Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Stiprus Kinijos Liaudies Respublikos ekonominis augimas intensyvėjanti urbanizacija ir industrializacija augantis resurs
Aplinkosauga Kinijoje
Stiprus Kinijos Liaudies Respublikos ekonominis augimas, intensyvėjanti urbanizacija ir industrializacija, augantis resursų naudojimas daro neigiamą įtaką aplinkai. Šalyje susiduriama su daugybe ekologinių problemų – pradedant dirvos, vandens, oro užterštumu ir baigiant laukinių gyvūnų rūšių nykimu. Valstybės reakcija į šiuos iššūkius buvo dvejopa. Pirmuoju etapu, nuo pat komunistų atėjimo į valdžią iki Mao Dzeduno mirties 1976 metais, aplinkosaugos politika praktiškai neegzistavo. Vėliau, nuo aštuntojo dešimtmečio pabaigoje prasidėjusios ekonominės reformos iki šių dienų, aplinkos taršos ir neatsakingo resursų naudojimo klausimai yra vis dažniau keliami politikoje.
Istorija
Mao Dzeduno valdymo laikotarpis
Pirmaisiais dešimtmečiais po Kinijos Liaudies Respublikos sukūrimo ir Komunistų partijos atėjimo į valdžią, aplinkosaugos klausimai buvo visiškai neakcentuojami. Priešingai, kuo spartesnė industrializacija ir gamtos resursų įsisavinimas buvo keliami kaip pagrindiniai valstybės tikslai. Tai daug kuo priminė to laikotarpio Tarybų Sąjungos retoriką. Pavyzdžiui, 1929 metų Didžiajame TSRS Plane buvo rašoma: „Mes privalome atrasti ir užkariauti šalį, kurioje gyvename. <...> Mūsų stepės taps savomis tik tada, kuomet kolonos traktorių ir plūgų įdirbs tūkstančius metų niekieno neliestą žemę“. Po trisdešimties metų panašų teiginį galima rasti komunisto Qinghai Nongyeting knygoje, kurioje sakoma, jog: „valdomi Kinijos Komunistų partijos <...> mes galiausiai ėmėme valdyti gamtą ir pavertėme tūkstančius metus buvusias apleistas pievas į derlingą žemę“. Šios gamtos įsisavinimo ambicijos, ignoruojant jų neigiamas pasekmės, vyravo iki pat Mao Dzeduno mirties 1976 metais ir po jos pradėtos vykdyti ekonominės reformos 1978-taisiais. Nuo tada politikoje pastebimi vis aiškesni aplinkos tausojimo siekiai.
Nuo 1980 metų iki šių dienų
1980-taisiais Kinijoje buvo išleisti pirmieji aplinkosaugos įstatymai bei taršos patekimą į aplinką reguliuojantys aktai, pradėtos kurti jų įgyvendinimą prižiūrinčios nacionalinio, provincinio ir vietinio lygio institucijos. Toks politikos pokytis paveikė ir aplinka besirūpinančius gyventojų susivienijimus: iki tol jie buvo laikomi kenksmingais šalies valdžiai ir neretai patirdavo persekiojimus, tačiau laikui bėgant jų veikla tapo vis labiau priimtina. Vis aštrėjančios ekologinės problemos, su kuriomis centrinė vadovybė negalėjo efektyviai kovoti, tik paspartino šiuos procesus, nes NVO buvo matomos kaip vienas iš įrankių palengvinančių jų sprendimą. Didėjantį visuomenės įsitraukimą rodo ir tai, jog 2002 metais šalyje buvo priskaičiuojama apie 150 organizacijų, besirūpinančių ekologija, ir šis skaičius vis auga.
Šiuo metu Kinija turi nemažą aplinkosaugos įstatymų bei kitų teisinių reikalavimų bazę ir vis labiau vysto jų įgyvendinimu besirūpinančių institucijų plėtrą. Šalis yra pasirašiusi daugiau nei 60 tarptautinių aplinkosaugos sutarčių, o ekologiniai klausimai aktyviai keliami aukščiausiuose valdžios sluoksniuose bei aptarinėjami žiniasklaidoje. Pradedant šeštuoju (1981–1986) aplinkosaugos gerinimas yra įtraukiamas tarp valstybinės svarbos tikslų, o paskutiniuose dešimtajame (2001-2006) ir vienuoliktajame (2006-2011) planuose yra užsibrėžti konkretūs tikslai sumažinti taršos patekimą į aplinką, laipsniškai pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių, tausoti laukinę gamtą ir kita. Be to, Kinija aktyviai įsitraukia ir į tarptautinį bendradarbiavimą su kitomis šalimis, priima iš jų patirtį, techninę ir finansinę pagalbą. Aktyviausiai tai daroma su tokiomis šalimis kaip JAV, Japonija bei ES valstybėmis.
Nepaisant šių teorinių siekių, realybėje jų įgyvendinimas išlieka ribotas. Spartus Kinijos ekonominis augimas, intensyvėjanti gamyba, išteklių bei energijos vartojimas lemia, jog susiduriama su daugybe rimtų aplinkosaugos problemų: Kinijoje aptinkami 16 iš 20 labiausiai užterštų miestų pasaulyje; nesusidorojama su toksinėmis atliekomis; trečdalis tekančio vandens telkinių laikomi stipriai užterštais; dėl neatsakingo žemės naudojimo vyksta dykumėjimo procesai; šalis yra didžiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetėja pasaulyje; ir kita. Visa tai daro didelį poveikį žmonių sveikatai, bendrai gyvenimo kokybei bei brangiai kainuoja šalies ekonomikai. Pasaulio Banko 2007 metais išleistoje ataskaitoje teigiama, jog dėl vandens ir oro užterštumo Kinijoje kasmet anksčiau laiko miršta daugiau nei 760 000 žmonių, o valstybė dėl to praranda apie 5,8 % BVP. 2011 m. vasarį Kinijos aplinkos ministras Zhou Shengxian perspėjo, kad nepakankamas rūpestis aplinkosauga yra tapęs šalies tolimesnio ekonominio ir socialinio vystymosi stabdžiu.
Aplinkosaugos organizacijos
Iki 1978 metų šalyje praktiškai neegzistavo pilietinė visuomenė, nes gyventojų susibūrimai buvo stipriai varžomi centrinės valdžios. Vėliau, santvarkai pasidarius laisvesnei, visuomeninių organizacijų žymiai padaugėjo, tačiau jų įkūrimas ir egzistavimas vis dar išlieka sudėtingas. Pagal naujausius, 1998 metais pasirodžiusius Socialinių organizacijų įkūrimo ir valdymo reikalavimus, kiekviena NVO turi patenkinti bent penkias pagrindines sąlygas: 1) turėti ne mažiau 50 individualių narių; 2) turėti būstinę; 3) samdyti bent vieną pilnu etatu dirbantį darbuotoją; 4) gauti patvirtinimą iš atitinkamo (kin. 国务院, guówùyuàn) pavaldaus departamento, kad šis prisiims atsakomybę už organizacijos vykdomą veiklą; ir 5) jos veiklos sritis neturi dubliuotis su kitos tame administraciniame vienete esančios NVO.
Pirma, tokie reikalavimai gali būti sudėtingi mažoms ir finansiškai silpnoms žmonių grupėms. Antra, iš jų matyti, jog valdžia siekia kuo geriau kontroliuoti žmonių susivienijimus, neleidžia regione kurtis kelioms ta pačia problema užsiimančioms organizacijoms ir gali nepatvirtinti tų, kurios eskaluotų nepatogius klausimus. Trečia, NVO lieka priklausoma nuo centrinės valdžios, nes jai pastoviai tenka išlaikyti jos pasitikėjimą. Visa tai veda prie reiškinio, vadinamo „“, kuomet nemaža dalis NVO iš tikrųjų yra itin glaudžiai susijusios su valdžios institucijomis (idėjiškai, finansiniais arba žmogiškaisiais ištekliais ir kt.) arba netgi jų pačių įkurtos. Tuo siekiama tiek imituoti laisvos santvarkos egzistavimą, tiek pasinaudoti užsienio valstybių skiriamomis lėšomis, tiek ir kontroliuoti tam tikras veiklos sritis (pavyzdžiui, vyriausybės inicijuotai NVO užėmus aplinkosaugos sritį regione, jame negali būti registruojama analogiška iš visuomenės kylanti NVO).
Visos šios problemos, su kuriomis susiduria NVO norintys įsteigti gyventojai, skatina juos ieškoti kitokių veikimo būdų. Dalis jų bando įsilieti į kitas organizacijas arba tampa jų padaliniu, kiti nusprendžia apskritai nesiregistruoti ir įkurti neformalų „klubą“ arba savanoriškos veiklos grupę. Be viso to, net ir oficialios aplinkosaugos NVO priverstos rinktis daugiau nekonfrontacinius veikimo metodus, kurių didesnę daugumą sudaro įvairi šviečiamoji veikla (paskaitos, konferencijos, neformalios diskusijos, straipsnių publikavimas spaudoje, „elektroninis aktyvizmas“ internete ir pan.).
Didžiausios Kinijoje veikiančios : , , Greenpeace, Pasaulio gamtos fondas, .
Aktualiausios ekologinės problemos
Nuorodos
Išnašos
- Organisation for Economic Co-operation and Development. Oecd environmental performance reviews: China, Volume 24. OECD Publishing, 2007
- Peter Ho. Greening Without Conflict? Environmentalism, NGOs and Civil Society in China. Development and Change, Vol. 32, 2001. 894–895 psl.
- Guobin Yang. Environmental NGOs and Institutional Dynamics in China. The China Quarterly, 181:46-66. Cambridge University Press, 2005
- Phillip Stalley, Dongning Yang. An Emerging Environmental Movement in China? The China Quarterly, 186:333-356. Cambridge University Press, 2006
- Fengshi Wu. Environmental Politics in China: An Issue Area in Review. Journal of Chinese Political Science, Volume 14, Number 4. Springer Netherlands, 2009. 383-406 psl.
- World Bank. World Development Indicators, 2008. World Bank Publications, 2008. 182-183 psl.
- Organisation for Economic Co-operation and Development. Oecd environmental performance reviews: China, Volume 24. OECD Publishing, 2007
- World Bank Group. The Cost of Pollution in China: Economic Estimates of Physical Damage. World Bank Publications, 2009
- China 'buried smog death finding', BBC NEWS, 2007-07-03. Tikrinta: 2009-12-28
- China pollution 'threatens growth', BBC News, 2011-02-28
- Regulations for registration and management of Social Organisations. Peoples Republic of China State Council Order No. 250 [1] Archyvuota kopija 2007-08-10 iš Wayback Machine projekto. Tikrinta: 2009-12-28
- Muthiah Alagappa. Civil society and political change in Asia – expanding and contracting democratic space. Stanford University Press, 2004. 424-426 psl.
- Peter Ho. Greening Without Conflict? Environmentalism, NGOs and Civil Society in China. Development and Change, Vol. 32, 2001. 904-905 psl.
- Guobin Yang. Environmental NGOs and Institutional Dynamics in China. The China Quarterly, 181:46-66. Cambridge University Press, 2005
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aplinkosauga Kinijoje, Kas yra Aplinkosauga Kinijoje? Ką reiškia Aplinkosauga Kinijoje?
Stiprus Kinijos Liaudies Respublikos ekonominis augimas intensyvejanti urbanizacija ir industrializacija augantis resursu naudojimas daro neigiama įtaka aplinkai Salyje susiduriama su daugybe ekologiniu problemu pradedant dirvos vandens oro uzterstumu ir baigiant laukiniu gyvunu rusiu nykimu Valstybes reakcija į siuos issukius buvo dvejopa Pirmuoju etapu nuo pat komunistu atejimo į valdzia iki Mao Dzeduno mirties 1976 metais aplinkosaugos politika praktiskai neegzistavo Veliau nuo astuntojo desimtmecio pabaigoje prasidejusios ekonomines reformos iki siu dienu aplinkos tarsos ir neatsakingo resursu naudojimo klausimai yra vis dazniau keliami politikoje Pekino vaizdas po lietaus kaireje ir sauleta diena desineje 2005 metu rugpjutis IstorijaMao Dzeduno valdymo laikotarpis Pirmaisiais desimtmeciais po Kinijos Liaudies Respublikos sukurimo ir Komunistu partijos atejimo į valdzia aplinkosaugos klausimai buvo visiskai neakcentuojami Priesingai kuo spartesne industrializacija ir gamtos resursu įsisavinimas buvo keliami kaip pagrindiniai valstybes tikslai Tai daug kuo primine to laikotarpio Tarybu Sajungos retorika Pavyzdziui 1929 metu Didziajame TSRS Plane buvo rasoma Mes privalome atrasti ir uzkariauti salį kurioje gyvename lt gt Musu stepes taps savomis tik tada kuomet kolonos traktoriu ir plugu įdirbs tukstancius metu niekieno neliesta zeme Po trisdesimties metu panasu teiginį galima rasti komunisto Qinghai Nongyeting knygoje kurioje sakoma jog valdomi Kinijos Komunistu partijos lt gt mes galiausiai ememe valdyti gamta ir paverteme tukstancius metus buvusias apleistas pievas į derlinga zeme Sios gamtos įsisavinimo ambicijos ignoruojant ju neigiamas pasekmes vyravo iki pat Mao Dzeduno mirties 1976 metais ir po jos pradetos vykdyti ekonomines reformos 1978 taisiais Nuo tada politikoje pastebimi vis aiskesni aplinkos tausojimo siekiai Nuo 1980 metu iki siu dienu 1980 taisiais Kinijoje buvo isleisti pirmieji aplinkosaugos įstatymai bei tarsos patekima į aplinka reguliuojantys aktai pradetos kurti ju įgyvendinima priziurincios nacionalinio provincinio ir vietinio lygio institucijos Toks politikos pokytis paveike ir aplinka besirupinancius gyventoju susivienijimus iki tol jie buvo laikomi kenksmingais salies valdziai ir neretai patirdavo persekiojimus taciau laikui begant ju veikla tapo vis labiau priimtina Vis astrejancios ekologines problemos su kuriomis centrine vadovybe negalejo efektyviai kovoti tik paspartino siuos procesus nes NVO buvo matomos kaip vienas is įrankiu palengvinanciu ju sprendima Didejantį visuomenes įsitraukima rodo ir tai jog 2002 metais salyje buvo priskaiciuojama apie 150 organizaciju besirupinanciu ekologija ir sis skaicius vis auga Siuo metu Kinija turi nemaza aplinkosaugos įstatymu bei kitu teisiniu reikalavimu baze ir vis labiau vysto ju įgyvendinimu besirupinanciu instituciju pletra Salis yra pasirasiusi daugiau nei 60 tarptautiniu aplinkosaugos sutarciu o ekologiniai klausimai aktyviai keliami auksciausiuose valdzios sluoksniuose bei aptarinejami ziniasklaidoje Pradedant sestuoju 1981 1986 aplinkosaugos gerinimas yra įtraukiamas tarp valstybines svarbos tikslu o paskutiniuose desimtajame 2001 2006 ir vienuoliktajame 2006 2011 planuose yra uzsibrezti konkretus tikslai sumazinti tarsos patekima į aplinka laipsniskai pereiti prie atsinaujinanciu energijos saltiniu tausoti laukine gamta ir kita Be to Kinija aktyviai įsitraukia ir į tarptautinį bendradarbiavima su kitomis salimis priima is ju patirtį technine ir finansine pagalba Aktyviausiai tai daroma su tokiomis salimis kaip JAV Japonija bei ES valstybemis Nepaisant siu teoriniu siekiu realybeje ju įgyvendinimas islieka ribotas Spartus Kinijos ekonominis augimas intensyvejanti gamyba istekliu bei energijos vartojimas lemia jog susiduriama su daugybe rimtu aplinkosaugos problemu Kinijoje aptinkami 16 is 20 labiausiai uzterstu miestu pasaulyje nesusidorojama su toksinemis atliekomis trecdalis tekancio vandens telkiniu laikomi stipriai uzterstais del neatsakingo zemes naudojimo vyksta dykumejimo procesai salis yra didziausia siltnamio efekta sukelianciu duju ismeteja pasaulyje ir kita Visa tai daro didelį poveikį zmoniu sveikatai bendrai gyvenimo kokybei bei brangiai kainuoja salies ekonomikai Pasaulio Banko 2007 metais isleistoje ataskaitoje teigiama jog del vandens ir oro uzterstumo Kinijoje kasmet anksciau laiko mirsta daugiau nei 760 000 zmoniu o valstybe del to praranda apie 5 8 BVP 2011 m vasarį Kinijos aplinkos ministras Zhou Shengxian perspejo kad nepakankamas rupestis aplinkosauga yra tapes salies tolimesnio ekonominio ir socialinio vystymosi stabdziu Aplinkosaugos organizacijosIki 1978 metu salyje praktiskai neegzistavo pilietine visuomene nes gyventoju susiburimai buvo stipriai varzomi centrines valdzios Veliau santvarkai pasidarius laisvesnei visuomeniniu organizaciju zymiai padaugejo taciau ju įkurimas ir egzistavimas vis dar islieka sudetingas Pagal naujausius 1998 metais pasirodziusius Socialiniu organizaciju įkurimo ir valdymo reikalavimus kiekviena NVO turi patenkinti bent penkias pagrindines salygas 1 tureti ne maziau 50 individualiu nariu 2 tureti bustine 3 samdyti bent viena pilnu etatu dirbantį darbuotoja 4 gauti patvirtinima is atitinkamo kin 国务院 guowuyuan pavaldaus departamento kad sis prisiims atsakomybe uz organizacijos vykdoma veikla ir 5 jos veiklos sritis neturi dubliuotis su kitos tame administraciniame vienete esancios NVO Pirma tokie reikalavimai gali buti sudetingi mazoms ir finansiskai silpnoms zmoniu grupems Antra is ju matyti jog valdzia siekia kuo geriau kontroliuoti zmoniu susivienijimus neleidzia regione kurtis kelioms ta pacia problema uzsiimancioms organizacijoms ir gali nepatvirtinti tu kurios eskaluotu nepatogius klausimus Trecia NVO lieka priklausoma nuo centrines valdzios nes jai pastoviai tenka islaikyti jos pasitikejima Visa tai veda prie reiskinio vadinamo kuomet nemaza dalis NVO is tikruju yra itin glaudziai susijusios su valdzios institucijomis idejiskai finansiniais arba zmogiskaisiais istekliais ir kt arba netgi ju paciu įkurtos Tuo siekiama tiek imituoti laisvos santvarkos egzistavima tiek pasinaudoti uzsienio valstybiu skiriamomis lesomis tiek ir kontroliuoti tam tikras veiklos sritis pavyzdziui vyriausybes inicijuotai NVO uzemus aplinkosaugos sritį regione jame negali buti registruojama analogiska is visuomenes kylanti NVO Visos sios problemos su kuriomis susiduria NVO norintys įsteigti gyventojai skatina juos ieskoti kitokiu veikimo budu Dalis ju bando įsilieti į kitas organizacijas arba tampa ju padaliniu kiti nusprendzia apskritai nesiregistruoti ir įkurti neformalu kluba arba savanoriskos veiklos grupe Be viso to net ir oficialios aplinkosaugos NVO priverstos rinktis daugiau nekonfrontacinius veikimo metodus kuriu didesne dauguma sudaro įvairi svieciamoji veikla paskaitos konferencijos neformalios diskusijos straipsniu publikavimas spaudoje elektroninis aktyvizmas internete ir pan Didziausios Kinijoje veikiancios Greenpeace Pasaulio gamtos fondas Aktualiausios ekologines problemosNuorodosIsnasosOrganisation for Economic Co operation and Development Oecd environmental performance reviews China Volume 24 OECD Publishing 2007 Peter Ho Greening Without Conflict Environmentalism NGOs and Civil Society in China Development and Change Vol 32 2001 894 895 psl Guobin Yang Environmental NGOs and Institutional Dynamics in China The China Quarterly 181 46 66 Cambridge University Press 2005 Phillip Stalley Dongning Yang An Emerging Environmental Movement in China The China Quarterly 186 333 356 Cambridge University Press 2006 Fengshi Wu Environmental Politics in China An Issue Area in Review Journal of Chinese Political Science Volume 14 Number 4 Springer Netherlands 2009 383 406 psl World Bank World Development Indicators 2008 World Bank Publications 2008 182 183 psl Organisation for Economic Co operation and Development Oecd environmental performance reviews China Volume 24 OECD Publishing 2007 World Bank Group The Cost of Pollution in China Economic Estimates of Physical Damage World Bank Publications 2009 China buried smog death finding BBC NEWS 2007 07 03 Tikrinta 2009 12 28 China pollution threatens growth BBC News 2011 02 28 Regulations for registration and management of Social Organisations Peoples Republic of China State Council Order No 250 1 Archyvuota kopija 2007 08 10 is Wayback Machine projekto Tikrinta 2009 12 28 Muthiah Alagappa Civil society and political change in Asia expanding and contracting democratic space Stanford University Press 2004 424 426 psl Peter Ho Greening Without Conflict Environmentalism NGOs and Civil Society in China Development and Change Vol 32 2001 904 905 psl Guobin Yang Environmental NGOs and Institutional Dynamics in China The China Quarterly 181 46 66 Cambridge University Press 2005