Portugalijos kolonijinė imperija port Império Colonial Português kolonijų ir priklausomų valdų visame pasaulyje valdomų
Portugalijos kolonijinė imperija

Portugalijos kolonijinė imperija (port. Império Colonial Português) – kolonijų ir priklausomų valdų visame pasaulyje, valdomų iš Portugalijos visuma. Ši imperija egzistavo XV–XX a., bet didžiausias jos suklestėjimas buvo XVI a.
Portugalijos kolonijinė imperija port. Império Colonial Português | |||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||
Himnas Portugalijos himnas | |||||||||||||||||||||||||
Portugalijos kolonijinė imperija didžiausio išsiplėtimo metu | |||||||||||||||||||||||||
Sostinė | Lisabona (1415–1808) Rio de Žaneiras (1808–1821) Lisabona (1821–1999) | ||||||||||||||||||||||||
Kalbos | Portugalų | ||||||||||||||||||||||||
Valdymo forma | Monarchija (1415–1910) Respublika (1910–1999) | ||||||||||||||||||||||||
Karalius / prezidentas | |||||||||||||||||||||||||
1415–1433 (pirmas) | (karalius) | ||||||||||||||||||||||||
1996–1999 (paskutinis) | Jorge Sampaio (prezidentas) | ||||||||||||||||||||||||
Ministras pirmininkas | |||||||||||||||||||||||||
1834–1835 (pirmas) | Pedro de Sousa Holstein | ||||||||||||||||||||||||
1995–1999 (paskutinis) | António Guterres | ||||||||||||||||||||||||
Istorija | |||||||||||||||||||||||||
- Užimta Seuta | 1415 m. rugpjūčio 21 d. | ||||||||||||||||||||||||
- Perduotas Makao | 1999 m. gruodžio 20 d. | ||||||||||||||||||||||||
|
XV–XVI a. Portugalija buvo viena galingiausių valstybių Europoje, o jos ekonominė, politinė ir kultūrinė įtaka prilygo Anglijai, Prancūzijai ir Ispanijai. Nors nedominavo Europos reikaluose, Portugalija turėjo didelę kolonijinę prekybos imperiją visame pasaulyje, kurią rėmė galinga talasokratija.
Du milijonai portugalų valdė milžinišką daugybės milijonų žmonių imperiją Afrikoje, Amerikoje ir Azijoje.
Pirmieji atradimai
1415 m. liepos 25 d. žymi Portugalijos imperijos pradžią, kai portugalų armada išvyko į turtingą musulmonų prekybos centrą Seutą Šiaurės Afrikoje su karaliumi Jonu I ir jo sūnumis Duarte, Pedro, Henriku Jūreiviu ir Alfonsu bei legendiniu portugalų herojumi Nuno Álvares Pereira. Rugpjūčio 21 d. miestas buvo užimtas ir atsirado ilgai gyvavusi Portugalijos imperija.
Ekspansija XV–XVI a.
Atlanto vandenynas
1418 m. du Henriko Jūreivio kapitonai João Gonçalves Zarco ir Tristão Vaz Teixeira audros buvo nunešti prie salos, kurią jie pavadino Porto Santo („Šventasis uostas“) iš dėkingumo, kad išvengė laivo sudužimo. 1419 m. João Gonçalves Zarco išlipo Madeiros saloje. 1427–1431 m. atrasta dauguma Azorų salų.
1434 m. Gil Eanes išvyko į pietus nuo Bojadoro rago pietų Maroke. Ši kelionė žymi portugalų ekspansijos Afrikoje pradžią. Prieš tai beveik niekas Europoje nežinojo kas yra į pietus nuo rago. XIII a. pabaigoje ir XIV a. pradžioje į tą sritį keliavę tyrinėtojai dingo, o tai buvo dingstis atsirasti kalboms apie jūrų pabaisas. Ekspansija patyrė kliūčių: 1436 m. Kanarų salos popiežiaus buvo pripažintos Kastilijai, nors anksčiau jas pripažino Portugalijai. Be to 1438 m. portugalų karinė ekspedicija į Tanžerą buvo nugalėta.
Tačiau portugalai nenuleido rankų. 1448 m. mažoje saloje Arguime šalia Mauritanijos krantų buvo pastatyta svarbi pilis, kuri tarnavo kaip feitoria (prekybos postas) prekybai su žemynine Afrika. Keletą metų prieš tai į Portugaliją buvo atgabentas pirmasis Afrikos auksas, aplenkęs arabų karavanus, kurie keliauja per Sacharą. Vėliau karavelės ištyrinėjo Gvinėjos įlanką ir atrado keletą negyvenamų salų: Žaliasis Kyšulys, , San Tomė, Prinsipė, Anobonas. Galiausiai po daugybės mėginimų 1471 m. portugalai užėmė Tanžerą. Po 11 metų įlankoje pastatyta São Jorge da Mina tvirtovė. 1483 m. Diogo Cão pasiekė Kongo upę.
1484 m. Portugalija oficialiai atmetė Kristupo Kolumbo idėją pasiekti Indiją plaukiant į vakarus kaip neracionalią. Kai kurie mokslininkai tvirtina, kad portugalai buvo atlikę gan tikslius pasaulio dydžio matavimus ir žinojo, kad plaukiant į vakarus kelias į Indiją būtų tolimesnis nei plaukiant į rytus. Tačiau tai ginčų tema. Taip prasidėjo ilgai trukę ginčai, kurie baigėsi Tordesilijo sutartimi su Ispanija 1494 m. Sutartis padalino (neištyrinėtą) pasaulį po lygiai Ispanijai ir Portugalijai palei šiaurės – pietų meridianą 1770 km į vakarus nuo Žaliojo Kyšulio salų. Visos žemės į vakarus priklausė Ispanijai, į rytus – Portugalijai.
1500 m. Pedro Álvares Cabral pamatė Brazilijos krantą, o po 10 metų užėmė Goą Indijoje.
Indijos vandenynas
Buvo žymiai pasistūmėta, kai Bartolomeu Dias apiplaukė Gerosios Vilties kyšulį 1487 m. Indijos turtai tapo ranka pasiekiami, iš čia ir kyšulio pavadinimas. 1489 m. Bemobio karalius atidavė savo valdas Portugalijai ir tapo krikščionimi. 1491–1494 m. ir tyrinėjo Šiaurės Ameriką. Tuo pat metu Pêro da Covilhã pasiekė Etiopiją.
Vasco da Gama plaukė į Indiją ir pasiekė Kalikutą 1498 m. gegužės 20 d., o kitais metais apsuptas šlovės grįžo į Portugaliją. Jeronimo vienuolynas buvo pastatytas atsidėkojant už kelio į Indiją atradimą.
atrado Dangun žengimo salą 1501 m. ir Šv. Elenos Salą 1502 m. Tristão da Cunha pirmasis pamatė archipelagą pavadintą jo vardu 1506 m. Palei Rytų Afrikos krantą buvusios mažos musulmoniškos valstybės (Mozambikas, Kilva, Brava, Mombasa) buvo sunaikintos ir tapo Portugalijos pavaldiniais ar sąjungininkais.
Nuo 1514 m. portugalai pasiekė Kiniją ir Japoniją. Indijos vandenyne ir Arabijos jūroje vienas Kabralo laivų atrado Madagaskarą (1501 m.), kurį iš dalies tyrinėjo Tristão da Cunha (1507 m.) Mauricijus buvo atrastas 1507 m., Sokotra užimta 1506 m. ir tais pačiais metais aplankė Ceiloną.
Pačiame Azijos žemyne pirmus prekybos postus įkūrė Pedro Álvares Cabral Kochine ir Kalikute 1501 m., bet svarbesnis įvykis buvo tai, kad Afonso de Albuquerque užkariavo Goą (1510 m.) ir Malaką (1511 m.), o gavo (1535 m.). Į rytus nuo Malakos Albuquerque pasiuntė kaip pasiuntinį į Siamą (dabar Tailandas) 1511 m. ir dvi ekspedicijas į Molukų salyną (1512 m., 1514 m.), kurios įkūrė portugalų koloniją Malajų salyne. aplankė Kantoną 1517 m. ir pradėjo prekybą su Kinija, kur portugalams 1557 m. buvo leista užimti Makao. Japonija, kurią atsitiktinai aplankė trys portugalų pirkliai 1542 m., greitai pritraukė daugybę pirklių ir misionierių. 1522 m. vienas laivas iš Fernando Magelano ekspedicijos grįžo į Ispaniją po kelionės aplink pasaulį.
Raudonojoje jūroje Masava buvo šiauriausias portugalų lankomas taškas iki 1541 m., kai vadovaujamas laivynas pasiekė Suecą. 1515 m. užėmė Ormuzo sąsiaurį Persijos įlankoje ir užmezgė diplomatinius santykius su Persija. 1521 m. pajėgos užėmė Bahreiną, kurį portugalai valdė 80 metų.
XVI a. pabaigos krizė
Imperija po XVI a.
Išnašos
- Juan Cole, Sacred Space and Holy War, IB Tauris, 2007 p37
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Portugalijos kolonijinė imperija, Kas yra Portugalijos kolonijinė imperija? Ką reiškia Portugalijos kolonijinė imperija?
Portugalijos kolonijine imperija port Imperio Colonial Portugues koloniju ir priklausomu valdu visame pasaulyje valdomu is Portugalijos visuma Si imperija egzistavo XV XX a bet didziausias jos suklestejimas buvo XVI a Portugalijos kolonijine imperija port Imperio Colonial Portugues 1415 1999 Veliava HerbasHimnas Portugalijos himnasLocation ofPortugalijos kolonijine imperija didziausio issipletimo metuSostine Lisabona 1415 1808 Rio de Zaneiras 1808 1821 Lisabona 1821 1999 Kalbos PortugaluValdymo forma Monarchija 1415 1910 Respublika 1910 1999 Karalius prezidentas 1415 1433 pirmas karalius 1996 1999 paskutinis Jorge Sampaio prezidentas Ministras pirmininkas 1834 1835 pirmas Pedro de Sousa Holstein 1995 1999 paskutinis Antonio GuterresIstorija Uzimta Seuta 1415 m rugpjucio 21 d Perduotas Makao 1999 m gruodzio 20 d Pries PoPortugalijos karalysteKongo imperija PortugalijaAngolaMozambikasBisau GvinejaSan Tome ir PrinsipeRytu TimorasMakao XV XVI a Portugalija buvo viena galingiausiu valstybiu Europoje o jos ekonomine politine ir kulturine įtaka prilygo Anglijai Prancuzijai ir Ispanijai Nors nedominavo Europos reikaluose Portugalija turejo didele kolonijine prekybos imperija visame pasaulyje kuria reme galinga talasokratija Du milijonai portugalu valde milziniska daugybes milijonu zmoniu imperija Afrikoje Amerikoje ir Azijoje Pirmieji atradimai1415 m liepos 25 d zymi Portugalijos imperijos pradzia kai portugalu armada isvyko į turtinga musulmonu prekybos centra Seuta Siaures Afrikoje su karaliumi Jonu I ir jo sunumis Duarte Pedro Henriku Jureiviu ir Alfonsu bei legendiniu portugalu herojumi Nuno Alvares Pereira Rugpjucio 21 d miestas buvo uzimtas ir atsirado ilgai gyvavusi Portugalijos imperija Ekspansija XV XVI a Atlanto vandenynas Brazilijos zemelapis sukurtas portugalu tyrinetoju 1519 m 1418 m du Henriko Jureivio kapitonai Joao Goncalves Zarco ir Tristao Vaz Teixeira audros buvo nunesti prie salos kuria jie pavadino Porto Santo Sventasis uostas is dekingumo kad isvenge laivo suduzimo 1419 m Joao Goncalves Zarco islipo Madeiros saloje 1427 1431 m atrasta dauguma Azoru salu 1434 m Gil Eanes isvyko į pietus nuo Bojadoro rago pietu Maroke Si kelione zymi portugalu ekspansijos Afrikoje pradzia Pries tai beveik niekas Europoje nezinojo kas yra į pietus nuo rago XIII a pabaigoje ir XIV a pradzioje į ta sritį keliave tyrinetojai dingo o tai buvo dingstis atsirasti kalboms apie juru pabaisas Ekspansija patyre kliuciu 1436 m Kanaru salos popieziaus buvo pripazintos Kastilijai nors anksciau jas pripazino Portugalijai Be to 1438 m portugalu karine ekspedicija į Tanzera buvo nugaleta Taciau portugalai nenuleido ranku 1448 m mazoje saloje Arguime salia Mauritanijos krantu buvo pastatyta svarbi pilis kuri tarnavo kaip feitoria prekybos postas prekybai su zemynine Afrika Keleta metu pries tai į Portugalija buvo atgabentas pirmasis Afrikos auksas aplenkes arabu karavanus kurie keliauja per Sachara Veliau karaveles istyrinejo Gvinejos įlanka ir atrado keleta negyvenamu salu Zaliasis Kysulys San Tome Prinsipe Anobonas Galiausiai po daugybes meginimu 1471 m portugalai uzeme Tanzera Po 11 metu įlankoje pastatyta Sao Jorge da Mina tvirtove 1483 m Diogo Cao pasieke Kongo upe 1484 m Portugalija oficialiai atmete Kristupo Kolumbo ideja pasiekti Indija plaukiant į vakarus kaip neracionalia Kai kurie mokslininkai tvirtina kad portugalai buvo atlike gan tikslius pasaulio dydzio matavimus ir zinojo kad plaukiant į vakarus kelias į Indija butu tolimesnis nei plaukiant į rytus Taciau tai gincu tema Taip prasidejo ilgai truke gincai kurie baigesi Tordesilijo sutartimi su Ispanija 1494 m Sutartis padalino neistyrineta pasaulį po lygiai Ispanijai ir Portugalijai palei siaures pietu meridiana 1770 km į vakarus nuo Zaliojo Kysulio salu Visos zemes į vakarus priklause Ispanijai į rytus Portugalijai 1500 m Pedro Alvares Cabral pamate Brazilijos kranta o po 10 metu uzeme Goa Indijoje Indijos vandenynas Portugalai atvyksta į Japonija ir pradeda pietu barbaru laikotarpį kai vyko aktyvus komerciniai ir kulturiniai mainai tarp Japonijos ir vakaru Buvo zymiai pasistumeta kai Bartolomeu Dias apiplauke Gerosios Vilties kysulį 1487 m Indijos turtai tapo ranka pasiekiami is cia ir kysulio pavadinimas 1489 m Bemobio karalius atidave savo valdas Portugalijai ir tapo krikscionimi 1491 1494 m ir tyrinejo Siaures Amerika Tuo pat metu Pero da Covilha pasieke Etiopija Vasco da Gama plauke į Indija ir pasieke Kalikuta 1498 m geguzes 20 d o kitais metais apsuptas sloves grįzo į Portugalija Jeronimo vienuolynas buvo pastatytas atsidekojant uz kelio į Indija atradima atrado Dangun zengimo sala 1501 m ir Sv Elenos Sala 1502 m Tristao da Cunha pirmasis pamate archipelaga pavadinta jo vardu 1506 m Palei Rytu Afrikos kranta buvusios mazos musulmoniskos valstybes Mozambikas Kilva Brava Mombasa buvo sunaikintos ir tapo Portugalijos pavaldiniais ar sajungininkais Nuo 1514 m portugalai pasieke Kinija ir Japonija Indijos vandenyne ir Arabijos juroje vienas Kabralo laivu atrado Madagaskara 1501 m kurį is dalies tyrinejo Tristao da Cunha 1507 m Mauricijus buvo atrastas 1507 m Sokotra uzimta 1506 m ir tais paciais metais aplanke Ceilona Paciame Azijos zemyne pirmus prekybos postus įkure Pedro Alvares Cabral Kochine ir Kalikute 1501 m bet svarbesnis įvykis buvo tai kad Afonso de Albuquerque uzkariavo Goa 1510 m ir Malaka 1511 m o gavo 1535 m Į rytus nuo Malakos Albuquerque pasiunte kaip pasiuntinį į Siama dabar Tailandas 1511 m ir dvi ekspedicijas į Moluku salyna 1512 m 1514 m kurios įkure portugalu kolonija Malaju salyne aplanke Kantona 1517 m ir pradejo prekyba su Kinija kur portugalams 1557 m buvo leista uzimti Makao Japonija kuria atsitiktinai aplanke trys portugalu pirkliai 1542 m greitai pritrauke daugybe pirkliu ir misionieriu 1522 m vienas laivas is Fernando Magelano ekspedicijos grįzo į Ispanija po keliones aplink pasaulį Raudonojoje juroje Masava buvo siauriausias portugalu lankomas taskas iki 1541 m kai vadovaujamas laivynas pasieke Sueca 1515 m uzeme Ormuzo sasiaurį Persijos įlankoje ir uzmezge diplomatinius santykius su Persija 1521 m pajegos uzeme Bahreina kurį portugalai valde 80 metu XVI a pabaigos krizeImperija po XVI a IsnasosJuan Cole Sacred Space and Holy War IB Tauris 2007 p37 Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį Vikiteka Portugalijos kolonijine imperija vaizdine ir garsine medziaga