Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Mauricijaus istorija apima laikus nuo Mauricijaus Rodrigeso Agalegos bei Kargados Karachos salų atradimo ir gyventojų pa

Mauricijaus istorija

  • Pagrindinis puslapis
  • Mauricijaus istorija
Mauricijaus istorija
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Mauricijaus istorija apima laikus nuo Mauricijaus, Rodrigeso, Agalegos bei Kargados Karachos salų atradimo ir gyventojų pasirodymo iki nepriklausomybės paskelbimo ir šių laikų. Manoma, kad pirmieji šias salas atrado arabų jūrininkai XIV a. pab. arba XV a. pr. Pirmąją koloniją Mauricijuje įkūrė olandai XVII a. 4-ajame dešimtmetyje, bet dėl nepalankių žemdirbystei sąlygų 1710 m. paliko salą. 1722 m. prancūzai įkūrė koloniją Mauricijuje, o 1735 m. − Rodrigese. Jų valdymo laikotarpiu Mauricijus buvo gausiai apgyvendintas, klestėjo cukranendrių auginimas, sala įgijo strateginę reikšmę kovojant dėl jūrinių prekybos kelių ir įtakos Indijos vandenyne. Po Didžiosios Prancūzijos revoliucijos salos įgijo dalinę autonomiją, o 1810 m. jas užėmė Jungtinės Karalystės pajėgos. 1968 m. kovo 12 d. Mauricijus gavo nepriklausomybę, o 1992 m. kovo 12 d. tapo respublika. Naujajai valstybei buvo priskirtos ir Rodrigeso, Agalegos bei Kargados Karachos salos.

Ankstyvieji atradimai

Tikėtina, kad Maricijaus salą pirmieji aplankė finikiečiai ir malajai.

Istoriniuose šaltiniuose neminima, kada salas atrado arabų jūreiviai. Manoma, kad tai įvyko XIV a. pab. arba XV a. pr. Europoje Mauricijus ir Rodrigesas pirmą kartą paminėti 1502 m. Alberto Cantino parengtoje arabų žemėlapio kopijoje. Šiame žemėlapyje pažymėtos trys Maskarenų archipelago salos į pietryčius nuo Madagaskaro: Dina Mozare (netiksliai perrašytas pavadinimas Diva mashriq – Rytų sala; dabar – Rodrigesas), Dina Margabim (netiksliai perrašytas pavadinimas Diva maghrebin – Vakarų sala; dabar – Reunjonas) ir Dina Arobi (iš Diva harab – Negyvenama sala arba Kvadratinė sala; dabar – Mauricijus). Kituose žemėlapiuose ši sala vadinama Dinarobin arba Dina Margabin. Taip pat diskutuojama, ar Dina Arobi pavadinimas priklauso Mauricijui, ar Rodrigesui (tas pats klausimas susijęs ir su pavadinimu Dina Mozare). Arabai nebandė kolonizuoti salų, nes jos buvo per toli nuo įprastų prekybos kelių, o pačios salos buvo negyvenamos, todėl joje taip pat nebuvo su kuo prekiauti. Be to, kelionė į Mauricijų ir Rodrigesą buvo pernelyg pavojinga vienstiebiams prekybiniams arabų laivams.

Portugalų laikotarpis

1498 m. portugalų tyrinėtojas Vaskas da Gama sėkmingai apiplaukė Gerosios Vilties kyšulį ir pakeliui į šiaurę aplankė kelis Rytų Afrikos pakrantės arabų ir svahilių miestus. Kelis paskesnius metus Indijos vandenyną tyrinėjo daug portugalų ekspedicijų, kurios aplankė Madagaskarą, Seišelių ir Komorų salas.

Apie 1507 m. portugalų jūreivis Domingo Fernandez Pereira aptiko Mauricijų ir pavadino jį Ilha do Cerne (Gulbių sala). Mauricijaus, Reunjono ir Rodrigeso salų grupė Maskarenų salomis pavadinta portugalų kapitono Pero Mascarenhas garbei. Rodrigeso sala pavadinta portugalų jūrininko Don Diego Rodrigeso (Don Diégo Rodriguez), kuris atrado šią negyvenamą salą 1528 m., vardu. Portugalai nemėgino kolonizuoti nė vienos iš šių salų. Jiems labiau rūpėjo apsaugoti prekybos su Indija kelius, todėl jie kūrė gyvenvietes Mozambiko pakrantėje. Maskarenų salas portugalai naudojo maisto ir vandens atsargoms papildyti pakeliui į Indiją.

Olandų kolonizacijos laikotarpis (1598–1710 m.)

Pirmas olandų keliautojas, aplankęs Mauricijų 1598 m., buvo Wybrantas Warwijckas. Jis pavadino salą Olandijos monarcho vardu. Pirmuosius 40 metų Olandų Rytų Indijos kompanijos (ol. Vereenigde Oost-Indische Compagnie, VOC) laivai Mauricijuje ir Rodrigese pildydavo gėlo vandens ir maisto atsargas, bet nuolatinių gyvenviečių nekūrė. Vertingiausios salose randamos žaliavos buvo juodmedis ir laukiniai gyvūnai, kaip antai dabar jau išnykę drontai, Rodrigeso soliteriai, kiaulės, ožkos ir vėžliai.

XVII a. 4-ajame dešimtmetyje buvo nutarta Mauricijuje įkurti nuolatinę gyvenvietę, kad salos neužimtų prancūzų arba britų bendrovės. Rytinėje salos pakrantėje olandai įkūrė Varviko uostą (dabar – ) ir 1638 m. pastatė medinį fortą. Iš Madagaskaro į Mauricijų buvo atvežti pirmieji vergai, atvyko naujakurių, buvo atidarytas fabrikas, vystoma žemdirbystė (auginamos cukranendrės, daržovės, vaismedžiai), kertamas juodmedis. 1655 m. trijose salos gyvenvietėse gyveno apie 100 plantatorių, jų šeimų narių ir vergų, taip pat 60 VOC darbuotojų. Bandymai saloje plėtoti žemdirbystę žlugo ir 1658 m. kompanija nutarė palikti koloniją.

1663 m. VOC priėmė sprendimą atkurti Mauricijaus koloniją, 1664 m. saloje vėl imta kristi juodmedį ir vystyti žemdirbystę. 1673 m. sala ėmė sparčiai vystytis: buvo atstatytas fortas, pastatyta bažnyčia, lentpjūvė, odų dirbtuvė ir nutiestas 16 km ilgio kelias į . Išaugo Mauricijaus gyventojų skaičius: 1677 m. saloje gyveno 55 kareiviai ir vergai, ir 32 kolonistai. Tuo metu saloje buvo išmedžioti paskutiniai drontai.

Pirmą kartą kolonizuoti Rodrigesą bandyta 1691 m., kai čia bandė įsikurti nuo religinio persekiojimo bėgę hugenotai, tačiau netrukus jie pasitraukė į Mauricijų.

1695 m. Mauricijų nuniokojo uraganas, buvo prarasta nemažai derliaus ir daug gyventojų paliko salą. Per kitą dešimtmetį Mauricijaus gyvenvietės visiškai nuskurdo ir 1706 m. VOC nutarė evakuoti salą. Tuo metu joje gyveno 48 VOC tarnautojai, 32 kolonistai, jų 24 žmonos, 69 vaikai, ir 71 vergas – viso 244 asmenys. 1710 m. vasarį iš Mauricijaus išvyko paskutinis olandas.

Prancūzų kolonizacijos laikotarpis (1715–1810 m.)

1715 m. rugsėjį Guillaume Dufresne d'Arselis užėmė Mauricijų Prancūzijos karaliaus Liudviko XV vardu ir pavadino salą Isle de France (Prancūzijos sala). Pirmieji kolonistai Varviko įlankoje išsilaipino 1722 m., bet dėl nepalankių oro sąlygų persikėlė į Šiaurės Vakarų uostą. Varviko įlanka buvo pavadinta Port Burbonu, o Šiaurės Vakarų uostą imta vadinti Port Luisu. Pirmuosius 14 metų prancūzus lankė tokios pačios nesėkmės kaip ir olandų kolonistus, be to plantacijas sabotavo pabėgę vergai.

Padėtis saloje ėmė gerėti 1735 m., kai salos valdytoju tapo prancūzas Mahé de La Bourdonnais. Tuo metų saloje gyveno 190 europiečių, 648 afrikiečiai iš Afrikos žemyno ir Madagaskaro, taip pat keli indai. Port Luise buvo įkurtas karinis jūrų uostas ir laivų statybos centras. Valdant Burdonnais, buvo pastatyta daug pastatų, kurių dalis išliko iki šių dienų: Valdžios rūmai, Mon Plezyro pilis, kareivinės, ligoninės, sandėliai ir gyvenamieji namai, taip pat buvo nutiesta daug kelių. Naujasis valdytojas atvežė į salą jaučius, o vergams skyrė lengvesnius darbus, mokė juos amatų. Taip pat Burdonnais pradėjo žemdirbystės programą, sutelktą į salos gyventojų mitybą ir prekinius produktus. Jis pats augino cukranendres, o naujakurius skatino kultivuoti medvilnę, indigažolę, kavą ir manijoką. 1744 m. buvo atidaryta pirmasis cukraus fabrikas.

1735 m. prancūzai kolonizavo ir Rodrigesą. Buvo įkurta Port Maturino gyvenvietė, tačiau dėl prasto valdymo ir sunkių klimato sąlygų, kolonija taip ir nesuklestėjo.

Iki 1767 m. Mauricijų administravo Prancūzų Rytų Indijos kompanija, bet Prancūzijai Indijos vandenyne pralaimėjus Septynerių metų karą (1756–1763 m.), valstybė apkaltino kompanijos pareigūnus dėl šio pralaimėjimo ir korupcijos, Mauricijus buvo perduotas Prancūzijos karaliaus žinion ir saloje įvesta karališkoji administracija. Tuo metu čia gyveno 18 773 žmonės. Iš jų 3 163 europiečiai ir 587 laisvieji tamsiaodžiai, daugiausiai indai. Visi kiti salos gyventojai buvo vergai.

Saloje pradėta kultivuoti augalus iš Pietų Amerikos. Kolonija suklestėjo kaip žemdirbystės ir prekybos centras. 1785 m. Mauricijus buvo paskelbtas visų Prancūzijos valdų į rytus nuo Gerosios Vilties kyšulio administraciniu centru. Į Port Luisą ėmė keltis aukštuomenės atstovai, sala ėmė garsėti prabangiu socialiniu gyvenimu ir pramogomis, bet taip pat korupcija ir skandalais.

1790 m. salą pasiekė naujienos apie Prancūzijos revoliuciją, o 1796 m. – apie tai, kad panaikinama vergovė. Pastaroji naujiena plantatorius supykdė, Prancūzijos valdžios atstovai buvo priversti bėgti iš salos ir Mauricijus kuriam laikui įgijo santykinę autonomiją.

1803 m. Napoleonas Bonapartas paskyrė naują salos valdytoją. Siekdamas įtvirtinti valdžią ir įgyti salos gyventojų palankumą, generolas Charles Decaenas nesiekė panaikinti vergijos ir pažaboti piratavimo. Jis įsteigė kelias pradines mokyklas ir licėjų, kuris vėliau tapo karališkuoju koledžu, praplėtė valdžios rūmus, kūrė naujas gyvenvietes ir globojo intelektines bendruomenes ir skatino žemdirbystę. Taip pat jis ėmė saloje taikyti Napoleono kodeksą, kuris galioja iki šiol.

Britų kolonizacijos laikotarpis (1810–1968 m.)

Kadangi Mauricijus buvo jūros kelyje iš Anglijos į Britų Indiją, ir prancūzų buvimas Mauricijuje kėlė grėsmę Jungtinės Karalystės laivybai, 1809 m. britų pajėgos beveik be pasipriešinimo užėmė Rodrigeso salą ir iš jos surengė Mauricijaus puolimą. 1810 m. gruodžio 3 d. britų pajėgos įžengė į Port Luisą ir prancūzai pasidavė. Naujoji administracija išleido potvarkį buvusius kareivius laikyti civiliais, o ne karo belaisviais, ir visiems norintiems asmenims buvo leista su visu savo turtu palikti salą ir grįžti į Prancūziją. 1814 m. Paryžiaus sutartimi Prancūzija perleido Mauricijų (kartu su Rodrigesu ir Seišelių salomis) Didžiajai Britanijai, kuri valdė salą iki 1968 m., kai šalis gavo nepriklausomybę.

1835 m. britų administracija panaikino vergovę. Netekę vergų, atvežtų iš Afrikos ir Madagaskaro prancūzų valdymo laikotarpiu, plantatoriai gavo 2 mln. svarų sterlingų kompensaciją. Tai sukėlė daug socialinių ir ekonominių pokyčių: darbui cukranendrių laukuose imta samdyti daug darbininkų iš Indijos. Šie imigrantai atvežė į salą hinduizmą, islamą ir savo kultūrą. Vėliau prie jų prisijungė kinų prekeivių bendruomenė.

Rodrigeso sala Britų valdymo laikotarpiu tapo Mauricijaus salos papildomu maisto išteklių šaltiniu.

Britų įtaka Mauricijaus vystymuisi ne mažiau reikšminga nei prancūzų: paplito anglų kalba ir teisynas, buvo įdiegta Vestminsterio tipo valdymo sistema, valstybės tarnyba, konstitucija, britiška švietimo sistema, taip pat socialinės apsaugos sistemos ir demokratijos užuomazgos.

Užėmę Mauricijų britai galutinai įsitvirtino Indijos vandenyne iki Antrojo pasaulinio karo, kai pretenzijas į regioną ėmė reikšti Japonijos imperija. Karo metais sala išvengė Ašies puolimo, išskyrus kelis atvejus, kai japonų ir vokiečių povandeniniai laivai prie salos krantų nuskandino kelis prekybinius laivus.

Nepriklausomybė

1968 m. kovo 12 d. Mauricijus tapo nepriklausoma Tautų Sandraugos valstybe, kurioje Jungtinės Karalystės karalienę atstovavo Generalinis Gubernatorius. Mauricijui atiteko Rodrigeso, Agalegos bei Kargados Karachos salos. Referendume dėl nepriklausomybės nuo Jungtinės Karalystės, 90 % Rodrigeso gyventojų pasisakė prieš (tuo tarpu dauguma Mauricijaus gyventojų pritarė nepriklausomos valstybės idėjai).

Daug metų šalį krėtė etniniai konfliktai (ypač tarp kreolų ir indų), kuriuos iš dalies nulėmė etnine ir socialine visuomenės sudėtimi grįsta rinkimų sistema. Ypač kruvinos buvo 1964 (žuvo vienas policijos pareigūnas ir vienas pilietis) ir 1968 m. riaušės (mažiausiai 25 žmonės žuvo ir kelis šimtai buvo sužeista). Pokario socialinės ir ekonominės sąlygos taip pat prisidėjo prie politinių konfliktų. Augančios sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos paslaugos gerino gyvenimo sąlygas ir ilgino gyvenimo trukmę. Gyventojų skaičius ėmė augti ir nepriklausomybės išvakarėse nedarbas siekė 12 %.

Bedarbius ėmė vienyti 1969 m. įkurta partija – Mauricijaus aktyvistų judėjimas (Mouvement Militant Mauricien, MMM), – žadėjęs radikalius socialistinius pokyčius. 1971 m. buvo surengti streikai ir demonstracijos, reikalaujant pagerinti darbininkų sąlygas ir paankstinti rinkimus. Šalyje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis (tęsėsi iki 1976 m.), partijos vadovai buvo įkalinti vieneriems metams, tačiau 1971–1975 m. valstybės ekonominės plėtros plane darbo vietų kūrimas buvo iškeltas kaip vienas iš prioritetų. Vėliau MMM partija ne kartą laimėjo Mauricijaus savivaldos ir parlamento rinkimus.

1992 m. kovo 12 d. Mauricijus tapo nepriklausoma Tautų Sandraugos respublika.

Nuo nepriklausomybės atgavimo Mauricijus labai pasikeitė. Anksčiau auginusi beveik vien cukranendres, valstybė diversifikavo ekonomiką ir tapo šiuolaikine pramonine valstybe, plėtojančia įvairias žemės ūkio kultūras, turizmą ir tekstilės pramonę. Šiuo metu tai viena stabiliausių besivystančio pasaulio valstybių.

2001 m. Rodrigesui buvo suteikta ribota autonomija sprendžiant socialinius-ekonominius klausimus ir valdant savo gamtos išteklius. Šiuo metu salą valdo Mauricijaus Respublikos Ministrui Pirmininkui atskaitinga 18 asmenų Regioninė Rodrigeso asamblėja.

Agalegos ir Kargados Karachos salos

Kargados Karachos saloms pavadinimą suteikė portugalų jūrininkai. 1598 m. jas užėmė olandai, o 1722 m. jos tapo Prancūzijos protektoratu. 1810 m. salos buvo perleistos Jungtinei Karalystei. Šiuo metu jose gyvena apie 60 gyventojų.

Pirmoji gyvenvietė Agalegos salose buvo įkurta 1808 m., bet ekonomikos, infrastruktūros ir politinė plėtra prasidėjo tik 1827 m., kai buvo duotas nurodymas organizuoti kokoso riešutų ir kopros gamybą. 2000 m. salose gyveno apie 290 gyventojų.

Šaltiniai

  1. History of Mauritius. The Phœnicians Archyvuota kopija 2011-02-23 iš Wayback Machine projekto.. Encyclopædia Mauritiana (Nuoroda tikrinta 2011-03-24)
  2. History of Mauritius. The Malays Archyvuota kopija 2011-02-23 iš Wayback Machine projekto.. Encyclopædia Mauritiana (Nuoroda tikrinta 2011-03-24)
  3. History of Mauritius. The Arabs Archyvuota kopija 2012-05-01 iš Wayback Machine projekto.. Encyclopædia Mauritiana (Nuoroda tikrinta 2011-03-24)
  4. History of Mauritius. The Dutch Settlements Archyvuota kopija 2010-08-18 iš Wayback Machine projekto.. Encyclopædia Mauritiana (Nuoroda tikrinta 2011-03-25)
  5. History of Mauritius. The French Period Archyvuota kopija 2010-09-25 iš Wayback Machine projekto.. Encyclopædia Mauritiana (Nuoroda tikrinta 2011-03-25)
  6. History of Mauritius. Mongobay.com (Nuoroda tikrinta 2011-03-25)
v •  • r
Afrikos šalių istorijos

Alžyras · Angola · · · · Burkina Fasas · · CAR · Čadas · Dramblio Kaulo Krantas · · Egiptas · Eritrėja · Etiopija · · · · Gvinėja · Kamerūnas · Kenija · Komorai · Kongas · Kongo DR · Lesotas · Liberija · Libija · Madagaskaras · · · Marokas · Mauricijus · Mauritanija · Mozambikas · Namibija · Nigerija · Nigeris · Pietų Afrika · Pietų Sudanas · Pusiaujo Gvinėja · Ruanda · San Tomė ir Prinsipė · Seišeliai · Senegalas · · · Sudanas · Svazilandas · Tanzanija · Togas · Tunisas · Uganda · Vakarų Sachara · · Zimbabvė ·

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 16 Lie, 2025 / 05:22

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mauricijaus istorija, Kas yra Mauricijaus istorija? Ką reiškia Mauricijaus istorija?

Mauricijaus istorija apima laikus nuo Mauricijaus Rodrigeso Agalegos bei Kargados Karachos salu atradimo ir gyventoju pasirodymo iki nepriklausomybes paskelbimo ir siu laiku Manoma kad pirmieji sias salas atrado arabu jurininkai XIV a pab arba XV a pr Pirmaja kolonija Mauricijuje įkure olandai XVII a 4 ajame desimtmetyje bet del nepalankiu zemdirbystei salygu 1710 m paliko sala 1722 m prancuzai įkure kolonija Mauricijuje o 1735 m Rodrigese Ju valdymo laikotarpiu Mauricijus buvo gausiai apgyvendintas klestejo cukranendriu auginimas sala įgijo strategine reiksme kovojant del juriniu prekybos keliu ir įtakos Indijos vandenyne Po Didziosios Prancuzijos revoliucijos salos įgijo daline autonomija o 1810 m jas uzeme Jungtines Karalystes pajegos 1968 m kovo 12 d Mauricijus gavo nepriklausomybe o 1992 m kovo 12 d tapo respublika Naujajai valstybei buvo priskirtos ir Rodrigeso Agalegos bei Kargados Karachos salos Ankstyvieji atradimaiTradicinis arabu burlaivis Tiketina kad Maricijaus sala pirmieji aplanke finikieciai ir malajai Istoriniuose saltiniuose neminima kada salas atrado arabu jureiviai Manoma kad tai įvyko XIV a pab arba XV a pr Europoje Mauricijus ir Rodrigesas pirma karta pamineti 1502 m Alberto Cantino parengtoje arabu zemelapio kopijoje Siame zemelapyje pazymetos trys Maskarenu archipelago salos į pietrycius nuo Madagaskaro Dina Mozare netiksliai perrasytas pavadinimas Diva mashriq Rytu sala dabar Rodrigesas Dina Margabim netiksliai perrasytas pavadinimas Diva maghrebin Vakaru sala dabar Reunjonas ir Dina Arobi is Diva harab Negyvenama sala arba Kvadratine sala dabar Mauricijus Kituose zemelapiuose si sala vadinama Dinarobin arba Dina Margabin Taip pat diskutuojama ar Dina Arobi pavadinimas priklauso Mauricijui ar Rodrigesui tas pats klausimas susijes ir su pavadinimu Dina Mozare Arabai nebande kolonizuoti salu nes jos buvo per toli nuo įprastu prekybos keliu o pacios salos buvo negyvenamos todel joje taip pat nebuvo su kuo prekiauti Be to kelione į Mauriciju ir Rodrigesa buvo pernelyg pavojinga vienstiebiams prekybiniams arabu laivams Portugalu laikotarpis1498 m portugalu tyrinetojas Vaskas da Gama sekmingai apiplauke Gerosios Vilties kysulį ir pakeliui į siaure aplanke kelis Rytu Afrikos pakrantes arabu ir svahiliu miestus Kelis paskesnius metus Indijos vandenyna tyrinejo daug portugalu ekspediciju kurios aplanke Madagaskara Seiseliu ir Komoru salas Apie 1507 m portugalu jureivis Domingo Fernandez Pereira aptiko Mauriciju ir pavadino jį Ilha do Cerne Gulbiu sala Mauricijaus Reunjono ir Rodrigeso salu grupe Maskarenu salomis pavadinta portugalu kapitono Pero Mascarenhas garbei Rodrigeso sala pavadinta portugalu jurininko Don Diego Rodrigeso Don Diego Rodriguez kuris atrado sia negyvenama sala 1528 m vardu Portugalai nemegino kolonizuoti ne vienos is siu salu Jiems labiau rupejo apsaugoti prekybos su Indija kelius todel jie kure gyvenvietes Mozambiko pakranteje Maskarenu salas portugalai naudojo maisto ir vandens atsargoms papildyti pakeliui į Indija Olandu kolonizacijos laikotarpis 1598 1710 m 1665 m Olandu Rytu Indijos kompanijos zemelapis vaizduojantis prekybos vietas Indijos vandenyno regione Pirmas olandu keliautojas aplankes Mauriciju 1598 m buvo Wybrantas Warwijckas Jis pavadino sala Olandijos monarcho vardu Pirmuosius 40 metu Olandu Rytu Indijos kompanijos ol Vereenigde Oost Indische Compagnie VOC laivai Mauricijuje ir Rodrigese pildydavo gelo vandens ir maisto atsargas bet nuolatiniu gyvenvieciu nekure Vertingiausios salose randamos zaliavos buvo juodmedis ir laukiniai gyvunai kaip antai dabar jau isnyke drontai Rodrigeso soliteriai kiaules ozkos ir vezliai XVII a 4 ajame desimtmetyje buvo nutarta Mauricijuje įkurti nuolatine gyvenviete kad salos neuzimtu prancuzu arba britu bendroves Rytineje salos pakranteje olandai įkure Varviko uosta dabar ir 1638 m pastate medinį forta Is Madagaskaro į Mauriciju buvo atvezti pirmieji vergai atvyko naujakuriu buvo atidarytas fabrikas vystoma zemdirbyste auginamos cukranendres darzoves vaismedziai kertamas juodmedis 1655 m trijose salos gyvenvietese gyveno apie 100 plantatoriu ju seimu nariu ir vergu taip pat 60 VOC darbuotoju Bandymai saloje pletoti zemdirbyste zlugo ir 1658 m kompanija nutare palikti kolonija 1663 m VOC prieme sprendima atkurti Mauricijaus kolonija 1664 m saloje vel imta kristi juodmedį ir vystyti zemdirbyste 1673 m sala eme sparciai vystytis buvo atstatytas fortas pastatyta baznycia lentpjuve odu dirbtuve ir nutiestas 16 km ilgio kelias į Isaugo Mauricijaus gyventoju skaicius 1677 m saloje gyveno 55 kareiviai ir vergai ir 32 kolonistai Tuo metu saloje buvo ismedzioti paskutiniai drontai Pirma karta kolonizuoti Rodrigesa bandyta 1691 m kai cia bande įsikurti nuo religinio persekiojimo bege hugenotai taciau netrukus jie pasitrauke į Mauriciju 1695 m Mauriciju nuniokojo uraganas buvo prarasta nemazai derliaus ir daug gyventoju paliko sala Per kita desimtmetį Mauricijaus gyvenvietes visiskai nuskurdo ir 1706 m VOC nutare evakuoti sala Tuo metu joje gyveno 48 VOC tarnautojai 32 kolonistai ju 24 zmonos 69 vaikai ir 71 vergas viso 244 asmenys 1710 m vasarį is Mauricijaus isvyko paskutinis olandas Prancuzu kolonizacijos laikotarpis 1715 1810 m Prancuzu admirolas ir Mauricijaus valdytojas Bertrand Francois Mahe de La Bourdonnais 1699 1753 m 1715 m rugsejį Guillaume Dufresne d Arselis uzeme Mauriciju Prancuzijos karaliaus Liudviko XV vardu ir pavadino sala Isle de France Prancuzijos sala Pirmieji kolonistai Varviko įlankoje issilaipino 1722 m bet del nepalankiu oro salygu persikele į Siaures Vakaru uosta Varviko įlanka buvo pavadinta Port Burbonu o Siaures Vakaru uosta imta vadinti Port Luisu Pirmuosius 14 metu prancuzus lanke tokios pacios nesekmes kaip ir olandu kolonistus be to plantacijas sabotavo pabege vergai Padetis saloje eme gereti 1735 m kai salos valdytoju tapo prancuzas Mahe de La Bourdonnais Tuo metu saloje gyveno 190 europieciu 648 afrikieciai is Afrikos zemyno ir Madagaskaro taip pat keli indai Port Luise buvo įkurtas karinis juru uostas ir laivu statybos centras Valdant Burdonnais buvo pastatyta daug pastatu kuriu dalis isliko iki siu dienu Valdzios rumai Mon Plezyro pilis kareivines ligonines sandeliai ir gyvenamieji namai taip pat buvo nutiesta daug keliu Naujasis valdytojas atveze į sala jaucius o vergams skyre lengvesnius darbus moke juos amatu Taip pat Burdonnais pradejo zemdirbystes programa sutelkta į salos gyventoju mityba ir prekinius produktus Jis pats augino cukranendres o naujakurius skatino kultivuoti medvilne indigazole kava ir manijoka 1744 m buvo atidaryta pirmasis cukraus fabrikas 1735 m prancuzai kolonizavo ir Rodrigesa Buvo įkurta Port Maturino gyvenviete taciau del prasto valdymo ir sunkiu klimato salygu kolonija taip ir nesuklestejo Iki 1767 m Mauriciju administravo Prancuzu Rytu Indijos kompanija bet Prancuzijai Indijos vandenyne pralaimejus Septyneriu metu kara 1756 1763 m valstybe apkaltino kompanijos pareigunus del sio pralaimejimo ir korupcijos Mauricijus buvo perduotas Prancuzijos karaliaus zinion ir saloje įvesta karaliskoji administracija Tuo metu cia gyveno 18 773 zmones Is ju 3 163 europieciai ir 587 laisvieji tamsiaodziai daugiausiai indai Visi kiti salos gyventojai buvo vergai Saloje pradeta kultivuoti augalus is Pietu Amerikos Kolonija suklestejo kaip zemdirbystes ir prekybos centras 1785 m Mauricijus buvo paskelbtas visu Prancuzijos valdu į rytus nuo Gerosios Vilties kysulio administraciniu centru Į Port Luisa eme keltis aukstuomenes atstovai sala eme garseti prabangiu socialiniu gyvenimu ir pramogomis bet taip pat korupcija ir skandalais 1790 m sala pasieke naujienos apie Prancuzijos revoliucija o 1796 m apie tai kad panaikinama vergove Pastaroji naujiena plantatorius supykde Prancuzijos valdzios atstovai buvo priversti begti is salos ir Mauricijus kuriam laikui įgijo santykine autonomija 1803 m Napoleonas Bonapartas paskyre nauja salos valdytoja Siekdamas įtvirtinti valdzia ir įgyti salos gyventoju palankuma generolas Charles Decaenas nesieke panaikinti vergijos ir pazaboti piratavimo Jis įsteige kelias pradines mokyklas ir liceju kuris veliau tapo karaliskuoju koledzu praplete valdzios rumus kure naujas gyvenvietes ir globojo intelektines bendruomenes ir skatino zemdirbyste Taip pat jis eme saloje taikyti Napoleono kodeksa kuris galioja iki siol Britu kolonizacijos laikotarpis 1810 1968 m Gran Porto musis 1810 m Port Luisas 1835 m Port Luiso teatras 1952 m Kadangi Mauricijus buvo juros kelyje is Anglijos į Britu Indija ir prancuzu buvimas Mauricijuje kele gresme Jungtines Karalystes laivybai 1809 m britu pajegos beveik be pasipriesinimo uzeme Rodrigeso sala ir is jos surenge Mauricijaus puolima 1810 m gruodzio 3 d britu pajegos įzenge į Port Luisa ir prancuzai pasidave Naujoji administracija isleido potvarkį buvusius kareivius laikyti civiliais o ne karo belaisviais ir visiems norintiems asmenims buvo leista su visu savo turtu palikti sala ir grįzti į Prancuzija 1814 m Paryziaus sutartimi Prancuzija perleido Mauriciju kartu su Rodrigesu ir Seiseliu salomis Didziajai Britanijai kuri valde sala iki 1968 m kai salis gavo nepriklausomybe 1835 m britu administracija panaikino vergove Neteke vergu atveztu is Afrikos ir Madagaskaro prancuzu valdymo laikotarpiu plantatoriai gavo 2 mln svaru sterlingu kompensacija Tai sukele daug socialiniu ir ekonominiu pokyciu darbui cukranendriu laukuose imta samdyti daug darbininku is Indijos Sie imigrantai atveze į sala hinduizma islama ir savo kultura Veliau prie ju prisijunge kinu prekeiviu bendruomene Rodrigeso sala Britu valdymo laikotarpiu tapo Mauricijaus salos papildomu maisto istekliu saltiniu Britu įtaka Mauricijaus vystymuisi ne maziau reiksminga nei prancuzu paplito anglu kalba ir teisynas buvo įdiegta Vestminsterio tipo valdymo sistema valstybes tarnyba konstitucija britiska svietimo sistema taip pat socialines apsaugos sistemos ir demokratijos uzuomazgos Uzeme Mauriciju britai galutinai įsitvirtino Indijos vandenyne iki Antrojo pasaulinio karo kai pretenzijas į regiona eme reiksti Japonijos imperija Karo metais sala isvenge Asies puolimo isskyrus kelis atvejus kai japonu ir vokieciu povandeniniai laivai prie salos krantu nuskandino kelis prekybinius laivus NepriklausomybePort Luisas siandien 2009 m Port Luisas siandien 2009 m 1968 m kovo 12 d Mauricijus tapo nepriklausoma Tautu Sandraugos valstybe kurioje Jungtines Karalystes karaliene atstovavo Generalinis Gubernatorius Mauricijui atiteko Rodrigeso Agalegos bei Kargados Karachos salos Referendume del nepriklausomybes nuo Jungtines Karalystes 90 Rodrigeso gyventoju pasisake pries tuo tarpu dauguma Mauricijaus gyventoju pritare nepriklausomos valstybes idejai Daug metu salį krete etniniai konfliktai ypac tarp kreolu ir indu kuriuos is dalies nuleme etnine ir socialine visuomenes sudetimi grįsta rinkimu sistema Ypac kruvinos buvo 1964 zuvo vienas policijos pareigunas ir vienas pilietis ir 1968 m riauses maziausiai 25 zmones zuvo ir kelis simtai buvo suzeista Pokario socialines ir ekonomines salygos taip pat prisidejo prie politiniu konfliktu Augancios sveikatos prieziuros ir socialines apsaugos paslaugos gerino gyvenimo salygas ir ilgino gyvenimo trukme Gyventoju skaicius eme augti ir nepriklausomybes isvakarese nedarbas sieke 12 Bedarbius eme vienyti 1969 m įkurta partija Mauricijaus aktyvistu judejimas Mouvement Militant Mauricien MMM zadejes radikalius socialistinius pokycius 1971 m buvo surengti streikai ir demonstracijos reikalaujant pagerinti darbininku salygas ir paankstinti rinkimus Salyje buvo paskelbta nepaprastoji padetis tesesi iki 1976 m partijos vadovai buvo įkalinti vieneriems metams taciau 1971 1975 m valstybes ekonomines pletros plane darbo vietu kurimas buvo iskeltas kaip vienas is prioritetu Veliau MMM partija ne karta laimejo Mauricijaus savivaldos ir parlamento rinkimus 1992 m kovo 12 d Mauricijus tapo nepriklausoma Tautu Sandraugos respublika Nuo nepriklausomybes atgavimo Mauricijus labai pasikeite Anksciau auginusi beveik vien cukranendres valstybe diversifikavo ekonomika ir tapo siuolaikine pramonine valstybe pletojancia įvairias zemes ukio kulturas turizma ir tekstiles pramone Siuo metu tai viena stabiliausiu besivystancio pasaulio valstybiu 2001 m Rodrigesui buvo suteikta ribota autonomija sprendziant socialinius ekonominius klausimus ir valdant savo gamtos isteklius Siuo metu sala valdo Mauricijaus Respublikos Ministrui Pirmininkui atskaitinga 18 asmenu Regionine Rodrigeso asambleja Agalegos ir Kargados Karachos salosKargados Karachos saloms pavadinima suteike portugalu jurininkai 1598 m jas uzeme olandai o 1722 m jos tapo Prancuzijos protektoratu 1810 m salos buvo perleistos Jungtinei Karalystei Siuo metu jose gyvena apie 60 gyventoju Pirmoji gyvenviete Agalegos salose buvo įkurta 1808 m bet ekonomikos infrastrukturos ir politine pletra prasidejo tik 1827 m kai buvo duotas nurodymas organizuoti kokoso riesutu ir kopros gamyba 2000 m salose gyveno apie 290 gyventoju SaltiniaiHistory of Mauritius The Phœnicians Archyvuota kopija 2011 02 23 is Wayback Machine projekto Encyclopaedia Mauritiana Nuoroda tikrinta 2011 03 24 History of Mauritius The Malays Archyvuota kopija 2011 02 23 is Wayback Machine projekto Encyclopaedia Mauritiana Nuoroda tikrinta 2011 03 24 History of Mauritius The Arabs Archyvuota kopija 2012 05 01 is Wayback Machine projekto Encyclopaedia Mauritiana Nuoroda tikrinta 2011 03 24 History of Mauritius The Dutch Settlements Archyvuota kopija 2010 08 18 is Wayback Machine projekto Encyclopaedia Mauritiana Nuoroda tikrinta 2011 03 25 History of Mauritius The French Period Archyvuota kopija 2010 09 25 is Wayback Machine projekto Encyclopaedia Mauritiana Nuoroda tikrinta 2011 03 25 History of Mauritius Mongobay com Nuoroda tikrinta 2011 03 25 v rAfrikos saliu istorijos Alzyras Angola Burkina Fasas CAR Cadas Dramblio Kaulo Krantas Egiptas Eritreja Etiopija Gvineja Kamerunas Kenija Komorai Kongas Kongo DR Lesotas Liberija Libija Madagaskaras Marokas Mauricijus Mauritanija Mozambikas Namibija Nigerija Nigeris Pietu Afrika Pietu Sudanas Pusiaujo Gvineja Ruanda San Tome ir Prinsipe Seiseliai Senegalas Sudanas Svazilandas Tanzanija Togas Tunisas Uganda Vakaru Sachara Zimbabve

Naujausi straipsniai
  • Liepa 20, 2025

    Patamulšys

  • Liepa 19, 2025

    Portugalija Eurovizijoje

  • Liepa 20, 2025

    Portugalijos futbolas 2020–2021 m.

  • Liepa 20, 2025

    Portugalijos futbolo varžybos 2009–2010 m.

  • Liepa 19, 2025

    Ponapiečiai

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje