Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis apie imperialistinę Japoniją Apie dabartinę Japoniją skaitykite straipsnyje Japonija Japonijos imperija j
Japonijos imperija
- Šis straipsnis apie imperialistinę Japoniją. Apie dabartinę Japoniją skaitykite straipsnyje Japonija.
Japonijos imperija (jap. 大日本帝国 = Dai Nippon Teikoku) – valstybė, gyvavusi nuo Meidži restauracijos 1868 m. iki naujos konstitucijos priėmimo 1947 m. Imperija buvo dabartinės Japonijos pirmtakė. Šalies sparti industrializacija ir lėmė Japonijos virtimą galinga imperija, II pasaulinio karo metais įstojusią į Ašies sąjungą ir užkariavusią didžiąją Pietryčių Azijos dalį. Nors kariaujant Ramiajame vandenyne Japonijai sekėsi, karui besibaigiant patyrusi daugybę sutriuškinimų, o galų gale JAV bombardavus Hirošimą ir Nagasakį, Japonija 1945 m. rugsėjo 2 d. kapituliavo. , panaikinta imperija ir, spaudžiant amerikiečiams, paskelbta nauja konstitucija. Šalis išbuvo okupuota iki 1952 m.
| Japonijos imperija jap. 大日本帝國 Dai Nippon Teikoku | |||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||
| Himnas Kimigayo „Imperiškoji valdžia“ | |||||||||||||||||||||||||||||||
Japonijos imperija didžiausio išsiplėtimo metu (1942 m.):
| |||||||||||||||||||||||||||||||
| Sostinė | Kiotas (1868–1869) Tokijas (1869–1947) | ||||||||||||||||||||||||||||||
| Kalbos | Japonų | ||||||||||||||||||||||||||||||
| Valdymo forma | Unitarinė parlamentinė pusiau konstitucinė monarchija | ||||||||||||||||||||||||||||||
| Imperatorius | |||||||||||||||||||||||||||||||
| 1868–1912 | Meidži | ||||||||||||||||||||||||||||||
| 1912–1926 | Taišo | ||||||||||||||||||||||||||||||
| 1926–1947 | Šiova | ||||||||||||||||||||||||||||||
| Ministras pirmininkas | |||||||||||||||||||||||||||||||
| 1885–1888 (pirmas) | Ito Hirobumi | ||||||||||||||||||||||||||||||
| 1946–1947 (paskutinis) | Shigeru Yoshida | ||||||||||||||||||||||||||||||
| Era | Meidži · Taišo · Šiova | ||||||||||||||||||||||||||||||
| - Meidži restauracija | 1868 m. sausio 3 d. | ||||||||||||||||||||||||||||||
| - Meidži Konstitucija | 1889 m. vasario 11 d. | ||||||||||||||||||||||||||||||
| - Antrasis Kinijos–Japonijos karas | 1937 m. liepos 7 d. | ||||||||||||||||||||||||||||||
| - Perl Harboro užpuolimas | 1941 m. gruodžio 7 d. | ||||||||||||||||||||||||||||||
| - | 1945 m. rugsėjo 2 d. | ||||||||||||||||||||||||||||||
| - Nauja konstitucija | 1947 m. gegužės 3 d. | ||||||||||||||||||||||||||||||
| Valiuta | Jena | ||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||
Imperialistinės Japonijos egzistavimo laikotarpiu šalį valdžiusių imperatorių pomirtiniais vardais (Meidži, Taišio, Šiova) pavadinti ir laikotarpiai, kurių metu viešpatavo šie imperatoriai.
Istorija
Du šimtmečius Edo laikotarpiu šiogūnų vykdyta valstybės izoliavimo politika, dar vadinama Sakoku, panaikinta 1854 m. Nuo to laiko buvo atnaujinta Japonijos prekyba su užsienio šalimis, pasirašyta daug prekybos sutarčių tarp Tokugavos šiogūnato ir Vakarų valstybių. Dėl tokių šiogūnato veiksmų kilo vidinis nepasitenkinimas, peraugęs į radikalų, ksenofobišką judėjimą, vadinamą („gerbkime imperatorių, šalin barbarus“).
1863 m. kovą buvo išleistas „įsakas išvyti barbarus“ (jap. 攘夷勅命 arba 攘夷実行の勅命; jōi chokumei arba jōi jikkō no chokumei). Nors šiogūnatas nesistengė priversti įsakymą vykdyti, tas sukėlė atakas prieš šalyje gyvenančius užsieniečius ir patį šiogūnatą. 1862 m. per samurajų būrys iš Sacumos nužudė anglą , tuo užrūstindami Britų imperiją, kuri pareikalavo reparacijų, o 1863 m. bombardavo Kagošimos uostą, galop privertusi Tokugavų valdžią sumokėti kompensaciją. Užsieninių laivų apšaudymas Šimonosekyje ir atakos prieš užsieniečių nuosavybę privertė ne vien britus imtis griežtų priemonių – Didžioji Britanija, kartu su Nyderlandais, Prancūzija ir JAV ne kartą . Čiošiū klano nariai taip pat buvo surengę nepavykusį . 1866 m. Sacumos ir Čiošiū klanai sudarė aljansą, kurio pagrindinis tikslas buvo bendromis jėgomis nuversti Tokugavų bakufu. 1867 m. pradžioje, nuo raupų mirus , sostą užėmė jo sūnus Mutsuhito (Meiji).
Tų pačių metų lapkričio 9 d. Tokugava Jošinobu užleido savo pareigas ir valdžią imperatoriui, sutikdamas būti „įrankiu, vykdančiu imperatoriaus nurodymus“. Taip baigėsi Tokugavos šiogūnato viešpatavimas. Tačiau jis vis dar išliko valstybės galva, o tuo buvo nepatenkinti imperialistai.
Išnašos
- Hagiwara, p. 34.
- Jansen, pp. 314–5.
- Hagiwara, p. 35.
- Satow, p. 282.
- Keene, p. 116., taip pat skaitykite Jansen, pp. 310–1.
Šaltiniai
- Hagiwara, Kōichi (2004). 図説 西郷隆盛と大久保利通 [Illustrated life of Saigō Takamori and ] (japonų). Kawade Shobō Shinsha. ISBN 4-309-76041-4.
- (2002). The Making of Modern Japan. Cambridge, Mass: Harvard University Press. ISBN 0-674-00334-9. OCLC 44090600 Archyvuota kopija 2020-04-03 iš Wayback Machine projekto.
- (2002). Emperor of Japan: Meiji and His World, 1852–1912. New York: Columbia University Press. ISBN 0-231-12341-8. OCLC 46731178 Archyvuota kopija spalio 10, 2017, iš
- (1921). A Diplomat in Japan. London. ISBN 4-925080-28-8.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Japonijos imperija, Kas yra Japonijos imperija? Ką reiškia Japonijos imperija?
Sis straipsnis apie imperialistine Japonija Apie dabartine Japonija skaitykite straipsnyje Japonija Japonijos imperija jap 大日本帝国 Dai Nippon Teikoku valstybe gyvavusi nuo Meidzi restauracijos 1868 m iki naujos konstitucijos priemimo 1947 m Imperija buvo dabartines Japonijos pirmtake Salies sparti industrializacija ir leme Japonijos virtima galinga imperija II pasaulinio karo metais įstojusia į Asies sajunga ir uzkariavusia didziaja Pietryciu Azijos dalį Nors kariaujant Ramiajame vandenyne Japonijai sekesi karui besibaigiant patyrusi daugybe sutriuskinimu o galu gale JAV bombardavus Hirosima ir Nagasakį Japonija 1945 m rugsejo 2 d kapituliavo panaikinta imperija ir spaudziant amerikieciams paskelbta nauja konstitucija Salis isbuvo okupuota iki 1952 m Japonijos imperija jap 大日本帝國 Dai Nippon Teikoku 1868 1947 Veliava HerbasHimnas Kimigayo Imperiskoji valdzia Location of JaponijaJaponijos imperija didziausio issipletimo metu 1942 m Japonija Kolonijos Koreja Taivanas Karafutas mandatai Marionetines valstybes protektoratai okupuotos teritorijosSostine Kiotas 1868 1869 Tokijas 1869 1947 Kalbos JaponuValdymo forma Unitarine parlamentine pusiau konstitucine monarchijaImperatorius 1868 1912 Meidzi 1912 1926 Taiso 1926 1947 SiovaMinistras pirmininkas 1885 1888 pirmas Ito Hirobumi 1946 1947 paskutinis Shigeru YoshidaEra Meidzi Taiso Siova Meidzi restauracija 1868 m sausio 3 d Meidzi Konstitucija 1889 m vasario 11 d Antrasis Kinijos Japonijos karas 1937 m liepos 7 d Perl Harboro uzpuolimas 1941 m gruodzio 7 d 1945 m rugsejo 2 d Nauja konstitucija 1947 m geguzes 3 d Valiuta JenaPries PoTokugavos siogunatasRiukiu karalysteCingu dinastijaRusijos imperijaVokietijos Naujoji Gvineja Sovietu SajungaSiaures KorejaPietu KorejaKinijos RespublikaRamiojo vandenyno salu globojamoji teritorija Imperialistines Japonijos egzistavimo laikotarpiu salį valdziusiu imperatoriu pomirtiniais vardais Meidzi Taisio Siova pavadinti ir laikotarpiai kuriu metu viespatavo sie imperatoriai IstorijaDu simtmecius Edo laikotarpiu siogunu vykdyta valstybes izoliavimo politika dar vadinama Sakoku panaikinta 1854 m Nuo to laiko buvo atnaujinta Japonijos prekyba su uzsienio salimis pasirasyta daug prekybos sutarciu tarp Tokugavos siogunato ir Vakaru valstybiu Del tokiu siogunato veiksmu kilo vidinis nepasitenkinimas perauges į radikalu ksenofobiska judejima vadinama gerbkime imperatoriu salin barbarus 1863 m kova buvo isleistas įsakas isvyti barbarus jap 攘夷勅命 arba 攘夷実行の勅命 jōi chokumei arba jōi jikkō no chokumei Nors siogunatas nesistenge priversti įsakyma vykdyti tas sukele atakas pries salyje gyvenancius uzsieniecius ir patį siogunata 1862 m per samuraju burys is Sacumos nuzude angla tuo uzrustindami Britu imperija kuri pareikalavo reparaciju o 1863 m bombardavo Kagosimos uosta galop privertusi Tokugavu valdzia sumoketi kompensacija Uzsieniniu laivu apsaudymas Simonosekyje ir atakos pries uzsienieciu nuosavybe priverte ne vien britus imtis grieztu priemoniu Didzioji Britanija kartu su Nyderlandais Prancuzija ir JAV ne karta Ciosiu klano nariai taip pat buvo surenge nepavykusį 1866 m Sacumos ir Ciosiu klanai sudare aljansa kurio pagrindinis tikslas buvo bendromis jegomis nuversti Tokugavu bakufu 1867 m pradzioje nuo raupu mirus sosta uzeme jo sunus Mutsuhito Meiji Tu paciu metu lapkricio 9 d Tokugava Josinobu uzleido savo pareigas ir valdzia imperatoriui sutikdamas buti įrankiu vykdanciu imperatoriaus nurodymus Taip baigesi Tokugavos siogunato viespatavimas Taciau jis vis dar isliko valstybes galva o tuo buvo nepatenkinti imperialistai IsnasosHagiwara p 34 Jansen pp 314 5 Hagiwara p 35 Satow p 282 Keene p 116 taip pat skaitykite Jansen pp 310 1 SaltiniaiHagiwara Kōichi 2004 図説 西郷隆盛と大久保利通 Illustrated life of Saigō Takamori and japonu Kawade Shobō Shinsha ISBN 4 309 76041 4 2002 The Making of Modern Japan Cambridge Mass Harvard University Press ISBN 0 674 00334 9 OCLC 44090600 Archyvuota kopija 2020 04 03 is Wayback Machine projekto 2002 Emperor of Japan Meiji and His World 1852 1912 New York Columbia University Press ISBN 0 231 12341 8 OCLC 46731178 Archyvuota kopija spalio 10 2017 is 1921 A Diplomat in Japan London ISBN 4 925080 28 8 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura location missing publisher link