Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Juan dinastija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Juanų dinastija (kin. 元朝, pinyin: Yuáncháo, mongoliškai Dai Ön Yeke Mongghul Ulus) – mongolų dinastija, valdžiusi Kiniją nuo 1271 iki 1368 m., po Songų dinastijos, prieš Mingų dinastiją.
| ᠶᠡᠬᠡ ᠶᠤᠸᠠᠨ ᠤᠯᠤᠰ Juanų dinastija | ||||
| ||||
| Valstybė 1330 m. | ||||
| Sostinė | Chanbalikas | |||
| Religija | Tengrizmas, Budizmas, Islamas, Krikščionybė | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Chanas | ||||
| 1271–1294 m. | Kublai chanas | |||
| 1333–1368 m. | ||||
| Era | Viduramžiai | |||
Istorija
Juanų dinastijos pradžia
Oficialiai pirmasis Juan imperatorius buvo Temüjin (Čingischanas). Išsikovojęs valdžią savo gentyje, tuo metu nominaliai valdytoje džurčenų Dzin dinastijos, Temüjinas ėmė puldinėti gretimas gentis. Derindamas diplomatiją, karinę jėgą, žmonių valdymą, Temüjinas suvienijo paskiras gentis į vieną tautą. Tuomet jis gavo vardą Čingischanas„ – “Visuotinis valdovas". Tai buvo Mongolijos gimimas.
Savo įpėdiniu Čingischanas pasirinko trečiąjį sūnų Ogedei ir nurodė, kaip iš jo tiesioginių palikuonių turės būti renkami būsimieji chanai.
Mongolai tęsė nukariavimus. 1209 m. Vakarų Sia (Xi Xia) imperatorius pripažino Čingischano viršenybę. 1234 m. galutinai įveikta Dzin dinastija (džurčenų valstybė). Tuomet prasidėjo konfliktai su Pietų Song, o 1235 m. – karai. Möngke chanas užėmė Junaną, įsiveržė į Indokiniją. Šio chano nukariavimai palengvino galutinį Song sužlugdymą. Möngke chanui mirus nuo dizenterijos, mongolų imperijoje prasidėjo pilietinis karas, gerokai susilpninęs valstybę. Naujas chanas buvo Chubilajus, Čingischano vaikaitis.
Chubilajus chanu tapo 1260 m. 1264 m. nauja savo sostine paskelbė ir perstatė Khanbaliq miestą (Dàdū 大都, dab. Pekinas). Puolė Pietų Song. 1271 m. įkūrė Juan dinastiją. 1272 m. Dadu tapo Juan sostine. 1279 m. Juan pajėgos užėmė Guangdžou – ši data žymi Pietų Song pabaigą ir tikrąjį Juan įsitvirtinimą Kinijos regione. Chubilajus tapo Kinijos imperatoriumi ir pradėjo reformuoti valdymą. Stengėsi tapti absoliučiu monarchu, reformavo daug valdžios institucijų, ypač mokesčių tarnybas.
Nors Chubilajus teoriškai buvo visos Mongolijos imperijos valdovas, jam labiausiai rūpėjo Kinija. Po jo mirties 1294 m. imperija praktiškai subyrėjo į nepriklausomus chanatus.
Valdymas
| Mongolijos istorija |
| Šiongnu (imperija), Dinglingai |
| Šianbai (konfederacija) |
| Tabgačai, Tiele |
| Žoužanų kaganatas |
| Tiurkų kaganatas |
| Uigūrų kaganatas |
| Kirgizai (Kaganatas) |
| Kidaniai () |
| Mongolų imperija |
| Juan dinastija |
| Čing dinastija |
| Mongolijos Liaudies Respublika |
| Mongolija |
Visuomenė buvo padalinta į grupes: mongolus, Centrinės Azijos tautas (tibetiečiai, uigūrai), hanius ir pietinių regionų tautas. Svarbiausi postai atitekdavo tik mongolams. Daugiausia privilegijų turėjo mongolai ir kitos ne kinų tautos, o kinai gaudavo tik smulkesnius postus. Kinams taip pat būdavo skiriamos sunkiausios bausmės, įvestos įvairios kvotos tautybėms, pvz., valstybiniuose egzaminuose, buvo draudžiama tuoktis žmonėms iš skirtingų grupių.
Paveldėjimo problema Juan dinastijoje buvo ryški. Chubilajus savo įpėdiniu pasirinko sūnų Džendziną (Zhenjin), tačiau šis mirė anksčau už tėvą, todėl kitu imperatoriumi tapo Džendzino sūnus Čengdzongas (Chengzong). Nors jis tęsė daugelį senelio darbų, jo valdymo laikotarpiu Juan dinastija ėmė smukti. Kitas imperatorius buvo Udzongas (Wuzong), sustabdęs Kublajaus pradėtus darbus. Jo valdymas pasižymėjo finansiniais sunkumais. Ketvirtasis imperatorius Žendzongas (Renzong) buvo paskutinis stipresnis imperatorius. Jis buvo atviras Kinijos kultūrai, kas sukėlė mongolų elito nepasitenkinimą. Žendzongas įvedė egzaminus norintiems tapti valdininkais.
Žlugimas
Pagrindinės Juan žlugimo priežastys buvo netvarka mongolų administracinėse taisyklėse, valdininkų godumas, popierinių pinigų infliacija, kinų patiriama priespauda, valstietijos skurdas. Dėl šių priežasčių 1351 m. prasidėjo maištai, ypač gausūs aplink Šandongo provinciją. Pagrindinis judėjimas vadinosi „Raudonieji raiščiai“.
Dinastija buvo viena iš trumpiausiai valdžiusių Kinijos dinastijų. Kublajaus įpėdiniai ilgainiui sinizavosi ir prarado įtaką kituose mongoliškuose kraštuose Azijoje: ten į juos žiūrėta kaip į „pernelyg kiniškus“. Pamažu jie prarado valdžią ir Kinijoje. Paskutinių Juan imperatorių valdymo laikotarpiai buvo trumpi, pilni intrigų. Šalyje siautė plėšikai, o Juan armija nesikišo. Imperatorius Ingdzongas (Yingzong) valdė tik dvejus metus, jį nuvertė penki princai ir į sostą pasodino Taidingdi. Paskutinį Kublajaus įpėdinį iš sostinės 1368 m. išvijo Ming dinastijos įkūrėjas .
Tolesnė dinastijos istorija
Pagrindinis straipsnis:
Mongolai pasitraukė į Mongoliją, kur toliau gyvavo Juan dinastija, istorikų vadinama „šiaurės Juan“. Ming ir Juan dinastijos viena kitos legitimumą neigė, tačiau istorikai legitimiąja dinastija laiko Ming.
1380 m. kinų kariuomenė įsiveržė į Mongoliją ir 1388 m. išplėšė pergalę. Į nelaisvę paimta apie 70 000 mongolų, sugriauta mongolų sostinė Karakorumas. Po aštuonerių metų į Mongolijos sostą atsisėdo Kublajaus palikuonis Yesüder. Mongolai mokėjo Ming dinastijai duoklę.
XVII a. mongolus puldinėjo mandžiūrai. 1634 m. paskutinis mongolų didysis chanas Ligdan mirė pakeliui į Tibetą. Jo sūnus pasidavė mandžiūrams ir atidavė jų valdovui Juan imperatoriaus antspaudą. Pastarasis valdovas 1636 įkūrė Čing dinastiją kaip Juan dinastijos įpėdinę.
Kultūra Juan laikotarpiu
Mongolai mažai domėjosi kinų kultūra.
Čingischanas buvo palankus daoizmui, bet vėliau ypač suklestėjo tibetietiškas budizmas. Juan valdžia buvo palanki islamui, formavosi musulmonų bendruomenės.
Mongolai pertvarkė ir patobulino kelių sistemą. Norint užkirsti kelią badui, visoje imperijoje pristatyta grūdų saugyklų. Perstatytas Pekinas ir rūmai jame.
Juan laikotarpiu ypač vystėsi drama ir romanas, plito rašytinė kalba. Klestėjo prekyba tarp Rytų ir Vakarų. Į Vakarus atėjo kiniški išradimai: parakas, spausdinimas, porcelianas, žaidimo kortos, medicininė literatūra. Valdant Kublai chanui, Kinijoje lankėsi Marko Polo. Keliautojai iš Vakarų į Kiniją atvežė naujovių, pvz., pagalbą hidraulinėje inžinerijoje. Kinijoje atsirado maistinis augalas .
Valdovai
| 1 | Pomirtinis vardas | Chano titulas | Asmeninis vardas | Valdymo metai | Laikotarpiai² |
|---|---|---|---|---|---|
| Tàizǔ 太祖 | – | Čingischanas | Borjigin Temujin Bèi’érzhījīn Tiěmùzhēn 孛兒只斤鐵木真 | 1206-1227 | - |
| Ruìzōng 睿宗 | – | ? | Borjigin Tolui Bèi’érzhījīn Tuōléi 孛兒只斤拖雷 | 1228 | - |
| Tàizōng 太宗 | – | Ögedei chanas | Borjigin Ögedei Bèi’érzhījīn Wōkuòtá 孛兒只斤窩闊台 | 1229-1241 | – |
| – | – | – | Töregene Khâtûn Nǎimǎzhēn 乃馬真 | regentas 1241-1246 | - |
| Dìngzōng 定宗 | – | Güyük chanas | Borjigin Güyük Bèi’érzhījīn Guìyuó 孛兒只斤貴由 | 1246-1248 | - |
| – | – | ? | Oghul Ghaymish Hǎimǐshī 海米失 | regentas 1248-1251 | - |
| Xiànzōng 憲宗 | – | Möngke chanas | Borjigin Möngke Bèi’érzhījīn Ménggē 孛兒只斤蒙哥 | 1251-1259 | - |
| Shìzǔ 世祖 | – | Kublai chanas | Borjigin Kublai Bèi’érzhījīn Hūbìliè 孛兒只斤忽必烈 | 1260-1294 | Zhōngtǒng (中統 džongtong; 1260-1264) Zhìyuán (至元 džijuan; 1264-1294) |
| Chéngzōng 成宗 | – | Temür Öljeytü chanas | Borjigin Temür Bèi’érzhījīn Tiěmù’ěr 孛兒只斤鐵木耳 | 1294-1307 | Yuánzhēn (元貞 juandžen; 1295-1297) Dàdé (大德 dade; 1297-1307) |
| Wǔzōng 武宗 | – | Qayshan Gülük | Borjigin Qayshan Bèi’érzhījīn Hǎishān 孛兒只斤海山 | 1308-1311 | Zhìdà (至大 džida; 1308-1311) |
| Rénzōng 仁宗 | – | Ayurparibhadra | Borjigin Ayurparibhadra Bèi’érzhījīn Àiyùlíbálìbādá 孛兒只斤愛育黎拔力八達 | 1311-1320 | Huángqìng (皇慶 huangčing; 1312-1313) Yányòu (延祐 janjou; 1314-1320) |
| Yīngzōng 英宗 | – | Suddhipala Gege’en | Borjigin Suddhipala Bèi’érzhījīn Shuòdébālá 孛兒只斤碩德八剌 | 1321-1323 | Zhìzhì (至治 džidži; 1321-1323) |
| Jìnzōng 晉宗 | Tàidìng Dì 泰定帝 | Yesün-Temür | Borjigin Yesün-Temür Bèi’érzhījīn Yěsūntiěmùér 孛兒只斤也孫鐵木兒 | 1323-1328 | Tàidìng (泰定 taiding; 1321-1328) Zhìhé (致和 džihe; 1328) |
| – | Tiānshùn Dì 天順帝 | Arigaba | Borjigin Arigaba Bèi’érzhījīn Āsùjíbā 孛兒只斤阿速吉八 | 1328 | Tiānshùn (天順 tianšun; 1328) |
| Wénzōng 文宗 | – | Jijaghatu Toq-Temür | Borjigin Toq-Temür Bèi’érzhījīn Tútiěmùér 孛兒只斤圖鐵木兒 | 1328-1329 ir 1329-1332 | Tiānlì (天曆 tianli; 1328-1330) Zhìshùn (至順 džišun; 1330-1332) |
| Míngzōng 明宗 | – | Qoshila Qutuqtu | Borjigin Qoshila Bèi’érzhījīn Héshìlà 孛兒只斤和世剌 | 1329 | - |
| Níngzōng 寧宗 | – | Irinchibal | Borjigin Irinchibal Bèi’érzhījīn Yìlínzhìbān 孛兒只斤懿璘質班 | 1332 | Zhìshùn (至順 džišun; 1332) |
| Huìzōng 惠宗 | Shùndì 順帝 | Toghan-Temür | Borjigin Toghan-Temür Bèi’érzhījīn Tuǒhuān Tiěmùér 孛兒只斤妥懽鐵木兒 | 1333-1370 | Zhìshùn (至順 džišun; 1333) Yuántǒng (元統 juantong; 1333-1335) Zhìyuán (至元 džijuan; 1335-1340) Zhìzhèng (至正 džidženg; 1341-1368) Zhìyuán (至元 džijuan; 1368-1370 |
| Juan dinastijos valdovai po to, kai iš Kinijos dinastiją išstūmė Ming, po Juan Šundi valdymo. | |||||
| Zhāozōng 昭宗 | – | Biligtü chanas | Borjigin Ayushiridara Bèi’érzhījīn Àiyùshílǐdálà 孛兒只斤愛育識里達臘 | 1370-1378 | Xuānguāng (宣光 siuanguang; 1371-1378) |
| – | – | Usakhal chanas | Borjigin Tögüs Temür Bèi’érzhījīn Tuōgǔsī Tiěmùér 孛兒只斤脫古思鐵木兒 | 1378-1387 | Tiānguāng (天光 tianguang; 1378-1387) |
| 1 Chanai iki Kublai chano vadinami vardais (pvz., Temujin) arba chano titulais. Po Kublaichano vartojamas dinastijos pavadinimas (Juan) + šventyklos arba pomirtinis vardas. Imperatorius, kurio chano titulas yra Yesün-Temür, vadinamas tik Juan Taiding Di. Paskutinis imperatorius vadinamas Juan Šundi. | |||||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juan dinastija, Kas yra Juan dinastija? Ką reiškia Juan dinastija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Juanu dinastija kin 元朝 pinyin Yuanchao mongoliskai Dai On Yeke Mongghul Ulus mongolu dinastija valdziusi Kinija nuo 1271 iki 1368 m po Songu dinastijos pries Mingu dinastija ᠶᠡᠬᠡ ᠶᠤᠸᠠᠨ ᠤᠯᠤᠰ Juanu dinastija 1271 1368 Location ofValstybe 1330 m Sostine ChanbalikasReligija Tengrizmas Budizmas Islamas KrikscionybeValdymo forma MonarchijaChanas 1271 1294 m Kublai chanas 1333 1368 m Era ViduramziaiIstorijaJuanu dinastijos pradzia Oficialiai pirmasis Juan imperatorius buvo Temujin Cingischanas Issikovojes valdzia savo gentyje tuo metu nominaliai valdytoje dzurcenu Dzin dinastijos Temujinas eme puldineti gretimas gentis Derindamas diplomatija karine jega zmoniu valdyma Temujinas suvienijo paskiras gentis į viena tauta Tuomet jis gavo varda Cingischanas Visuotinis valdovas Tai buvo Mongolijos gimimas Savo įpediniu Cingischanas pasirinko treciajį sunu Ogedei ir nurode kaip is jo tiesioginiu palikuoniu tures buti renkami busimieji chanai Chubilajus Mongolai tese nukariavimus 1209 m Vakaru Sia Xi Xia imperatorius pripazino Cingischano virsenybe 1234 m galutinai įveikta Dzin dinastija dzurcenu valstybe Tuomet prasidejo konfliktai su Pietu Song o 1235 m karai Mongke chanas uzeme Junana įsiverze į Indokinija Sio chano nukariavimai palengvino galutinį Song suzlugdyma Mongke chanui mirus nuo dizenterijos mongolu imperijoje prasidejo pilietinis karas gerokai susilpnines valstybe Naujas chanas buvo Chubilajus Cingischano vaikaitis Chubilajus chanu tapo 1260 m 1264 m nauja savo sostine paskelbe ir perstate Khanbaliq miesta Dadu 大都 dab Pekinas Puole Pietu Song 1271 m įkure Juan dinastija 1272 m Dadu tapo Juan sostine 1279 m Juan pajegos uzeme Guangdzou si data zymi Pietu Song pabaiga ir tikrajį Juan įsitvirtinima Kinijos regione Chubilajus tapo Kinijos imperatoriumi ir pradejo reformuoti valdyma Stengesi tapti absoliuciu monarchu reformavo daug valdzios instituciju ypac mokesciu tarnybas Nors Chubilajus teoriskai buvo visos Mongolijos imperijos valdovas jam labiausiai rupejo Kinija Po jo mirties 1294 m imperija praktiskai subyrejo į nepriklausomus chanatus Valdymas History of ChinaKinijos istorijaLegendiniai valdovaiSia dinastijaSangu dinastijaDzou dinastijaCinu dinastijaHanu dinastijaSesiu dinastiju laikotarpisTrys valstybesVakaru DzinPietu ir siaures dinastijosSui dinastijaTangu dinastija5 dinastijos ir 10 karalysciuSongu dinastijaJuan dinastijaMingu dinastijaCingu dinastijaKinijos RespublikaKinijos Liaudies RespublikaMongolijos istorijaSiongnu imperija DinglingaiSianbai konfederacija Tabgacai TieleZouzanu kaganatasTiurku kaganatasUiguru kaganatasKirgizai Kaganatas Kidaniai Mongolu imperijaJuan dinastijaCing dinastijaMongolijos Liaudies RespublikaMongolija Visuomene buvo padalinta į grupes mongolus Centrines Azijos tautas tibetieciai uigurai hanius ir pietiniu regionu tautas Svarbiausi postai atitekdavo tik mongolams Daugiausia privilegiju turejo mongolai ir kitos ne kinu tautos o kinai gaudavo tik smulkesnius postus Kinams taip pat budavo skiriamos sunkiausios bausmes įvestos įvairios kvotos tautybems pvz valstybiniuose egzaminuose buvo draudziama tuoktis zmonems is skirtingu grupiu Paveldejimo problema Juan dinastijoje buvo ryski Chubilajus savo įpediniu pasirinko sunu Dzendzina Zhenjin taciau sis mire ankscau uz teva todel kitu imperatoriumi tapo Dzendzino sunus Cengdzongas Chengzong Nors jis tese daugelį senelio darbu jo valdymo laikotarpiu Juan dinastija eme smukti Kitas imperatorius buvo Udzongas Wuzong sustabdes Kublajaus pradetus darbus Jo valdymas pasizymejo finansiniais sunkumais Ketvirtasis imperatorius Zendzongas Renzong buvo paskutinis stipresnis imperatorius Jis buvo atviras Kinijos kulturai kas sukele mongolu elito nepasitenkinima Zendzongas įvede egzaminus norintiems tapti valdininkais Zlugimas Pagrindines Juan zlugimo priezastys buvo netvarka mongolu administracinese taisyklese valdininku godumas popieriniu pinigu infliacija kinu patiriama priespauda valstietijos skurdas Del siu priezasciu 1351 m prasidejo maistai ypac gausus aplink Sandongo provincija Pagrindinis judejimas vadinosi Raudonieji raisciai Dinastija buvo viena is trumpiausiai valdziusiu Kinijos dinastiju Kublajaus įpediniai ilgainiui sinizavosi ir prarado įtaka kituose mongoliskuose krastuose Azijoje ten į juos ziureta kaip į pernelyg kiniskus Pamazu jie prarado valdzia ir Kinijoje Paskutiniu Juan imperatoriu valdymo laikotarpiai buvo trumpi pilni intrigu Salyje siaute plesikai o Juan armija nesikiso Imperatorius Ingdzongas Yingzong valde tik dvejus metus jį nuverte penki princai ir į sosta pasodino Taidingdi Paskutinį Kublajaus įpedinį is sostines 1368 m isvijo Ming dinastijos įkurejas Tolesne dinastijos istorija Pagrindinis straipsnis Mongolai pasitrauke į Mongolija kur toliau gyvavo Juan dinastija istoriku vadinama siaures Juan Ming ir Juan dinastijos viena kitos legitimuma neige taciau istorikai legitimiaja dinastija laiko Ming 1380 m kinu kariuomene įsiverze į Mongolija ir 1388 m isplese pergale Į nelaisve paimta apie 70 000 mongolu sugriauta mongolu sostine Karakorumas Po astuoneriu metu į Mongolijos sosta atsisedo Kublajaus palikuonis Yesuder Mongolai mokejo Ming dinastijai duokle XVII a mongolus puldinejo mandziurai 1634 m paskutinis mongolu didysis chanas Ligdan mire pakeliui į Tibeta Jo sunus pasidave mandziurams ir atidave ju valdovui Juan imperatoriaus antspauda Pastarasis valdovas 1636 įkure Cing dinastija kaip Juan dinastijos įpedine Kultura Juan laikotarpiuMarko Polo pas Kublai chana Iliustracija is Marko Polo knygos Mongolai mazai domejosi kinu kultura Cingischanas buvo palankus daoizmui bet veliau ypac suklestejo tibetietiskas budizmas Juan valdzia buvo palanki islamui formavosi musulmonu bendruomenes Mongolai pertvarke ir patobulino keliu sistema Norint uzkirsti kelia badui visoje imperijoje pristatyta grudu saugyklu Perstatytas Pekinas ir rumai jame Juan laikotarpiu ypac vystesi drama ir romanas plito rasytine kalba Klestejo prekyba tarp Rytu ir Vakaru Į Vakarus atejo kiniski isradimai parakas spausdinimas porcelianas zaidimo kortos medicinine literatura Valdant Kublai chanui Kinijoje lankesi Marko Polo Keliautojai is Vakaru į Kinija atveze naujoviu pvz pagalba hidraulineje inzinerijoje Kinijoje atsirado maistinis augalas Valdovai1 Pomirtinis vardas Chano titulas Asmeninis vardas Valdymo metai Laikotarpiai Taizǔ 太祖 Cingischanas Borjigin Temujin Bei erzhijin Tiemuzhen 孛兒只斤鐵木真 1206 1227 Ruizōng 睿宗 Borjigin Tolui Bei erzhijin Tuōlei 孛兒只斤拖雷 1228 Taizōng 太宗 Ogedei chanas Borjigin Ogedei Bei erzhijin Wōkuota 孛兒只斤窩闊台 1229 1241 Toregene Khatun Nǎimǎzhen 乃馬真 regentas 1241 1246 Dingzōng 定宗 Guyuk chanas Borjigin Guyuk Bei erzhijin Guiyuo 孛兒只斤貴由 1246 1248 Oghul Ghaymish Hǎimǐshi 海米失 regentas 1248 1251 Xianzōng 憲宗 Mongke chanas Borjigin Mongke Bei erzhijin Mengge 孛兒只斤蒙哥 1251 1259 Shizǔ 世祖 Kublai chanas Borjigin Kublai Bei erzhijin Hubilie 孛兒只斤忽必烈 1260 1294 Zhōngtǒng 中統 dzongtong 1260 1264 Zhiyuan 至元 dzijuan 1264 1294 Chengzōng 成宗 Temur Oljeytu chanas Borjigin Temur Bei erzhijin Tiemu er 孛兒只斤鐵木耳 1294 1307 Yuanzhen 元貞 juandzen 1295 1297 Dade 大德 dade 1297 1307 Wǔzōng 武宗 Qayshan Guluk Borjigin Qayshan Bei erzhijin Hǎishan 孛兒只斤海山 1308 1311 Zhida 至大 dzida 1308 1311 Renzōng 仁宗 Ayurparibhadra Borjigin Ayurparibhadra Bei erzhijin Aiyulibalibada 孛兒只斤愛育黎拔力八達 1311 1320 Huangqing 皇慶 huangcing 1312 1313 Yanyou 延祐 janjou 1314 1320 Yingzōng 英宗 Suddhipala Gege en Borjigin Suddhipala Bei erzhijin Shuodebala 孛兒只斤碩德八剌 1321 1323 Zhizhi 至治 dzidzi 1321 1323 Jinzōng 晉宗 Taiding Di 泰定帝 Yesun Temur Borjigin Yesun Temur Bei erzhijin Yesuntiemuer 孛兒只斤也孫鐵木兒 1323 1328 Taiding 泰定 taiding 1321 1328 Zhihe 致和 dzihe 1328 Tianshun Di 天順帝 Arigaba Borjigin Arigaba Bei erzhijin Asujiba 孛兒只斤阿速吉八 1328 Tianshun 天順 tiansun 1328 Wenzōng 文宗 Jijaghatu Toq Temur Borjigin Toq Temur Bei erzhijin Tutiemuer 孛兒只斤圖鐵木兒 1328 1329 ir 1329 1332 Tianli 天曆 tianli 1328 1330 Zhishun 至順 dzisun 1330 1332 Mingzōng 明宗 Qoshila Qutuqtu Borjigin Qoshila Bei erzhijin Heshila 孛兒只斤和世剌 1329 Ningzōng 寧宗 Irinchibal Borjigin Irinchibal Bei erzhijin Yilinzhiban 孛兒只斤懿璘質班 1332 Zhishun 至順 dzisun 1332 Huizōng 惠宗 Shundi 順帝 Toghan Temur Borjigin Toghan Temur Bei erzhijin Tuǒhuan Tiemuer 孛兒只斤妥懽鐵木兒 1333 1370 Zhishun 至順 dzisun 1333 Yuantǒng 元統 juantong 1333 1335 Zhiyuan 至元 dzijuan 1335 1340 Zhizheng 至正 dzidzeng 1341 1368 Zhiyuan 至元 dzijuan 1368 1370Juan dinastijos valdovai po to kai is Kinijos dinastija isstume Ming po Juan Sundi valdymo Zhaozōng 昭宗 Biligtu chanas Borjigin Ayushiridara Bei erzhijin Aiyushilǐdala 孛兒只斤愛育識里達臘 1370 1378 Xuanguang 宣光 siuanguang 1371 1378 Usakhal chanas Borjigin Togus Temur Bei erzhijin Tuōgǔsi Tiemuer 孛兒只斤脫古思鐵木兒 1378 1387 Tianguang 天光 tianguang 1378 1387 1 Chanai iki Kublai chano vadinami vardais pvz Temujin arba chano titulais Po Kublaichano vartojamas dinastijos pavadinimas Juan sventyklos arba pomirtinis vardas Imperatorius kurio chano titulas yra Yesun Temur vadinamas tik Juan Taiding Di Paskutinis imperatorius vadinamas Juan Sundi 2 Laikotarpio pavadinimas imperatoriaus valdymo devizas pagal kurį jo era skirstoma į atskirus laikotarpius Skliausteliuose kursyvu lietuviska pavadinimo transkripcija Vikiteka Juanu dinastija vaizdine ir garsine medziaga