Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kinija nukreipia čia Kitas reikšmes žiūrėkite Kinija reikšmės Kinijos Liaudies Respublika kin 中华人民共和国 Zhōnghuá Rénmín Gò
Kinijos LR
- „Kinija“ nukreipia čia. Kitas reikšmes žiūrėkite Kinija (reikšmės).
| Kinijos Liaudies Respublika | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Savanorių maršas“ | |||||
Kinijos kontroliuojama teritorija Teritorija, į kurią Kinija reiškia pretenzijas, tačiau nekontroliuoja | |||||
| Valstybinė kalba | kinų | ||||
| Sostinė | Pekinas | ||||
| Didžiausias miestas | Šanchajus | ||||
| Valstybės vadovai • Generalinis sekretorius ir prezidentas • Premjeras | Xi Jinping (习近平 ; 習近平) (李強 ; 李强) | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 9 596 961 km2 (3/4) 2,8 % | ||||
| Gyventojų • 2024 • Tankis | 1 408 000 000 (1) 145 žm./km2 (83) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2022 19 911,593 mlrd. $ (2) 14 096$ (56) | ||||
| Valiuta | Juanis (元/¥) (CNY) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC+8 netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta | Pilietinis karas 1949 m. spalio 1 d. | ||||
| Interneto kodas | .cn .中国 .中國 (Žemyninė) .hk .香港 (Honkongas) .mo .澳门 .澳門 (Makao) | ||||
| Telefono kodas | +86 (Žemyninė)
| ||||
| Kirčiavimas | Ki̇̀nija | ||||
Kinija (kin. 中国, pinyin: Zhōngguó), oficialiai Kinijos Liaudies Respublika (KLR, kin. 中华人民共和国, pinyin: Zhōnghuá Rénmín Gònghéguó) – valstybė Rytų Azijoje, ketvirta pagal teritoriją valstybė pasaulyje ir didžiausia pagal gyventojų skaičių (JT vertinimu, 2023 m. aplenkta Indijos). Šiaurėje ribojasi su Mongolija ir Rusija, šiaurės vakaruose – su Tadžikija, Kirgizija ir Kazachstanu, vakaruose – su Afganistanu ir Pakistanu, pietuose – su Indija, Nepalu, Butanu, Mianmaru, Laosu ir Vietnamu, šiaurės rytuose – su Šiaurės Korėja. Rytuose Kinija prieina prie Geltonosios jūros ir Rytų Kinijos jūros, pietryčiuose – prie Pietų Kinijos jūros.
KLR turi nuolatinę vietą JTO Saugumo Taryboje, taip pat yra APEC, East Asia Summit ir Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos narė. Kinija taip pat yra branduolinė valstybė, turinti didžiausią kariuomenę pasaulyje ir yra antra pagal ginklavimuisi skirtas lėšas.
Istorija
Kinijos civilizacija yra viena seniausių pasaulyje. Kinijos istorija pasižymi gausa įvairių rašytinių šaltinių, kurie, kartu su archeologiniais duomenimis, leidžia rekonstruoti politinį Kinijos gyvenimą ir socialius procesus pradedant gilia senove. Politiškai Kinija per keletą tūkstantmečių keletą kartų perėjo per besikartojančius politinės vienybės ir susiskaidymo ciklus. Kinijos teritoriją reguliariai užkariaudavo ateiviai iš išorės, tačiau daugelis jų anksčiau ar vėliau buvo asimiliuojami į kinų etnosą.
Nuo priešistorinių laikų atskiruose Kinijos arealuose klestėjo lokalios priešistorinės kultūros, kurios vykdė tarpusavio mainus ir ilgainiui lydėsi į vientisą civilizaciją. Svarbesnės jų buvo Jangšao, Longšano (Geltonosios upės vidurupyje), (upės aukštupyje), (žemupyje), (Jangdzės žemupyje), (Jangdzės vidurupyje), (Sičuane) ir kt. Ilgainiui šiuose arealuose susiformavo valstybiniai junginiai, didžiausio klestėjimo pasiekę I tūkst. pr. m. e. kaip Ču, Čin, Či, Jue, , Jan, ir kitos karalystės.
Daugiausia žinių yra išlikę apie Geltonosios upės vidurupio (taip vadinamos Vidurio lygumos) arealo raidą, kur jau II tūkst. pr. m. e. viduryje į valdžią atėjo pusiau legendinė Šia dinastija, kurią pakeitė Šangų dinastija. XI a. pr. m. e. čia įsigalėjo Džou dinastija. Tuo metu Vidurio lygumos karalystė pradėta vadinti tiesiog „Vidurio karalyste“ (kin. Zhongguo), kas ir davė pavadinimą visai Kinijai. Valdant Džou dinastijai, jos monarchų simbolinis autoritetas išplito po didžiulę teritoriją. Nors atskiros Kinijos valstybės kovojo tarpusavyje, kultūriniai mainai intensyvėjo, kas ilgainiui vedė į politinį suvienijimą III a. pr. m. e.
Kinijos karalysčių suvienijimo pasiekė Čin karalystės valdovas Ši Huangdi, kuris nukariavo konkuruojančias valstybes ir pirmą kartą sukūrė . Vengdamas kultūrinės įvairovės, jis suvienijo imperijos pinigus, matus, rašto stilius, net vežimų ašis. Nepaisant to, lokalios tapatybės išliko ir visada lemdavo Kinijos dezintegraciją, vos centrinė valdžia susilpnėdavo.
Po ilgo Han dinastijos (206 m. pr. m. e. – 220 m.) viešpatavimo, IV a. Kiniją ėmė siaubti barbarų invazijos. Jų metu šiauriniai ir vakarų barbarai iš anapus Didžiosios sienos puldinėjo teritoriją ir kūrė čia efemeriškas karalystes. Imperijos aristokratija ir centrinė valdžia tuo metu persikėlė į pietinę Kiniją, kur sąlyginai ramiai valdė Dzin, Liangų, Čen ir kitos dinastijos. Tai – vadinamasis Pietinių ir šiaurinių dinastijų laikotarpis.
VII a. iš šiaurės kilusi Sui dinastija ir ją sekusi Tangų dinastija (618–907 m.) atkūrė imperijos politinę vienybę ir vėl sudarė prielaidas visuotiniam kultūriniam klestėjimui. Tangų laikais aukštumų pasiekė Kinijos filosofija, , , kitos meno formos. Imperija vystė prekybą su kaimyninėmis bei tolimesnėmis šalimis, išvystydama duoklinę sistemą. Vėlesnė Songų dinastija (960–1279 m.), nors ir pasižymėjo kultūros klestėjimu, politiškai jau buvo silpna. Imperijai nuolat grasino šiauriniai stepių klajokliai (kidaniai, , tangutai ir kt.), kurie ilgainiui užvaldė Kinijos šiaurinę dalį, o 1127 m. netgi vėl privertė centrinę valdžią migruoti į pietus ir perkelti sostinę.
XIII a. Songų dinastiją galutinai nuvertė nauji klajokliai iš šiaurės – mongolai, kurie įtraukė Kiniją į Mongolų imperiją. Mongolų valdymas Kinijos istoriografijoje įvardijamas kaip Juan dinastija. Mongolijos Imperijoje Kinija pirmą kartą atsidūrė vienoje valstybėje kartu su Tibetu, Mandžiūrija, Junaniu, Korėja ir kitais kultūriniais regionais, kurie iki tol turėjo atskirą istoriją ir atskirą valstybingumą.
1368 m. išvijus mongolus, Kinijoje įsitvirtino vietinės (kiniškos) kilmės Mingų dinastija. 1644 m. ją vėl pakeitė svetimšalė (mandžiūriška) Čingų dinastija, valdžiusi iki pat XX a. pražios. Mandžiūrai vykdė ekspansyvią politiką, ir į imperiją vėl įtraukė aplinkines tautas, nukariaudami visą dabartinę Kinijos teritoriją. Vėlyvuoju mandžiūrų viešpatavimo laikotarpiu Kinija susidūrė su Vakarų valstybėmis, kurios kvestionavo Kinijos hegemoniją ir tradicinę centrinę padėtį pasaulyje. Kinijos imperatoriai išlaikė tradicinę monarchiją ir nesiekė modernizacijos Vakarų kultūros pavyzdžiu. Tai sąlygojo šalies ekonominį atsilikimą ir politinę suirutę. Siekdamos savų interesų, Vakarų imperialistinės valstybės (Britų imperija, Rusijos imperija, Prancūzija, Vokietija ir kt.) pasidalino šalį įtakos sferomis.
1911 m. Kinijoje įvyko , kuri įkūrė pirmąją Azijoje respubliką – Kinijos Respubliką. Jos valdančia partija tapo Guomindanas, o politiniu lyderiu – Sun Jatsenas. Nepaisant to, po revoliucijos Kinijoje tvarka taip ir nebuvo atkurta. Atskirose teritorijose nevaržomai viešpatavo karinės klikos bei Vakarų valstybių statytiniai, 1937 m. prasidėjo Antrasis Kinijos-Japonijos karas su Japonijos imperija kuris peraugo į Antrąjį pasaulinį karą ir tęsėsi iki pat 1945 m.
Po Antrojo pasaulinio karo Kinijoje tęsėsi pilietinis karas, kuriame kovojo Kinijos komunistų partija ir Guomindanas. Pilietinis karas baigėsi 1949 m., kai komunistai perėmė visos žemyninės Kinijos ir Hainanio salos kontrolę, o Guomindanas įsitvirtino Taivane. 1949 m. spalio 1 d. Mao Dzedunas Pekine, Tiananmenio aikštėje, paskelbė Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimą.
Pirmajam Kinijos Liaudies Respublikos istorijos periodui būdingas Mao Dzeduno totalitarinis valdymas, pasižymėjęs tokiomis kontroversijomis kaip inteligentijos ir kultūros persekiojimas (, Kultūrinė revoliucija), didelėmis ekonominėmis klaidomis (pasak kai kurių šaltinių dėl Didžiojo Šuolio programos sukelto bado mirė 20-30 milijonų žmonių).
Po Mao mirties į valdžią atėjo Deng Siaopinas, laikytas reformatorių lyderiu. Jis pradėjo šalies ekonomikos pertvarkas, planinę ekonomiką pamažu pakeitusias mišria. Šių reformų ekonominę naudą jaučia daugiausia vidutinė kinų miestiečių klasė, o valstiečių gyvenimo sąlygos išlieka sunkios.
Politinė sistema
Nuo Kinijos Liaudies Respublikos paskelbimo 1949 m. šalis yra vienpartinė su valdančiąja Kinijos komunistų partija (KKP). Kinijoje formaliai egzistuoja dar aštuonios partijos, esančios pavaldžios valdančiajai. Šalies oficiali ideologija yra socializmas su Kinijos specifika (kin. 中国特色社会主义).
Kinijoje valstybės vadovai nerenkami laisvuose rinkimuose, politinė opozicija yra užgniaužta, visa religinė veikla yra kontroliuojama KKP, netoleruojamas nepritarimas valdžios veiksmams, o pilietinės teisės yra apribotos.
Įstatymų leidžiamoji galia priklauso iš 2980 narių sudarytam . Valstybės vadovu yra šalies prezidentas, kurio galios yra simbolinės. Kinijos premjeras yra vyriausybės vadovas, vadovaujantis Valstybės tarybai, sudarytai iš keturių vicepremjerų ir ministerijų bei komisijų vadovui. Komunistų partijos generalinis sekretorius turi daugiausia galių, jam pavaldi vyriausybė. Nuo 1993 metų priimta tam pačiam asmeniui užimti prezidento, kompartijos generalinio sekretoriaus ir centrinės karinės komisijos pirmininko postus, taip maksimaliai konsoliduojant galias (nuo 2013 m. į visus šiuos postus paskirtas Si Dzinpingas).
Diplomatiniai santykiai
Kinijos Liaudies Respublika yra užmezgusi santykius su 175 valstybėmis, iš kurių 162-ose turi ambasadą. 2019 m. Kinija turėjo didžiausią ambasadų, konsulatų, generalinių konsulatų ir diplomatinių misijų tinklą tarp visų valstybių. Kita vertus, Kinijos LR (Liaudies Respublika) yra didžiausia dalinai pripažintos statusą turinti valstybė — Kinijos legitimumą kvestionuoja Kinijos Respublika save laikantis Taivanas, o 2021 m. gruodžio mėnesio duomenimis, 14 JTO narių ir Vatikanas nėra pripažinusios Kinijos Liaudies Respublikos. 1971 m. Kinijos Liaudies Respublika pakeitė Kinijos Respubliką kaip vienintelė Kinijos atstovė Jungtinėse Tautose ir perėmė nuolatinės JT Saugumo tarybos narės mandatą. Šaltojo karo metais Kinijos LR buvo viena iš Neprisijungimo judėjimo lyderių. Kartu su Brazilija, Rusija, Indija, PAR yra BRICS grupės narė.
Kinija turi teritorinių ginčų su Butanu dėl pasienio teritorijų, su Pietų Korėja dėl , su Japonija dėl Senkaku salų, su Vietnamu, Brunėjumi, Malaizija ir Filipinais dėl Spratlio salų, su Vietnamu dėl Paraselio salų, su Filipinais dėl , su Indija dėl Aksai Čino ir dalies Arunačal Pradešo.
Pekinas yra iškėlęs sąlygą, kad su Kinijos LR diplomatinių santykių norinti valstybė privalo vienareikšmiškai pritarti Vienos Kinijos politikai.
Lietuva su Kinijos LR diplomatinius santykius palaiko nuo 1991 m. rugsėjo 14 d.
Administracinis suskirstymas
Kinijos Liaudies Respublika suskirstyta į provincijas, autonominius regionus, specialiuosius administracinius regionus ir išskirtuosius miestus.
Provincijos (省)
| Autonominiai regionai (自治区)
Išskirtieji miestai (直辖市)Valstybinės reikšmės Kinijos miestai pirmūnai - ekonomikos, politikos ir kultūros atžvilgiais:
Specialieji administraciniai regionai (特别行政区)
|
Geografija
Atskirų KLR regionų geografinės ir klimatinės charakteristikos labai skiriasi. Geltonosios ir Rytų Kinijos jūrų pakrančių aliūvinės lygumos gausiai apgyvendintos, o Vidinės Mongolijos kraštovaizdyje dominuoja stepės. Pietų Kinijoje daug kalnų. Centro rytuose išsidėsčiusios dviejų didžiausių Kinijos upių – Huanghe ir Jangdzės – deltos. Kitos didelės upės – Sidziangas, Mekongas, Brahmaputra ir Amūras. Vakaruose iškilę dideli kalnų masyvai, visų pirma Himalajai, taip pat aukštos plokštikalnės, dykumos (Gobio dykuma). Nuo kaimyninių valstybių Kiniją skiria įvairios gamtinės kliūtys: rytuose ir pietryčiuose jūros (Geltonoji jūra, Rytų Kinijos jūra ir Pietų Kinijos jūra), pietuose, pietvakariuose, vakaruose ir šiaurės vakaruose – aukšti kalnų masyvai, šiaurėje – stepės ir dykumos, o šiaurės rytuose – upės (Amūras ir Usūris).
Viena pagrindinių ekologinių problemų yra dykumų plėtimasis. Smėlio audros kiekvieną pavasarį siaubia šiaurės Kiniją, paskui pereina į Taivaną, Korėją, Japoniją.
Ekonomika
Nors Kinija oficialiai skelbia kurianti socialistinę rinkos ekonomiką, tačiau faktiškai ekonomika daugiausia remiasi rinka, o per pastaruosius tris dešimtmečius didžioji dalis valstybinių įmonių buvo privatizuotos.
Nuo 1978 m. Kinijos ekonomika iš planinės (sovietinio modelio), pradėta perorientuoti į rinkos ekonomiką. Nepaisant to, kad Kiniją oficialiai valdo komunistinis režimas, vis didesnę įtaką ekonomikai daro nevyriausybinės organizacijos, bei atskiri šalies piliečiai. Valdžia persiorientavo į sistemą, kurioje vyrauja privatūs namų ūkiai, žemės sklypai, fabrikai, vietoje anksčiau buvusios kolektyvizacijos, suteikė daugiau galių vietiniams valdininkams ir įmonių vadovams pramonėje, sudarė tinkamas sąlygas plėtoti smulkųjį ir vidutinįjį verslą, padarė šalies ekonomiką atvirą prekybai bei užsienio investicijoms. To rezultatas buvo tas, kad Kinijos ekonomika nuo 1978 m. iki 2005 m. išaugo keturis kartus. Skaičiuojant pagal realųjį BVP, Kinija yra antra pagal dydį ekonomika pasaulyje po JAV, nepaisant to, BVP, tenkantis vienam gyventojui, šiuo metu dar yra palyginti mažas (€4480).
Žemės ūkis ir pramonė geriausiai išplėtoti teritorijose, esančiose arčiausiai Honkongo bei tarp Taivano ir Šanchajaus, kuriose sutelkta daugiausiai užsienio investicijų. Kinijos ekonomika yra tarpinio tipo – tarp socialistinės ir rinkos ekonomikos, todėl susiduria su daugeliu problemų: nuo biurokratijos, kurią sukelia socializmas, iki nedarbo, kurio priežastis – rinkos ekonomika. Vyriausybė turi kovoti su nedarbu, kurį sukelia valstybinės bendrovės, atleidinėdamos milijonus darbininkų; sumažinti korupcijos ir kitokių ekonominių nusikaltimų lygį, ir išlaikyti didžiules valstybines įmones, remiamas subsidijomis.
Nuo 1990 stiprėja ne pelno siekiančių organizacijų veikla – jų skaičius 1980 m. buvo 0, 1999 m. – 6000, 2005 m. – 150000 (pagal Kinijos Liaudies Respublikos socialinių reikalų ministeriją). Jų pagrindinė veikla koncentruojasi į skurdo mažinimą (smulkių ūkių ), taip pat pradinio švietimo bei gydymo įstaigų kūrimą – taip siekiant sukurti efektyviau veikiančią socialinę-ekonominę sistemą, galinčią išsilaikyti ir nešti papildomą naudą. Nepaisant to, kad finansavimas teikiamas (2004 m. – apie 60 000 000 JAV dolerių iš tarptautinių organizacijų), dėl kvalifikacijos trūkumo stinga efektyvumo panaudojant gautas lėšas. Problemas kelia ir itin greitas Kinijos augimas, bei spartūs ekonominiai pokyčiai.
Gyventojai
2009 m. liepą Kinijoje gyveno maždaug 1 338 612 968 žmonės, kas sudaro apie 20 % visų pasaulio gyventojų. 19,8 % kinų buvo jaunesni nei 14 metų, 8,1 % – vyresni nei 65 metai. Gyventojų prieaugis 2009-taisiais metais buvo 0,655 % .
Siekiant pristabdyti gyventojų skaičiaus augimą, 8-ajame dešimtmetyje Kinijoje pradėta įgyvendinti šeimos planavimo politika, leidžianti turėti tik vieną vaiką miesto, ir du vaikus provincijų šeimoms, taikant baudas didesniam vaikų skaičiui. Taip pat konstitucija leidžia tuoktis ne anksčiau nei 22 ir 20 metų atitinkamai sulaukusiems vyrams bei moterims. Pasak ekspertų, tokia strategija nelabai veiksminga, nes turtingos šeimos linkusios turėti daugiau vaikų bei mokėti baudas, tuo tarpu provincijų šeimos linkę tuoktis anksčiau, dėl prioriteto sūnums linkę nuslėpti dukrų gimimus, daugėja moteriškos lyties kūdikių abortų ir žmogžudysčių atvejų.
KLR oficialiai pripažįstamos 56 etninės grupės. Haniai (han) sudaro apie 91,9 % visų gyventojų. Didžiausios etninės mažumos – džuangai (zhuang, 16 mln.), mandžiūrai (10 mln.), hujai (hui, 9 mln.), miao (8 mln.), uigūrai (7 mln.), i (yi, 7 mln.), tudzia (tujia 5,75 mln.), mongolai (5 mln.), tibetiečiai (5 mln.), (buyi, 3 mln.), korėjiečiai (2 mln.).
Religija
Anot apklausų, 2007 m. kas trečias šalies gyventojas (arba daugiau nei 300 mln. žmonių) įvardino save kaip religingą. Iš jų, du trečdaliai save priskyrė prie daoistų ir/arba budistų, o tarp likusiųjų didžiąją dalį sudarė krikščionys ir musulmonai. Taip pat yra pastebimos tendencijos, jog tikinčiųjų skaičius Kinijoje palaipsniui didėja. Šiuo metu Kinijos komunistų partija palankiau žiūri į budizmo plėtrą šalyje. Tačiau kultūrinės revoliucijos metu budistų vienuoliai buvo kankinami, sakraliniai tekstai deginami, šventyklos griaunamos. 2010 m. jų buvo 245 mln. arba 18 % Kinijos populiacijos. Dar 21 % šalies gyventojų tiki įvairiomis etninėmis religijomis, kurios dažniausiai remiasi budistinėmis tiesomis. Krikščionys ir musulmonai tebėra engiami šalyje.
Kultūra
Kinų civilizacijai nuo Konfucijaus laikų būdingas aukštas socialinis – politinis kiekvieno žmogaus aktyvumas, nukreiptas laimės ir gerovės siekimui žemiškajame gyvenime, o likimas priklausė ne nuo dieviškosios lemties, o nuo asmeninių pastangų. Dėl to Kinijos istorijoje gausu masinių judėjimų ir nuo seno būdingas aukštas socialinis mobilumas. Kanonizuoti senovės kinų religinio-filosofinio ir istorinio turinio tekstai, ypač tie, kuriuose perteikiamas Konfucijaus mokymas, savo ruožtu veikė tolimesnį kinų civilizacijos vystymąsi, kinų pasaulėžiūrą.
Kinijos kultūros pasiekimai:
- Kinų raštas – specifiniai hieroglifai.
- Irigacinė žemdirbystė.
- Gebėjimas lydyti metalus, bronzos naudojimas.
- Šilkas, popierius, kompasas, parakas, seismografas, porcelianas.
- Rašalas.
- .
- Konfucijaus mokymas
Kita informacija
- Aplinkosauga Kinijoje
- Kinų-tibetiečių kalbos
Išnašos
- Nurodyta teritorija pagal Jungtinių Tautų ataskaitą tik žemyninės Kinijos, neįskaitant Honkongo, Makao ir Taivano
- „Largest Countries in the World by Area – Worldometers“. worldometers.info.
- „China“. . Nuoroda tikrinta 2013 m. lapkričio 23 d.
- „China says population fell for third year in a row“. France 24. 17 January 2024. Nuoroda tikrinta 17 January 2025.
- „Population density (people per km² of land area)“. IMF. Nuoroda tikrinta 2015 m. gegužės 16 d.
- „China World Economic Outlook Database: April 2022“. International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 2022-04-19.
- Honkongo doleris Honkonge ir Makao, pataka tik Makao.
- „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
- Al Jazeera, 2023-04-19
- Žr. en:List of countries by military expenditures
- „China: Freedom in the World 2021 Country Report“. Freedom House (anglų). Nuoroda tikrinta 2021-07-17.
- „Global Diplomacy Index – Country Rank“. . Suarchyvuotas originalas 2019-02-01. Nuoroda tikrinta 2021 m. gruodžio 15 d.
- http://www.cia.gov/cia/publications/factbook/geos/ch.html#People Archyvuota kopija 2006-06-26 iš Wayback Machine projekto.
- Survey finds 300 m China believers, BBC News, 2007-02-07
- „Life in Purgatory: Buddhism in China“. Time. Nuoroda tikrinta 2019-12-05.
Nuorodos
Bendros nuorodos: Žemėlapiai:
- Kinijos fizinis žemėlapis
- Kinijos pagrindinių kelių žemėlapis
- Kinijos administracinis-politinis žemėlapis
- Kinija per google žemėlapi
Laikas ir orai:
- Laikas Kinijoje (visoje šalies teritorijoje galioja viena laiko juosta)
- Kinijos orai
- Kinijos paplūdimiai Archyvuota kopija 2021-03-09 iš Wayback Machine projekto.
- Gražios vietos Kinijoje Archyvuota kopija 2021-04-30 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kinijos LR, Kas yra Kinijos LR? Ką reiškia Kinijos LR?
Kinija nukreipia cia Kitas reiksmes ziurekite Kinija reiksmes Kinijos Liaudies Respublika kin 中华人民共和国 Zhōnghua Renmin GongheguoVeliava HerbasHimnas Savanoriu marsas Kinijos kontroliuojama teritorija Teritorija į kuria Kinija reiskia pretenzijas taciau nekontroliuojaValstybine kalba kinuSostine PekinasDidziausias miestas SanchajusValstybes vadovai Generalinis sekretorius ir prezidentas Premjeras Xi Jinping 习近平 習近平 李強 李强 Plotas Is viso vandens 9 596 961 km2 3 4 2 8 Gyventoju 2024 Tankis 1 408 000 000 1 145 zm km2 83 BVP Is viso Vienam gyventojui 2022 19 911 593 mlrd 2 14 096 56 Valiuta Juanis 元 CNY Laiko juosta Vasaros laikas UTC 8 netaikomasNepriklausomybe Paskelbta Pilietinis karas 1949 m spalio 1 d Interneto kodas cn 中国 中國 Zemynine hk 香港 Honkongas mo 澳门 澳門 Makao Telefono kodas 86 Zemynine 852 Honkongas 853 Makao Kirciavimas Ki nija Kinija kin 中国 pinyin Zhōngguo oficialiai Kinijos Liaudies Respublika KLR kin 中华人民共和国 pinyin Zhōnghua Renmin Gongheguo valstybe Rytu Azijoje ketvirta pagal teritorija valstybe pasaulyje ir didziausia pagal gyventoju skaiciu JT vertinimu 2023 m aplenkta Indijos Siaureje ribojasi su Mongolija ir Rusija siaures vakaruose su Tadzikija Kirgizija ir Kazachstanu vakaruose su Afganistanu ir Pakistanu pietuose su Indija Nepalu Butanu Mianmaru Laosu ir Vietnamu siaures rytuose su Siaures Koreja Rytuose Kinija prieina prie Geltonosios juros ir Rytu Kinijos juros pietryciuose prie Pietu Kinijos juros KLR turi nuolatine vieta JTO Saugumo Taryboje taip pat yra APEC East Asia Summit ir Sanchajaus bendradarbiavimo organizacijos nare Kinija taip pat yra branduoline valstybe turinti didziausia kariuomene pasaulyje ir yra antra pagal ginklavimuisi skirtas lesas IstorijaPagrindiniai straipsniai Kinijos istorija ir Kinijos Liaudies Respublikos istorija Kinijos civilizacija yra viena seniausiu pasaulyje Kinijos istorija pasizymi gausa įvairiu rasytiniu saltiniu kurie kartu su archeologiniais duomenimis leidzia rekonstruoti politinį Kinijos gyvenima ir socialius procesus pradedant gilia senove Politiskai Kinija per keleta tukstantmeciu keleta kartu perejo per besikartojancius politines vienybes ir susiskaidymo ciklus Kinijos teritorija reguliariai uzkariaudavo ateiviai is isores taciau daugelis ju anksciau ar veliau buvo asimiliuojami į kinu etnosa Nuo priesistoriniu laiku atskiruose Kinijos arealuose klestejo lokalios priesistorines kulturos kurios vykde tarpusavio mainus ir ilgainiui lydesi į vientisa civilizacija Svarbesnes ju buvo Jangsao Longsano Geltonosios upes vidurupyje upes aukstupyje zemupyje Jangdzes zemupyje Jangdzes vidurupyje Sicuane ir kt Ilgainiui siuose arealuose susiformavo valstybiniai junginiai didziausio klestejimo pasieke I tukst pr m e kaip Cu Cin Ci Jue Jan ir kitos karalystes Daugiausia ziniu yra islike apie Geltonosios upes vidurupio taip vadinamos Vidurio lygumos arealo raida kur jau II tukst pr m e viduryje į valdzia atejo pusiau legendine Sia dinastija kuria pakeite Sangu dinastija XI a pr m e cia įsigalejo Dzou dinastija Tuo metu Vidurio lygumos karalyste pradeta vadinti tiesiog Vidurio karalyste kin Zhongguo kas ir dave pavadinima visai Kinijai Valdant Dzou dinastijai jos monarchu simbolinis autoritetas isplito po didziule teritorija Nors atskiros Kinijos valstybes kovojo tarpusavyje kulturiniai mainai intensyvejo kas ilgainiui vede į politinį suvienijima III a pr m e Kinijos karalysciu suvienijimo pasieke Cin karalystes valdovas Si Huangdi kuris nukariavo konkuruojancias valstybes ir pirma karta sukure Vengdamas kulturines įvairoves jis suvienijo imperijos pinigus matus rasto stilius net vezimu asis Nepaisant to lokalios tapatybes isliko ir visada lemdavo Kinijos dezintegracija vos centrine valdzia susilpnedavo Po ilgo Han dinastijos 206 m pr m e 220 m viespatavimo IV a Kinija eme siaubti barbaru invazijos Ju metu siauriniai ir vakaru barbarai is anapus Didziosios sienos puldinejo teritorija ir kure cia efemeriskas karalystes Imperijos aristokratija ir centrine valdzia tuo metu persikele į pietine Kinija kur salyginai ramiai valde Dzin Liangu Cen ir kitos dinastijos Tai vadinamasis Pietiniu ir siauriniu dinastiju laikotarpis VII a is siaures kilusi Sui dinastija ir ja sekusi Tangu dinastija 618 907 m atkure imperijos politine vienybe ir vel sudare prielaidas visuotiniam kulturiniam klestejimui Tangu laikais aukstumu pasieke Kinijos filosofija kitos meno formos Imperija vyste prekyba su kaimyninemis bei tolimesnemis salimis isvystydama duokline sistema Velesne Songu dinastija 960 1279 m nors ir pasizymejo kulturos klestejimu politiskai jau buvo silpna Imperijai nuolat grasino siauriniai stepiu klajokliai kidaniai tangutai ir kt kurie ilgainiui uzvalde Kinijos siaurine dalį o 1127 m netgi vel priverte centrine valdzia migruoti į pietus ir perkelti sostine XIII a Songu dinastija galutinai nuverte nauji klajokliai is siaures mongolai kurie įtrauke Kinija į Mongolu imperija Mongolu valdymas Kinijos istoriografijoje įvardijamas kaip Juan dinastija Mongolijos Imperijoje Kinija pirma karta atsidure vienoje valstybeje kartu su Tibetu Mandziurija Junaniu Koreja ir kitais kulturiniais regionais kurie iki tol turejo atskira istorija ir atskira valstybinguma 1368 m isvijus mongolus Kinijoje įsitvirtino vietines kiniskos kilmes Mingu dinastija 1644 m ja vel pakeite svetimsale mandziuriska Cingu dinastija valdziusi iki pat XX a prazios Mandziurai vykde ekspansyvia politika ir į imperija vel įtrauke aplinkines tautas nukariaudami visa dabartine Kinijos teritorija Velyvuoju mandziuru viespatavimo laikotarpiu Kinija susidure su Vakaru valstybemis kurios kvestionavo Kinijos hegemonija ir tradicine centrine padetį pasaulyje Kinijos imperatoriai islaike tradicine monarchija ir nesieke modernizacijos Vakaru kulturos pavyzdziu Tai salygojo salies ekonominį atsilikima ir politine suirute Siekdamos savu interesu Vakaru imperialistines valstybes Britu imperija Rusijos imperija Prancuzija Vokietija ir kt pasidalino salį įtakos sferomis 1911 m Kinijoje įvyko kuri įkure pirmaja Azijoje respublika Kinijos Respublika Jos valdancia partija tapo Guomindanas o politiniu lyderiu Sun Jatsenas Nepaisant to po revoliucijos Kinijoje tvarka taip ir nebuvo atkurta Atskirose teritorijose nevarzomai viespatavo karines klikos bei Vakaru valstybiu statytiniai 1937 m prasidejo Antrasis Kinijos Japonijos karas su Japonijos imperija kuris peraugo į Antrajį pasaulinį kara ir tesesi iki pat 1945 m Po Antrojo pasaulinio karo Kinijoje tesesi pilietinis karas kuriame kovojo Kinijos komunistu partija ir Guomindanas Pilietinis karas baigesi 1949 m kai komunistai pereme visos zemynines Kinijos ir Hainanio salos kontrole o Guomindanas įsitvirtino Taivane 1949 m spalio 1 d Mao Dzedunas Pekine Tiananmenio aiksteje paskelbe Kinijos Liaudies Respublikos įkurima Pirmajam Kinijos Liaudies Respublikos istorijos periodui budingas Mao Dzeduno totalitarinis valdymas pasizymejes tokiomis kontroversijomis kaip inteligentijos ir kulturos persekiojimas Kulturine revoliucija didelemis ekonominemis klaidomis pasak kai kuriu saltiniu del Didziojo Suolio programos sukelto bado mire 20 30 milijonu zmoniu Po Mao mirties į valdzia atejo Deng Siaopinas laikytas reformatoriu lyderiu Jis pradejo salies ekonomikos pertvarkas planine ekonomika pamazu pakeitusias misria Siu reformu ekonomine nauda jaucia daugiausia vidutine kinu miestieciu klase o valstieciu gyvenimo salygos islieka sunkios Politine sistemaPagrindinis straipsnis Nuo Kinijos Liaudies Respublikos paskelbimo 1949 m salis yra vienpartine su valdanciaja Kinijos komunistu partija KKP Kinijoje formaliai egzistuoja dar astuonios partijos esancios pavaldzios valdanciajai Salies oficiali ideologija yra socializmas su Kinijos specifika kin 中国特色社会主义 Kinijoje valstybes vadovai nerenkami laisvuose rinkimuose politine opozicija yra uzgniauzta visa religine veikla yra kontroliuojama KKP netoleruojamas nepritarimas valdzios veiksmams o pilietines teises yra apribotos Įstatymu leidziamoji galia priklauso is 2980 nariu sudarytam Valstybes vadovu yra salies prezidentas kurio galios yra simbolines Kinijos premjeras yra vyriausybes vadovas vadovaujantis Valstybes tarybai sudarytai is keturiu vicepremjeru ir ministeriju bei komisiju vadovui Komunistu partijos generalinis sekretorius turi daugiausia galiu jam pavaldi vyriausybe Nuo 1993 metu priimta tam paciam asmeniui uzimti prezidento kompartijos generalinio sekretoriaus ir centrines karines komisijos pirmininko postus taip maksimaliai konsoliduojant galias nuo 2013 m į visus siuos postus paskirtas Si Dzinpingas Diplomatiniai santykiai Pagrindiniai straipsniai ir Kinijos ir Lietuvos santykiai Kinijos Liaudies Respublika yra uzmezgusi santykius su 175 valstybemis is kuriu 162 ose turi ambasada 2019 m Kinija turejo didziausia ambasadu konsulatu generaliniu konsulatu ir diplomatiniu misiju tinkla tarp visu valstybiu Kita vertus Kinijos LR Liaudies Respublika yra didziausia dalinai pripazintos statusa turinti valstybe Kinijos legitimuma kvestionuoja Kinijos Respublika save laikantis Taivanas o 2021 m gruodzio menesio duomenimis 14 JTO nariu ir Vatikanas nera pripazinusios Kinijos Liaudies Respublikos 1971 m Kinijos Liaudies Respublika pakeite Kinijos Respublika kaip vienintele Kinijos atstove Jungtinese Tautose ir pereme nuolatines JT Saugumo tarybos nares mandata Saltojo karo metais Kinijos LR buvo viena is Neprisijungimo judejimo lyderiu Kartu su Brazilija Rusija Indija PAR yra BRICS grupes nare Kinija turi teritoriniu gincu su Butanu del pasienio teritoriju su Pietu Koreja del su Japonija del Senkaku salu su Vietnamu Brunejumi Malaizija ir Filipinais del Spratlio salu su Vietnamu del Paraselio salu su Filipinais del su Indija del Aksai Cino ir dalies Arunacal Pradeso Pekinas yra iskeles salyga kad su Kinijos LR diplomatiniu santykiu norinti valstybe privalo vienareiksmiskai pritarti Vienos Kinijos politikai Lietuva su Kinijos LR diplomatinius santykius palaiko nuo 1991 m rugsejo 14 d Administracinis suskirstymasPagrindinis straipsnis Kinijos administracinis suskirstymas Kinijos Liaudies Respublika suskirstyta į provincijas autonominius regionus specialiuosius administracinius regionus ir isskirtuosius miestus Provincijos 省 Anhui 安徽 Anhui Fujian 福建 Fudzianas Gansu 甘肃 Gansu Guǎngdōng 广东 Guangdongas Guizhōu 贵州 Guidzou Hǎinan 海南 Hainanas Hebei 河北 Hebei Heilongjiang 黑龙江 Heilongdziangas Henan 河南 Henanas Hubei 湖北 Hubei Hunan 湖南 Hunan Jiangsu 江苏 Dziangsu Jiangxi 江西 Dziangsi Jilin 吉林 Dzilinas Liaoning 辽宁 Liaoningas Qinghǎi 青海 Cinghai Shǎnxi daznai Shaanxi 陕西 Sensi Shandōng 山东 Sandongas Shanxi 山西 Sansi Sichuan 四川 Sicuanas Yunnan 云南 Junnanas Zhejiang 浙江 Dzedziangas Autonominiai regionai 自治区 Guǎngxi 广西壮族自治区 Guangsi dzuangu autonominis regionas Vidine Mongolija Nei Menggǔ 内蒙古自治区 Vidines Mongolijos autonominis regionas Ningxia 宁夏回族自治区 Ningsia hui autonominis regionas Xinjiang 新疆维吾尔自治区 Sindziango uiguru autonominis regionas Tibetas Xizang 西藏自治区 Sidzangas Isskirtieji miestai 直辖市 Valstybines reiksmes Kinijos miestai pirmunai ekonomikos politikos ir kulturos atzvilgiais Pekinas Beijing 北京市 Sanchajus Shanghǎi 上海市 Guangdzou Guangzhou 广州市 Chongqing 重庆市 Congcingas Tianjin 天津市 Tiandzinas Specialieji administraciniai regionai 特别行政区 Honkongas Siangangas Xianggǎng 香港特别行政区 Makao Aomenas Aomen 澳门特别行政区 GeografijaPagrindinis straipsnis Kinijos geografija Lidziango upe Kinijos pietuose Atskiru KLR regionu geografines ir klimatines charakteristikos labai skiriasi Geltonosios ir Rytu Kinijos juru pakranciu aliuvines lygumos gausiai apgyvendintos o Vidines Mongolijos krastovaizdyje dominuoja stepes Pietu Kinijoje daug kalnu Centro rytuose issidesciusios dvieju didziausiu Kinijos upiu Huanghe ir Jangdzes deltos Kitos dideles upes Sidziangas Mekongas Brahmaputra ir Amuras Vakaruose iskile dideli kalnu masyvai visu pirma Himalajai taip pat aukstos plokstikalnes dykumos Gobio dykuma Nuo kaimyniniu valstybiu Kinija skiria įvairios gamtines kliutys rytuose ir pietryciuose juros Geltonoji jura Rytu Kinijos jura ir Pietu Kinijos jura pietuose pietvakariuose vakaruose ir siaures vakaruose auksti kalnu masyvai siaureje stepes ir dykumos o siaures rytuose upes Amuras ir Usuris Viena pagrindiniu ekologiniu problemu yra dykumu pletimasis Smelio audros kiekviena pavasarį siaubia siaures Kinija paskui pereina į Taivana Koreja Japonija EkonomikaPagrindinis straipsnis Kinijos ekonomika Sanchajaus birza Nors Kinija oficialiai skelbia kurianti socialistine rinkos ekonomika taciau faktiskai ekonomika daugiausia remiasi rinka o per pastaruosius tris desimtmecius didzioji dalis valstybiniu įmoniu buvo privatizuotos Nuo 1978 m Kinijos ekonomika is planines sovietinio modelio pradeta perorientuoti į rinkos ekonomika Nepaisant to kad Kinija oficialiai valdo komunistinis rezimas vis didesne įtaka ekonomikai daro nevyriausybines organizacijos bei atskiri salies pilieciai Valdzia persiorientavo į sistema kurioje vyrauja privatus namu ukiai zemes sklypai fabrikai vietoje anksciau buvusios kolektyvizacijos suteike daugiau galiu vietiniams valdininkams ir įmoniu vadovams pramoneje sudare tinkamas salygas pletoti smulkujį ir vidutinįjį versla padare salies ekonomika atvira prekybai bei uzsienio investicijoms To rezultatas buvo tas kad Kinijos ekonomika nuo 1978 m iki 2005 m isaugo keturis kartus Skaiciuojant pagal realujį BVP Kinija yra antra pagal dydį ekonomika pasaulyje po JAV nepaisant to BVP tenkantis vienam gyventojui siuo metu dar yra palyginti mazas 4480 Zemes ukis ir pramone geriausiai ispletoti teritorijose esanciose arciausiai Honkongo bei tarp Taivano ir Sanchajaus kuriose sutelkta daugiausiai uzsienio investiciju Kinijos ekonomika yra tarpinio tipo tarp socialistines ir rinkos ekonomikos todel susiduria su daugeliu problemu nuo biurokratijos kuria sukelia socializmas iki nedarbo kurio priezastis rinkos ekonomika Vyriausybe turi kovoti su nedarbu kurį sukelia valstybines bendroves atleidinedamos milijonus darbininku sumazinti korupcijos ir kitokiu ekonominiu nusikaltimu lygį ir islaikyti didziules valstybines įmones remiamas subsidijomis Nuo 1990 stipreja ne pelno siekianciu organizaciju veikla ju skaicius 1980 m buvo 0 1999 m 6000 2005 m 150000 pagal Kinijos Liaudies Respublikos socialiniu reikalu ministerija Ju pagrindine veikla koncentruojasi į skurdo mazinima smulkiu ukiu taip pat pradinio svietimo bei gydymo įstaigu kurima taip siekiant sukurti efektyviau veikiancia socialine ekonomine sistema galincia issilaikyti ir nesti papildoma nauda Nepaisant to kad finansavimas teikiamas 2004 m apie 60 000 000 JAV doleriu is tarptautiniu organizaciju del kvalifikacijos trukumo stinga efektyvumo panaudojant gautas lesas Problemas kelia ir itin greitas Kinijos augimas bei spartus ekonominiai pokyciai GyventojaiPagrindinis straipsnis Kinijos demografija Pagrindinis straipsnis Kinijos tautos Gyventoju tankumo zemelapis Rytines provincijos yra daug tankiau apgyvendintos nei vakarines 2009 m liepa Kinijoje gyveno mazdaug 1 338 612 968 zmones kas sudaro apie 20 visu pasaulio gyventoju 19 8 kinu buvo jaunesni nei 14 metu 8 1 vyresni nei 65 metai Gyventoju prieaugis 2009 taisiais metais buvo 0 655 Siekiant pristabdyti gyventoju skaiciaus augima 8 ajame desimtmetyje Kinijoje pradeta įgyvendinti seimos planavimo politika leidzianti tureti tik viena vaika miesto ir du vaikus provinciju seimoms taikant baudas didesniam vaiku skaiciui Taip pat konstitucija leidzia tuoktis ne anksciau nei 22 ir 20 metu atitinkamai sulaukusiems vyrams bei moterims Pasak ekspertu tokia strategija nelabai veiksminga nes turtingos seimos linkusios tureti daugiau vaiku bei moketi baudas tuo tarpu provinciju seimos linke tuoktis anksciau del prioriteto sunums linke nuslepti dukru gimimus daugeja moteriskos lyties kudikiu abortu ir zmogzudysciu atveju KLR oficialiai pripazįstamos 56 etnines grupes Haniai han sudaro apie 91 9 visu gyventoju Didziausios etnines mazumos dzuangai zhuang 16 mln mandziurai 10 mln hujai hui 9 mln miao 8 mln uigurai 7 mln i yi 7 mln tudzia tujia 5 75 mln mongolai 5 mln tibetieciai 5 mln buyi 3 mln korejieciai 2 mln Religija Anot apklausu 2007 m kas trecias salies gyventojas arba daugiau nei 300 mln zmoniu įvardino save kaip religinga Is ju du trecdaliai save priskyre prie daoistu ir arba budistu o tarp likusiuju didziaja dalį sudare krikscionys ir musulmonai Taip pat yra pastebimos tendencijos jog tikinciuju skaicius Kinijoje palaipsniui dideja Siuo metu Kinijos komunistu partija palankiau ziuri į budizmo pletra salyje Taciau kulturines revoliucijos metu budistu vienuoliai buvo kankinami sakraliniai tekstai deginami sventyklos griaunamos 2010 m ju buvo 245 mln arba 18 Kinijos populiacijos Dar 21 salies gyventoju tiki įvairiomis etninemis religijomis kurios dazniausiai remiasi budistinemis tiesomis Krikscionys ir musulmonai tebera engiami salyje KulturaRanku darbo kiniska vaza Pagrindinis straipsnis Kinijos kultura Kinu civilizacijai nuo Konfucijaus laiku budingas aukstas socialinis politinis kiekvieno zmogaus aktyvumas nukreiptas laimes ir geroves siekimui zemiskajame gyvenime o likimas priklause ne nuo dieviskosios lemties o nuo asmeniniu pastangu Del to Kinijos istorijoje gausu masiniu judejimu ir nuo seno budingas aukstas socialinis mobilumas Kanonizuoti senoves kinu religinio filosofinio ir istorinio turinio tekstai ypac tie kuriuose perteikiamas Konfucijaus mokymas savo ruoztu veike tolimesnį kinu civilizacijos vystymasi kinu pasauleziura Kinijos kulturos pasiekimai Kinu rastas specifiniai hieroglifai Irigacine zemdirbyste Gebejimas lydyti metalus bronzos naudojimas Silkas popierius kompasas parakas seismografas porcelianas Rasalas Konfucijaus mokymasKita informacijaAplinkosauga Kinijoje Kinu tibetieciu kalbosIsnasosNurodyta teritorija pagal Jungtiniu Tautu ataskaita tik zemynines Kinijos neįskaitant Honkongo Makao ir Taivano Largest Countries in the World by Area Worldometers worldometers info China Nuoroda tikrinta 2013 m lapkricio 23 d China says population fell for third year in a row France 24 17 January 2024 Nuoroda tikrinta 17 January 2025 Population density people per km of land area IMF Nuoroda tikrinta 2015 m geguzes 16 d China World Economic Outlook Database April 2022 International Monetary Fund Nuoroda tikrinta 2022 04 19 Honkongo doleris Honkonge ir Makao pataka tik Makao Valstybiu ir ju sostiniu pavadinimai Valstybine lietuviu kalbos komisija Suarchyvuotas originalas 2022 10 06 Nuoroda tikrinta 2022 06 23 Al Jazeera 2023 04 19 Zr en List of countries by military expenditures China Freedom in the World 2021 Country Report Freedom House anglu Nuoroda tikrinta 2021 07 17 Global Diplomacy Index Country Rank Suarchyvuotas originalas 2019 02 01 Nuoroda tikrinta 2021 m gruodzio 15 d http www cia gov cia publications factbook geos ch html People Archyvuota kopija 2006 06 26 is Wayback Machine projekto Survey finds 300 m China believers BBC News 2007 02 07 Life in Purgatory Buddhism in China Time Nuoroda tikrinta 2019 12 05 NuorodosVikiteka Kinijos Liaudies Respublika vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Kinija Bendros nuorodos Zemelapiai Kinijos fizinis zemelapis Kinijos pagrindiniu keliu zemelapis Kinijos administracinis politinis zemelapis Kinija per google zemelapi Laikas ir orai Laikas Kinijoje visoje salies teritorijoje galioja viena laiko juosta Kinijos orai Kinijos papludimiai Archyvuota kopija 2021 03 09 is Wayback Machine projekto Grazios vietos Kinijoje Archyvuota kopija 2021 04 30 is Wayback Machine projekto