Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Australopitekas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Australopithecus africanus | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
(Australopithecus africanus) | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Australopithecus africanus , 1926 |
Australopitekas (Australopithecus africanus) – buvo į žmones panaši išnykusi primatų (Primates) rūšis, gyvenusi maždaug prieš 1-5 milijonus metų. Daugiausia jų rasta Pietų ir Rytų Afrikoje. Manoma, kad tai tarpinė grandis tarp žmogbeždžionių ir dabartinių žmonių (Homo sapiens). Australopitekų (lot. australis – pietinis + gr. pithecos – beždžionė) terminą sukūrė Witwatersrand'o universiteto Pietų Afrikoje anatomijos profesorius Raymond Dart, 1925 m. taip pavadinęs fosilizuotą kaukolę iš Taung akmens skaldyklų.
Sprendžiant pagal trijų milijonų metų senumo griaučius, rastus 1974 metais Afrikoje, australopitekų kaukolė buvo beždžioniška, smegenys palyginti nedidelės, tačiau rankos trumpos ir jie galėjo vaikščioti stati dviem kojomis. Australopitekų smegenys tesudarė 35 % dabartinio žmogaus smegenų, kaukolės talpa 350-600 cm³. Jų ūgis buvo apie 1,3 m, kūno svoris galėjo siekti 25-50 kg.
Veidas prognatiškas, ryškūs antakių lankai, iltiniai dantys mažesni, o krūminiai didesni, nėra beždžionėms būdingos diastemos. Neabejotinai vaikščiojimui dviem kojomis pritaikyti griaučiai (stuburo, dubens, kelio sąnario sandara); tai tiesiogiai liudija ir 3-4 mln. m. senumo pėdų įspaudai (Laetoli, Tanzanija). Santykinai ilgos rankos, išlaikiusios primityvius bruožus, rodo prisitaikymą laipioti medžiais (ilgi lenkti pirštai, mentės sąnarinės duobės padėtis). Skeleto anatomija rodo, kad nors australopitekai galėjo vaikščioti žeme dviem kojomis, dalį laiko jie greičiausiai vis dar praleisdavo medžiuose, miegodami, maitindamiesi ar slėpdamiesi nuo plėšrūnų.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Australopitekas, Kas yra Australopitekas? Ką reiškia Australopitekas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Australopithecus africanus Australopithecus africanus Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Potipis Stuburiniai Vertebrata Antklasis Amniotai Amniota Klase Zinduoliai Mammalia Burys Primatai Primates Seima Hominidai Hominidae Gentis Australopitekai Australopithecus Rusis Australopitekas Australopithecus africanus BinomasAustralopithecus africanus 1926 Australopitekas Australopithecus africanus buvo į zmones panasi isnykusi primatu Primates rusis gyvenusi mazdaug pries 1 5 milijonus metu Daugiausia ju rasta Pietu ir Rytu Afrikoje Manoma kad tai tarpine grandis tarp zmogbezdzioniu ir dabartiniu zmoniu Homo sapiens Australopiteku lot australis pietinis gr pithecos bezdzione termina sukure Witwatersrand o universiteto Pietu Afrikoje anatomijos profesorius Raymond Dart 1925 m taip pavadines fosilizuota kaukole is Taung akmens skaldyklu Australopithecus africanus Sprendziant pagal triju milijonu metu senumo griaucius rastus 1974 metais Afrikoje australopiteku kaukole buvo bezdzioniska smegenys palyginti nedideles taciau rankos trumpos ir jie galejo vaikscioti stati dviem kojomis Australopiteku smegenys tesudare 35 dabartinio zmogaus smegenu kaukoles talpa 350 600 cm Ju ugis buvo apie 1 3 m kuno svoris galejo siekti 25 50 kg Veidas prognatiskas ryskus antakiu lankai iltiniai dantys mazesni o kruminiai didesni nera bezdzionems budingos diastemos Neabejotinai vaiksciojimui dviem kojomis pritaikyti griauciai stuburo dubens kelio sanario sandara tai tiesiogiai liudija ir 3 4 mln m senumo pedu įspaudai Laetoli Tanzanija Santykinai ilgos rankos islaikiusios primityvius bruozus rodo prisitaikyma laipioti medziais ilgi lenkti pirstai mentes sanarines duobes padetis Skeleto anatomija rodo kad nors australopitekai galejo vaikscioti zeme dviem kojomis dalį laiko jie greiciausiai vis dar praleisdavo medziuose miegodami maitindamiesi ar slepdamiesi nuo plesrunu Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu