Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Senovės Jemenas dar vadinamas Jemeno civilizacija Pietų Arabijos civilizacija senovinė civilizacija klestėjusi Arabijos
Senovės Jemenas
Senovės Jemenas, dar vadinamas Jemeno civilizacija, Pietų Arabijos civilizacija – senovinė civilizacija, klestėjusi Arabijos pusiasalio pietvakarinėje dalyje (apytikriai dabartinio Jemeno teritorijoje) ir Eritrėjos bei šiaurinės Etiopijos teritorijoje I tūkst pr. m. e. – I mūsų eros tūkst. pradžioje, iki šalyje įsigalint Islamui. Tai buvo viena iš senųjų pasaulio civilizacijų, vienalaikė Senovės Graikijai ar Senovės Romai. Ji labai stipriai paveikė senąją Etiopijos istoriją.
| Jemeno istorija |
| Senovės Jemenas: |
| Ausanas, Saaba, Mainas, Katabanas, Hadramautas |
| Himjaras |
| Aksumas > Sasanidai |
| Rašidunai > Omejadai > Abasidai |
| Zaidi imamatas () |
| > > > > > Ajubidai > > > Osmanų imperija |
| Zaidi imamatas () |
| Šiaurės Jemenas: |
| Osmanai > > JAR |
| Pietų Jemenas: |
| Adeno Protektoratas > PAF, PAP > PJLR |
| Suvienytas Jemenas |
Senovės Jemenas amžininkų senovės graikų ir romėnų buvo vadinamas Laimingąja Arabija (gr. Eudaimon Arabia, lot. Arabia Felix).
Geografija
Senovės Jemeno civilizacija suklestėjo Arabijos pusiasalio pietvakarinėje dalyje, tose teritorijose, kur dabar yra Jemenas, pietvakarinė Saudo Arabija ir vakarinis Omanas. Tai buvo kalnuotas regionas, iš visų pusių apsuptas dykumų ir jūros. Pajūrio teritorijos buvo nesveikos gyventi, drėgnos, be to nebuvo daug natūralių uostų. Visi svarbiausi civilizaciniai centrai kūrėsi kalnuotose vietovėse žemyne, ypač ties didžiausiomis upėmis (vadi). Tačiau tik sėkmingai sukurtos dirbtinės irigacinės sistemos leido sukurti derlingus plotus ir sudarė prielaidas civilizacijai.
Senovėje Raudonoji jūra siauriausioje vietoje buvo lengvai perplaukiama paprasčiausiais laivais per vieną dieną, todėl Senovės Jemenas turėjo labai glaudžius kultūrinius ir politinius ryšius su už Raudonosios jūros esančiomis Etiopijos aukštikalnėmis. Ten gamtinės sąlygos bei gamtinė įvairovė buvo panaši kaip ir Jemene, o dėl nuolatinių kultūrinių santykių senovės Etiopijos kultūra (Damotas, Aksumo imperija) gali būti laikoma Senovės Jemeno dalimi.
Istorija
Kahtanitai
III tūkst. pr. m. e. senovės Jemeno teritorija buvo apgyvendinta genčių. Dažniausiai manoma, kad šie semitai buvo kilę iš dabartinės Etiopijos teritorijos ir migravo per Raudonąją jūrą. Jie buvo giminingi Etiopijos semitams amharams ir tigrajams.
Pasak legendų, jie laikomi legendinio protėvio Kahtano palikuoniais, ir jiems duodamas pavadinimas kahtanitai. Tradicija /išskiria du pagrindines kahtanitų šakas, kildinamas iš dviejų Kahtano sūnų: sėslius himjaritus, apgyvendinusius derlingas Jemeno teritorijas, ir nomadus , kurie klajojo aplinkinėse dykumose.
Kahtanitai pradėjo statyti irigacinius įrenginius Maribo apylinkėse, ir iš čia civilizacija plito tolyn. Jų laikais tikriausiai vietos gentyse įsitvirtino vadų-žynių (mukaribų) valdžia ir konsolidavosi pirmosios valstybės. Jų laikais prasidėjo smilkalų prekyba, kuri vyko Raudonąja jūra ir Arabijos pusiasaliu. Tai skatino vietos kultūros vystymąsi.
Ankstyvoji fazė
Kahtanitai davė pradžią keletui didžiųjų Pietų Arabijos tautų, kurios galutinai iškristalizavo maždaug VIII a. pr. m. e. susiformavusiose valstybėlėse. Nuo tada atsirado ir vietinė rašto sistema, leidžianti fiksuoti istoriją. Šiose valstybėse buvo statomi puikūs irigaciniai dirbiniai, tokie, kaip , klestėjo žemdirbystė ir ekonomika. Valstybės intensyviai prekiavo su šiaurės šalimis – Mesopotamija, Persija. Svarbiausios jų prekės buvo prieskoniai bei smilkalai, turėję didžiulę paklausą Senovės pasaulyje.
Valstybių centrai koncentravosi svarbiausiuose Jemeno upių (vadi) slėniuose, kur tapo įmanoma žemdirbystė ir irigacija. Svarbiausios tarp jų buvo penkios:
Mainas (arab. معين Ma’in) buvo šiauriausia sėslių pietų arabų valstybė, kurios tauta vadinama minėjais (arab. المعينيون). Jų svarbiausi prekybiniai miestai buvo Qarnawu (dabartinis , laikomas valstybės sostine) ir Yathill (dabartinis ), kurie koncentravosi vadi Madhab.
Saaba (arab. سبأ) buvo į pietus nuo Maino, ir jos tauta buvo vadinama saabėjais (arab. السبأيين). Ši valstybė buvo labiausiai klestinti ir žinoma iš visų. Jos sostinė per visą laikotarpį buvo Maribas, kuriame buvo statomos didingos šventyklos, randama puikių meno dirbinių ir įrašų akmenyje. Ankstyvuoju laikotarpiu valstybė kontroliavo Raudonosios jūros pajūrį. Spėjama, kad saabėjai taip pat kolonizavo dabartinės Etiopijos pakrantes, įkurdami ten Damoto karalystę. Saaba yra tapatinama su Biblijoje minima Šeba, iš kurios atvykusi karalienė lankėsi pas Saliamoną.
Katabanas (arab. قتبان) buvo į pietus nuo Saabos ir iš pradžių priėjimo prie jūros neturėjo. Jo sostinė buvo (vadi Baihan), kurioje susikirsdavo visi svarbiausi Senovės Jemeno keliai.
Ausanas (arab. أوسان) į pietus nuo Katabano. Tai buvo viena didžiausių šio laikotarpio valstybių su sostine Bisgog Yahirr (vadi Marcha). Jos ekonominės galios rėmėsi priėjimu prie Adeno įlankos ir didžiausiu senovės Jemeno uostu Adenu. Ausaniečiai vieni pirmųjų ėmė kolonizuoti Afrikos pakrantes ir užmezgė tamprius prekybinius ryšius su Indija.
Hadramautas (arab. حضرموت Ḥaḍramawt) – buvo didžiausia ir ryčiausia valstybė, kurios gyventojai vadinti hadramiais. Valstybė turėjo priėjimą prie Adeno įlankos per stipriausią uostą . Jos sostinė buvo .
Viena iš ankstyvojo laikotarpio mįslių yra , minima Biblijoje, kuri turėjo lankytis Izraelyje karaliaus Saliamono laikais (X a. pr. m. e.). Apie šią karalienę išlikę legendos tiek tarp žydų, tiek Jemene, tiek Etiopijoje. Nėra galutinai sutariama, kas galėtų būti tuometine laikoma Saabos valstybe.
Kovos dėl hegemonijos (VII–I a. pr. m. e.)
Jau VIII a. pr. m. e. pabaigoje stiprėjant trinčiai tarp penkių stipriausių Senovės Jemeno karalysčių, prasidėjo kovos dėl hegemonijos, kurių metu tai viena, tai kita valstybė paimdavo valdžią Pietų Arabijoje, o jos valdovai tituluodavosi .
Pirmasis didesnis karas užfiksuotas VII a. pr. m. e., kuomet Saabos valdovas užpuolė savo stipriausią konkurentą Ausaną ir jį nusiaubė. Nuo tada Ausanas niekuomet nebeatsigavo (ilgainiui buvo užgožtas šiaurinio kaimyno Katabano), jo pagrindinis uostas Adenas atiteko Saabai, o pastaroji tapo stipriausia civilizacijos politine jėga, vadovavusia konfederacijai.
V a. pr. m. e. sugriuvus Maribo užtvankai, Saaboje prasidėjo vidinės nelaimės, kas sumažino jos galias. Dėl to IV a. pr. m. e. hegemoniją kuriam laikui įgijo Mainas, o dar vėliau – Katabanas. Eratostenas III a. pr. m. e. mini keturias didžiąsias pietinės Arabijos tautas: Saabą, Mainą, Katabaną ir Hadramautą. Tuo metu teritorijai prigijo pavadinimas Arabia Felix, t. y. „Laimingoji Arabija“.
Tai buvo didžiausias civilizacijos klestėjimo laikotarpis. Jo metu vietos kultūra stipriai veikė Etiopijos šiaurines pakrantes, esančias už Raudonosios jūros, kur buvo perduota daug civilizacijos pasiekimų. Etiopijoje susiformavo Damoto karalystė, suformuota pietų Arabijos karalysčių pavyzdžiu.
Himjaras (I a. pr. m. e. – 518 m.)
Paskutiniaisiais amžiais pr. m. e. vakarinėse nederlingose pakrantėse įsigalėjo himjaritai, kurie siaubė nusilpusią Saabą, kol galutinai įsitvirtino viename jos miestų – Zafare. Čia himjaritai sukūrė Himjaro karalystę, iš kurios vykdė tolimesnius užkariavimus: prieš pat mūsų eros pradžią Himjaras užkariavo Saabą, Katabaną, Mainą ir vakarines Hadramauto teritorijas. Tai buvo pirmoji Himjaro imperija. Joje kultūros bruožai (valdovų titulai, raštas, kalba, architektūra ir menas) buvo didele dalimi paveldėti iš Saabos.
Erų sandūroje Senovės Jemeną siekė užkariauti Romos imperija, tačiau po Maribo apgulties romėnams nepasisekė. Vis dėlto, Romos įsigalėjimas šiaurėje, jos vykdoma prekybinių kelių kontrolė, svarbaus uosto Adeno sunaikinimas, besikeičianti jūrų prekyba lėmė lėtą Senovės Jemeno silpimą. Šie procesai, taip pat klajoklių antpuoliai lėmė Himjaro imperijos skilimą II a. Tuo metu vėl atsikūrė Saaba, Katabanas (Mainas ir minėjai iki to laiko jau buvo asimiliuoti). Labai sustiprėjo Hadramautas, kuris užkariavo Katabaną netrukus po jo nepriklausomybės. Raudonosios jūros pakrantes tuo metu ėmė kontroliuoti Etiopija (Aksumas).
III a. Himjaro galios vėl sustiprėjo, ir iki IV a. valstybė iš naujo suvienijo visą Senovės Jemeną, įskaitant ir Hadramautą. Valdovai titulavosi Saabos, zu-Raidano, Hadramauto ir Jemeno karaliais, ir tai buvo pirmasis istorijoje pilnas Jemeno suvienijimas. Apie 340 m. Antroji Hadramauto imperija patyrė invazijas iš Aksumo, bet apie 375 m. Malikaribas Juhaminas atkūrė tvarką. Ši imperija, egzistavusi iki VI a., priėmė naują religiją iš šiaurės – Judaizmą.
Himjaras laikinai sugebėjo užvaldyti visą Arabiją, naudodamasis klajoklėmis gentimis, Ghasanidais, Lachmidais ir kitomis, kurios valdė milžiniškus plotus ir formaliai priklausė Himjarui
Aksumas ir Sasanidai
Nuo III a. teritorijoje vis labiau įsigalėjo Etiopijos valstybė Aksumo imperija, kuri kišosi į Pietų Arabijos reikalus. Aksumas kontroliavo nemažas teritorijas Jemeno pajūryje.
Įsigalint Judaizmui, Himjare prasidėjo krikščionių persekiojimai, kas labai apsunkino santykius su krikščionišku Aksumu. Pastarasis, remiamas Bizantijos, apie 518 m. įsiveržė į Himjarą, jį prijungė ir paskyrė čia savo vietininką (valdė iki 525 m.). Nuo tada iki 570 m. Pietų Arabija priklausė Aksumui, čia siekta įdiegti krikščionybę, buvo statomos bažnyčios.
597/8 m. Sasanidai, vietos diduomenės prašymu, išvijo Aksumo vietininkus ir prijungė Pietų Arabiją prie savo imperijos. Ji tapo viena iš Persijos satrapijų.
Sasanidų imperiją sužlugdžius islamizuotiems arabams, jos teritorijoje susikūrė Arabų Kalifatas. 628 m. Jemeno satrapas atsivertė į Islamą, ir Jemenas buvo sparčiai islamizuotas.
Ekonomika
Senovės Jemeno civilizacijos ekonominis pagrindas buvo taip vadinamasis smilkalų kelias – jūrinių ir sausumos prekybinių kelių sistema, sujungusi Jemeną su Egiptu, , Indija. Svarbiausias Jemeno produktas buvo čia gausiai aptinkami smilkalai ir mira, tuo metu turėję didžiulę paklausą Senovės pasaulyje. Tačiau Jemene buvo gausu ir aukso.
Kai kurios teorijos Senovės Jemeną tapatina su Punto šalimi, į kurią Egiptas siųsdavo jūrines ekspedicijas dar II tūkst. pr. m. e., arba senovės hebrajų šalimi. Vėliau nusistovėjo sausumos karavanų keliai nuo Jemeno, per Hidžazą iki Kanaano, ir buvo šio sausumos kelio pabaigoje. Smilkalų prekybos dėka Jemeno valstybės ne tik turtėjo, bet ir tapo įvairių kultūrinių įtakų susikirtimo vieta.
Apie II smilkalų prekyba prarado savo reikšmę, senasis smilkalų kelias sunyko. Tai lėmė ir Senovės Jemeno civilizacijos žlugimą.
Visuomenė ir kultūra
Senovės Jemenas išvystė labai aukšto lygio vietinę kultūrą, kurią per prekybos kelius veikė įvairios išorinės tradicijos iš šiaurės, Afrikos ir Indijos. Senovės Jemeniečiai pastatė galingus techninius kūrinius, tarp kurių svarbiausios yra užtvankos ir irigaciniai įrenginiai, kaip kad .
Valstybė
Valstybės senovės Jemen buvo valdomos monarchų, tituluojamų (mkrb) arba karaliais (mlk). Skirtumas tarp šių dviejų terminų nėra išaiškintas iki šiol. Valdovas buvo absoliutus, nors egzistuodavo ir savotiškos didikų valstybės tarybos, vyresniųjų taryba (qyl).
Valstybės stambūs administraciniai vienetai buvo vadinami „kiltimis“ (s2ʿb). Pvz., vėlyvojo Katabano laikais jį sudarė tokios kiltys kaip Radman, Madhi, Almalik, Yahir, Ausan, Kahad, Dahas, Tubanau. Kiltys buvo skaidomos į mažiausius vienetus – kaimus (byt).
Kalba ir raštas
Vietos tautos kalbėjo giminingomis . Civilizacija sukūrė savitą rašto sistemą – , kilusią iš proto-Sinajaus rašto (taigi, giminingą finikiečių raštui), turėjusią 29 priebalsius (kaip ir kitos semitinės rašto sistemos, neturėjo balsių žymėjimo). Ja buvo užrašomos vietinės kalbos: saabėjų, minėjų, katabanių, hadramių ir proto-etiopų. Po arabų užkariavimo vietos raštas buvo pakeistas arabų rašto, o Etiopijoje jis išsivystė į gezo raštą.
Religija
Iki judaizmo ir krikščionybės įtakos, pietų arabai išpažino vietinę religiją, kuri, ir kurios dievybės buvo gimininga kitų semitų religijoms. Čia ryškus trijų kosminių kūnų: Veneros, Saulės ir Mėnulio kultas.
Pietų arabai labiausiai garbino Veneros planetą Athtar (ʿṯtr), taip pat Saulės dievybę, kurios vardas beveik neminimas, bet manoma, kad ji vadinosi Šams, Zatzahrana, Zatbadana, Zathimijama. Mėnulio dievybės buvo traktuojamos kaip nacionalinės atskiruose Jemeno regionuose, ir vadinamos skirtingais vardais: Almaqah (ʾlmqh) Saaboje, Amm (ʿm) Katabane, Wadd (wd) Maine ir Ausane, Sin Hadramaute. Dievus ikonografijoje dažnai simbolizuodavo mėnulio pjautuvas su Athtaro skrituliu virš jo, taip pat tokie gyvūnai, kaip jautis (mėnulis), antilopė (Athtar), ožys (Almakah), gyvatė (Wadd).
Nuo maždaug II a. Jemeno kultūra santykiavo su monoteistinėmis religijomis Judaizmu ir Krikščionybe, kurios vadintos bendru terminu „rahmanizmas“ (rḥmn-n). Tarp jų stipresnė buvo judaistinė tradicija, kuri įsigalėjo Himjaro karalystėje.
Bibliografija
- Pankhurst, Richard K.P. 2003. Ethiopia’s Historic Ties with Yemen, Addis Tribune
Nuorodos
- Gerlah, E. 1971. Smėlio užpustytos šventovės. Vilnius:Vaga.
- A. F. L. Beeston: Studies in the History of Arabia. Vol. II, Pre-Islamic Arabia. Proceedings of the 2nd International Symposium on Studies of Arabia, 13th-19th April 1979, Riyad 1984, S. 149 ff.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Senovės Jemenas, Kas yra Senovės Jemenas? Ką reiškia Senovės Jemenas?
Senoves Jemenas dar vadinamas Jemeno civilizacija Pietu Arabijos civilizacija senovine civilizacija klestejusi Arabijos pusiasalio pietvakarineje dalyje apytikriai dabartinio Jemeno teritorijoje ir Eritrejos bei siaurines Etiopijos teritorijoje I tukst pr m e I musu eros tukst pradzioje iki salyje įsigalint Islamui Tai buvo viena is senuju pasaulio civilizaciju vienalaike Senoves Graikijai ar Senoves Romai Ji labai stipriai paveike senaja Etiopijos istorija Jemeno istorijaSenoves Jemenas Ausanas Saaba Mainas Katabanas HadramautasHimjarasAksumas gt SasanidaiRasidunai gt Omejadai gt AbasidaiZaidi imamatas gt gt gt gt gt Ajubidai gt gt gt Osmanu imperijaZaidi imamatas Siaures Jemenas Osmanai gt gt JARPietu Jemenas Adeno Protektoratas gt PAF PAP gt PJLRSuvienytas Jemenas Senoves Jemenas amzininku senoves graiku ir romenu buvo vadinamas Laimingaja Arabija gr Eudaimon Arabia lot Arabia Felix GeografijaSenoves Jemeno civilizacija suklestejo Arabijos pusiasalio pietvakarineje dalyje tose teritorijose kur dabar yra Jemenas pietvakarine Saudo Arabija ir vakarinis Omanas Tai buvo kalnuotas regionas is visu pusiu apsuptas dykumu ir juros Pajurio teritorijos buvo nesveikos gyventi dregnos be to nebuvo daug naturaliu uostu Visi svarbiausi civilizaciniai centrai kuresi kalnuotose vietovese zemyne ypac ties didziausiomis upemis vadi Taciau tik sekmingai sukurtos dirbtines irigacines sistemos leido sukurti derlingus plotus ir sudare prielaidas civilizacijai Senoveje Raudonoji jura siauriausioje vietoje buvo lengvai perplaukiama paprasciausiais laivais per viena diena todel Senoves Jemenas turejo labai glaudzius kulturinius ir politinius rysius su uz Raudonosios juros esanciomis Etiopijos aukstikalnemis Ten gamtines salygos bei gamtine įvairove buvo panasi kaip ir Jemene o del nuolatiniu kulturiniu santykiu senoves Etiopijos kultura Damotas Aksumo imperija gali buti laikoma Senoves Jemeno dalimi IstorijaKahtanitai Pagrindinis straipsnis III tukst pr m e senoves Jemeno teritorija buvo apgyvendinta genciu Dazniausiai manoma kad sie semitai buvo kile is dabartines Etiopijos teritorijos ir migravo per Raudonaja jura Jie buvo giminingi Etiopijos semitams amharams ir tigrajams Pasak legendu jie laikomi legendinio protevio Kahtano palikuoniais ir jiems duodamas pavadinimas kahtanitai Tradicija isskiria du pagrindines kahtanitu sakas kildinamas is dvieju Kahtano sunu seslius himjaritus apgyvendinusius derlingas Jemeno teritorijas ir nomadus kurie klajojo aplinkinese dykumose Kahtanitai pradejo statyti irigacinius įrenginius Maribo apylinkese ir is cia civilizacija plito tolyn Ju laikais tikriausiai vietos gentyse įsitvirtino vadu zyniu mukaribu valdzia ir konsolidavosi pirmosios valstybes Ju laikais prasidejo smilkalu prekyba kuri vyko Raudonaja jura ir Arabijos pusiasaliu Tai skatino vietos kulturos vystymasi Ankstyvoji faze Pagrindiniai straipsniai Ausanas Saaba Mainas Jemenas ir Katabanas Akmens raizinys is Hadramauto Kahtanitai dave pradzia keletui didziuju Pietu Arabijos tautu kurios galutinai iskristalizavo mazdaug VIII a pr m e susiformavusiose valstybelese Nuo tada atsirado ir vietine rasto sistema leidzianti fiksuoti istorija Siose valstybese buvo statomi puikus irigaciniai dirbiniai tokie kaip klestejo zemdirbyste ir ekonomika Valstybes intensyviai prekiavo su siaures salimis Mesopotamija Persija Svarbiausios ju prekes buvo prieskoniai bei smilkalai tureje didziule paklausa Senoves pasaulyje Valstybiu centrai koncentravosi svarbiausiuose Jemeno upiu vadi sleniuose kur tapo įmanoma zemdirbyste ir irigacija Svarbiausios tarp ju buvo penkios Mainas arab معين Ma in buvo siauriausia sesliu pietu arabu valstybe kurios tauta vadinama minejais arab المعينيون Ju svarbiausi prekybiniai miestai buvo Qarnawu dabartinis laikomas valstybes sostine ir Yathill dabartinis kurie koncentravosi vadi Madhab Įrasas is Saabos Saaba arab سبأ buvo į pietus nuo Maino ir jos tauta buvo vadinama saabejais arab السبأيين Si valstybe buvo labiausiai klestinti ir zinoma is visu Jos sostine per visa laikotarpį buvo Maribas kuriame buvo statomos didingos sventyklos randama puikiu meno dirbiniu ir įrasu akmenyje Ankstyvuoju laikotarpiu valstybe kontroliavo Raudonosios juros pajurį Spejama kad saabejai taip pat kolonizavo dabartines Etiopijos pakrantes įkurdami ten Damoto karalyste Saaba yra tapatinama su Biblijoje minima Seba is kurios atvykusi karaliene lankesi pas Saliamona Katabanas arab قتبان buvo į pietus nuo Saabos ir is pradziu priejimo prie juros neturejo Jo sostine buvo vadi Baihan kurioje susikirsdavo visi svarbiausi Senoves Jemeno keliai Ausanas arab أوسان į pietus nuo Katabano Tai buvo viena didziausiu sio laikotarpio valstybiu su sostine Bisgog Yahirr vadi Marcha Jos ekonomines galios remesi priejimu prie Adeno įlankos ir didziausiu senoves Jemeno uostu Adenu Ausanieciai vieni pirmuju eme kolonizuoti Afrikos pakrantes ir uzmezge tamprius prekybinius rysius su Indija Hadramautas arab حضرموت Ḥaḍramawt buvo didziausia ir ryciausia valstybe kurios gyventojai vadinti hadramiais Valstybe turejo priejima prie Adeno įlankos per stipriausia uosta Jos sostine buvo Viena is ankstyvojo laikotarpio mįsliu yra minima Biblijoje kuri turejo lankytis Izraelyje karaliaus Saliamono laikais X a pr m e Apie sia karaliene islike legendos tiek tarp zydu tiek Jemene tiek Etiopijoje Nera galutinai sutariama kas galetu buti tuometine laikoma Saabos valstybe Kovos del hegemonijos VII I a pr m e Senoves Jemenas IV I a pr m e Jau VIII a pr m e pabaigoje stiprejant trinciai tarp penkiu stipriausiu Senoves Jemeno karalysciu prasidejo kovos del hegemonijos kuriu metu tai viena tai kita valstybe paimdavo valdzia Pietu Arabijoje o jos valdovai tituluodavosi Pirmasis didesnis karas uzfiksuotas VII a pr m e kuomet Saabos valdovas uzpuole savo stipriausia konkurenta Ausana ir jį nusiaube Nuo tada Ausanas niekuomet nebeatsigavo ilgainiui buvo uzgoztas siaurinio kaimyno Katabano jo pagrindinis uostas Adenas atiteko Saabai o pastaroji tapo stipriausia civilizacijos politine jega vadovavusia konfederacijai V a pr m e sugriuvus Maribo uztvankai Saaboje prasidejo vidines nelaimes kas sumazino jos galias Del to IV a pr m e hegemonija kuriam laikui įgijo Mainas o dar veliau Katabanas Eratostenas III a pr m e mini keturias didziasias pietines Arabijos tautas Saaba Maina Katabana ir Hadramauta Tuo metu teritorijai prigijo pavadinimas Arabia Felix t y Laimingoji Arabija Tai buvo didziausias civilizacijos klestejimo laikotarpis Jo metu vietos kultura stipriai veike Etiopijos siaurines pakrantes esancias uz Raudonosios juros kur buvo perduota daug civilizacijos pasiekimu Etiopijoje susiformavo Damoto karalyste suformuota pietu Arabijos karalysciu pavyzdziu Himjaras I a pr m e 518 m Senoves Jemenas ir Aksumas subirus I Himjaro imperijaiPagrindinis straipsnis Himjaras Paskutiniaisiais amziais pr m e vakarinese nederlingose pakrantese įsigalejo himjaritai kurie siaube nusilpusia Saaba kol galutinai įsitvirtino viename jos miestu Zafare Cia himjaritai sukure Himjaro karalyste is kurios vykde tolimesnius uzkariavimus pries pat musu eros pradzia Himjaras uzkariavo Saaba Katabana Maina ir vakarines Hadramauto teritorijas Tai buvo pirmoji Himjaro imperija Joje kulturos bruozai valdovu titulai rastas kalba architektura ir menas buvo didele dalimi paveldeti is Saabos Eru sanduroje Senoves Jemena sieke uzkariauti Romos imperija taciau po Maribo apgulties romenams nepasiseke Vis delto Romos įsigalejimas siaureje jos vykdoma prekybiniu keliu kontrole svarbaus uosto Adeno sunaikinimas besikeicianti juru prekyba leme leta Senoves Jemeno silpima Sie procesai taip pat klajokliu antpuoliai leme Himjaro imperijos skilima II a Tuo metu vel atsikure Saaba Katabanas Mainas ir minejai iki to laiko jau buvo asimiliuoti Labai sustiprejo Hadramautas kuris uzkariavo Katabana netrukus po jo nepriklausomybes Raudonosios juros pakrantes tuo metu eme kontroliuoti Etiopija Aksumas III a Himjaro galios vel sustiprejo ir iki IV a valstybe is naujo suvienijo visa Senoves Jemena įskaitant ir Hadramauta Valdovai titulavosi Saabos zu Raidano Hadramauto ir Jemeno karaliais ir tai buvo pirmasis istorijoje pilnas Jemeno suvienijimas Apie 340 m Antroji Hadramauto imperija patyre invazijas is Aksumo bet apie 375 m Malikaribas Juhaminas atkure tvarka Si imperija egzistavusi iki VI a prieme nauja religija is siaures Judaizma Himjaras laikinai sugebejo uzvaldyti visa Arabija naudodamasis klajoklemis gentimis Ghasanidais Lachmidais ir kitomis kurios valde milziniskus plotus ir formaliai priklause Himjarui Aksumas ir Sasanidai Pagrindiniai straipsniai Aksumas ir Sasanidai Nuo III a teritorijoje vis labiau įsigalejo Etiopijos valstybe Aksumo imperija kuri kisosi į Pietu Arabijos reikalus Aksumas kontroliavo nemazas teritorijas Jemeno pajuryje Įsigalint Judaizmui Himjare prasidejo krikscioniu persekiojimai kas labai apsunkino santykius su krikscionisku Aksumu Pastarasis remiamas Bizantijos apie 518 m įsiverze į Himjara jį prijunge ir paskyre cia savo vietininka valde iki 525 m Nuo tada iki 570 m Pietu Arabija priklause Aksumui cia siekta įdiegti krikscionybe buvo statomos baznycios 597 8 m Sasanidai vietos diduomenes prasymu isvijo Aksumo vietininkus ir prijunge Pietu Arabija prie savo imperijos Ji tapo viena is Persijos satrapiju Sasanidu imperija suzlugdzius islamizuotiems arabams jos teritorijoje susikure Arabu Kalifatas 628 m Jemeno satrapas atsiverte į Islama ir Jemenas buvo sparciai islamizuotas EkonomikaJurinis smilkalu keliasPagrindinis straipsnis Smilkalu kelias Senoves Jemeno civilizacijos ekonominis pagrindas buvo taip vadinamasis smilkalu kelias juriniu ir sausumos prekybiniu keliu sistema sujungusi Jemena su Egiptu Indija Svarbiausias Jemeno produktas buvo cia gausiai aptinkami smilkalai ir mira tuo metu tureje didziule paklausa Senoves pasaulyje Taciau Jemene buvo gausu ir aukso Kai kurios teorijos Senoves Jemena tapatina su Punto salimi į kuria Egiptas siusdavo jurines ekspedicijas dar II tukst pr m e arba senoves hebraju salimi Veliau nusistovejo sausumos karavanu keliai nuo Jemeno per Hidzaza iki Kanaano ir buvo sio sausumos kelio pabaigoje Smilkalu prekybos deka Jemeno valstybes ne tik turtejo bet ir tapo įvairiu kulturiniu įtaku susikirtimo vieta Apie II smilkalu prekyba prarado savo reiksme senasis smilkalu kelias sunyko Tai leme ir Senoves Jemeno civilizacijos zlugima Visuomene ir kulturaKatabano skulptura Senoves Jemenas isvyste labai auksto lygio vietine kultura kuria per prekybos kelius veike įvairios isorines tradicijos is siaures Afrikos ir Indijos Senoves Jemenieciai pastate galingus techninius kurinius tarp kuriu svarbiausios yra uztvankos ir irigaciniai įrenginiai kaip kad Valstybe Valstybes senoves Jemen buvo valdomos monarchu tituluojamu mkrb arba karaliais mlk Skirtumas tarp siu dvieju terminu nera isaiskintas iki siol Valdovas buvo absoliutus nors egzistuodavo ir savotiskos didiku valstybes tarybos vyresniuju taryba qyl Valstybes stambus administraciniai vienetai buvo vadinami kiltimis s2ʿb Pvz velyvojo Katabano laikais jį sudare tokios kiltys kaip Radman Madhi Almalik Yahir Ausan Kahad Dahas Tubanau Kiltys buvo skaidomos į maziausius vienetus kaimus byt Kalba ir rastas Pagrindinis straipsnis Vietos tautos kalbejo giminingomis Civilizacija sukure savita rasto sistema kilusia is proto Sinajaus rasto taigi gimininga finikieciu rastui turejusia 29 priebalsius kaip ir kitos semitines rasto sistemos neturejo balsiu zymejimo Ja buvo uzrasomos vietines kalbos saabeju mineju katabaniu hadramiu ir proto etiopu Po arabu uzkariavimo vietos rastas buvo pakeistas arabu rasto o Etiopijoje jis issivyste į gezo rasta Religija Pagrindinis straipsnis Iki judaizmo ir krikscionybes įtakos pietu arabai ispazino vietine religija kuri ir kurios dievybes buvo gimininga kitu semitu religijoms Cia ryskus triju kosminiu kunu Veneros Saules ir Menulio kultas Pietu arabai labiausiai garbino Veneros planeta Athtar ʿṯtr taip pat Saules dievybe kurios vardas beveik neminimas bet manoma kad ji vadinosi Sams Zatzahrana Zatbadana Zathimijama Menulio dievybes buvo traktuojamos kaip nacionalines atskiruose Jemeno regionuose ir vadinamos skirtingais vardais Almaqah ʾlmqh Saaboje Amm ʿm Katabane Wadd wd Maine ir Ausane Sin Hadramaute Dievus ikonografijoje daznai simbolizuodavo menulio pjautuvas su Athtaro skrituliu virs jo taip pat tokie gyvunai kaip jautis menulis antilope Athtar ozys Almakah gyvate Wadd Nuo mazdaug II a Jemeno kultura santykiavo su monoteistinemis religijomis Judaizmu ir Krikscionybe kurios vadintos bendru terminu rahmanizmas rḥmn n Tarp ju stipresne buvo judaistine tradicija kuri įsigalejo Himjaro karalysteje BibliografijaPankhurst Richard K P 2003 Ethiopia s Historic Ties with Yemen Addis TribuneNuorodosVikiteka Senoves Jemenas vaizdine ir garsine medziagaGerlah E 1971 Smelio uzpustytos sventoves Vilnius Vaga A F L Beeston Studies in the History of Arabia Vol II Pre Islamic Arabia Proceedings of the 2nd International Symposium on Studies of Arabia 13th 19th April 1979 Riyad 1984 S 149 ff