivodina (regioninė) |
| Prižiūrinčios institucijos | Rumunų akademija (Academia Română) Moldovos mokslų akademija (Academia de Ştiinţe a Moldovei) |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | ro |
| ISO 639-2 | rum (B)/ron (T) |
| ISO 639-3 | ron |
| Geografinis paplitimas | |
Vikipedija Rumunų kalba | |
Rumùnų kalbà (limba română ['limba ro’mɨnə]) – penkta pagal kalbančiųjų skaičių romanų kalba. Ji išsivystė iš liaudies lotynų kalbos, kuri sumišo su romėnų nukariauta vietine dakų kalba. Dakijos romanizavimas prasidėjo 106 m., kai kraštą užpuolė romėnų imperatorius Trajanas.
Rumunų kalba priklauso rytų romanų grupei. Ji taip pat turi nemažai tarmių, kurios kartais vadinamos atskiromis kalbomis (dakorumunų, arumunų, meglenitų, istrorumunų). Bendrinei kalbai davė pradžią dakorumunų tarmės Valachijos regiono patarmė, kurios pavadinimu iš pradžių buvo vadinta pati kalba (valachų kalba).
Šiandien rumuniškai kalba apie 24 mln. žmonių Rumunijoje, Moldovoje bei aplinkinėse šalyse (Vengrijoje, Ukrainoje, Bulgarijoje, Makedonijoje ir t. t.).
Kalbos sandara
Raštas ir tarimas
Pirmasis rumunų kalbos rašto paminklas – 1521 m. „Neakšo iš Kimpulungo laiškas” (Scrisoarea lui Neacşu de Câmpulung), kuriame įspėjama apie netikėtą turkų užpuolimą. Laiškas skirtas Brašovo miesto viršininkui. Parašytas kirilica, kaip ir visi kiti pirmieji rumuniški rašto darbai. Šis raidynas tapo vis rečiau vartojamas, palaipsniui pereinant prie lotyniškų rašmenų, kol 1860 m. kalba galutinai sunorminta, pastaruosius palikus rumunų kalbos rašto pagrindu.
Šiuolaikinėje rumunų kalbos abėcėlėje 31 raidė (26 tiesiai iš lotynų k., kitos penkios – lotyniškos su diakritikais):
A, Ă, Â, B, C, D, E, F, G, H, I, Î, J, K, L, M, N, O, P, Q, R, S, Ş, T, Ţ, U, V, W, X, Y, Z
1940 m. Moldovą prijungus prie Sovietų Sąjungos, rumunų kalbai sukurtas moldaviškas kirilicos raštas tapo bemaž vienintele priežastimi moldavų kalbą paskelbti atskiru kalbiniu vienetu. 1989 m. Moldavijos TSR grąžintas rumuniškas lotyniškas raštas (po ilgų ginčų, nepriklausomoje Moldovoje oficiali kalba vėl vadinama „rumunų kalba“).
Rumunų raštas fonetinis, todėl didelių rašybos/skaitymo sunkumų nesudaro. Rumuniškos skaitymo taisyklės daugeliu atveju primena itališkąsias, tačiau ryški ir slavų kalbų įtaka.
Balsiai
- Visi balsiai tariami vienodai įtemptai kaip italų kalboje, ypač jei kirčiuoti (išskyrus ă, kuris trumpas, tarimas panašus į anglų [ə])
- Žodžio gale balsis „i” netariamas. Ten jis atlieka rusų kalbos minkštumo ženklo „ь” funkciją.
- â ir î žymi tą patį garsą [ы]: pirmasis vartojamas žodžio viduryje (pvz., român), antrasis – pradžioje arba gale (a coborî).
Priebalsiai
Visi priebalsiai tariami daugmaž taip kaip lietuvių kalbos kietieji (prieš priešakinės eilės balsius priebalsiai rumunų kalboje neminkštinami, taip daroma tik vienu atveju žodžio (ar šaknies) pabaigoje), išskyrus keletą:
- c prieš e, i tariama [tʃ]
- g prieš e, i tariama [dʒ]
- junginiai ch, gh tariami atitinkamai [k] ir [g]
- ş, ţ tariami atitinkamai [] ir [ts]
- žodžio galo netariamas balsis i sukelia prieš jį einančio priebalsio suminkštėjimą (pvz., cărţi [kərt̑s̑] ’knygos’). Priebalsiai rumunų kalboje skirstomi į minkštuosius ir kietuosius
Kirčiavimas
Priešingai negu prancūzų kalboje, kirtis nesusietas su jokiu konkrečiu skiemeniu, tačiau skirtingos žodžių formos kirčio padėtį išlaiko. Pavyzdžiui, kad ir kaip bekeistume žodį domn 'ponas' (dómnule, dómnului, doámnă), kirtis liks ten pat.
Gramatika
Vardažodžiai
Viena iš svarbiausių rumunų kalbos ypatybių yra išlaikyta lotynų kalbos linksniavimo sistema. Ji jau gerokai aptrupėjusi, o skirtumai tarp linksnių yra daugiau formalūs negu matomi savaime. Linksnių yra 5: vardininkas, kilmininkas, naudininkas, galininkas bei šauksmininkas. Kilmininkas paprastai sudaromas iš naudininko pridedant savybinio artikelio a formas.
Išlaikytos trys giminės: vyriškoji (masculin), moteriškoji (feminin) bei bevardė (neutrum). Pastarajai geriau tinka pavadinimas „mišrioji” arba „bendroji”: vienaskaitoje bendrosios giminės daiktavardžiams visuomet taikomos vyriškosios giminės taisyklės, daugiskaitoje – moteriškosios.
Skaičių yra du: vienaskaita ir daugiskaita. Panašiai kaip vokiečių kalboje, daugiskaitos formas visada reikia atsiminti, nes joms būdinga kamienų kaita ar nenuspėjama galūnių sistema.
Artikelių sistema sudėtinga. Esant nežymimajam artikeliui, linksniuojamas jis pats, o ne žodis, kurį jis pažymi. Žymimieji artikeliai, panašiai kaip skandinavų kalbose, prisišlieja prie žodžio galo, sudarydami naujas galūnes. Kaitant artikelių formas, žodžiai kaitomi skaičiais, linksniais ir net giminėmis.
Įvardžiai, būdvardžiai, daiktavardžiai derinami vienas su kitu skaičiais, giminėmis ir linksniais. Kai kurie savybiniai įvardžiai šiai taisyklei nepaklūsta.
Vyriškosios giminės linksniavimo pavyzdys: mano aukštas žmogus ’om înalt al meu’
| Linksnis | Vienaskaita nežymimoji | Vienaskaita žymimoji | Daugiskaita nežymimoji | Daugiskaita žymimoji |
|---|---|---|---|---|
| Vardininkas: | un om înalt al meu | omul înalt al meu | nişte oameni înalţi ai mei | oamenii înalţi ai mei |
| Kilmininkas: | a unui om înalt al meu | a omului înalt al meu | a unor oameni înalţi ai mei | a oamenilor înalţi ai mei |
| Naudininkas: | unui om înalt al meu | omului înalt al meu | unor oameni înalţi ai mei | oamenilor înalţi ai mei |
| Galininkas: | un om înalt al meu | omul înalt al meu | nişte oameni înalţi ai mei | oamenii înalţi ai mei |
| Šauksmininkas: | – | omule înalt al meu! | – | oamenilor înalţi ai mei |
Moteriškosios giminės linksniavimo pavyzdys: Jūsų graži sesuo ’soră frumoasă a Dumneavoastră’
| Linksnis | Vienaskaita nežymimoji | Vienaskaita žymimoji | Daugiskaita nežymimoji | Daugiskaita žymimoji |
|---|---|---|---|---|
| Vardininkas: | o soră frumoasă a Dumneavoastră | sora frumoasă a Dumneavoastră | nişte surori frumoase ale Dumneavoastră | surorile frumoase ale Dumneavoastră |
| Kilmininkas: | a unei surori frumoase ale Dumneavoastră | a surorii frumoase ale Dumneavoastră | a unor surori frumoase ale Dumneavoastră | a surorilor frumoase ale Dumneavoastră |
| Naudininkas: | unei surori frumoase ale Dumneavoastră | surorii frumoase ale Dumneavoastră | unor surori frumoase ale Dumneavoastră | surorilor frumoase ale Dumneavoastră |
| Galininkas: | o soră frumoasă a Dumneavoastră | sora frumoasă a Dumneavoastră | nişte surori frumoase ale Dumneavoastră | surorile frumoase ale Dumneavoastră |
| Šauksmininkas: | – | soro frumoasă! | – | surorilor frumoase! |
Mišriosios giminės linksniavimo pavyzdys: jų įdomus laikraštis ’ziar interesant al lor’
| Linksnis | Vienaskaita nežymimoji | Vienaskaita žymimoji | Daugiskaita nežymimoji | Daugiskaita žymimoji |
|---|---|---|---|---|
| Vardininkas: | un ziar interesant al lor | ziarul interesant al lor | nişte ziare interesante ale lor | ziarele interesante ale lor |
| Kilmininkas: | a unui ziar interesant al lor | a ziarului interesant al lor | a unor ziare interesante ale lor | a ziarelor interesante ale lor |
| Naudininkas: | unui ziar interesant al lor | ziarului interesant al lor | unor ziare interesante ale lor | ziarelor interesante ale lor |
| Galininkas: | un ziar interesant al lor | ziarul interesant al lor | nişte ziare interesante ale lor | ziarele interesante ale lor |
| Šauksmininkas: | – | ziarul interesant! | – | ziarelor interesante! |
Veiksmažodžiai
Rumunų kalbos laikų sistema gerokai skiriasi nuo giminingų kalbų, tačiau jai taip pat būdingas analitiškumas, lyginant su lotynų kalba. Bendraties formų keitimas tariamąja nuosaka (conjunctiv) liudija apie graikų kalbos įtaką. Pvz., „noriu dainuoti” rumuniškai išsireiškiama „noriu, kad dainuočiau“ (rumun. vreau să cânt).
Kalba paveldėjo gausybę lotyniškų laikų formų, tačiau dauguma jų analitinės.
Laikai skirstomi į vientisinius ir sudėtinius.
Vientisiniai laikai būtų šie (veiksmažodis 'dainuoti' a cânta tarnaus pavyzdžiu):
| Tiesioginė nuosaka | esamasis | cânt |
| būtasis tęstinis | cântam | |
| būtasis paprastasis | cântai | |
| būtasis atliktinis | cântasem | |
| Tariamoji nuosaka | esamasis | să cânt |
| Liepiamoji nuosaka | cântă | |
| Bendratis | esamasis | a cânta |
| Gerundijus | cântând | |
| Dalyvis | cântat | |
| Supynas | de cântat |
Sudėtiniai laikai yra tokie:
| Tiesioginė nuosaka | būtasis sudėtinis | am cântat |
| būsimasis | voi cânta | |
| būsimasis atliktinis | voi fi cântat | |
| Tariamoji nuosaka | būtasis | să fi cântat |
| Tariamoji (sąlyginė) nuosaka | esamasis | aş cânta |
| būtasis | aş fi cântat | |
| Numanomoji nuosaka | esamasis | voi/să/aş fi cântând |
| būtasis | voi fi cântat | |
| Bendratis | būtasis | a fi cântat |
Derinant pagalbinius veiksmažodžius avea/fi/vrea su dalyviais, gaunamos atitinkamos neveikiamosios rūšies formos.
Žodynas
Rumunų kalba patyrė stiprią užsienio kalbų įtaką, tai puikiai matyti jos leksikoje. Pasak knygos Vocabularul reprezentativ al limbilor romanice (Rinktinė romanų kalbų leksika, aut. Sala M., leista 1988 m. Bukarešte), padėtis būtų tokia:
- 71,66 % leksikos sudaro romaniškasis paveldas, iš kurio
- 30,33 % žodžių paveldėta iš lotynų kalbos
- 22,12 % prancūzų kilmės
- 15,26 % lotyniškų mokslo terminų
- 3,95 % italų kilmės žodžiai
- 3,91 % žodžių, sudarytų pačių rumunų (iš kurių dauguma pagal lotynų k. dėsnius)
- 14,17 % slaviškos kilmės, iš kurių
- 9,18 % iš senosios slavų k.
- 2,6 % iš bulgarų
- 1,12 % iš rusų
- 0,85 % iš serbų-kroatų
- 0,23 % iš ukrainiečių
- 0,19 % iš lenkų
- 2,47 % iš vokiečių
- 1,7 % iš šiuolaikinės graikų
- 0,96 % iš dakų substrato
- 1,43 % iš vengrų
- 0,73 % iš turkų
- 0,07 % iš anglų (ir auga)
- 0,19 % iš onomatopėjų
- 2,71 % neaiškios kilmės
Dėl kai kurių klaidingai palaikytų slavizmų ir vengrų kilmės žodžių išaiškinimo, yra pagrindo manyti, jog substrato įtaka gali siekti 2 %.
Istorija
Dabartinėje Rumunijos teritorijoje senovėje gyveno indoeuropietiška dakų tauta. 106 m. juos įveikė romėnai, todėl Dakijos žemės (, Banatas, Transilvanija) tapo Romos imperijos provincijomis. Tolesniu 165 metų laikotarpiu vyko didelio masto kolonizacija, įtvirtinusi lotynų kalbą valstybės valdyme ir prekyboje.
Nuo 271 iki 275 m. spaudžiant laisviesiems dakams ir gotams, romėnų administracija ir kariuomenė pasitraukė iš Dakijos. Iki šiol ginčijamasi, kieno palikuonys yra rumunai: tų, kurie pasitraukė ir įsikūrė Dunojaus pietuose ar tų, kurie liko Dakijoje.
Dėl geografinio atstumo rumunų kalba buvo pirmoji, kuri atsiskyrė nuo lotynų kalbos. Ji nepatyrė kitų romanų kalbų įtakos, todėl išliko viena mažiausiai susiskaldžiusių kalbų Europoje. Manoma, kad visos rumunų tarmės buvo suvienodintos tarp VII ir X a., kai visą teritoriją veikė Bizantijos imperija, be to, jautėsi ir slavų kalbų įtaka. Arumunų tarmėje labai mažai slavybių, o dako-rumunų tarmėje (kuria kalbama visoje Rumunijoje ir Moldovoje) diferenciacija ypač menka. Šios tarmės vartojimas peržengia taip pat ir Rumunijos ribas: moldavas puikiai susišnekės su gyventoju iš Serbijos Banato. Tai įrodo ganėtinai neseną migravimą į šiaurines teritorijas.
Rumunų kalba vystėsi atskirta nuo kitų romanų kalbų. Ji patyrė slavų, graikų, turkų ir vengrų kalbų įtakos, kai kitos romanų kalbos įgijo germaniškų bruožų.
Kalbinė diferenciacija
Sutarta, kad rumunų kalba atskirai formavosi tiek Dunojaus Šiaurėje, tiek Pietuose ir žymiai anksčiau, negu toje teritorijoje pasirodė slavų gentys. Ta šiaurėje susiformavusi kalbotyrininkų vadinama dakorumunų kalba, tapusi bendrinės kalbos pagrindu, taip ją supriešinant su pietų kalbomis, kurios dažnai laikomos tarmėmis dėl labai artimų ryšių su rumunų kalba.
- arumunų arba makedorumunų, kuria kalbama nemažoje teritorijoje, apimančioje Makedoniją, Albaniją, Graikiją, Bulgariją, Serbiją, Juodkalniją bei pačią Rumuniją (Dobrodžeą). Manoma, kad skirtumai tarp arumunų ir dakorumunų tarmių atsirado nuo IX iki XII a.
- meglenitų arba meglenorumunų, kuria kalbama gan nedideliame pietiniame Balkanų pusiasalio plote. Manoma, kad ši tarmė atsiskyrė nuo dakorumunų dar vėliau nei pirmoji (XIV-ame a.), dėl ko dar sunkiau šią tarmę laikyti kalba.
- istrorumunų, kuria kalbama kai kuriuose Kroatijos kaimuose. Tarmė geografiškai artimesnė italų, o ne rumunų kalbai, bet lingvistiniai duomenys neleidžia abejoti artimumu pastarajai. Istrorumunų bendruomenė čia gyvena jau nuo XII-o amžiaus.
Priklausomai nuo pasirinkto kriterijaus, dakorumunų kalbai priskiriama nuo 2 iki 20 patarmių. Daugiausia lingvistų linkę išskirti 5 patarmes, padalindami į jas į du tipus (pietinį ir šiaurinį):
- Pietiniam tipui priklauso 1 patarmė:
- Valachijos patarmė, davusi pradžią bendrinei kalbai, vartojamas pietinėje Rumunijos dalyje, istoriniuose Muntenijos, ir pietinės Dobrudžos dalyse, taip pat dalyje pietinės Transilvanijos.
- Šiauriniam tipui priklauso:
- Moldavų patarmė, paplitusi istoriniame Moldovos regione, dabartinėse Rumunijos ir Moldovos Respublikos teritorijose, taip pat Ukrainoje (Bukovinoje ir Besarabijoje), taip pat šiaurinėje Dobrudžoje;
- Banato patarmė, paplitusi istoriniame Banato regione, dabartinėse Serbijos, Rumunijos ir Vengrijos teritorijose;
- Tranzityviniai Transilvanijos rumunų kalbos variantai, tarp kurių dažniausiai išskiriamos Krišanos ir Maramurešo patarmės.
Moldavų kalba – terminas, vartotas rumunų kalbai Moldovoje. 1940 m. Moldavijos TSR rumunų kalbą užrašius kirilica, buvo pradėta kurti bendrinė moldavų kalba. 1989 m. buvo grąžintas lotyniškas raštas. Moldovai atkūrus nepriklausomybę tęsėsi ginčai dėl valstybinės kalbos pavadinimo, kol 2013 m. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Moldovos valstybinė kalba – rumunų. Atsiskyrusioje ir nepripažintoje Padniestrėje, rumunų kalba užrašyta kirlica ir vadinama „moldavų kalba“, yra viena oficialių teritorijos kalbų.
Išnašos
- http://unilat.org/DPEL/Promotion/L_Odyssee_des_langues/Roumain/ro
- http://www.rferl.org/content/moldova-romanian-official-language/25191455.html
- http://www.constcourt.md/libview.php?l=en&id=512&idc=7 Moldovos Respublikos Konstitucinis teismas (2013 m. gruodžio 5 d.)
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rumunų kalba, Kas yra Rumunų kalba? Ką reiškia Rumunų kalba?
Rumunu kalba romanăKalbamaRumunija Moldova Rusija Ukraina Izraelis Serbija Voivodina Vengrija kitos Balkanu salys Kanada JAVKalbanciuju skaicius24 milijonaiVieta pagal kalbanciuju skaiciu36KilmeIndoeuropieciu Italiku romanu rytu romanu rumunu kalbaOficialus statusasOficiali kalba Rumunija Moldavija Voivodina regionine Priziurincios institucijosRumunu akademija Academia Romană Moldovos mokslu akademija Academia de Stiinţe a Moldovei Kalbos kodaiISO 639 1roISO 639 2rum B ron T ISO 639 3ronGeografinis paplitimasVikipedija Rumunu kalba Rumunu kalba limba romană limba ro mɨne penkta pagal kalbanciuju skaiciu romanu kalba Ji issivyste is liaudies lotynu kalbos kuri sumiso su romenu nukariauta vietine daku kalba Dakijos romanizavimas prasidejo 106 m kai krasta uzpuole romenu imperatorius Trajanas Rumunu kalba priklauso rytu romanu grupei Ji taip pat turi nemazai tarmiu kurios kartais vadinamos atskiromis kalbomis dakorumunu arumunu meglenitu istrorumunu Bendrinei kalbai dave pradzia dakorumunu tarmes Valachijos regiono patarme kurios pavadinimu is pradziu buvo vadinta pati kalba valachu kalba Siandien rumuniskai kalba apie 24 mln zmoniu Rumunijoje Moldovoje bei aplinkinese salyse Vengrijoje Ukrainoje Bulgarijoje Makedonijoje ir t t Kalbos sandaraRastas ir tarimas Pirmasis rumunu kalbos rasto paminklas 1521 m Neakso is Kimpulungo laiskas Scrisoarea lui Neacsu de Campulung kuriame įspejama apie netiketa turku uzpuolima Laiskas skirtas Brasovo miesto virsininkui Parasytas kirilica kaip ir visi kiti pirmieji rumuniski rasto darbai Sis raidynas tapo vis reciau vartojamas palaipsniui pereinant prie lotynisku rasmenu kol 1860 m kalba galutinai sunorminta pastaruosius palikus rumunu kalbos rasto pagrindu Siuolaikineje rumunu kalbos abeceleje 31 raide 26 tiesiai is lotynu k kitos penkios lotyniskos su diakritikais A Ă A B C D E F G H I I J K L M N O P Q R S S T Ţ U V W X Y Z 1940 m Moldova prijungus prie Sovietu Sajungos rumunu kalbai sukurtas moldaviskas kirilicos rastas tapo bemaz vienintele priezastimi moldavu kalba paskelbti atskiru kalbiniu vienetu 1989 m Moldavijos TSR grazintas rumuniskas lotyniskas rastas po ilgu gincu nepriklausomoje Moldovoje oficiali kalba vel vadinama rumunu kalba Rumunu rastas fonetinis todel dideliu rasybos skaitymo sunkumu nesudaro Rumuniskos skaitymo taisykles daugeliu atveju primena italiskasias taciau ryski ir slavu kalbu įtaka Balsiai Visi balsiai tariami vienodai įtemptai kaip italu kalboje ypac jei kirciuoti isskyrus ă kuris trumpas tarimas panasus į anglu e Zodzio gale balsis i netariamas Ten jis atlieka rusu kalbos minkstumo zenklo funkcija a ir i zymi ta patį garsa y pirmasis vartojamas zodzio viduryje pvz roman antrasis pradzioje arba gale a cobori Priebalsiai Visi priebalsiai tariami daugmaz taip kaip lietuviu kalbos kietieji pries priesakines eiles balsius priebalsiai rumunu kalboje neminkstinami taip daroma tik vienu atveju zodzio ar saknies pabaigoje isskyrus keleta c pries e i tariama tʃ g pries e i tariama dʒ junginiai ch gh tariami atitinkamai k ir g s ţ tariami atitinkamai ir ts zodzio galo netariamas balsis i sukelia pries jį einancio priebalsio suminkstejima pvz cărţi kert s knygos Priebalsiai rumunu kalboje skirstomi į minkstuosius ir kietuosiusKirciavimas Priesingai negu prancuzu kalboje kirtis nesusietas su jokiu konkreciu skiemeniu taciau skirtingos zodziu formos kircio padetį islaiko Pavyzdziui kad ir kaip bekeistume zodį domn ponas domnule domnului doamnă kirtis liks ten pat Gramatika Vardazodziai Viena is svarbiausiu rumunu kalbos ypatybiu yra islaikyta lotynu kalbos linksniavimo sistema Ji jau gerokai aptrupejusi o skirtumai tarp linksniu yra daugiau formalus negu matomi savaime Linksniu yra 5 vardininkas kilmininkas naudininkas galininkas bei sauksmininkas Kilmininkas paprastai sudaromas is naudininko pridedant savybinio artikelio a formas Islaikytos trys gimines vyriskoji masculin moteriskoji feminin bei bevarde neutrum Pastarajai geriau tinka pavadinimas misrioji arba bendroji vienaskaitoje bendrosios gimines daiktavardziams visuomet taikomos vyriskosios gimines taisykles daugiskaitoje moteriskosios Skaiciu yra du vienaskaita ir daugiskaita Panasiai kaip vokieciu kalboje daugiskaitos formas visada reikia atsiminti nes joms budinga kamienu kaita ar nenuspejama galuniu sistema Artikeliu sistema sudetinga Esant nezymimajam artikeliui linksniuojamas jis pats o ne zodis kurį jis pazymi Zymimieji artikeliai panasiai kaip skandinavu kalbose prisislieja prie zodzio galo sudarydami naujas galunes Kaitant artikeliu formas zodziai kaitomi skaiciais linksniais ir net giminemis Įvardziai budvardziai daiktavardziai derinami vienas su kitu skaiciais giminemis ir linksniais Kai kurie savybiniai įvardziai siai taisyklei nepaklusta Vyriskosios gimines linksniavimo pavyzdys mano aukstas zmogus om inalt al meu Linksnis Vienaskaita nezymimoji Vienaskaita zymimoji Daugiskaita nezymimoji Daugiskaita zymimojiVardininkas un om inalt al meu omul inalt al meu niste oameni inalţi ai mei oamenii inalţi ai meiKilmininkas a unui om inalt al meu a omului inalt al meu a unor oameni inalţi ai mei a oamenilor inalţi ai meiNaudininkas unui om inalt al meu omului inalt al meu unor oameni inalţi ai mei oamenilor inalţi ai meiGalininkas un om inalt al meu omul inalt al meu niste oameni inalţi ai mei oamenii inalţi ai meiSauksmininkas omule inalt al meu oamenilor inalţi ai mei Moteriskosios gimines linksniavimo pavyzdys Jusu grazi sesuo soră frumoasă a Dumneavoastră Linksnis Vienaskaita nezymimoji Vienaskaita zymimoji Daugiskaita nezymimoji Daugiskaita zymimojiVardininkas o soră frumoasă a Dumneavoastră sora frumoasă a Dumneavoastră niste surori frumoase ale Dumneavoastră surorile frumoase ale DumneavoastrăKilmininkas a unei surori frumoase ale Dumneavoastră a surorii frumoase ale Dumneavoastră a unor surori frumoase ale Dumneavoastră a surorilor frumoase ale DumneavoastrăNaudininkas unei surori frumoase ale Dumneavoastră surorii frumoase ale Dumneavoastră unor surori frumoase ale Dumneavoastră surorilor frumoase ale DumneavoastrăGalininkas o soră frumoasă a Dumneavoastră sora frumoasă a Dumneavoastră niste surori frumoase ale Dumneavoastră surorile frumoase ale DumneavoastrăSauksmininkas soro frumoasă surorilor frumoase Misriosios gimines linksniavimo pavyzdys ju įdomus laikrastis ziar interesant al lor Linksnis Vienaskaita nezymimoji Vienaskaita zymimoji Daugiskaita nezymimoji Daugiskaita zymimojiVardininkas un ziar interesant al lor ziarul interesant al lor niste ziare interesante ale lor ziarele interesante ale lorKilmininkas a unui ziar interesant al lor a ziarului interesant al lor a unor ziare interesante ale lor a ziarelor interesante ale lorNaudininkas unui ziar interesant al lor ziarului interesant al lor unor ziare interesante ale lor ziarelor interesante ale lorGalininkas un ziar interesant al lor ziarul interesant al lor niste ziare interesante ale lor ziarele interesante ale lorSauksmininkas ziarul interesant ziarelor interesante Veiksmazodziai Rumunu kalbos laiku sistema gerokai skiriasi nuo giminingu kalbu taciau jai taip pat budingas analitiskumas lyginant su lotynu kalba Bendraties formu keitimas tariamaja nuosaka conjunctiv liudija apie graiku kalbos įtaka Pvz noriu dainuoti rumuniskai issireiskiama noriu kad dainuociau rumun vreau să cant Kalba paveldejo gausybe lotynisku laiku formu taciau dauguma ju analitines Laikai skirstomi į vientisinius ir sudetinius Vientisiniai laikai butu sie veiksmazodis dainuoti a canta tarnaus pavyzdziu Tiesiogine nuosaka esamasis cantbutasis testinis cantambutasis paprastasis cantaibutasis atliktinis cantasemTariamoji nuosaka esamasis să cantLiepiamoji nuosaka cantăBendratis esamasis a cantaGerundijus cantandDalyvis cantatSupynas de cantat Sudetiniai laikai yra tokie Tiesiogine nuosaka butasis sudetinis am cantatbusimasis voi cantabusimasis atliktinis voi fi cantatTariamoji nuosaka butasis să fi cantatTariamoji salygine nuosaka esamasis as cantabutasis as fi cantatNumanomoji nuosaka esamasis voi să as fi cantandbutasis voi fi cantatBendratis butasis a fi cantat Derinant pagalbinius veiksmazodzius avea fi vrea su dalyviais gaunamos atitinkamos neveikiamosios rusies formos Zodynas Rumunu kalba patyre stipria uzsienio kalbu įtaka tai puikiai matyti jos leksikoje Pasak knygos Vocabularul reprezentativ al limbilor romanice Rinktine romanu kalbu leksika aut Sala M leista 1988 m Bukareste padetis butu tokia 71 66 leksikos sudaro romaniskasis paveldas is kurio 30 33 zodziu paveldeta is lotynu kalbos 22 12 prancuzu kilmes 15 26 lotynisku mokslo terminu 3 95 italu kilmes zodziai 3 91 zodziu sudarytu paciu rumunu is kuriu dauguma pagal lotynu k desnius 14 17 slaviskos kilmes is kuriu 9 18 is senosios slavu k 2 6 is bulgaru 1 12 is rusu 0 85 is serbu kroatu 0 23 is ukrainieciu 0 19 is lenku 2 47 is vokieciu 1 7 is siuolaikines graiku 0 96 is daku substrato 1 43 is vengru 0 73 is turku 0 07 is anglu ir auga 0 19 is onomatopeju 2 71 neaiskios kilmes Del kai kuriu klaidingai palaikytu slavizmu ir vengru kilmes zodziu isaiskinimo yra pagrindo manyti jog substrato įtaka gali siekti 2 IstorijaSeniausias dokumentas Rumunu kalba Dabartineje Rumunijos teritorijoje senoveje gyveno indoeuropietiska daku tauta 106 m juos įveike romenai todel Dakijos zemes Banatas Transilvanija tapo Romos imperijos provincijomis Tolesniu 165 metu laikotarpiu vyko didelio masto kolonizacija įtvirtinusi lotynu kalba valstybes valdyme ir prekyboje Nuo 271 iki 275 m spaudziant laisviesiems dakams ir gotams romenu administracija ir kariuomene pasitrauke is Dakijos Iki siol gincijamasi kieno palikuonys yra rumunai tu kurie pasitrauke ir įsikure Dunojaus pietuose ar tu kurie liko Dakijoje Del geografinio atstumo rumunu kalba buvo pirmoji kuri atsiskyre nuo lotynu kalbos Ji nepatyre kitu romanu kalbu įtakos todel isliko viena maziausiai susiskaldziusiu kalbu Europoje Manoma kad visos rumunu tarmes buvo suvienodintos tarp VII ir X a kai visa teritorija veike Bizantijos imperija be to jautesi ir slavu kalbu įtaka Arumunu tarmeje labai mazai slavybiu o dako rumunu tarmeje kuria kalbama visoje Rumunijoje ir Moldovoje diferenciacija ypac menka Sios tarmes vartojimas perzengia taip pat ir Rumunijos ribas moldavas puikiai susisnekes su gyventoju is Serbijos Banato Tai įrodo ganetinai nesena migravima į siaurines teritorijas Rumunu kalba vystesi atskirta nuo kitu romanu kalbu Ji patyre slavu graiku turku ir vengru kalbu įtakos kai kitos romanu kalbos įgijo germanisku bruozu Kalbine diferenciacijaSutarta kad rumunu kalba atskirai formavosi tiek Dunojaus Siaureje tiek Pietuose ir zymiai anksciau negu toje teritorijoje pasirode slavu gentys Ta siaureje susiformavusi kalbotyrininku vadinama dakorumunu kalba tapusi bendrines kalbos pagrindu taip ja supriesinant su pietu kalbomis kurios daznai laikomos tarmemis del labai artimu rysiu su rumunu kalba arumunu arba makedorumunu kuria kalbama nemazoje teritorijoje apimancioje Makedonija Albanija Graikija Bulgarija Serbija Juodkalnija bei pacia Rumunija Dobrodzea Manoma kad skirtumai tarp arumunu ir dakorumunu tarmiu atsirado nuo IX iki XII a meglenitu arba meglenorumunu kuria kalbama gan nedideliame pietiniame Balkanu pusiasalio plote Manoma kad si tarme atsiskyre nuo dakorumunu dar veliau nei pirmoji XIV ame a del ko dar sunkiau sia tarme laikyti kalba istrorumunu kuria kalbama kai kuriuose Kroatijos kaimuose Tarme geografiskai artimesne italu o ne rumunu kalbai bet lingvistiniai duomenys neleidzia abejoti artimumu pastarajai Istrorumunu bendruomene cia gyvena jau nuo XII o amziaus Priklausomai nuo pasirinkto kriterijaus dakorumunu kalbai priskiriama nuo 2 iki 20 patarmiu Daugiausia lingvistu linke isskirti 5 patarmes padalindami į jas į du tipus pietinį ir siaurinį Pietiniam tipui priklauso 1 patarme Valachijos patarme davusi pradzia bendrinei kalbai vartojamas pietineje Rumunijos dalyje istoriniuose Muntenijos ir pietines Dobrudzos dalyse taip pat dalyje pietines Transilvanijos Siauriniam tipui priklauso Moldavu patarme paplitusi istoriniame Moldovos regione dabartinese Rumunijos ir Moldovos Respublikos teritorijose taip pat Ukrainoje Bukovinoje ir Besarabijoje taip pat siaurineje Dobrudzoje Banato patarme paplitusi istoriniame Banato regione dabartinese Serbijos Rumunijos ir Vengrijos teritorijose Tranzityviniai Transilvanijos rumunu kalbos variantai tarp kuriu dazniausiai isskiriamos Krisanos ir Maramureso patarmes Moldavu kalba terminas vartotas rumunu kalbai Moldovoje 1940 m Moldavijos TSR rumunu kalba uzrasius kirilica buvo pradeta kurti bendrine moldavu kalba 1989 m buvo grazintas lotyniskas rastas Moldovai atkurus nepriklausomybe tesesi gincai del valstybines kalbos pavadinimo kol 2013 m Konstitucinis Teismas paskelbe kad Moldovos valstybine kalba rumunu Atsiskyrusioje ir nepripazintoje Padniestreje rumunu kalba uzrasyta kirlica ir vadinama moldavu kalba yra viena oficialiu teritorijos kalbu Isnasoshttp unilat org DPEL Promotion L Odyssee des langues Roumain ro http www rferl org content moldova romanian official language 25191455 html http www constcourt md libview php l en amp id 512 amp idc 7 Moldovos Respublikos Konstitucinis teismas 2013 m gruodzio 5 d Nuorodos Duomenys apie kodu ron zymima kalba svetaineje ethnologue com