Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Rodrigesas Rodrigeso kreolų k Zil Rodrigues iš pranc les îsles Rodrigues Rodrigeso salos vulkaninės kilmės sala vakarinė

Rodrigesas

  • Pagrindinis puslapis
  • Rodrigesas
Rodrigesas
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Rodrigesas (Rodrigeso kreolų k. Zil Rodrigues, iš pranc. les îsles Rodrigues – „Rodrigeso salos“) – vulkaninės kilmės sala vakarinėje Indijos vandenyno dalyje, 553 km į rytus nuo Mauricijaus salos. Viena iš Maskarenų salų, Mauricijaus Respublikos autonominis regionas. Administracinis centras – Port Maturinas. Plotas – 109 km². Aukščiausia vieta – apie 355 m. Rodrigesą supa kelios mažesnės salelės.

Rodrigesas
Rodrigues
Zil Rodrigues
Valstybė  Mauricijus
Administracinis centras Port Maturinas
Zonos 14
Įkūrimo data 1968 m. kovo 12 d.
Gyventojų (2022) 43 604
Plotas 109 km²
Tankumas (2022) 400 žm./km²

Negyvenamą salą pirmieji atrado arabų jūrininkai. XVI a. ją aptiko portugalų jūrininkai, o XVII a. – olandų jūrininkai. XVIII a. pab. prancūzai saloje įkūrė pirmąją koloniją ir, atvežę vergų, ėmė kultivuoti cukranendres. 1809 m. salą perėmė Jungtinė Karalystė. 1814 m. sala oficialiai buvo perleista britams. 1968 m. Mauricijui gavus nepriklausomybę, Rodrigesas tapo šios valstybės valda.

2010 m. pab. saloje gyveno 37 837 žmonės. Daugelį salos gyventojų šiuo metu sudaro afrikiečių palikuonys. Taip pat yra europiečių, indų ir kinų kilmės gyventojų. Vyraujanti kalba – Rodrigeso kreolų, oficiali kalbos – anglų, bet plačiai vartojama ir prancūzų kalba. Vyraujanti religija – katalikybė. Svarbiausios ekonomikos šakos – gyvulininkystė, žvejyba, žemdirbystė, rankdarbiai ir turizmas.

Istorija

Tikėtina, kad pirmieji salą atrado arabų jūrininkai. XVI a. pr. ji, kaip ir kitos Maskarenų salos, jau buvo pažymėta Europoje sudarytuose žemėlapiuose. Rodrigeso sala pavadinta portugalų jūrininko Don Diego Rodrigeso (Don Diégo Rodriguez), kuris atrado šią negyvenamą salą 1528 m., vardu. Nuo 1601 m. salą ėmė reguliariai lankyti olandai. Iš pradžių Rodrigesas buvo naudojamas gėlo vandens ir maisto atsargoms papildyti keliaujant per Indijos vandenyną. Per kelis šimtmečius buvo išnaikinta daug saloje gyvenusių gyvūnų rūšių. Pirmą kartą kolonizuoti salą bandyta 1691 m., kai čia bandė įsikurti nuo religinio persekiojimo bėgę hugenotai, tačiau netrukus jie pasitraukė į Mauricijų. 1735 m. prancūzai Rodrigese įkūrė Port Maturino gyvenvietę, tačiau dėl prasto valdymo ir sunkių klimato sąlygų, kolonija taip ir nesuklestėjo. 1809 m. ją užėmė britai. XIX a. sala daugiausiai buvo naudojama kaip Mauricijaus salos maisto produktų šaltinis.

1967 m. balsuojant dėl nepriklausomybės nuo Jungtinės Karalystės, 90 % Rodrigeso gyventojų pasisakė prieš (tuo tarpu dauguma Mauricijaus gyventojų pritarė nepriklausomos valstybės idėjai). 1968 m. Mauricijus tapo nepriklausoma valstybe, o Rodrigesas – jos valda. 2001 m. Rodrigesui buvo suteikta ribota autonomija sprendžiant socialinius-ekonominius klausimus ir valdant savo gamtos išteklius. Šiuo metu salą valdo Mauricijaus Respublikos Ministrui Pirmininkui atskaitinga 18 asmenų Regioninė Rodrigeso asamblėja.

Geografija

Sala yra maždaug 18 km ilgio ir 8 km pločio. Ją supa 18 salelių ir 90 km perimetro koralinis rifas, kuris sudaro 240 km² lagūną. Rodrigeso salą sudaro kalnagūbris, kuris driekiasi iš rytų į vakarus beveik per visą salos ilgį, ir kurio aukščiausia vieta – Limono kalnas – siekia 396 m. Saloje teka 43 upės ir upeliai, tačiau didelių ežerų ar upių nėra.

Rodrigeso saloje gausu karstinių uolienų, todėl yra susiformavę geologijos, hidrologijos, mineralogijos ir biologinės įvairovės požiūriais vertingų urvų. Salos kraštovaizdį sudaro uolėtos pakrantės, apaugusios žole ir krūmais, ir kalvoti arba uolėti kalnagūbrio šlaitai su žemdirbystei suformuotomis terasomis. Kai kuriose salos vietovėse yra nedidelių miškų. Salos rytuose ir pietuose yra paplūdimių.

Didžiausias salos miestas – Port Maturinas. Tai administracinis salos centras ir uostas.

Gamta

Rodrigeso sala pasižymi endeminių augalų ir gyvūnų rūšių gausa, tačiau nuo XVII a. didžioji šios biologinės įvairovės dalis buvo išnaikinta. Didžiausią grėsmę vietinei augmenijai ir gyvūnijai kelia invazinės atvežtinės rūšys. Vienintelis išlikęs salos žinduolis yra Rodrigeso vaisinis šikšnosparnis (P. rodicensis).

Kadangi saloje niekada nebuvo vystoma stambi pramonė, Rodrigeso lagūnos koraliniai rifai išliko beveik nepažeisti.

Pastaruoju metu siekiama atkurti miškų plotus. Pagal 1983 m. Miškų ir draustinių aktą, dvi salos teritorijos – Grande Montagne (14 ha) ir Anse Quitor (10 ha) – ir dvi gretimos salelės – Smėlio sala (Ile aux Sables, 8 ha) ir Kokosų sala (Ile aux Cocos, 14.4 ha) – buvo paskelbtos gamtos draustiniais. Šiose salose gausu jūros paukščių perimviečių (Gygis alba, rudasis nodis (Anous stolidus), mažasis nodis (A. tenuirostris) ir Sterna fuscata). Salai priklausančiuose vandenyse įkurti žuvų draustiniai.

Klimatas

Vasaros laikotarpiu, nuo lapkričio iki balandžio, Rodrigese klimatas yra karštas ir drėgnas, oro temperatūra svyruoja nuo 28 iki 35 °C. Taip pat šiuo laikotarpiu salą dažnai lanko ciklonai (dažniausiai sausį–vasarį). Žiemos sezonu (nuo gegužės iki spalio) temperatūra naktimis nukrenta iki 16 °C, o dieną pakyla iki 27 °C, vyrauja pietryčių vėjas. Jūros vandens temperatūra vasarą 25–28 °C, žiemą – 22–24 °C.

Administracinis suskirstymas

Rodrigesas padalytas į 14 administracinių zonų, kurios statistikos tikslais suskirstytos į 182 rajonus.

Politika

Rodrigesas priklauso Mauricijaus Respublikai, bet 2001 m. Nacionalinė Mauricijaus asamblėja priėmė tesės aktus, pagal kuriuos Rodrigesui suteikta ribota autonomija ir sukurta decentralizuota valdymo sistema. Buvo įkurta visuotiniuose regiono rinkimuose renkama Regioninė Rodrigeso asamblėja, kurią sudaro 18 narių ir Aukščiausiojo Pirmininko vadovaujama vykdomoji taryba. Savaitiniuose tarybos susirinkimuose priimami sprendimai ir rengiami įstatymai, kuriuos tvirtina Nacionalinė Mauricijaus asamblėja. Taip pat Regioninė asamblėja sudarinėja salos biudžeto planus. Aukščiausiasis Pirmininkas informuoja Mauricijaus Ministrą Pirmininką apie salos valdymą.

Gyventojai

2000 m. surašymo duomenimis saloje gyveno 35 779 žmonių. Gyventojų skaičius auga, ir manoma, kad 2006 m. ji siekė apie 40 000. Rodrigeso gyventojų protėviai yra Afrikos ir Madagaskaro tautų atstovai ir prancūzų kolonistai, įsikūrę saloje XVIII–XIX a. XX a. prie jų prisijungė nedidelės indų ir kinų bendruomenės.

Daugiau nei 90 % salos gyventojų yra Romos katalikai, bet yra ir nedidelės musulmonų bei hinduistų bendruomenės. 1989 m. salą aplankė popiežius Jonas Paulius II.

Kultūra

Kaip ir Mauricijuje, Rodrigese populiari sega muzika. Rodrigese taip pat šokamos įvairios polkos ir valsai. Labiausiai nacionalinis šokis – kadrilis. Populiarus muzikos instrumentas – diatoninis akordeonas, yra įkurta akordeonininkų draugija. Rugpjūčio 15-ąją švenčiama akordeonininkų diena.

Rodrigese gaminama daug rankdarbių: krepšių, skrybėlių, drabužių, nosinių. 1993 m. įkurta Rodrigeso menininkų organizacija, vienijanti maždaug 15 narių. Jos tikslas – skatinti meną, rengiant darbų ekspozicijas ir menininkų susitikimus. Kasmet vyksta Kreolų festivalis, kurio metu rengiamos parodos, meno dirbtuvės, koncertai.

Rodrigeso virtuvę sudaro patiekalai iš vietos produktų: vaisių, daržovių, jūros gėrybių (žuvies, aštuonkojų, krabų, krevečių, omarų) ir paukštienos. Nacionaliniai Rodrigeso patiekalai: kreolinės dešrelės su rougaille padažu, aštuonkojai su kariu, azimos salotos, Rodrigeso pyragas.

Ekonomika

Svarbiausios ekonomikos šakos – gyvulininkystė ir žvejyba. Taip pat užsiimama žemdirbyste. Sala eksportuoja gyvulius (galvijus, kiaules, avis), žemės ūkio produktus (svogūnus ir česnakus) ir jūros produktus (žuvis, aštuonkojus). Pastaruoju metu saloje siekiama plėtoti įprastą ir ekologinį turizmą, rankdarbius. Rodrigese kuriasi stambios Mauricijaus bendrovės (paukštininkystės įmonės, kepyklos, aludariai).

Jaunimas daugiausiai dirba valdžios sektoriuje arba prekyboje, dalis migruoja į Mauricijų. Privataus verslo saloje labai nedaug. Sala gauna nemažai socialinės paramos iš centrinės valdžios Mauricijuje ir tarptautinių paramos agentūrų.

Transportas

Sala pasiekiama keleiviniais laivais iš Mauricijaus, kurie švartuojasi Port Maturino uoste. Taip pat saloje yra Sero Getano Diuvalio oro uostas (Sir Gaëtan Duval Airport, anksčiau – Plaine Corail Airport), iš kurio rengiami reguliarūs skrydžiai į Mauricijų. Saloje veikia reguliarūs autobusų maršrutai. Dauguma Rodrigeso kelių yra su danga.

Šaltiniai

  1. Districts: Mauritius. – City Population. Population statistics for countries, administrative divisions, cities, urban areas and agglomerations – interactive maps and charts. – citypopulation.de
  2. Population and Vital Statistics – Republic of Mauritius, Year 2010 Archyvuota kopija 2011-11-13 iš Wayback Machine projekto., Mauricijaus Respublikos Centrinė statistikos tarnyba
  3. Convention on Biological Diversity – Third National Report for the Republic of Mauritius[neveikianti nuoroda], Ministry of Environment and National Development Unit in collaboration with the UNEP/GEF, 2006 m. spalis. (Nuoroda tikrinta 2011-04-06)
  4. Rodrigues Regional Assembly Archyvuota kopija 2010-11-08 iš Wayback Machine projekto., Official Portal of Rodrigues. (Nuoroda tikrinta 2011-04-06)
  5. Rodrigues airport becomes Sir Gaetan Duval airport Archyvuota kopija 2008-12-07 iš Wayback Machine projekto., Le Matinal, 2007. (Nuoroda tikrinta 2011-04-06)

Nuorodos

  • Oficialus Rodrigeso tinklalapis
  • Regioninės Rodrigeso asamblėjos tinklalapis Archyvuota kopija 2010-11-08 iš Wayback Machine projekto.
  • Rodrigues Tourist Office Archyvuota kopija 2010-11-13 iš Wayback Machine projekto.
Mauricijaus administracinis suskirstymas
Rajonai: Blek Riveris | Flakas | Gran Portas | Moka | Pamplemusas | Plen Vilemas | Port Luisas | Rivjer diu Ramparas | Savanas

Dependencijos: Agalega | Kargados Karachos | Rodrigesas

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 15 Lie, 2025 / 16:24

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rodrigesas, Kas yra Rodrigesas? Ką reiškia Rodrigesas?

Rodrigesas Rodrigeso kreolu k Zil Rodrigues is pranc les isles Rodrigues Rodrigeso salos vulkanines kilmes sala vakarineje Indijos vandenyno dalyje 553 km į rytus nuo Mauricijaus salos Viena is Maskarenu salu Mauricijaus Respublikos autonominis regionas Administracinis centras Port Maturinas Plotas 109 km Auksciausia vieta apie 355 m Rodrigesa supa kelios mazesnes saleles Rodrigesas Rodrigues Zil RodriguesValstybe MauricijusAdministracinis centras Port MaturinasZonos 14Įkurimo data 1968 m kovo 12 d Gyventoju 2022 43 604Plotas 109 km Tankumas 2022 400 zm km Rodrigeso salos zemelapis Negyvenama sala pirmieji atrado arabu jurininkai XVI a ja aptiko portugalu jurininkai o XVII a olandu jurininkai XVIII a pab prancuzai saloje įkure pirmaja kolonija ir atveze vergu eme kultivuoti cukranendres 1809 m sala pereme Jungtine Karalyste 1814 m sala oficialiai buvo perleista britams 1968 m Mauricijui gavus nepriklausomybe Rodrigesas tapo sios valstybes valda 2010 m pab saloje gyveno 37 837 zmones Daugelį salos gyventoju siuo metu sudaro afrikieciu palikuonys Taip pat yra europieciu indu ir kinu kilmes gyventoju Vyraujanti kalba Rodrigeso kreolu oficiali kalbos anglu bet placiai vartojama ir prancuzu kalba Vyraujanti religija katalikybe Svarbiausios ekonomikos sakos gyvulininkyste zvejyba zemdirbyste rankdarbiai ir turizmas IstorijaTiketina kad pirmieji sala atrado arabu jurininkai XVI a pr ji kaip ir kitos Maskarenu salos jau buvo pazymeta Europoje sudarytuose zemelapiuose Rodrigeso sala pavadinta portugalu jurininko Don Diego Rodrigeso Don Diego Rodriguez kuris atrado sia negyvenama sala 1528 m vardu Nuo 1601 m sala eme reguliariai lankyti olandai Is pradziu Rodrigesas buvo naudojamas gelo vandens ir maisto atsargoms papildyti keliaujant per Indijos vandenyna Per kelis simtmecius buvo isnaikinta daug saloje gyvenusiu gyvunu rusiu Pirma karta kolonizuoti sala bandyta 1691 m kai cia bande įsikurti nuo religinio persekiojimo bege hugenotai taciau netrukus jie pasitrauke į Mauriciju 1735 m prancuzai Rodrigese įkure Port Maturino gyvenviete taciau del prasto valdymo ir sunkiu klimato salygu kolonija taip ir nesuklestejo 1809 m ja uzeme britai XIX a sala daugiausiai buvo naudojama kaip Mauricijaus salos maisto produktu saltinis 1967 m balsuojant del nepriklausomybes nuo Jungtines Karalystes 90 Rodrigeso gyventoju pasisake pries tuo tarpu dauguma Mauricijaus gyventoju pritare nepriklausomos valstybes idejai 1968 m Mauricijus tapo nepriklausoma valstybe o Rodrigesas jos valda 2001 m Rodrigesui buvo suteikta ribota autonomija sprendziant socialinius ekonominius klausimus ir valdant savo gamtos isteklius Siuo metu sala valdo Mauricijaus Respublikos Ministrui Pirmininkui atskaitinga 18 asmenu Regionine Rodrigeso asambleja GeografijaRytiniai Rodrigeso salos slaitai Sala yra mazdaug 18 km ilgio ir 8 km plocio Ja supa 18 saleliu ir 90 km perimetro koralinis rifas kuris sudaro 240 km laguna Rodrigeso sala sudaro kalnagubris kuris driekiasi is rytu į vakarus beveik per visa salos ilgį ir kurio auksciausia vieta Limono kalnas siekia 396 m Saloje teka 43 upes ir upeliai taciau dideliu ezeru ar upiu nera Rodrigeso saloje gausu karstiniu uolienu todel yra susiformave geologijos hidrologijos mineralogijos ir biologines įvairoves poziuriais vertingu urvu Salos krastovaizdį sudaro uoletos pakrantes apaugusios zole ir krumais ir kalvoti arba uoleti kalnagubrio slaitai su zemdirbystei suformuotomis terasomis Kai kuriose salos vietovese yra nedideliu misku Salos rytuose ir pietuose yra papludimiu Didziausias salos miestas Port Maturinas Tai administracinis salos centras ir uostas Gamta Mazasis nodis Anous tenuirostris Rodrigeso sala pasizymi endeminiu augalu ir gyvunu rusiu gausa taciau nuo XVII a didzioji sios biologines įvairoves dalis buvo isnaikinta Didziausia gresme vietinei augmenijai ir gyvunijai kelia invazines atveztines rusys Vienintelis islikes salos zinduolis yra Rodrigeso vaisinis siksnosparnis P rodicensis Kadangi saloje niekada nebuvo vystoma stambi pramone Rodrigeso lagunos koraliniai rifai isliko beveik nepazeisti Pastaruoju metu siekiama atkurti misku plotus Pagal 1983 m Misku ir draustiniu akta dvi salos teritorijos Grande Montagne 14 ha ir Anse Quitor 10 ha ir dvi gretimos saleles Smelio sala Ile aux Sables 8 ha ir Kokosu sala Ile aux Cocos 14 4 ha buvo paskelbtos gamtos draustiniais Siose salose gausu juros pauksciu perimvieciu Gygis alba rudasis nodis Anous stolidus mazasis nodis A tenuirostris ir Sterna fuscata Salai priklausanciuose vandenyse įkurti zuvu draustiniai Klimatas Vasaros laikotarpiu nuo lapkricio iki balandzio Rodrigese klimatas yra karstas ir dregnas oro temperatura svyruoja nuo 28 iki 35 C Taip pat siuo laikotarpiu sala daznai lanko ciklonai dazniausiai sausį vasarį Ziemos sezonu nuo geguzes iki spalio temperatura naktimis nukrenta iki 16 C o diena pakyla iki 27 C vyrauja pietryciu vejas Juros vandens temperatura vasara 25 28 C ziema 22 24 C Administracinis suskirstymasRodrigesas padalytas į 14 administraciniu zonu kurios statistikos tikslais suskirstytos į 182 rajonus PolitikaRegionines Rodrigeso asamblejos pastatas Rodrigesas priklauso Mauricijaus Respublikai bet 2001 m Nacionaline Mauricijaus asambleja prieme teses aktus pagal kuriuos Rodrigesui suteikta ribota autonomija ir sukurta decentralizuota valdymo sistema Buvo įkurta visuotiniuose regiono rinkimuose renkama Regionine Rodrigeso asambleja kuria sudaro 18 nariu ir Auksciausiojo Pirmininko vadovaujama vykdomoji taryba Savaitiniuose tarybos susirinkimuose priimami sprendimai ir rengiami įstatymai kuriuos tvirtina Nacionaline Mauricijaus asambleja Taip pat Regionine asambleja sudarineja salos biudzeto planus Auksciausiasis Pirmininkas informuoja Mauricijaus Ministra Pirmininka apie salos valdyma GyventojaiPort Maturino gatve 2000 m surasymo duomenimis saloje gyveno 35 779 zmoniu Gyventoju skaicius auga ir manoma kad 2006 m ji sieke apie 40 000 Rodrigeso gyventoju proteviai yra Afrikos ir Madagaskaro tautu atstovai ir prancuzu kolonistai įsikure saloje XVIII XIX a XX a prie ju prisijunge nedideles indu ir kinu bendruomenes Daugiau nei 90 salos gyventoju yra Romos katalikai bet yra ir nedideles musulmonu bei hinduistu bendruomenes 1989 m sala aplanke popiezius Jonas Paulius II KulturaKaip ir Mauricijuje Rodrigese populiari sega muzika Rodrigese taip pat sokamos įvairios polkos ir valsai Labiausiai nacionalinis sokis kadrilis Populiarus muzikos instrumentas diatoninis akordeonas yra įkurta akordeonininku draugija Rugpjucio 15 aja svenciama akordeonininku diena Rodrigese gaminama daug rankdarbiu krepsiu skrybeliu drabuziu nosiniu 1993 m įkurta Rodrigeso menininku organizacija vienijanti mazdaug 15 nariu Jos tikslas skatinti mena rengiant darbu ekspozicijas ir menininku susitikimus Kasmet vyksta Kreolu festivalis kurio metu rengiamos parodos meno dirbtuves koncertai Rodrigeso virtuve sudaro patiekalai is vietos produktu vaisiu darzoviu juros gerybiu zuvies astuonkoju krabu kreveciu omaru ir paukstienos Nacionaliniai Rodrigeso patiekalai kreolines desreles su rougaille padazu astuonkojai su kariu azimos salotos Rodrigeso pyragas EkonomikaSauleje dziovinami astuonkojai Svarbiausios ekonomikos sakos gyvulininkyste ir zvejyba Taip pat uzsiimama zemdirbyste Sala eksportuoja gyvulius galvijus kiaules avis zemes ukio produktus svogunus ir cesnakus ir juros produktus zuvis astuonkojus Pastaruoju metu saloje siekiama pletoti įprasta ir ekologinį turizma rankdarbius Rodrigese kuriasi stambios Mauricijaus bendroves paukstininkystes įmones kepyklos aludariai Jaunimas daugiausiai dirba valdzios sektoriuje arba prekyboje dalis migruoja į Mauriciju Privataus verslo saloje labai nedaug Sala gauna nemazai socialines paramos is centrines valdzios Mauricijuje ir tarptautiniu paramos agenturu Transportas Sala pasiekiama keleiviniais laivais is Mauricijaus kurie svartuojasi Port Maturino uoste Taip pat saloje yra Sero Getano Diuvalio oro uostas Sir Gaetan Duval Airport anksciau Plaine Corail Airport is kurio rengiami reguliarus skrydziai į Mauriciju Saloje veikia reguliarus autobusu marsrutai Dauguma Rodrigeso keliu yra su danga SaltiniaiDistricts Mauritius City Population Population statistics for countries administrative divisions cities urban areas and agglomerations interactive maps and charts citypopulation de Population and Vital Statistics Republic of Mauritius Year 2010 Archyvuota kopija 2011 11 13 is Wayback Machine projekto Mauricijaus Respublikos Centrine statistikos tarnyba Convention on Biological Diversity Third National Report for the Republic of Mauritius neveikianti nuoroda Ministry of Environment and National Development Unit in collaboration with the UNEP GEF 2006 m spalis Nuoroda tikrinta 2011 04 06 Rodrigues Regional Assembly Archyvuota kopija 2010 11 08 is Wayback Machine projekto Official Portal of Rodrigues Nuoroda tikrinta 2011 04 06 Rodrigues airport becomes Sir Gaetan Duval airport Archyvuota kopija 2008 12 07 is Wayback Machine projekto Le Matinal 2007 Nuoroda tikrinta 2011 04 06 NuorodosOficialus Rodrigeso tinklalapis Regionines Rodrigeso asamblejos tinklalapis Archyvuota kopija 2010 11 08 is Wayback Machine projekto Rodrigues Tourist Office Archyvuota kopija 2010 11 13 is Wayback Machine projekto Mauricijaus administracinis suskirstymasRajonai Blek Riveris Flakas Gran Portas Moka Pamplemusas Plen Vilemas Port Luisas Rivjer diu Ramparas Savanas Dependencijos Agalega Kargados Karachos RodrigesasSis straipsnis yra tapes savaites straipsniu

Naujausi straipsniai
  • Liepa 16, 2025

    Bubių mokykla

  • Liepa 16, 2025

    Butijos pusiasalis

  • Liepa 16, 2025

    Butkiškės šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

  • Liepa 16, 2025

    Brūkšnelis

  • Liepa 16, 2025

    Bronis Ropė

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje