Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
20 12 p pl 57 30 r ilg 20 2 p pl 57 5 r ilg 20 2 57 5 Mauricijaus Respublika angl Republic of Mauritius pranc République
Mauricijus
20°12′p. pl. 57°30′r. ilg. / 20.2°p. pl. 57.5°r. ilg.
| Mauricijaus Respublika | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Tėvynė“ | |||||
Mauricijus žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | prancūzų, anglų | ||||
| Sostinė ir didžiausias miestas | Port Luisas | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • Ministras pirmininkas • - | - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 2 040 km2 (168) 0,05 % | ||||
| Gyventojų • 2017 • Tankis | 1 281 353 (156) 608,25 žm./km2 (9) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2015 24,596 mlrd. $ (130) 19,573 $ (61) | ||||
| Valiuta | Mauricijaus rupija (MUR) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC +4 nenaudojamas | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta | nuo Jungtinės Karalystės 1968 m. kovo 12 d. | ||||
| Interneto kodas | .mu | ||||
| Telefono kodas | +230 | ||||
Mauricijaus Respublika (Mauricijus) – valstybė Indijos vandenyno salose, apie 900 km į rytus nuo Madagaskaro. Be Mauricijaus (1 865 km²) ir Rodrigeso salos (104 km²), esančių Maskarenų salyne, Mauricijui priklauso ir Kargados Karachoso salynas bei Agalegos salos. Bendras plotas – 2 045 km².
Istorija
Indijos ir Pietryčių Azijos jūrininkai jau X a. žinojo Mauricijų. Pirmieji portugalų jūrininkai salą aplankė 1505 m. tačiau paliko ją neapgyvendintą. 1598 m. salą aplankė olandai, kurie ją pavadino Olandijos princo garbei. Pirmoji nuolatinė gyvenvietė Mauricijuje buvo įkurta XVII a. 4-ajame dešimtmetyje, bet tačiau dėl sunkių klimato sąlygų olandai po kelių dešimtmečių paliko salą. Antrasis olandų bandymas kolonizuoti salą taip pat buvo nesėkmingas. Prancūzija, kuri tuo metu jau kontroliavo kaimyninę Île Bourbon salą (dabar Reunjonas), 1715 m. užgrobė Mauricijų, pervadino salą į Île de France (Prancūzijos sala) ir 1735 m. įkūrė Port Luiso uostą (pavadintą Prancūzijos karaliaus Liudviko XV garbei), kuris vėliau tapo valstybės sostine. Prancūzų valdymo metais sala išvystė sėkmingą ekonomiką, paremtą cukraus gamyba.
Dėl nuolatinių karinių konfliktų su Didžiąja Britanija prancūzai priglaudė nusikaltėliais laikomus korsarus, kurie dažnai puldinėdavo britų laivus, gabenančius prekes tarp Indijos ir Britanijos. Napoleono karų metu britai per tris mėnesius užgrobė salą, kuriai vėl gražino Mauricijaus vardą. Gyventojams buvo palikta jų žemė ir nuosavybė, leista naudoti prancūzų kalbą bei prancūziškus civilinį ir baudžiamąjį kodeksus.
1968 m. Mauricijus gavo nepriklausomybę Britanijos Tautų sandraugos sudėtyje, o 1992 m. tapo respublika. Mauricijus yra stabili demokratiška valstybė. Joje reguliariai rengiami rinkimai ir paisoma žmogaus teisių. Šalis pritraukia daug užsienio investicijų.
Politinė sistema
Mauricijaus valdymo forma – parlamentinė demokratija, savo struktūra panaši į Jungtinės karalystės. Valstybės vadovas yra prezidentas, penkeriems metams renkamas Nacionalinės Asamblėjos (Mauricijaus parlamento). Parlamentas susideda iš 62 visuotinai renkamų narių. Vykdomajai valdžiai vadovauja ministras pirmininkas ir ministrų taryba. Istoriškai pastebima dviejų didelių partijų koalicijų susidarymo tendencija.
Mauricijaus Respublika yra tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, Pietų Afrikos vystymosi bendrijos, Britanijos tautų sandraugos, Frankofonijos (prancūziškai kalbančių šalių organizacija) narė.
Mauricijus neturi reguliariosios kariuomenės, tačiau turi karinę struktūrą: pakrančių apsaugos tarnybą, policijos pajėgas.
Administracinis suskirstymas
Mauricijaus sala suskirstyta į devynis rajonus:
- Blek Riveris (centras − Bambu)
- Flakas (centras − Santr de Flakas)
- Gran Portas (centras − Roz Belis)
- Moka (centras − Kartjė Militeris)
- Pamplemusas (centras − Triolė)
- Plen Vilemas (centras − Roz Hilas)
- Port Luisas (centras − Port Luisas)
- Rivjer diu Remparas (centras − Mapu)
- Savanas (centras − Sujakas)
Priklausomos teritorijos
- Rodrigesas – sala už 560 km į šiaurės rytus nuo Mauricijaus. 2002 m. spalį gavo ribotą autonomiją, prieš tai turėjo dešimto administracinio rajono statusą.
- Agalega – dvi mažos salos maždaug 933 km į šiaurę nuo Mauricijaus.
- Kargados Karachos – atolas maždaug 430 km į šiaurę nuo Mauricijaus.
Geografija
Mauricijus, Reunjonas ir Rodrigesas priklauso Maskarenų salų grupei. Šį archipelagą suformavo povandeninių ugnikalnių išsiveržimų serija, išprovokuota judančios Afrikos platformos. Mauricijus ir Rodrigesas susiformavo prieš 8–10 milijonų metų ir nebėra vulkaniškai aktyvūs. Mauricijaus salos centrinio plokščiakalnio aukščiausia viršūnė Rivjer Nuaras, esanti salos pietvakariuose, yra 828 m aukščio.
Saloje vyrauja tropinis klimatas, sušvelnintas pietryčių vėjų. Šilta, sausa žiema trunka nuo gegužės iki lapkričio, o likusiais mėnesiais – karšta, drėgna vasara. Nuo gegužės iki rugsėjo salą ypatingai veikia anticiklonai, o lapkričio–balandžio mėnesiais jaučiama ciklonų įtaka. Paskutiniai rūsčiausi ciklonai buvo Holanda (1994 m.) ir Dina (2002 m.)
Sala garsėja savo gamtos grožiu. Pavyzdžiui, rašytojas Markas Tvenas savo asmeniniame kelionių aprašyme „Following the Equator“ rašė: „Galima pamanyti, jog Mauricijus buvo sukurtas pirmiau už rojų, kuris vėliau buvo nukopijuotas nuo Mauricijaus.“
Ekonomika
Mauricijus buvo viena iš sparčiausiai ekonomiškai augančių šalių 8-ajame dešimtmetyje. Cukranendrės yra pagrindinės žemės ūkio produktas ir auginamas 90 % Mauricijaus ariamų žemių. Auginama arbata, taip pat yra žvejybos pramonė. Turizmo sektorius Mauricijuje auga. Tekstilės produktai ir cukrus yra pagrindiniai eksporto produktai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra JAV ir Europos Sąjungos šalys. Europai panaikinus prekybos lengvatas, šalis sėkmingai išplėtė savo pramonės ir paslaugų įvairovę: pradėta plėtoti tekstilės pramonę, prabangų turizmą, bankininkystę ir kitas verslo paslaugas užsienio valstybėms. Ši strategija padėjo šaliai lengviau atlaikyti 2008–2009 m. pasaulio ekonominę krizę.
Demografija
Mauricijaus visuomenė susideda iš labai įvairių etninių grupių. Didžiąją respublikos gyventojų dalį sudaro Indijos subkontinento, žemyninės Afrikos, Madagaskaro, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Kinijos tautų palikuonys.
Kalba
Oficiali Mauricijaus kalba yra anglų, kuria tvarkomi visi oficialūs administraciniai dokumentai. Švietimo sistemoje taip pat naudojama prancūzų kalba, kuri dominuoja ir žiniasklaidoje bei verslo reikaluose.
Plačiausiai vartojama kalba yra , kuri tarimu gana panaši į prancūzų, tačiau turi pastebimų skirtumų. Mauricijaus kreolų kalba yra laikoma gimtąja salos gyventojų kalba.
Mauricijuje vartojama ir daugiau kalbų, pavyzdžiui, Hindi ir urdu kalbos, įvairūs kinų kalbos dialektai, mečetėse mokoma arabų kalbos.
Religija
Plačiausiai išpažįstamos religijos Mauricijuje yra hinduizmas (48 %), katalikybė (23,6 %), islamas (16,6 %) ir kitos krikščionybės atšakos (8,6 %).
Kultūra
Mauricijaus kultūra susiformavo iš skirtingų salą palietusių kultūrų. Pavyzdžiui, salos virtuvė yra , kinų, indų, virtuvių mišinys.
Tradicinė salos muzika yra afrikietiškų šaknų sega. Pagrindiniai naudojami instrumentai – mušamieji, aptraukti ožio oda ravanne, barškalai maravanne, trikampis. Dainų žodžiai dažniausiai apibūdina vergovės kančias, juodaodžių nelygybę. Groja dažniausiai vyrai, tuo tarpu moterys šoka.
Nors Mauricijaus kreolų kalba yra šnekamiausia, literatūra daugiausiai rašoma prancūziškai arba angliškai. Kasmet saloje rengiamas konkursas geriausios literatūrinės meilės istorijos apdovanojimui „Le Prince Maurice Prize“ laimėti.
Atradę Mauricijų, portugalai saloje aptiko nežinomą paukštį, kurį pavadino dodo. Šie paukščiai nebuvo baikštūs, negalėjo skraidyti, taigi buvo lengvai prieinama auka ne tik naujakuriams, bet ir jų atvežtiems gyvūnams: šunims, katėms, šernams, todėl iki 1681 m. visi dodo išnyko. Vis dėlto šis paukštis išliko nacionaliniu simboliu ir yra pavaizduotas šalies herbe.
Šaltiniai
- Mauritius country profile. BBC (Nuoroda tikrinta 2011-03-24)
Kita informacija
- Mauricijaus ryšiai
- Mauricijaus transportas
- Mauricijaus karinės pajėgos
Nuorodos
Bendros nuorodos:
- Mauricijaus vyriausybė (anglų kalba) Archyvuota kopija 2008-02-03 iš Wayback Machine projekto.
- Mauricijaus ir Rodrigeso istorija (anglų kalba)[neveikianti nuoroda]
Žemėlapiai:
- Mauricijaus fizinis žemėlapis
- Mauricijaus administracinis žemėlapis
- Mauricijaus pagrindinių kelių žemėlapis
- Mauricijus „Google Maps“ žemėlapyje
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mauricijus, Kas yra Mauricijus? Ką reiškia Mauricijus?
20 12 p pl 57 30 r ilg 20 2 p pl 57 5 r ilg 20 2 57 5 Mauricijaus Respublika angl Republic of Mauritius pranc Republique de MauriceVeliava HerbasHimnas Tevyne Mauricijus zemelapyjeValstybine kalba prancuzu angluSostine ir didziausias miestas Port LuisasValstybes vadovai Prezidentas Ministras pirmininkas Plotas Is viso vandens 2 040 km2 168 0 05 Gyventoju 2017 Tankis 1 281 353 156 608 25 zm km2 9 BVP Is viso Vienam gyventojui 2015 24 596 mlrd 130 19 573 61 Valiuta Mauricijaus rupija MUR Laiko juosta Vasaros laikas UTC 4 nenaudojamasNepriklausomybe Paskelbta nuo Jungtines Karalystes 1968 m kovo 12 d Interneto kodas muTelefono kodas 230 Mauricijaus Respublika Mauricijus valstybe Indijos vandenyno salose apie 900 km į rytus nuo Madagaskaro Be Mauricijaus 1 865 km ir Rodrigeso salos 104 km esanciu Maskarenu salyne Mauricijui priklauso ir Kargados Karachoso salynas bei Agalegos salos Bendras plotas 2 045 km IstorijaPagrindinis straipsnis Mauricijaus istorija Indijos ir Pietryciu Azijos jurininkai jau X a zinojo Mauriciju Pirmieji portugalu jurininkai sala aplanke 1505 m taciau paliko ja neapgyvendinta 1598 m sala aplanke olandai kurie ja pavadino Olandijos princo garbei Pirmoji nuolatine gyvenviete Mauricijuje buvo įkurta XVII a 4 ajame desimtmetyje bet taciau del sunkiu klimato salygu olandai po keliu desimtmeciu paliko sala Antrasis olandu bandymas kolonizuoti sala taip pat buvo nesekmingas Prancuzija kuri tuo metu jau kontroliavo kaimynine Ile Bourbon sala dabar Reunjonas 1715 m uzgrobe Mauriciju pervadino sala į Ile de France Prancuzijos sala ir 1735 m įkure Port Luiso uosta pavadinta Prancuzijos karaliaus Liudviko XV garbei kuris veliau tapo valstybes sostine Prancuzu valdymo metais sala isvyste sekminga ekonomika paremta cukraus gamyba Del nuolatiniu kariniu konfliktu su Didziaja Britanija prancuzai priglaude nusikalteliais laikomus korsarus kurie daznai puldinedavo britu laivus gabenancius prekes tarp Indijos ir Britanijos Napoleono karu metu britai per tris menesius uzgrobe sala kuriai vel grazino Mauricijaus varda Gyventojams buvo palikta ju zeme ir nuosavybe leista naudoti prancuzu kalba bei prancuziskus civilinį ir baudziamajį kodeksus 1900 1910 m atvirukas su Port Luiso teatro nuotrauka 1968 m Mauricijus gavo nepriklausomybe Britanijos Tautu sandraugos sudetyje o 1992 m tapo respublika Mauricijus yra stabili demokratiska valstybe Joje reguliariai rengiami rinkimai ir paisoma zmogaus teisiu Salis pritraukia daug uzsienio investiciju Politine sistemaPagrindinis straipsnis Mauricijaus valdymo forma parlamentine demokratija savo struktura panasi į Jungtines karalystes Valstybes vadovas yra prezidentas penkeriems metams renkamas Nacionalines Asamblejos Mauricijaus parlamento Parlamentas susideda is 62 visuotinai renkamu nariu Vykdomajai valdziai vadovauja ministras pirmininkas ir ministru taryba Istoriskai pastebima dvieju dideliu partiju koaliciju susidarymo tendencija Mauricijaus Respublika yra tarptautiniu organizaciju pavyzdziui Pietu Afrikos vystymosi bendrijos Britanijos tautu sandraugos Frankofonijos prancuziskai kalbanciu saliu organizacija nare Mauricijus neturi reguliariosios kariuomenes taciau turi karine struktura pakranciu apsaugos tarnyba policijos pajegas Administracinis suskirstymasPagrindinis straipsnis Mauricijaus administracinis suskirstymas Mauricijaus rajonai Mauricijaus sala suskirstyta į devynis rajonus Blek Riveris centras Bambu Flakas centras Santr de Flakas Gran Portas centras Roz Belis Moka centras Kartje Militeris Pamplemusas centras Triole Plen Vilemas centras Roz Hilas Port Luisas centras Port Luisas Rivjer diu Remparas centras Mapu Savanas centras Sujakas Priklausomos teritorijos Rodrigesas sala uz 560 km į siaures rytus nuo Mauricijaus 2002 m spalį gavo ribota autonomija pries tai turejo desimto administracinio rajono statusa Agalega dvi mazos salos mazdaug 933 km į siaure nuo Mauricijaus Kargados Karachos atolas mazdaug 430 km į siaure nuo Mauricijaus GeografijaPagrindinis straipsnis Mauricijaus zemelapis Mauricijus Reunjonas ir Rodrigesas priklauso Maskarenu salu grupei Sį archipelaga suformavo povandeniniu ugnikalniu issiverzimu serija isprovokuota judancios Afrikos platformos Mauricijus ir Rodrigesas susiformavo pries 8 10 milijonu metu ir nebera vulkaniskai aktyvus Mauricijaus salos centrinio ploksciakalnio auksciausia virsune Rivjer Nuaras esanti salos pietvakariuose yra 828 m aukscio Palydovine Mauricijaus nuotrauka su apibreztu salos konturu 2003 m vasaris Saloje vyrauja tropinis klimatas susvelnintas pietryciu veju Silta sausa ziema trunka nuo geguzes iki lapkricio o likusiais menesiais karsta dregna vasara Nuo geguzes iki rugsejo sala ypatingai veikia anticiklonai o lapkricio balandzio menesiais jauciama ciklonu įtaka Paskutiniai rusciausi ciklonai buvo Holanda 1994 m ir Dina 2002 m Sala garseja savo gamtos groziu Pavyzdziui rasytojas Markas Tvenas savo asmeniniame kelioniu aprasyme Following the Equator rase Galima pamanyti jog Mauricijus buvo sukurtas pirmiau uz roju kuris veliau buvo nukopijuotas nuo Mauricijaus EkonomikaPagrindinis straipsnis Mauricijus buvo viena is sparciausiai ekonomiskai auganciu saliu 8 ajame desimtmetyje Cukranendres yra pagrindines zemes ukio produktas ir auginamas 90 Mauricijaus ariamu zemiu Auginama arbata taip pat yra zvejybos pramone Turizmo sektorius Mauricijuje auga Tekstiles produktai ir cukrus yra pagrindiniai eksporto produktai Pagrindiniai salies mainu partneriai yra JAV ir Europos Sajungos salys Europai panaikinus prekybos lengvatas salis sekmingai isplete savo pramones ir paslaugu įvairove pradeta pletoti tekstiles pramone prabangu turizma bankininkyste ir kitas verslo paslaugas uzsienio valstybems Si strategija padejo saliai lengviau atlaikyti 2008 2009 m pasaulio ekonomine krize DemografijaPagrindinis straipsnis Mauricijaus demografija Mauricijaus visuomene susideda is labai įvairiu etniniu grupiu Didziaja respublikos gyventoju dalį sudaro Indijos subkontinento zemynines Afrikos Madagaskaro Prancuzijos Jungtines Karalystes Kinijos tautu palikuonys Kalba Oficiali Mauricijaus kalba yra anglu kuria tvarkomi visi oficialus administraciniai dokumentai Svietimo sistemoje taip pat naudojama prancuzu kalba kuri dominuoja ir ziniasklaidoje bei verslo reikaluose Placiausiai vartojama kalba yra kuri tarimu gana panasi į prancuzu taciau turi pastebimu skirtumu Mauricijaus kreolu kalba yra laikoma gimtaja salos gyventoju kalba Mauricijuje vartojama ir daugiau kalbu pavyzdziui Hindi ir urdu kalbos įvairus kinu kalbos dialektai mecetese mokoma arabu kalbos Religija Placiausiai ispazįstamos religijos Mauricijuje yra hinduizmas 48 katalikybe 23 6 islamas 16 6 ir kitos krikscionybes atsakos 8 6 KulturaPagrindinis straipsnis Dabar jau isnykes vietinis Mauricijaus gyventojas dodo paukstis Mauricijaus kultura susiformavo is skirtingu sala palietusiu kulturu Pavyzdziui salos virtuve yra kinu indu virtuviu misinys Tradicine salos muzika yra afrikietisku saknu sega Pagrindiniai naudojami instrumentai musamieji aptraukti ozio oda ravanne barskalai maravanne trikampis Dainu zodziai dazniausiai apibudina vergoves kancias juodaodziu nelygybe Groja dazniausiai vyrai tuo tarpu moterys soka Nors Mauricijaus kreolu kalba yra snekamiausia literatura daugiausiai rasoma prancuziskai arba angliskai Kasmet saloje rengiamas konkursas geriausios literaturines meiles istorijos apdovanojimui Le Prince Maurice Prize laimeti Atrade Mauriciju portugalai saloje aptiko nezinoma paukstį kurį pavadino dodo Sie pauksciai nebuvo baikstus negalejo skraidyti taigi buvo lengvai prieinama auka ne tik naujakuriams bet ir ju atveztiems gyvunams sunims katems sernams todel iki 1681 m visi dodo isnyko Vis delto sis paukstis isliko nacionaliniu simboliu ir yra pavaizduotas salies herbe SaltiniaiMauritius country profile BBC Nuoroda tikrinta 2011 03 24 Kita informacijaMauricijaus rysiai Mauricijaus transportas Mauricijaus karines pajegosNuorodosVikiteka Mauricijus vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Mauricijus Bendros nuorodos Mauricijaus vyriausybe anglu kalba Archyvuota kopija 2008 02 03 is Wayback Machine projekto Mauricijaus ir Rodrigeso istorija anglu kalba neveikianti nuoroda Zemelapiai Mauricijaus fizinis zemelapis Mauricijaus administracinis zemelapis Mauricijaus pagrindiniu keliu zemelapis Mauricijus Google Maps zemelapyje