Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Arunačal Pradešas devanagari अर ण चल प रद श Aruṇācal Pradeś angl Arunachal Pradesh valstija šiaurės rytų Indijoje viena
Arunačal Pradešas
Arunačal Pradešas (devanagari अरुणाचल प्रदेश = Aruṇācal Pradeś, angl. Arunachal Pradesh) – valstija šiaurės rytų Indijoje, viena iš vadinamųjų septynių seseriškų valstijų. Ribojasi su Asamo valstija pietuose ir Nagalandu pietryčiuose. Taip pat turi sienas su Kinija, Butanu ir Mianmaru.
| Arunačal Pradešas अरुणाचल प्रदेश | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Valstybė | Indija | ||||||
| Administracinis centras | Itanagaras | ||||||
| Rajonai | 16 | ||||||
| Oficialios kalbos | anglų kalba | ||||||
| Įkūrimo data | 1987 m. | ||||||
| Gyventojų | 1 570 500 | ||||||
| Plotas | 83 743 km² | ||||||
| Tankumas | 19 žm./km² | ||||||
| Tinklalapis | arunachalpradesh.nic.in | ||||||
| Vikiteka | Arunačal PradešasVikiteka | ||||||
Ši valstija yra viena iš dviejų stambių teritorijų (kita – Aksai Činas), dėl kurių Indija konfliktuoja su Kinijos Liaudies Respublika.
Istorija
Krašte nuo seno gyveno įvairios kinų-tibetiečių ir tajų kalbų šeimų tautos. Pietinė dalis iš dalies buvo valdoma Ahomų ir karalysčių. XVI a. Asame įsitvirtino Ahomai, kurie aprėpė ir pietinį Arunačal Pradešą. Šiaurės vakarinė dalis (Tavangas) buvo veikiamas Tibeto, to krašto gyventojai išpažino Tibeto budizmą. Tavange gimė VI Dalai lama, ten pastatytas svarbus vienuolynas. 1858 m. kraštas perėjo britų žinion.
1913–1914 m. britai nustatė Britų Indijos ir Tibeto sieną (Makmahono linija), tačiau Kinija šios konferencijos nepripažino. Kalnuotose srityse į šiaurę nuo Asamo britai sudarė Šiaurės rytų pasienio agentūrą (North-East Frontier Agency), kurios šiaurinę ribą vedė Makmahono linija. Tiesa, dėl Tavango, kuris kultūriškai buvo tibetietiškas, tęsėsi ginčai.
1947 m. kraštas atiteko nepriklausomybę paskelbusios Indijos žinion. 1950 m. Kinijos Liaudies Respublika okupavo Tibetą ir pareiškė pretenzijas į Šiaurės rytų pasienio agentūrą, nes nepripažino Makmahono linijos. Pradžioje jokių veiksmų nebuvo imtasi, bet 1962 m. kinai įsiveržė į kraštą, dėl ko kilo . Tiesa, netrukus kinai atsitraukė iki Makmahono linijos ir faktiškai paliko dabartinį Arunačal Pradešą Indijos žinion.
1972 m. kraštas paskelbtas sąjungine teritorija, jam suteiktas Arunačal Pradešo vardas (kas sanskritu reiškia maždaug „brėkšmos [nušviestų] kalnų šalis“). Valstija nuo 1987 m.
Geografija
Didžioji valstijos dalis yra rytų Himalajų kalnuose ir jų pietinėse pašlaitėse (Patkajuje), apaugusiose miškais ir išraižytose upių slėnių. Pačiuose pietuose paviršius leidžiasi į Brahmaputros slėnio žemumą. Himalajai atriboja Arunačal Pradešą nuo Tibeto.
Kraštą kerta Brahmaputros upė su intakais: , , , . Prasiverždama pro Himalajus, Brahmaputra sudaro Didįjį Brahmaputros kanjoną – vieną didžiausių ir sunkiausiai įveikiamų pasaulyje.
Didžiumą teritorijos dengia miškai, kuriuose gausu retų, nykstančių, endeminių augalų ir gyvūnų rūšių. Įsteigti Moulingo ir Namdaphos nacionaliniai parkai.
Oro temperatūros labai priklauso nuo aukščio virš jūros lygio. Itanagare temperatūra metų bėgyje svyruoja vidutiniškai tarp 17 ir 30 °C, o Himalajų papėdėse žiemą gausiai sninga. Per metus vidutiniškai iškrenta 2000–4000 mm kritulių, daugiausia gegužės–rugsėjo mėnesiais.
Gyventojai
Arunačal Pradešas pasižymi labai didele tautine įvairove, čia gyvena įvairios, skirtingoms kalbų šeimoms priklausančios tautos. Tankiau apgyvendintos pietinės pašlaitės ir slėniai, o šiaurinė ir rytinė dalys gyvenamos labai retai ( – rečiausiai gyvenama Indijos vieta, ~1 žm./km²). Pagrindinės tautos yra nišiai, apataniai, adžiai (taniai), , galai, akai (hrusai), šerdukpenai, šingpai (kačinai), tangsai, nokčiai (nagai), ir kt., kalbančios kinų-tibetiečių kalbomis, be to, Tavango slėnyje yra tibetiečių (). Taip pat čia yra tajų šeimos kalba kalbančių khamčių. Į pietinę šalies dalį keliasi bengalai, ir kiti indoeuropietiškomis kalbomis kalbantys indai.
Arunačal Pradeše vartojama 30–50 skirtingų kalbų. Dauguma jų smulkios, nė viena vietinė kalba nesudaro daugumos. Plačiau vartojamos yra nišių, adžių, monpų, vančų, tangsų, mišmių kalbos. Su atvykėliais ir žiniasklaida plinta hindi, bengalų, asamiečių, nepalų kalbos, o kaip valstybinė kalba naudojama anglų.
Religinė sankloda taip pat įvairi: 2011 metais 30,26 % gyventojų užrašyta krikščionimis (krikščioniškų misijų veiklos padarinys), 29,04 % – hinduistais (daugiausia atsikėlėliai iš Bengalijos), 26,2 % – vietinių tikybų (ypač donji polo) išpažinėjais, 11,76 % – budistais (Tavange ir Vakarų Kamenge – Tibeto budistai, o arčiau Mianmaro – theravados budistai), 1,9 % – musulmonais. Taip pat yra šiek tiek sikhų ir džainų.
Didžiausi miestai
- Itanagaras – 35,0 tūkst. gyv. (2001 m.)
- – 26,9
- – 22,0
- – 16,8
- – 15,5
Ūkis
Valstijoje verčiamasi daugiausia žemės ir bioprodukciniu ūkiu. Kadangi kraštas miškingas, išplėtotas miškų kirtimas ir medienos apdirbimas. Auginami ryžiai, kukurūzai, soros, kviečiai, ankštiniai, cukranendrės, ciberžolės, kardamonas ir kt. Vystomas turizmas.
Pagrindinis susisiekimas vyksta keliais (daugiausia kalnų serpantinais). 2013 m. į Naharlaguną nutiesta Asamo geležinkelio atšaka.
Rajonai
Valstija padalinta į 20 rajonų:
- (Tavangas)
- ()
- ()
- ()
- ()
- ()
- ()
- ()
- ()
- ()
- ()
- ()
- (Aninis)
- ()
- ()
- ()
- ()
- ()
- ()
- ()
Šaltiniai
- INDIA: States and Major Agglomerations, citypopulation.de
| Indijos valstijos ir teritorijos | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Arunačal Pradešas, Kas yra Arunačal Pradešas? Ką reiškia Arunačal Pradešas?
Arunacal Pradesas devanagari अर ण चल प रद श Aruṇacal Prades angl Arunachal Pradesh valstija siaures rytu Indijoje viena is vadinamuju septyniu seserisku valstiju Ribojasi su Asamo valstija pietuose ir Nagalandu pietryciuose Taip pat turi sienas su Kinija Butanu ir Mianmaru Arunacal Pradesas अर ण चल प रद शValstybe IndijaAdministracinis centras ItanagarasRajonai 16Oficialios kalbos anglu kalbaĮkurimo data 1987 m Gyventoju 2020 1 570 500Plotas 83 743 km Tankumas 2020 19 zm km Tinklalapis arunachalpradesh nic inVikiteka Arunacal PradesasVikiteka Si valstija yra viena is dvieju stambiu teritoriju kita Aksai Cinas del kuriu Indija konfliktuoja su Kinijos Liaudies Respublika IstorijaKraste nuo seno gyveno įvairios kinu tibetieciu ir taju kalbu seimu tautos Pietine dalis is dalies buvo valdoma Ahomu ir karalysciu XVI a Asame įsitvirtino Ahomai kurie aprepe ir pietinį Arunacal Pradesa Siaures vakarine dalis Tavangas buvo veikiamas Tibeto to krasto gyventojai ispazino Tibeto budizma Tavange gime VI Dalai lama ten pastatytas svarbus vienuolynas 1858 m krastas perejo britu zinion 1913 1914 m britai nustate Britu Indijos ir Tibeto siena Makmahono linija taciau Kinija sios konferencijos nepripazino Kalnuotose srityse į siaure nuo Asamo britai sudare Siaures rytu pasienio agentura North East Frontier Agency kurios siaurine riba vede Makmahono linija Tiesa del Tavango kuris kulturiskai buvo tibetietiskas tesesi gincai 1947 m krastas atiteko nepriklausomybe paskelbusios Indijos zinion 1950 m Kinijos Liaudies Respublika okupavo Tibeta ir pareiske pretenzijas į Siaures rytu pasienio agentura nes nepripazino Makmahono linijos Pradzioje jokiu veiksmu nebuvo imtasi bet 1962 m kinai įsiverze į krasta del ko kilo Tiesa netrukus kinai atsitrauke iki Makmahono linijos ir faktiskai paliko dabartinį Arunacal Pradesa Indijos zinion 1972 m krastas paskelbtas sajungine teritorija jam suteiktas Arunacal Pradeso vardas kas sanskritu reiskia mazdaug breksmos nusviestu kalnu salis Valstija nuo 1987 m Misku plotai GeografijaDidzioji valstijos dalis yra rytu Himalaju kalnuose ir ju pietinese paslaitese Patkajuje apaugusiose miskais ir israizytose upiu sleniu Paciuose pietuose pavirsius leidziasi į Brahmaputros slenio zemuma Himalajai atriboja Arunacal Pradesa nuo Tibeto Krasta kerta Brahmaputros upe su intakais Prasiverzdama pro Himalajus Brahmaputra sudaro Didįjį Brahmaputros kanjona viena didziausiu ir sunkiausiai įveikiamu pasaulyje Didziuma teritorijos dengia miskai kuriuose gausu retu nykstanciu endeminiu augalu ir gyvunu rusiu Įsteigti Moulingo ir Namdaphos nacionaliniai parkai Oro temperaturos labai priklauso nuo aukscio virs juros lygio Itanagare temperatura metu begyje svyruoja vidutiniskai tarp 17 ir 30 C o Himalaju papedese ziema gausiai sninga Per metus vidutiniskai iskrenta 2000 4000 mm krituliu daugiausia geguzes rugsejo menesiais Vieni is valstijos gyventoju apataniaiGyventojaiArunacal Pradesas pasizymi labai didele tautine įvairove cia gyvena įvairios skirtingoms kalbu seimoms priklausancios tautos Tankiau apgyvendintos pietines paslaites ir sleniai o siaurine ir rytine dalys gyvenamos labai retai reciausiai gyvenama Indijos vieta 1 zm km Pagrindines tautos yra nisiai apataniai adziai taniai galai akai hrusai serdukpenai singpai kacinai tangsai nokciai nagai ir kt kalbancios kinu tibetieciu kalbomis be to Tavango slenyje yra tibetieciu Taip pat cia yra taju seimos kalba kalbanciu khamciu Į pietine salies dalį keliasi bengalai ir kiti indoeuropietiskomis kalbomis kalbantys indai Arunacal Pradese vartojama 30 50 skirtingu kalbu Dauguma ju smulkios ne viena vietine kalba nesudaro daugumos Placiau vartojamos yra nisiu adziu monpu vancu tangsu mismiu kalbos Su atvykeliais ir ziniasklaida plinta hindi bengalu asamieciu nepalu kalbos o kaip valstybine kalba naudojama anglu Tavango vienuolynas Religine sankloda taip pat įvairi 2011 metais 30 26 gyventoju uzrasyta krikscionimis krikscionisku misiju veiklos padarinys 29 04 hinduistais daugiausia atsikeleliai is Bengalijos 26 2 vietiniu tikybu ypac donji polo ispazinejais 11 76 budistais Tavange ir Vakaru Kamenge Tibeto budistai o arciau Mianmaro theravados budistai 1 9 musulmonais Taip pat yra siek tiek sikhu ir dzainu Didziausi miestai Itanagaras 35 0 tukst gyv 2001 m 26 9 22 0 16 8 15 5ukisValstijoje verciamasi daugiausia zemes ir bioprodukciniu ukiu Kadangi krastas miskingas ispletotas misku kirtimas ir medienos apdirbimas Auginami ryziai kukuruzai soros kvieciai ankstiniai cukranendres ciberzoles kardamonas ir kt Vystomas turizmas Pagrindinis susisiekimas vyksta keliais daugiausia kalnu serpantinais 2013 m į Naharlaguna nutiesta Asamo gelezinkelio atsaka RajonaiValstija padalinta į 20 rajonu Tavangas Aninis SaltiniaiINDIA States and Major Agglomerations citypopulation de Indijos valstijos ir teritorijosValstijos Andhra Pradesas Arunacal Pradesas Asamas Biharas Chatisgarhas Goa Gudzaratas Dzharkhandas Harjana Himacal Pradesas Karnataka Kerala Madhja Pradesas Maharastra Manipuras Meghalaja Mizoramas Nagalandas Orisa Pandzabas Radzasthanas Sikimas Tamil Nadu Telangana Tripura Utarakhandas Utar Pradesas Vakaru BengalijaTeritorijos Andamanu ir Nikobaru salos Candigarhas Dadra ir Nagar Havelis bei Damanas ir Diu Valstybes sostines teritorija Dzamu ir Kasmyras Ladakas Laksadvipas Puduceris