Raudonoji jūraVandenyno baseinas Indijos vandenynoPlotas 438 000 km Tipas atviraVidutinis gylis 490 mDidžiausias gylis 2
Raudonoji jūra

Raudonoji jūra | |
---|---|
Vandenyno baseinas | Indijos vandenyno |
Plotas | ~438 000 km² |
Tipas | atvira |
Vidutinis gylis | 490 m |
Didžiausias gylis | 2211 m |
22°00′ š. pl. 38°00′ r. ilg. / 22.000°š. pl. 38.000°r. ilg.
Raudonoji jūra (arab. البحر الأحمر = Baḥr al-Aḥmar, al-Baḥru l-’Aḥmar; hebr. ים סוף = Yam Suf) – vidinė Indijos vandenyno jūra tarp Afrikos ir Azijos. Su vandenynu jungiasi pietuose per Bab el Mandebo sąsiaurį ir Adeno įlanką.
Raudonosios jūros paviršiaus plotas yra maždaug 438 000 km². Ilgis apie 2250 km, plotis plačiausioje vietoje 335 km. Didžiausias gylis yra 2211 m centrinėje įduboje, o vidutinis gylis – 490 m. Tuo pačiu jūrai būdingas platus seklus šelfas, kuriame gausų jūrų floros ir faunos bei koralų. Jūroje gyvena daugiau nei 1000 bestuburių rūšių, taip pat 200 koralų rūšių. Tai pati šiauriausia tropinė jūra.
Pavadinimo kilmė
Šiuo vardu Raudonoji jūra vadinama jau nuo senų laikų: gr. Erythra Thalassa (Ερυθρά Θάλασσα), lot. Mare Rubrum, arab. Al-Baḥr Al-Aḥmar (البحر الأحمر). Yra keletas vardo kilmės aiškinimų. Jis dažnai siejamas su sezoniniu melsvabakterių Trichodesmium erythraeum pagausėjimu vandens paviršiuje, kai vanduo nusidažo raudonai. Kitas Raudonosios jūros vardo kilmės aiškinimas siejamas su pasaulio šalių pavadinimais, nes kai kuriose šio regiono kalbose pasaulio šalys buvo vadinamos spalvomis, būtent, raudona būdavo asocijuojama su pietumis, taigi Raudonoji jūra buvo „pietų jūra“ (analogiška viena iš Juodosios jūros pavadinimo kilmės hipotezių teigia, kad „juodoji“ kadaise reiškė „šiaurinė“). Šie teiginiai, be viso kito, remiasi ir tuo, kad Herodotas pramaišiui vartoja „Raudonosios jūros“ ir „Pietų jūros“ vardus.
Dar viena daugiau ar mažiau pagrįsta prielaida – Raudonosios jūros pavadinimas kilo iš greta plytinčios dykumos, kurią senovės egiptiečiai vadino „Dašret“, arba „raudonuoju kraštu / šalimi“.
Vakaruose geografai jūrą taip pat vadino Mare Mecca (Mekos jūra) ir Sinus Arabicus (Arabijos įlanka).
Istorija
Seniausius Raudonosios jūros tyrinėjimus atliko egiptiečiai, bandę atrasti prekybinius kelius į Puntą. Viena tokių ekspedicijų įvyko 2500 m. pr. m. e., kita (Hačepsutos) – apie 1500 m. pr. m. e. Abi ekspedicijos apėmė ir ilgas keliones Raudonąja jūra. Biblijoje minima istorija apie izraelitų pabėgimą iš Egipto vergovės: jie perėjo vandenis, kurie hebrajiškame tekste vadinami Yam Suph ir tradiciškai siejami su Raudonąja jūra.
VI a. pr. m. e. Darijus Didysis siuntė žvalgybines misijas į Raudonąją jūrą, kurių metu pagerinta navigacija – identifikuotos pavojingos uolos ir srovės. Tarp Nilo ir šiaurinės Raudonosios jūros dalies prie Sueco buvo iškastas kanalas. IV a. pr. m. e. Aleksandras Didysis siuntė graikų ekspedicijas Raudonąja jūra į Indijos vandenyną. Graikų jūrininkai ir vėliau tyrė bei rinko duomenis apie Raudonąją jūrą. Tarp jų buvo II a. pr. m. e. Eritrėjos jūros periple, kurį parašė nežinomas graikų autorius maždaug I m. e. a., apėmė detalius Raudonosios jūros uostų ir jūros kelių aprašymus. Periplas taip pat aprašo kaip Hipalas pirmasis atrado tiesioginį kelią iš Raudonosios jūros į Indiją.
Nuo Augusto valdymo laikų, kai Romos imperija užvaldė Viduržemio jūrą, Egiptą ir šiaurinę Raudonosios jūros dalį, Raudonąja jūra vyko romėnų prekyba su Indija. Prekės iš Kinijos pasiekdavo romėnų pasaulį per Indijos uostus. Šį prekybinį kelią tarp Romos ir Kinijos nutraukė III a. susikūrusi Aksumo imperija.
Viduramžiais Raudonoji jūra buvo svarbi kelio dalis. 1513 m., siekdamas kad šį kelią kontroliuotų Portugalija apgulė Adeną, tačiau buvo priverstas atsitraukti.
1798 m. Prancūzija įsakė generolui Napoleonui įsiveržti į Egiptą ir perimti Raudonosios jūros kontrolę. Nors ši misija žlugo, joje dalyvavęs inžinierius atgaivino dar faronų laikais iškeltą idėją iškasti kanalą, kuris sujungtų Viduržemio ir Raudonąją jūras. Senovėje buvo iškasti keli kanalai, kurie jungė Nilą su Raudonąja jūra netoli dabartinio Gėlo vandens kanalo, bet jie ilgai nefunkcionavo. Dabartinis Sueco kanalas buvo atidarytas 1869 m. lapkričio mėn. Tuo metu prekybinius postus dalinosi britai, prancūzai ir italai. Šie postai buvo palaipsniui panaikinti vykstant Pirmajam pasauliniam karui. Po Antrojo pasaulinio karo regione įtaką stiprinti bandė ir JAV, ir sovietai, ypač didėjant tankerių eismo kanalu intensyvumui. Šešių dienų karo pasekoje Sueco kanalas nuo 1967 iki 1975 m. buvo uždarytas. Nuo to laiko iki pat šiolei, nors Raudonojoje jūroje ir išaugo jūrų transporto srautai, patikimesniu laikomas jūrų kelias aplink Kapo pusiasalį.
Fizinė geografija
Iš šiaurės vakarų į pietryčius ištįsusi Raudonoji jūra įsispraudusi tarp Afrikos ir Azijos kontinentų. Iš abiejų pusių ją supa dykumos ir pusdykumės. Su Indijos vandenynu jungiasi ~30 km pločio Bab el Mandebo („Ašarų vartų“) sąsiauriu, atsiveriančiu į Adeno įlanką. Šiaurinėje dalyje Sueco kanalu jungiasi su Viduržemio jūra.
Raudonosios jūros plotas ~450 000 km², ilgis ~1900 km, didžiausias plotis virš 300 km. Didžiausias gylis 2 500 m, vidutinis gylis 490 m. Krantai mažai raižyti.
Šiaurinėje dalyje atsišakoja dvi siauros ir ilgos įlankos – Sueco (314 km) ir Akabos (160 km ilgio). Šias abi įlankas skiria Sinajaus pusiasalis. Akabos įlanka eina lūžio linija, dėl to jos gylis siekia iki 1800 m.
Šiaurinėje dalyje salų mažai (pvz., ) ir tik piečiau 17° š. pl. yra keletas salų grupių su daugybe salelių, didžiausioji iš jų – Dachlakas, mažesnės Farasanas, Suakinas, Hanišas. Yra ir paskirų salų, pvz., Kamaranas.
Raudonoji jūra skalauja šių valstybių bei teritorijų krantus:
- Šiaurinis krantas:
- Egiptas
- Izraelis
- Jordanija
- Vakarinis krantas:
- Sudanas
- Egiptas
- Rytinis krantas:
- Saudo Arabija
- Jemenas
- Pietinis krantas:
- Džibutis
- Eritrėja
- Somalis
Geologija ir hidrografija
Geologijos požiūriu Raudonoji jūra yra riftinėje zonoje Afrikos ir Arabijos litosferos plokščių sandūroje. Tai yra geologiškai aktyvi zona. Raudonoji jūra yra jauna, ji pradėjo formuotis maždaug prieš 25 mln. metų, nuo Arabijos atsiskyrus Afrikos tektoninei plokštei ir formuojantis Didžiajam riftiniam slėniui, besidriekiančiam nuo Bekaa slėnio Libane iki Kenijos pietinės dalies. Įdubą tarp jų užpildė jūros vanduo. Šiuo metu jūra plečiasi ir toliau (apie 1 cm per metus, arba 1 m per šimtmetį).
Neogeno periodu, išsiveržus Perimo ugnikalniui, Bab el Mandebo sąsiauris buvo užsidaręs, o Raudonoji jūra išdžiuvo ir tapo druskingu slėniu. Jūros izoliaciją padidino ir tuometinis Pasaulinio vandenyno lygio kritimas dėl ledynmečio poveikio.
Upių vanduo paprastai atneša dumblo, molio, kitų nešmenų, drumsčiančių vandenį, todėl intakų neturinčios Raudonosios jūros vanduo yra ypatingai skaidrus, matomumas siekia iki 200 m.
Gėlo vandens stoka šiame regione verčia gėlinti komunalinėms ir pramonės reikmėms skirtą jūros vandenį. Saudo Arabijoje pastatyta apie 20 stambių vandens gėlinimo įrenginių.
Druskingumas
Raudonoji jūra neturi jokių intakų, o garavimas dėl karšto ir sauso klimato didelis, todėl ji yra druskingiausia planetos jūra. Druskingumas yra nuo 36 ‰ pietinėje dalyje (daugiausia dėl Adeno įlankos poveikio) iki 41 ‰ šiaurinėje dalyje. Vidutinis druskingumas yra 40 ‰ (palyginimui atvirame vandenyne 34 ‰, Baltijos jūroje tik 5 ‰). Per metus virš jūros iškrinta ne daugiau 100 mm atmosferos kritulių (ir tai ne visur ir tik žiemos mėnesiais), o išgarinama 20 kartų daugiau – 2000 mm. Kadangi į jūrą neįteka jokios upės vandens deficitas kompensuojamas tik vandens atitekėjimu iš Adeno įlankos.
Potvyniai
Kadangi jūra gana izoliuota, potvyniai joje būna palyginti neaukšti: šiaurėje, Sueco įlankoje, 60 cm, o pietuose (prie Adeno įlankos) – 90 cm. Nežiūrint to, lėkšti paplūdimiai kai kuriose srityje užliejami iki kelių kilometrų pločio. Centrinėje jūros dalyje potvynių beveik nebūna.
Potvynio bangos greitis, įveikiant tokias kliūtis, kaip rifai, smėlio baros ar žemos salelės, paprastai viršija 1-2 m/sek.).
Žiemą Raudonosios jūros vandens lygis būna ~0,5 m aukštesnis negu vasarą.
Srovės
Išsamių duomenų apie Raudonosios jūros sroves nėra, galima konstatuoti, kad jos yra silpnos ir nepastovios, jas daugiausiai lemia vėjas. Žiemą šiaurės vakarų vėjai keturis mėnesius stumia paviršinį vandenį į pietus ~15-20 cm/sek. greičiu, o vasarą gerokai didesnės vandens masės grįžta pro Adeno įlanką į Raudonąją jūrą (taip papildydamos išgaravusį kiekį) vidutiniu 50-60 cm/sek. greičiu.
Klimatas
Raudonosios jūros klimatą daugiausiai lemia du musoniniai sezonai – šiaurės rytų musonas ir pietvakarių musonas. Musoniniai vėjai kyla dėl skirtingo sausumos ir jūros įšilimo. Vidutinė vandens paviršiaus temperatūra vasaros metu šiaurinėje jūros dalyje 26 °C, pietinėje 30 °C; žiemos mėnesiais temperatūra nukrinta tik 2 °C. Oro temperatūra šalčiausiu laikotarpiu (gruodis-sausis) dieną sudaro 20-25 laipsnius, karščiausią mėnesį rugpjūtį viršija 35-40 laipsnių, kartais pasiekia net 50 laipsnių.
Metinis kritulių kiekis virš jūros ir pakrantėse labai mažas – tik 60-100 mm (palyginimui Lietuvoje ~650 mm), garavimas ~250 mm/m. Lyja dažniausiai trumpai, kartu su perkūnija, kartais kartu su dulkių audromis.
Fauna ir flora
Raudonosios jūros ekosistema turtinga ir įvairi. Čia veisiasi virš 1200 rūšių žuvų (~10 % endeminių ) ir apie 200 rūšių koralų. Ypač palankios žuvims sąlygos susidariusios koraliniuose rifuose. Pastaruoju metu Raudonosios jūros pakrantėse suklestėjęs turizmas iš dalies susijęs su unikaliu ir turtingu šios tropinės jūros povandeniniu pasauliu bei povandeniniu plaukimo populiarizacija, juolab kad nedaug Raudonosios jūros gyvūnų rūšių yra pavojingos žmonėms.
Palei visą Egipto pakrantę besitęsiantys koraliniai rifai yra savotiški gyvybės centrai, kurie traukia daugybę žuvų. Raudonojoje jūroje aptinkamos 44 ryklių rūšys, įskaitant tokias plačiai žinoma rūšis kaip didysis baltasis ryklys, , bangininis ryklys.
Raudonoji jūra yra šiauriausias Pasaulinio vandenyno vandens telkinys, kuriame auga koralai. Jie išilgai kranto linijos driekiasi apie 2000 km. Rifų amžius 6000-7000 m. Vyrauja raguotieji koralai (Acropora) ir Porites. Koralai yra įvairių formų – apvalūs, plokšti, šakoti ir įvairių spalvų nuo šviesiai gelsvų iki rožinių, rudų ir mėlynų. Raudonojoje jūroje ir nutolusių nuo kranto rifų, įskaitant ir keletą tikrų atolų.
Teritorijoje bioįvairovė yra pripažinta Egipto vyriausybės, kuri 1983 m. įsteigė .
Ekologija
Ekologinė būklė gana prasta dėl pakrančių urbanizacijos, masinio turizmo ir žvejybos. Dėl šių priežasčių nyksta unikalūs, vertingi koraliniai rifai. Viena iš priežasčių yra turistų pomėgis galingais visureigiais važinėtis Raudonosios jūros paplūdimiais: padangų apardytas krantas eroduoja, ir vėjas neša į jūrą tonas kranto smėlio, kuris užkemša koralų poras, ir šie žūsta.
Stambūs gėlinimo įrenginiai taip pat daro žalą vietinėms ekosistemoms (šiltas labai sūrus tirpalas, chloro junginiai). Saudo Arabijos pakrantėje yra mažiausiai 18 gėlinimo įrenginių. Kol kas neigiamas poveikis koralams ir žuvims tėra vietinio masto, bet, didėjant gėlinimo pajėgumams, poveikis gali tapti juntamesnis, ypač žvejybos verslui. Tokį patį pavojų kelia ir jūros vandens naudojimas vėsinimui naftos verslovėse ir cemento gamyklose.
Turizmas
Raudonosios jūros šiaurinė dalis yra populiarus turizmo regionas, ypač mėgstamas nardymo entuziastų. Čia yra tokios žymios nardymo vietos kaip .
Žinomiausi kurortai yra Šarm el Šeichas, Hurgada, Dahabas.
Šaltiniai
- „The Red Sea“. Suarchyvuotas originalas 2009-01-11. Nuoroda tikrinta 2009-01-06.
- „Red Sea“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2009-02-25. Nuoroda tikrinta 2009-01-06.
- „Red Sea“. Encyclopædia Britannica Online Library Edition. Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2008-01-14.
- „Arabia“. World Digital Library. Nuoroda tikrinta 2013-08-11.
- East, W. Gordon (1965). The Geography behind History. W.W. Norton & Company. pp. 174–175. ISBN 0-393-00419-8.
- By M. D. D. Newitt, „A history of Portuguese overseas expansion, 1400–1668“ Archyvuota kopija 2014-09-25 iš Wayback Machine projekto., p.87, Routledge, 2005, ISBN 0-415-23979-6
- FishBase. Ed. Ranier Froese and Daniel Pauly
- Siliotti, A. (2002) fishes of the red sea Verona, Geodia ISBN 88-87177-42-2
- Lieske, E. and Myers, R.F. (2004) Coral reef guide; Red Sea London, HarperCollins ISBN 0-00-715986-2
- Mabrook, B. „Environmental Impact of Waste Brine Disposal of Desalination Plants, Red Sea, Egypt“, Desalination, 1994, Vol.97, pp.453-465.
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Raudonoji jūra, Kas yra Raudonoji jūra? Ką reiškia Raudonoji jūra?
Raudonoji juraVandenyno baseinas Indijos vandenynoPlotas 438 000 km Tipas atviraVidutinis gylis 490 mDidziausias gylis 2211 m 22 00 s pl 38 00 r ilg 22 000 s pl 38 000 r ilg 22 000 38 000 Raudonoji jura arab البحر الأحمر Baḥr al Aḥmar al Baḥru l Aḥmar hebr ים סוף Yam Suf vidine Indijos vandenyno jura tarp Afrikos ir Azijos Su vandenynu jungiasi pietuose per Bab el Mandebo sasiaurį ir Adeno įlanka Raudonosios juros pavirsiaus plotas yra mazdaug 438 000 km Ilgis apie 2250 km plotis placiausioje vietoje 335 km Didziausias gylis yra 2211 m centrineje įduboje o vidutinis gylis 490 m Tuo paciu jurai budingas platus seklus selfas kuriame gausu juru floros ir faunos bei koralu Juroje gyvena daugiau nei 1000 bestuburiu rusiu taip pat 200 koralu rusiu Tai pati siauriausia tropine jura Pavadinimo kilmeSiuo vardu Raudonoji jura vadinama jau nuo senu laiku gr Erythra Thalassa Ery8ra 8alassa lot Mare Rubrum arab Al Baḥr Al Aḥmar البحر الأحمر Yra keletas vardo kilmes aiskinimu Jis daznai siejamas su sezoniniu melsvabakteriu Trichodesmium erythraeum pagausejimu vandens pavirsiuje kai vanduo nusidazo raudonai Kitas Raudonosios juros vardo kilmes aiskinimas siejamas su pasaulio saliu pavadinimais nes kai kuriose sio regiono kalbose pasaulio salys buvo vadinamos spalvomis butent raudona budavo asocijuojama su pietumis taigi Raudonoji jura buvo pietu jura analogiska viena is Juodosios juros pavadinimo kilmes hipoteziu teigia kad juodoji kadaise reiske siaurine Sie teiginiai be viso kito remiasi ir tuo kad Herodotas pramaisiui vartoja Raudonosios juros ir Pietu juros vardus Dar viena daugiau ar maziau pagrįsta prielaida Raudonosios juros pavadinimas kilo is greta plytincios dykumos kuria senoves egiptieciai vadino Dasret arba raudonuoju krastu salimi Vakaruose geografai jura taip pat vadino Mare Mecca Mekos jura ir Sinus Arabicus Arabijos įlanka IstorijaSenoves egiptieciu ekspedicija į Punta Raudonaja jura valdant Hacepsutai Seniausius Raudonosios juros tyrinejimus atliko egiptieciai bande atrasti prekybinius kelius į Punta Viena tokiu ekspediciju įvyko 2500 m pr m e kita Hacepsutos apie 1500 m pr m e Abi ekspedicijos apeme ir ilgas keliones Raudonaja jura Biblijoje minima istorija apie izraelitu pabegima is Egipto vergoves jie perejo vandenis kurie hebrajiskame tekste vadinami Yam Suph ir tradiciskai siejami su Raudonaja jura VI a pr m e Darijus Didysis siunte zvalgybines misijas į Raudonaja jura kuriu metu pagerinta navigacija identifikuotos pavojingos uolos ir sroves Tarp Nilo ir siaurines Raudonosios juros dalies prie Sueco buvo iskastas kanalas IV a pr m e Aleksandras Didysis siunte graiku ekspedicijas Raudonaja jura į Indijos vandenyna Graiku jurininkai ir veliau tyre bei rinko duomenis apie Raudonaja jura Tarp ju buvo II a pr m e Eritrejos juros periple kurį parase nezinomas graiku autorius mazdaug I m e a apeme detalius Raudonosios juros uostu ir juros keliu aprasymus Periplas taip pat apraso kaip Hipalas pirmasis atrado tiesioginį kelia is Raudonosios juros į Indija Nuo Augusto valdymo laiku kai Romos imperija uzvalde Vidurzemio jura Egipta ir siaurine Raudonosios juros dalį Raudonaja jura vyko romenu prekyba su Indija Prekes is Kinijos pasiekdavo romenu pasaulį per Indijos uostus Sį prekybinį kelia tarp Romos ir Kinijos nutrauke III a susikurusi Aksumo imperija Viduramziais Raudonoji jura buvo svarbi kelio dalis 1513 m siekdamas kad sį kelia kontroliuotu Portugalija apgule Adena taciau buvo priverstas atsitraukti 1798 m Prancuzija įsake generolui Napoleonui įsiverzti į Egipta ir perimti Raudonosios juros kontrole Nors si misija zlugo joje dalyvaves inzinierius atgaivino dar faronu laikais iskelta ideja iskasti kanala kuris sujungtu Vidurzemio ir Raudonaja juras Senoveje buvo iskasti keli kanalai kurie junge Nila su Raudonaja jura netoli dabartinio Gelo vandens kanalo bet jie ilgai nefunkcionavo Dabartinis Sueco kanalas buvo atidarytas 1869 m lapkricio men Tuo metu prekybinius postus dalinosi britai prancuzai ir italai Sie postai buvo palaipsniui panaikinti vykstant Pirmajam pasauliniam karui Po Antrojo pasaulinio karo regione įtaka stiprinti bande ir JAV ir sovietai ypac didejant tankeriu eismo kanalu intensyvumui Sesiu dienu karo pasekoje Sueco kanalas nuo 1967 iki 1975 m buvo uzdarytas Nuo to laiko iki pat siolei nors Raudonojoje juroje ir isaugo juru transporto srautai patikimesniu laikomas juru kelias aplink Kapo pusiasalį Fizine geografijaRaudonosios juros pakrante kitame krante Jordanija Is siaures vakaru į pietrycius istįsusi Raudonoji jura įsispraudusi tarp Afrikos ir Azijos kontinentu Is abieju pusiu ja supa dykumos ir pusdykumes Su Indijos vandenynu jungiasi 30 km plocio Bab el Mandebo Asaru vartu sasiauriu atsiverianciu į Adeno įlanka Siaurineje dalyje Sueco kanalu jungiasi su Vidurzemio jura Raudonosios juros plotas 450 000 km ilgis 1900 km didziausias plotis virs 300 km Didziausias gylis 2 500 m vidutinis gylis 490 m Krantai mazai raizyti Siaurineje dalyje atsisakoja dvi siauros ir ilgos įlankos Sueco 314 km ir Akabos 160 km ilgio Sias abi įlankas skiria Sinajaus pusiasalis Akabos įlanka eina luzio linija del to jos gylis siekia iki 1800 m Siaurineje dalyje salu mazai pvz ir tik pieciau 17 s pl yra keletas salu grupiu su daugybe saleliu didziausioji is ju Dachlakas mazesnes Farasanas Suakinas Hanisas Yra ir paskiru salu pvz Kamaranas Raudonosios juros pakranciu valstybes Raudonoji jura skalauja siu valstybiu bei teritoriju krantus Siaurinis krantas Egiptas Izraelis Jordanija Vakarinis krantas Sudanas Egiptas Rytinis krantas Saudo Arabija Jemenas Pietinis krantas Dzibutis Eritreja SomalisGeologija ir hidrografija Smelio audra virs Raudonosios jurosPramoginiai laivai prie Hurgados Geologijos poziuriu Raudonoji jura yra riftineje zonoje Afrikos ir Arabijos litosferos ploksciu sanduroje Tai yra geologiskai aktyvi zona Raudonoji jura yra jauna ji pradejo formuotis mazdaug pries 25 mln metu nuo Arabijos atsiskyrus Afrikos tektoninei plokstei ir formuojantis Didziajam riftiniam sleniui besidriekianciam nuo Bekaa slenio Libane iki Kenijos pietines dalies Įduba tarp ju uzpilde juros vanduo Siuo metu jura pleciasi ir toliau apie 1 cm per metus arba 1 m per simtmetį Neogeno periodu issiverzus Perimo ugnikalniui Bab el Mandebo sasiauris buvo uzsidares o Raudonoji jura isdziuvo ir tapo druskingu sleniu Juros izoliacija padidino ir tuometinis Pasaulinio vandenyno lygio kritimas del ledynmecio poveikio Upiu vanduo paprastai atnesa dumblo molio kitu nesmenu drumscianciu vandenį todel intaku neturincios Raudonosios juros vanduo yra ypatingai skaidrus matomumas siekia iki 200 m Gelo vandens stoka siame regione vercia gelinti komunalinems ir pramones reikmems skirta juros vandenį Saudo Arabijoje pastatyta apie 20 stambiu vandens gelinimo įrenginiu Druskingumas Raudonoji jura neturi jokiu intaku o garavimas del karsto ir sauso klimato didelis todel ji yra druskingiausia planetos jura Druskingumas yra nuo 36 pietineje dalyje daugiausia del Adeno įlankos poveikio iki 41 siaurineje dalyje Vidutinis druskingumas yra 40 palyginimui atvirame vandenyne 34 Baltijos juroje tik 5 Per metus virs juros iskrinta ne daugiau 100 mm atmosferos krituliu ir tai ne visur ir tik ziemos menesiais o isgarinama 20 kartu daugiau 2000 mm Kadangi į jura neįteka jokios upes vandens deficitas kompensuojamas tik vandens atitekejimu is Adeno įlankos Potvyniai Kadangi jura gana izoliuota potvyniai joje buna palyginti neauksti siaureje Sueco įlankoje 60 cm o pietuose prie Adeno įlankos 90 cm Neziurint to leksti papludimiai kai kuriose srityje uzliejami iki keliu kilometru plocio Centrineje juros dalyje potvyniu beveik nebuna Potvynio bangos greitis įveikiant tokias kliutis kaip rifai smelio baros ar zemos saleles paprastai virsija 1 2 m sek Ziema Raudonosios juros vandens lygis buna 0 5 m aukstesnis negu vasara Sroves Issamiu duomenu apie Raudonosios juros sroves nera galima konstatuoti kad jos yra silpnos ir nepastovios jas daugiausiai lemia vejas Ziema siaures vakaru vejai keturis menesius stumia pavirsinį vandenį į pietus 15 20 cm sek greiciu o vasara gerokai didesnes vandens mases grįzta pro Adeno įlanka į Raudonaja jura taip papildydamos isgaravusį kiekį vidutiniu 50 60 cm sek greiciu KlimatasRaudonosios juros klimata daugiausiai lemia du musoniniai sezonai siaures rytu musonas ir pietvakariu musonas Musoniniai vejai kyla del skirtingo sausumos ir juros įsilimo Vidutine vandens pavirsiaus temperatura vasaros metu siaurineje juros dalyje 26 C pietineje 30 C ziemos menesiais temperatura nukrinta tik 2 C Oro temperatura salciausiu laikotarpiu gruodis sausis diena sudaro 20 25 laipsnius karsciausia menesį rugpjutį virsija 35 40 laipsniu kartais pasiekia net 50 laipsniu Metinis krituliu kiekis virs juros ir pakrantese labai mazas tik 60 100 mm palyginimui Lietuvoje 650 mm garavimas 250 mm m Lyja dazniausiai trumpai kartu su perkunija kartais kartu su dulkiu audromis Fauna ir floraBangininis ryklys Raudonosios juros ekosistema turtinga ir įvairi Cia veisiasi virs 1200 rusiu zuvu 10 endeminiu ir apie 200 rusiu koralu Ypac palankios zuvims salygos susidariusios koraliniuose rifuose Pastaruoju metu Raudonosios juros pakrantese suklestejes turizmas is dalies susijes su unikaliu ir turtingu sios tropines juros povandeniniu pasauliu bei povandeniniu plaukimo populiarizacija juolab kad nedaug Raudonosios juros gyvunu rusiu yra pavojingos zmonems Palei visa Egipto pakrante besitesiantys koraliniai rifai yra savotiski gyvybes centrai kurie traukia daugybe zuvu Raudonojoje juroje aptinkamos 44 rykliu rusys įskaitant tokias placiai zinoma rusis kaip didysis baltasis ryklys bangininis ryklys Raudonoji jura yra siauriausias Pasaulinio vandenyno vandens telkinys kuriame auga koralai Jie isilgai kranto linijos driekiasi apie 2000 km Rifu amzius 6000 7000 m Vyrauja raguotieji koralai Acropora ir Porites Koralai yra įvairiu formu apvalus ploksti sakoti ir įvairiu spalvu nuo sviesiai gelsvu iki roziniu rudu ir melynu Raudonojoje juroje ir nutolusiu nuo kranto rifu įskaitant ir keleta tikru atolu Teritorijoje bioįvairove yra pripazinta Egipto vyriausybes kuri 1983 m įsteige EkologijaSaugomi pakrantes koralai Ekologine bukle gana prasta del pakranciu urbanizacijos masinio turizmo ir zvejybos Del siu priezasciu nyksta unikalus vertingi koraliniai rifai Viena is priezasciu yra turistu pomegis galingais visureigiais vazinetis Raudonosios juros papludimiais padangu apardytas krantas eroduoja ir vejas nesa į jura tonas kranto smelio kuris uzkemsa koralu poras ir sie zusta Stambus gelinimo įrenginiai taip pat daro zala vietinems ekosistemoms siltas labai surus tirpalas chloro junginiai Saudo Arabijos pakranteje yra maziausiai 18 gelinimo įrenginiu Kol kas neigiamas poveikis koralams ir zuvims tera vietinio masto bet didejant gelinimo pajegumams poveikis gali tapti juntamesnis ypac zvejybos verslui Tokį patį pavoju kelia ir juros vandens naudojimas vesinimui naftos verslovese ir cemento gamyklose TurizmasRaudonosios juros siaurine dalis yra populiarus turizmo regionas ypac megstamas nardymo entuziastu Cia yra tokios zymios nardymo vietos kaip Zinomiausi kurortai yra Sarm el Seichas Hurgada Dahabas Saltiniai The Red Sea Suarchyvuotas originalas 2009 01 11 Nuoroda tikrinta 2009 01 06 Red Sea PDF Suarchyvuotas originalas PDF 2009 02 25 Nuoroda tikrinta 2009 01 06 Red Sea Encyclopaedia Britannica Online Library Edition Encyclopaedia Britannica Nuoroda tikrinta 2008 01 14 Arabia World Digital Library Nuoroda tikrinta 2013 08 11 East W Gordon 1965 The Geography behind History W W Norton amp Company pp 174 175 ISBN 0 393 00419 8 By M D D Newitt A history of Portuguese overseas expansion 1400 1668 Archyvuota kopija 2014 09 25 is Wayback Machine projekto p 87 Routledge 2005 ISBN 0 415 23979 6 FishBase Ed Ranier Froese and Daniel Pauly Siliotti A 2002 fishes of the red sea Verona Geodia ISBN 88 87177 42 2 Lieske E and Myers R F 2004 Coral reef guide Red Sea London HarperCollins ISBN 0 00 715986 2 Mabrook B Environmental Impact of Waste Brine Disposal of Desalination Plants Red Sea Egypt Desalination 1994 Vol 97 pp 453 465 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu Sis straipsnis įtrauktas į Vertingu straipsniu kategorija