Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Han dinastija tradiciniai rašmenys 漢朝 supaprastinti rašmenys 汉朝 pinyin Hàn cháo Kinijos imperatorių dinastija valdžiusi
Han dinastija
Han dinastija (tradiciniai rašmenys: 漢朝; supaprastinti rašmenys: 汉朝; pinyin: Hàn cháo) – Kinijos imperatorių dinastija, valdžiusi 206 m. pr. m. e. – 220 m., po Čin dinastijos. Tradiciškai Han periodas laikomas vienu svarbiausių klestėjimo laikotarpių Kinijos istorijoje. Iki šiol etniniai kinai save vadina „haniais“.
| Kinijos istorija |
| Legendiniai valdovai |
| Sia dinastija |
| Šangų dinastija |
| Džou dinastija |
| Činų dinastija |
| Hanų dinastija |
| Šešių dinastijų laikotarpis |
| Trys valstybės |
| Vakarų Dzin |
| Pietų ir šiaurės dinastijos |
| Sui dinastija |
| Tangų dinastija |
| 5 dinastijos ir 10 karalysčių |
| Songų dinastija |
| Juan dinastija |
| Mingų dinastija |
| Čingų dinastija |
| Kinijos Respublika |
| Kinijos Liaudies Respublika |
Han dinastija skirstoma į du periodus:
- Vakarų Han (206 m. pr. m. e. – 9 m.)
- Rytų Han (25 – 220 m.)
9–25 m. valdė uzurpatorius Vang Mang ().
Vakarų Han
Ankstesniosios (Qian Han 前漢), arba Vakarų (Xi Han 西漢) Han dinastijos sostinė buvo Čanganis (Chang’an). Po Čin Ši Huangdi mirties imperijoje kilo maištai. 206–202 m. pr. m. e. tarpuvaldžiu tarpusavyje kovojo dvi didesnės stovyklos: vienai vadovavo Liu Bang, Han valdovas, kitai – Siang Ju (Xiang Yu), Ču valdovas. Taip pat kovojo keletas smulkesnių valdovų. Galiausiai pergalę pasiekė ir naujos dinastijos įkūrimą paskelbė Liu Bangas. Taigi Han dinastijos pradžia galima laikyti arba 206 m. pr. m. e., kai žlugo Čin dinastija, arba 202 m. pr. m. e., kai nusižudė Siang Ju.
Naujoji imperija išlaikė Čin administracinę sistemą, tačiau sušvelnino centralizaciją: politiniais sumetimais kai kur buvo įkurtos vasalinės valdos. Įkūręs dinastiją, Liu Bangas padalino šalį į keletą „feodalinių valstybių“, kad patenkintų savo buvusius sąjungininkus, nors jais planavo atsikratyti vėliau, sustiprinęs valdžią. Liu Bango (vėliau vadinto Gaodzu arba Gaodi) įpėdiniai valdė derindami metodus su daoistiniais. Tuo laikotarpiu Kinija palaikė taikius santykius su siunų gentimis per santuokas ir mokėdami duoklę. Kita vertus, Han dinastijos valdymo metu konfucianizmas paskelbtas oficialiąja ideologija. Šiuo periodu kanonizuoti pagrindiniai konfucianistiniai veikalai, kuriama imperatoriškoji biblioteka, atsiranda valstybinių egzaminų sistema (būdas atrinkti valdininkus).
Po Liu Bango mirties prasidėjus intrigoms valdžia atiteko nepilnamečiam jo sūnui, o iš tiesų kaip regentė valdė jo motina Liu Taihou (呂太后 Lü Taihou), taip pat vadinta imperatoriene Gao (高皇后 Gaō Huánghoù). Imperatorius susidorojo su Liu klanu. Jo valdymo metu imtasi gaivinti konfucianizmą.
Turbūt žymiausias Han imperatorius – . Jo valdymo metu valstybėje įsitvirtino konfucianizmas. Prie to ypač prisidėjo imperatoriaus patarėjas . Udi era pasižymėjo karine ekspansija. Prasideda aktyvi prekyba su užsieniu, suklesti šilko kelias. Vykdomos grandiozinės statybos. Įvedamas valstybinis monopolis druskai ir geležiai (dėl šito to meto visuomenėje kilo daug nepasitenkinimo). Prekybą taip pat kontroliavo valstybė.
Han dinastijoje imperatoriai pradeda naudoti devizus, kuriais siekė apibūdinti atskirus savo valdymo periodus, nustatyti pasiryžimą, priminti apie kokį nors svarbų įvykį (pavyzdžiui, dangiškosios malonės ženklą).
I a. į Kiniją atkeliauja budizmas – tam turėjo įtakos aktyvūs ryšiai su užsienio valstybėmis.
Vakarų Han imperatoriai:
| Pomirtinis vardas1 | Asmeninis vardas | Lietuviškai | Valdymo metai | Laikotarpio pavadinimas² | Laikotarpio datos |
|---|---|---|---|---|---|
| Gao Zu 高祖 | Liu Bang 劉邦 | Gao Dzu; Liu Bangas | 206 – 195 m. pr. m. e. | Nebuvo | |
| Hui Di 惠帝 | Liu Ying 劉盈 | Hui Di; Liu Ingas | 194–188 m. pr. m. e. | Nebuvo | |
| Shao Di (Shao Di Gong) 少帝 | Liu Gong 劉恭 | Šao Di, Šao Di Gong; | 188–184 m. pr. m. e. | Nebuvo | |
| Shao Di (Shao Di Hong) 少帝 | Liu Hong 劉弘 | Šao Di; | 184–180 m. pr. m. e. | Nebuvo | |
文帝 | Liu Heng 劉恆 | Vendi; | 179–157 m. pr. m. e. | Hòuyuán (後元 houjuan) | 163–156 m. pr. m. e. |
| Jing Di 景帝 | Liu Qi 劉啟 | Dzing Di; | 156–141 m. pr. m. e. | Zhōngyuán (中元 džongjuan) Hòuyuán (後元 houjuan) | 149–143 m. pr. m. e. 143–141 m. pr. m. e. |
武帝 | Liu Che 劉徹 | Udi; | 140 – 87 m. pr. m. e. | Jiànyuán (建元 dzianjuan) Yuánguāng(元光 juanguang) | 140–135 m. pr. m. e. 134–129 m. pr. m. e. |
| Zhao Di 昭帝 | Liu Fuling 劉弗陵 | Džao Di; | 86–74 m. pr. m. e. | Shǐyuán (始元 šijuan) Yuánfèng (元鳳 juanfeng) | 86–80 m. pr. m. e. 80–75 m. pr. m. e. |
| Chāngyí Wáng Hè 昌邑王 arba 海昏侯 | Liu He 劉賀 | Čang-i valdovas He; | 74 m. pr. m. e. | Yuánpíng (元平 juanping) | 74 m. pr. m. e. |
| Xuan Di 宣帝 | Liu Xun 劉詢 | Siuan Di; | 73–49 m. pr. m. e. | Běnshǐ (本始 Benši) Dìjié (地節 didzie) | 73–70 m. pr. m. e. 69–66 m. pr. m. e. |
| Yuan Di 元帝 | Liu Shi 劉奭 | Juan Di; | 48–33 m. pr. m. e. | Chūyuán (初元 čujuan) Yǒngguāng (永光 jongguang) | 48–44 m. pr. m. e. 43–39 m. pr. m. e. |
| Cheng Di 成帝 | Liu Ao 劉驁 | Čeng Di; | 32–7 m. pr. m. e. | Jiànshǐ (建始 dzianši) Hépíng (河平 heping) | 32–28 m. pr. m. e. 28–25 m. pr. m. e. |
| Ai Di 哀帝 | Liu Xin 劉欣 | Ai Di; | 6–1 m. pr. m. e. | Jiànpíng (建平 dzianping) Yuánshòu (元壽 juanšou) | 6–3 m. pr. m. e. |
| Ping Di 平帝 | Liu Kan 劉衎 | Ping Di; | 1 m. pr. m. e. – 5 m. | Yuánshǐ (元始 juanši) | 1 m. pr. m. e.–5 m. |
| Ruzi Ying 孺子嬰 | Liu Ying 劉嬰 | Žudzi Ing; | 6–8 m. | Jùshè (居攝 dziuše) Chūshǐ (初始 čuši) | 6 m. – 8 m. spalis 8 m. lapkritis – gruodis |
| 1 Paprastai valdovas įvardijamas prieš pomirtinį vardą pridedant dinastijos pavadinimą (Han), išskyrus Liu Gong, Liu Hong, Ruzi Ying ir Changyi valdovą. | |||||
Sin dinastija (Vang Mang valdymas)
Mūsų eros pradžioje smarkiai pablogėjo ekonominė situacija, šalyje vyko kovos dėl valdžios. Pasinaudojęs proga, valdininkas užėmė sostą ir paskelbė Sin (xin; pažodžiui „naujosios“) dinastijos (新朝) įkūrimą. Vang Mang buvo vienintelis šios trumpaamžės dinastijos imperatorius. Jis pasižymėjo kaip reformatorius, tačiau jo reformos buvo nukreiptos į anksčiau panaikintų dalykų atgaivinimą. Vang Mangas atkūrė kai kuriuos kultus, kurių buvo atsisakyta dėl pernelyg didelių išlaidų, išlaisvino vergus, atšaukė senuosius pinigus, pakeitė didikų titulus, uždraudė pardavinėti žemę. Tačiau kilo žemvaldžių ir pirklių maištas, kuriam vadovavo Liu klano (t. y. valdovo šeimos) atstovas Liu Siu (Liu Xiu). Liu Siu atkūrė Han dinastiją.
| Asmeninis vardas | Valdymo metai | Laikotarpio pavadinimas |
|---|---|---|
| Wang Mang () | 9–23 m. | Shĭjiànguō (始建國 šidzianguo, „Tautos kūrimo pradžia“) 9 – 13 Tiānfēng (天鳳 tianfeng, „Dangiškasis feniksas“) 14–19 m. |
Rytų Han
Rytų (東漢 Dong Han) arba Vėlyvosios Han (後漢 Hou Han) dinastijos sostinė buvo Luojange. Liu Siu, nuvertęs nuo sosto Vang Mangą, tapo imperatoriumi Guang Udi. Stiprūs buvo tik pirmi trys Rytų Han imperatoriai, paskui vėl pasikartojo ankstesnės krizės. Po Vang Mango laikotarpio pokyčių nebuvo įvykdyta jokių efektyvių žemės reformų. Plito korupcija, kyšininkavimas. Dėl valdžios kovojo eunuchai ir imperatoriaus sutuoktinių šeimos. Žemvaldžių šeimos valdė žemes, per daug nekreipdamos dėmesio į valstiečių gyvenimo kokybę. Valdantieji sluoksniai buvo palankūs elitui. Intelektualai, anksčiau buvę įtakingas sluoksnis, pamažu ima prarasti pozicijas valstybėje. Jiems pabandžius kritikuoti valdininkus, klanus, padėtį valstybėje („tyrųjų kritika“), eunuchai visa tai užgniaužė, intelektualai buvo areštuojami, žudomi.
184 m. kilo „“ judėjimas, susijęs su daoistine „Taiping“ (didžiosios lygybės) sekta. Kariuomenė sukilimą žiauriai numalšino. Valdžią perėmė karo vadai: jie išvaikė eunuchus ir patys ėmė kovoti dėl valdžios. Paskutinis imperatorius buvo marionetė. Galiausiai 220 m. privertė jį atsistatydinti.
Rytų Han valdovai:
| Pomirtinis vardas1 | Asmeninis vardas | Lietuviškai | Valdymo metai | Laikotarpio pavadinimas | Laikotarpio datos |
|---|---|---|---|---|---|
| Gengshi Di² 更始帝 | Liu Xuan 劉玄 | Gengši Di; | 23–25 m. | Gēngshǐ (更始 gengši) | 23–25 m. |
光武帝 | Liu Xiu 劉秀 | Guang-u Di; | 25–57 m. | Jiànwǔ (建武 dzian-u) Jiànwǔzhongyuán (建武中元 dzian-u džongjuan) | 25–56 m. 56–57 m. |
| Ming Di 明帝 | Liu Zhuang 劉莊 | Ming Di; | 58–75 m. | Yǒngpíng (永平 jongping) | 58–75 m. |
| Zhang Di 章帝 | Liu Da 劉炟 | Džang Di; | 76–88 m. | Jiànchū (建初 dzianču) Yuánhé (元和 juanhe) | 76–84 m. 84–87 m. |
| He Di 和帝 | Liu Zhao 劉肇 | He Di; | 89 – 105 m. | Yǒngyuán (永元 jongjuan) Yuánxīng (元興 juansing) | 89 – 105 m. 105 m. |
| Shang Di 殤帝 | Liu Long 劉隆 | Šang Di; | 106 m. | Yánpíng (延平 janping) | Devyni mėnesiai 106 m. |
| An Di 安帝 | Liu Hu 劉祜 | An Di; | 106–125 m. | Yǒngchū (永初 jongču) Yuánchū (元初 juanču) | 107–113 m. 114–120 m. |
| Shao Di (Beixiang markizas) 少帝 or 北鄉侯 | Liu Yi 劉懿 | Šao Di (Beisiang markizas); | 125 m. | Yánguāng (延光janguang) | 125 m. |
| Shun Di 順帝 | Liu Bao 劉保 | Šun Di; | 125–144 m. | Yǒngjiàn (永建 jongdzian) Yángjiā (陽嘉 jangdzia) | 126–132 m. 132–135 m. |
| Chong Di 沖帝 | Liu Bing 劉炳 | Čong Di; | 144–145 m. | Yōngxī (永熹 jongsi) | 145 m. |
| Zhi Di 質帝 | Liu Zuan 劉纘 | Dži Di; | 145–146 m. | Běnchū (本初 benču) | 146 m. |
| Huan Di 桓帝 | Liu Zhi 劉志 | Huan Di; | 146–168 m. | Jiànhé (建和 dzianhe) Hépíng (和平 heping) | 147–149 m. 150 m. |
| Ling Di 靈帝 | Liu Hong 劉宏 | Ling Di; | 168–189 m. | Jiànníng (建寧 dzianning) Xīpíng (熹平 siping) | 168–172 m. 172–178 m. |
| Shao Di (Hongnong valdovas) 少帝 or 弘農王 | Liu Bian 劉辯 | Šao Di (Hongnong valdovas); | 189 m. | Guangxī (光熹 guangsi) Zhàoníng (昭寧 džaoning) | 189 m. 189 m. |
| Xian Di 獻帝 | Liu Xie 劉協 | Sian Di; | 189 – 220 m. | Yǒnghàn (永漢 jonghan) Chūpíng (初平 čuping) | 189 m. 190–193 m. |
| 1 Paprastai valdovas įvardijamas prieš pomirtinį vardą pridedant dinastijos pavadinimą (Han), išskyrus Beisiang markizą ir Hongnong valdovą. | |||||
Han laikotarpio kultūra
Han laikotarpiu padaryta nemažai svarbių atradimų: 105 m. valdininkas Cai Lun išrado popierių. Taip pat parašytas pirmasis matematikos veikalas, 132 m. išrastas seismografas, suklesti astrologija, astronomija, lako gamyba, alchemija.
Nors oficialia ideologija tapo konfucianizmas, valstybėje maišėsi konfucianistiniai, legistiniai, daoistiniai idealai. Atsiranda išskirtinė valdininkų atrankos – valstybinių egzaminų – sistema.
Han dinastijos metu išsivysto ir paplinta vadinamieji , taip pavadinti dėl raides T, L ir V primenančių raštų ir naudoti kaip apsauginiai arba dėti į kapavietes.
Religijoje įvesti du nauji kultai: žemės valdovo Houtu bei Taiyi (Tai-i) – „Didžiosios vienybės“ garbinimas.
Šaltiniai
- Hanai (Han), Chaniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 378 psl.
Nuorodos
- [1]
- Žemėlapis Archyvuota kopija 2006-02-12 iš Wayback Machine projekto.
- Han laikotarpio keramika Archyvuota kopija 2006-05-16 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Han dinastija, Kas yra Han dinastija? Ką reiškia Han dinastija?
Han dinastija tradiciniai rasmenys 漢朝 supaprastinti rasmenys 汉朝 pinyin Han chao Kinijos imperatoriu dinastija valdziusi 206 m pr m e 220 m po Cin dinastijos Tradiciskai Han periodas laikomas vienu svarbiausiu klestejimo laikotarpiu Kinijos istorijoje Iki siol etniniai kinai save vadina haniais History of ChinaKinijos istorijaLegendiniai valdovaiSia dinastijaSangu dinastijaDzou dinastijaCinu dinastijaHanu dinastijaSesiu dinastiju laikotarpisTrys valstybesVakaru DzinPietu ir siaures dinastijosSui dinastijaTangu dinastija5 dinastijos ir 10 karalysciuSongu dinastijaJuan dinastijaMingu dinastijaCingu dinastijaKinijos RespublikaKinijos Liaudies Respublika Han dinastija skirstoma į du periodus Vakaru Han 206 m pr m e 9 m Rytu Han 25 220 m 9 25 m valde uzurpatorius Vang Mang Vakaru HanAnkstesniosios Qian Han 前漢 arba Vakaru Xi Han 西漢 Han dinastijos sostine buvo Canganis Chang an Po Cin Si Huangdi mirties imperijoje kilo maistai 206 202 m pr m e tarpuvaldziu tarpusavyje kovojo dvi didesnes stovyklos vienai vadovavo Liu Bang Han valdovas kitai Siang Ju Xiang Yu Cu valdovas Taip pat kovojo keletas smulkesniu valdovu Galiausiai pergale pasieke ir naujos dinastijos įkurima paskelbe Liu Bangas Taigi Han dinastijos pradzia galima laikyti arba 206 m pr m e kai zlugo Cin dinastija arba 202 m pr m e kai nusizude Siang Ju Han administracinis padalinimas apie 2 m Han rysiai su kitomis valstybemis apie 2 m Naujoji imperija islaike Cin administracine sistema taciau susvelnino centralizacija politiniais sumetimais kai kur buvo įkurtos vasalines valdos Įkures dinastija Liu Bangas padalino salį į keleta feodaliniu valstybiu kad patenkintu savo buvusius sajungininkus nors jais planavo atsikratyti veliau sustiprines valdzia Liu Bango veliau vadinto Gaodzu arba Gaodi įpediniai valde derindami metodus su daoistiniais Tuo laikotarpiu Kinija palaike taikius santykius su siunu gentimis per santuokas ir mokedami duokle Kita vertus Han dinastijos valdymo metu konfucianizmas paskelbtas oficialiaja ideologija Siuo periodu kanonizuoti pagrindiniai konfucianistiniai veikalai kuriama imperatoriskoji biblioteka atsiranda valstybiniu egzaminu sistema budas atrinkti valdininkus Po Liu Bango mirties prasidejus intrigoms valdzia atiteko nepilnameciam jo sunui o is tiesu kaip regente valde jo motina Liu Taihou 呂太后 Lu Taihou taip pat vadinta imperatoriene Gao 高皇后 Gaō Huanghou Imperatorius susidorojo su Liu klanu Jo valdymo metu imtasi gaivinti konfucianizma Turbut zymiausias Han imperatorius Jo valdymo metu valstybeje įsitvirtino konfucianizmas Prie to ypac prisidejo imperatoriaus patarejas Udi era pasizymejo karine ekspansija Prasideda aktyvi prekyba su uzsieniu suklesti silko kelias Vykdomos grandiozines statybos Įvedamas valstybinis monopolis druskai ir geleziai del sito to meto visuomeneje kilo daug nepasitenkinimo Prekyba taip pat kontroliavo valstybe Han dinastijoje imperatoriai pradeda naudoti devizus kuriais sieke apibudinti atskirus savo valdymo periodus nustatyti pasiryzima priminti apie kokį nors svarbu įvykį pavyzdziui dangiskosios malones zenkla I a į Kinija atkeliauja budizmas tam turejo įtakos aktyvus rysiai su uzsienio valstybemis Vakaru Han imperatoriai Pomirtinis vardas1 Asmeninis vardas Lietuviskai Valdymo metai Laikotarpio pavadinimas Laikotarpio datosGao Zu 高祖 Liu Bang 劉邦 Gao Dzu Liu Bangas 206 195 m pr m e NebuvoHui Di 惠帝 Liu Ying 劉盈 Hui Di Liu Ingas 194 188 m pr m e NebuvoShao Di Shao Di Gong 少帝 Liu Gong 劉恭 Sao Di Sao Di Gong 188 184 m pr m e NebuvoShao Di Shao Di Hong 少帝 Liu Hong 劉弘 Sao Di 184 180 m pr m e Nebuvo文帝 Liu Heng 劉恆 Vendi 179 157 m pr m e Houyuan 後元 houjuan 163 156 m pr m e Jing Di 景帝 Liu Qi 劉啟 Dzing Di 156 141 m pr m e Zhōngyuan 中元 dzongjuan Houyuan 後元 houjuan 149 143 m pr m e 143 141 m pr m e 武帝 Liu Che 劉徹 Udi 140 87 m pr m e Jianyuan 建元 dzianjuan Yuanguang 元光 juanguang Yuanshuo 元朔 juansuo Yuanshou 元狩 juansou Yuandǐng 元鼎 juanding Yuanfeng 元封 juanfeng Taichu 太初 taicu Tianhan 天漢 tianhan Taishǐ 太始 taisi Zhenghe 征和 dzenghe Houyuan 後元 houjuan 140 135 m pr m e 134 129 m pr m e 128 123 m pr m e 122 117 m pr m e 116 111 m pr m e 110 105 m pr m e 104 101 m pr m e 100 97 m pr m e 96 93 m pr m e 92 89 m pr m e 88 87 m pr m e Zhao Di 昭帝 Liu Fuling 劉弗陵 Dzao Di 86 74 m pr m e Shǐyuan 始元 sijuan Yuanfeng 元鳳 juanfeng Yuanping 元平 juanping 86 80 m pr m e 80 75 m pr m e 74 m pr m e Changyi Wang He 昌邑王 arba 海昏侯 Liu He 劉賀 Cang i valdovas He 74 m pr m e Yuanping 元平 juanping 74 m pr m e Xuan Di 宣帝 Liu Xun 劉詢 Siuan Di 73 49 m pr m e Benshǐ 本始 Bensi Dijie 地節 didzie Yuankang 元康 juankang Shenjue 神爵 sendziue Wǔfeng 五鳳 ufeng Ganlu 甘露 ganlu Huanglong 黃龍 huanglong 73 70 m pr m e 69 66 m pr m e 65 61 m pr m e 61 58 m pr m e 57 54 m pr m e 53 50 m pr m e 49 m pr m e Yuan Di 元帝 Liu Shi 劉奭 Juan Di 48 33 m pr m e Chuyuan 初元 cujuan Yǒngguang 永光 jongguang Jianzhao 建昭 dziandzao Jingning 竟寧 dzingning 48 44 m pr m e 43 39 m pr m e 38 34 m pr m e 33 m pr m e Cheng Di 成帝 Liu Ao 劉驁 Ceng Di 32 7 m pr m e Jianshǐ 建始 dziansi Heping 河平 heping Yangshuo 陽朔 jangsuo Hongjia 鴻嘉 hongdzia Yǒngshǐ 永始 jongsi Yuanyan 元延n2 juanjan Suihe 綏和 suihe 32 28 m pr m e 28 25 m pr m e 24 21 m pr m e 20 17 m pr m e 16 13 m pr m e 12 9 m pr m e 8 7 m pr m e Ai Di 哀帝 Liu Xin 劉欣 Ai Di 6 1 m pr m e Jianping 建平 dzianping Yuanshou 元壽 juansou 6 3 m pr m e 2 1 m pr m e Ping Di 平帝 Liu Kan 劉衎 Ping Di 1 m pr m e 5 m Yuanshǐ 元始 juansi 1 m pr m e 5 m Ruzi Ying 孺子嬰 Liu Ying 劉嬰 Zudzi Ing 6 8 m Jushe 居攝 dziuse Chushǐ 初始 cusi 6 m 8 m spalis 8 m lapkritis gruodis1 Paprastai valdovas įvardijamas pries pomirtinį varda pridedant dinastijos pavadinima Han isskyrus Liu Gong Liu Hong Ruzi Ying ir Changyi valdova 2 Laikotarpio pavadinimas imperatoriaus valdymo devizas pagal kurį jo era skirstoma į atskirus laikotarpius Skliausteliuose kursyvu lietuviska pavadinimo transkripcija Sin dinastija Vang Mang valdymas Musu eros pradzioje smarkiai pablogejo ekonomine situacija salyje vyko kovos del valdzios Pasinaudojes proga valdininkas uzeme sosta ir paskelbe Sin xin pazodziui naujosios dinastijos 新朝 įkurima Vang Mang buvo vienintelis sios trumpaamzes dinastijos imperatorius Jis pasizymejo kaip reformatorius taciau jo reformos buvo nukreiptos į anksciau panaikintu dalyku atgaivinima Vang Mangas atkure kai kuriuos kultus kuriu buvo atsisakyta del pernelyg dideliu islaidu islaisvino vergus atsauke senuosius pinigus pakeite didiku titulus uzdraude pardavineti zeme Taciau kilo zemvaldziu ir pirkliu maistas kuriam vadovavo Liu klano t y valdovo seimos atstovas Liu Siu Liu Xiu Liu Siu atkure Han dinastija Asmeninis vardas Valdymo metai Laikotarpio pavadinimasWang Mang 9 23 m Shĭjianguō 始建國 sidzianguo Tautos kurimo pradzia 9 13 Tianfeng 天鳳 tianfeng Dangiskasis feniksas 14 19 m Dihuang 地皇 dihuang Zemiskasis imperatorius 20 23 m Rytu HanRytu 東漢 Dong Han arba Velyvosios Han 後漢 Hou Han dinastijos sostine buvo Luojange Liu Siu nuvertes nuo sosto Vang Manga tapo imperatoriumi Guang Udi Stiprus buvo tik pirmi trys Rytu Han imperatoriai paskui vel pasikartojo ankstesnes krizes Po Vang Mango laikotarpio pokyciu nebuvo įvykdyta jokiu efektyviu zemes reformu Plito korupcija kysininkavimas Del valdzios kovojo eunuchai ir imperatoriaus sutuoktiniu seimos Zemvaldziu seimos valde zemes per daug nekreipdamos demesio į valstieciu gyvenimo kokybe Valdantieji sluoksniai buvo palankus elitui Intelektualai anksciau buve įtakingas sluoksnis pamazu ima prarasti pozicijas valstybeje Jiems pabandzius kritikuoti valdininkus klanus padetį valstybeje tyruju kritika eunuchai visa tai uzgniauze intelektualai buvo arestuojami zudomi 184 m kilo judejimas susijes su daoistine Taiping didziosios lygybes sekta Kariuomene sukilima ziauriai numalsino Valdzia pereme karo vadai jie isvaike eunuchus ir patys eme kovoti del valdzios Paskutinis imperatorius buvo marionete Galiausiai 220 m priverte jį atsistatydinti Rytu Han valdovai Pomirtinis vardas1 Asmeninis vardas Lietuviskai Valdymo metai Laikotarpio pavadinimas Laikotarpio datosGengshi Di 更始帝 Liu Xuan 劉玄 Gengsi Di 23 25 m Gengshǐ 更始 gengsi 23 25 m 光武帝 Liu Xiu 劉秀 Guang u Di 25 57 m Jianwǔ 建武 dzian u Jianwǔzhongyuan 建武中元 dzian u dzongjuan 25 56 m 56 57 m Ming Di 明帝 Liu Zhuang 劉莊 Ming Di 58 75 m Yǒngping 永平 jongping 58 75 m Zhang Di 章帝 Liu Da 劉炟 Dzang Di 76 88 m Jianchu 建初 dziancu Yuanhe 元和 juanhe Zhanghe 章和 dzanghe 76 84 m 84 87 m 87 88 m He Di 和帝 Liu Zhao 劉肇 He Di 89 105 m Yǒngyuan 永元 jongjuan Yuanxing 元興 juansing 89 105 m 105 m Shang Di 殤帝 Liu Long 劉隆 Sang Di 106 m Yanping 延平 janping Devyni menesiai 106 m An Di 安帝 Liu Hu 劉祜 An Di 106 125 m Yǒngchu 永初 jongcu Yuanchu 元初 juancu Yǒngning 永寧 jongning Jianguang 建光 dzianguang Yanguang 延光 janguang 107 113 m 114 120 m 120 121 m 121 122 m 122 125 m Shao Di Beixiang markizas 少帝 or 北鄉侯 Liu Yi 劉懿 Sao Di Beisiang markizas 125 m Yanguang 延光janguang 125 m Shun Di 順帝 Liu Bao 劉保 Sun Di 125 144 m Yǒngjian 永建 jongdzian Yangjia 陽嘉 jangdzia Yǒnghe 永和 jonghe Han an 漢安 han an Jiankang 建康 dziankang 126 132 m 132 135 m 136 141 m 142 144 m 144 m Chong Di 沖帝 Liu Bing 劉炳 Cong Di 144 145 m Yōngxi 永熹 jongsi 145 m Zhi Di 質帝 Liu Zuan 劉纘 Dzi Di 145 146 m Benchu 本初 bencu 146 m Huan Di 桓帝 Liu Zhi 劉志 Huan Di 146 168 m Jianhe 建和 dzianhe Heping 和平 heping Yuanjia 元嘉 juandzia Yǒngxing 永興 jongsing Yǒngshou 永壽 jongsou Yanxi 延熹 jansi Yǒngkang 永康 jongkang 147 149 m 150 m 151 153 m 153 154 m 155 158 m 158 167 m 167 m Ling Di 靈帝 Liu Hong 劉宏 Ling Di 168 189 m Jianning 建寧 dzianning Xiping 熹平 siping Guanghe 光和 guanghe Zhōngping 中平 dzongping 168 172 m 172 178 m 178 184 m 184 189 m Shao Di Hongnong valdovas 少帝 or 弘農王 Liu Bian 劉辯 Sao Di Hongnong valdovas 189 m Guangxi 光熹 guangsi Zhaoning 昭寧 dzaoning 189 m 189 m Xian Di 獻帝 Liu Xie 劉協 Sian Di 189 220 m Yǒnghan 永漢 jonghan Chuping 初平 cuping Xingping 興平 singping Jian an 建安 dzian an Yankang 延康 jankang 189 m 190 193 m 194 195 m 196 220 m 220 m 1 Paprastai valdovas įvardijamas pries pomirtinį varda pridedant dinastijos pavadinima Han isskyrus Beisiang markiza ir Hongnong valdova 2 Gengsi Di valde iskart nuvertus Vang Manga taciau tradicineje istoriografijoje tikruoju Han dinastijos atkurimu laikoma Rytu Han dinastija kurios pirmasis valdovas buvo Guang u Di Han laikotarpio kulturaZirgo galva Rytu Han dinastija I II a Han laikotarpiu padaryta nemazai svarbiu atradimu 105 m valdininkas Cai Lun isrado popieriu Taip pat parasytas pirmasis matematikos veikalas 132 m israstas seismografas suklesti astrologija astronomija lako gamyba alchemija Nors oficialia ideologija tapo konfucianizmas valstybeje maisesi konfucianistiniai legistiniai daoistiniai idealai Atsiranda isskirtine valdininku atrankos valstybiniu egzaminu sistema Han dinastijos metu issivysto ir paplinta vadinamieji taip pavadinti del raides T L ir V primenanciu rastu ir naudoti kaip apsauginiai arba deti į kapavietes Religijoje įvesti du nauji kultai zemes valdovo Houtu bei Taiyi Tai i Didziosios vienybes garbinimas SaltiniaiHanai Han Chaniai Visuotine lietuviu enciklopedija T VII Gorkai Imermanas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 378 psl Nuorodos 1 Zemelapis Archyvuota kopija 2006 02 12 is Wayback Machine projekto Han laikotarpio keramika Archyvuota kopija 2006 05 16 is Wayback Machine projekto