Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
KorėjiečiaiKorėjietės tradiciniais rūbaisGyventojų skaičius apie 79 milijonaiPopuliacija šalyse Pietų Korėja 50 000 000
Korėjiečiai
| Korėjiečiai | |
|---|---|
Korėjietės tradiciniais rūbais | |
| Gyventojų skaičius | apie 79 milijonai |
| Populiacija šalyse | Pietų Korėja: 50 000 000 (2010 m.) Šiaurės Korėja: |
| Kalba (-os) | korėjiečių kalbą vartoja 78 mln. |
| Religijos | budizmas, krikščionybė, , konfucianizmas</ref> |
| Giminingos etninės grupės | Altajaus tautos? |
Korėjiečiai – Rytų Azijos tauta, daugiausiai gyvenanti Šiaurės ir Pietų Korėjoje bei kalbanti korėjiečių kalba. Pasaulyje save prie korėjiečių priskiria apie 79 mln. žmonių.
Pavadinimai
Pietų Korėjoje korėjiečius vadina Han-gug-in (kor. 한국인) (neoficialiai Han-guk saram (kor. 한국 사람)), o išeivius – han-gug-in (kor. 한국인). Šiaurės Korėjoje korėjiečiai vadinami Chosŏn-in (kor. 조선인) arba Chosŏn saram (kor. 조선 사람).
Kilmė
Manoma, kad korėjiečiai kilo iš Altajaus ar proaltajaus kalbas vartojančių genčių, kurios į Korėją atsikėlė iš Centrinio Sibiro pietinės dalies. Šie duomenys sutampa ir su palyginamaisiais genetiniais tyrimais, kurie teigia, jog korėjiečiai yra itin artimi Centrinės Azijos mongolams bei turi daug panašumų su japonais.
Istorija
Archeologiniai kasinėjimai rodo, jog Korėjos pusiasalio teritorijoje žmonės gyveno jau paleolito laikotarpiu, nuo maždaug 500 000 m. pr. m. e. Pirmieji ženklai apie išskirtinę korėjiečių kultūrą atrandami pradedant 6000 m. pr. m. e. – to meto keramikos dirbiniai nors ir yra panašūs į randamus aplinkiniuose regionuose (Japonijoje bei Kinijoje), tačiau turi daug vietinio savitumo.
Iki 2000 m. pr. m. e. vietiniai gyventojai daugiausiai vertėsi medžiokle, žvejyba ir rankiojimu, o vėliau vis labiau perėjo prie žemdirbystės. Pagrindiniu maistiniu augalu iš pradžių buvo soros, vėliau, apie 1000 m. pr. m. e., jas beveik visiškai pakeičia ryžiai. Taip pat auginamos kiaulės ir jaučiai, tačiau žvejyba išlieka stipri. Apie 800–700 m. pr. m. e. regione gana greitai išpopuliarėja bronziniai įrankiai, o 300 m. pr. m. e. – geležiniai. Manoma, jog šie dirbiniai ir gamybos technologija atkeliavo iš Kinijos, kas įrodo nemažą jos įtaką regiono vystymuisi. Tuo pačiu aptinkama įrodymų, jog bendrauta ir su Mandžiūrijos bei šiaurinės Kiūšiū gyventojais, kurie įtakojo megalitų statybą.
Iki maždaug 1000 m. pr. m. e. korėjiečių protėviai gyveno nedidelėmis bendruomenėmis. Vėliau pradedamos formuoti pirmosios politinės sąjungos. Nors kai kuriose Korėjos istorijos versijose teigiama, jog pirmoji valstybė buvo įkurta 2333 m. pr. m. e., kiti įrodymai teigia, jog tai įvyko daug vėliau – 109 m. pr. m. e. Nuo tada iki šių dienų korėjiečiai beveik visą laiką išlaikė savo valstybingumą, tačiau patyrė nemažą Kinijos ir Japonijos įtaką.
Šiuo metu korėjiečių tauta yra padalinta tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos valstybių.
Kalba
Didžioji dauguma korėjiečių kalba korėjietiškai. Ši kalba laikoma izoliuota, tačiau kartais priskiriama ir prie Altajaus kalbų grupės. Kaip raštas daugiausiai naudojama hangul (kor. 한글) abėcėlė. Kartais pasitelkiami ir kiniški rašmenys, ypač Pietų Korėjoje.
Religija
Priklausomai nuo istorinio laikotarpio, korėjiečių tarpe buvo arba yra paplitusios šios religijos: šamanizmas, konfucianizmas, budizmas, daoizmas, , krikščionybė ir islamas. Pagal 2005 metų duomenis, 46 % Pietų Korėjos gyventojų teigė neišpažįstantys jokios religijos, 29,2 % save priskyrė prie krikščionių (iš kurių 18,3 % buvo protestantai ir 10,9 % – katalikai), o 22,8 % – prie budistų. Nėra tiksliai žinoma, kokia tikinčiųjų padėtis Šiaurės Korėjoje. Manoma, jog valdžia palaiko nedideles tam tikrų religijų bendruomenes, kad sudarytų tikėjimo laisvės įspūdį, tačiau oficialiai diegiama savita mitologija ir asmenybės kultas.
Kultūra
Ilga Korėjos istorija suformavo išskirtinę kultūrą, kurioje galima atrasti nemažai Kinijos, Japonijos, o pastaruoju metu ir Vakarų kultūros įtakų. Nors politinis Šiaurės ir Pietų Korėjos atsiskyrimas lėmė atskirą šalių kultūrinį vystymąsi, tradicinė kultūra išlieka bendra. Šiuolaikinė XXI a. Pietų Korėjos kultūra vadinama hallyu (kor. 한류) terminu.
Muzika
Tradicinę korėjiečių muziką galima suskirstyti į dvi pagrindines kryptis: liaudies ir aukštuomenės. Pirmajai kategorijai priklauso tokie stiliai kaip pansori (kor. 판소리) (vokalisto ir būgnininko duetas), pungmul (kor. 풍물) (dideli atlikėjų ansambliai) ir sanjo (kor. 산조) (instrumentinė muzika), kurie buvo populiarūs tarp paprastų žmonių. Aukštuomenės tarpe vyravo aak (kor. 아악), dangak (kor. 당악) ir hyangak (kor. 향악) žanrai. Pirmi du šiuo metu yra atliekami gana retai, išlikę vos keli jiems priklausančių kūrinių pavyzdžiai. Korėjiečiai taip pat turi nemažą tradicinių styginių, pučiamųjų ir mušamųjų muzikos instrumentų įvairovę.
Apranga
Tradiciniai korėjietiški rūbai Pietų Korėjoje vadinami hanbok (kor. 한복), o Šiaurės Korėjoje – choson ot (kor. 조선옷). Tai iš esmės yra supaprastinta formali viduriniosios klasės apranga iš vėlesniojo Čioson laikotarpio. Joje išlaikyti kai kurie senieji aprangos bruožai: viršutiniai rūbai su atviru surišamu priekiu, nenaudojamos sagos, mažai papuošimų. Rūbai gana laisvi, gerai apsaugantys tiek nuo karščio, tiek ir nuo šalčio. Iki XIV a. audiniai buvo daromi iš kanapių, linų pluošto arba šilko. Vėliau išpopuliarėja medvilnė. Kailis ar plunksnos buvo naudojamos retai.
Tipinį moters kostiumą sudaro plonos kelnės (baji, kor. 바지), vieneri ar dveji sijonai (chima, kor. 치마), trumpas švarkas (jeogori, kor. 저고리), trumpos kojinės (boson, kor. 버선) ir įsispiriami batai (sin, kor. 신). Taip pat gali būti vilkimas ilgas apsiaustas (turumagi, kor. 두루마기). Vyrų apranga skiriasi tik sijono nebuvimu ir platesnėmis kelnėmis, kurios prilaikomos medžiaginiu diržu. Vyriškas švarkas paprastai būna ilgesnis nei moteriškas.
Šventiniai rūbai būna spalvingesni ir puošnesni. Vestuviniai bei gedulo rūbai yra labai paveikti Kinijos tradicijų ir konfucionizmo.
Šiuo metu korėjiečiai daugiausiai dėvi vakarietiško stiliaus rūbus, tačiau tradiciniai kostiumai išlieka populiarūs per šventes ar kitas ypatingas progas.
Maistas
Ankstyvuoju laikotarpiu pagrindinis maistas buvo gaminamas daugiausiai iš laukinių augalų ir grybų, rečiau iš žuvies ir medžiojamų gyvūnų mėsos. Dalis šiandieninėje virtuvėje populiarių augalų, kaip kad ryžiai, sezamai, česnakai, svogūnai, imbieras, žirniai, kviečiai ir kt. atkeliavo iš kitų šalių. Tuo tarpu soros, grikiai, sojos pupelės ir kai kurie vaisiai, manoma, yra vietiniai. Iš mėsos valgoma vištiena, kiauliena, jautiena, rečiau aviena, ožkiena ir šuniena. Populiarūs jūros dumbliai. Maisto paruošime tradiciškai plačiausiai naudojamas troškinimas, virimas, džiovinimas ir fermentavimas. Kepimas krosnyse tapo populiarus tik vėliau. Iki XX a. nebuvo vartojami pieno produktai.
Tradiciniai korėjietiški pietūs susideda iš dubenėlio virtų grūdų (bap, kor. 밥), sriubos ir kelių mažų porcijų skirtingų daržovių ar mėsos patiekalų (banchan, kor. 반찬), tarp kurių paprastai visada būna marinuotų daržovių (kimchi, kor. 김치). Naudojami įvairūs padažai. Taip pat egzistuoja taip vadinami yori (kor. 요리) – patiekalai, kurie valgomi kaip atskiras valgis. Populiariausi yra gimbab (kor. 김밥) – daržovės, mėsa ir ryžiai įvynioti į jūros dumblius; bulgogi (kor. 불고기) – kepta mėsa; bibimbab (kor. 비빔밥) – daržovių ir mėsos troškinys; ir kt. Saldūs valgiai gaminami naudojant ryžius, vaisius ir medų.
Korėjoje stiprios vegetariško maisto tradicijos, kurias lemia budizmo populiarumas.
Šiuo metu korėjiečių mitybos įpročiai patiria stiprią kitų šalių įtaką, tačiau tradicinė virtuvė išlieka gana populiari.
Architektūra
Korėjietiška architektūra turi daug kitoms Rytų Azijos šalims būdingų bruožų: pagrindinės statybinės medžiagos yra mediena ir akmuo; stogas dengiamas molio čerpėmis; vidinės pertvaros daromos iš plonų popierinių sienų; naudojamos stumdomos durys; svarbūs pastatai pakeliami virš žemės ir apsupami gynybine siena; bei kt.
Naujoji korėjietiška architektūra naudoja tiek tradicines formas bei stilius, tiek vakarietiškus, tiek abiejų mišinį.
Diaspora
Šiuo metu apie 7 mln. korėjiečių gyvena už Šiaurės ir Pietų Korėjos ribų. Penkios šalys su didžiausia korėjiečių diaspora yra Kinija (2,3 mln.), JAV (2,1 mln.), Japonija (0,9 mln.), Kanada (0,2 mln.) ir Rusija (0,2 mln.).
Žymesni emigraciniai procesai Korėjoje prasidėjo XIX a. paskutiniais dešimtmečiais ir ypač įsibėgėjo pirmojoje XX a. pusėje. Iš pradžių gyventojų judėjimas vyko trimis pagrindinėmis kryptimis: į Kiniją, Rusiją ir Japoniją. Emigracija į Kiniją koncentravosi pasienyje esančiose prefektūrose, iš kurių populiariausia buvo Janbianas. 1931 m. ten gyveno apie 900 000 korėjiečių, o po dešimtmečio, gyventojų persikėlimą skatinant Japonijai, jau beveik 2 mln. Rusijos atveju taip pat buvo keliamasi į pasienio teritorijas ir XX a. pradžioje jose gyveno virš 200 000 korėjiečių. 1937 m. sovietinės valdžios pavedimu buvo įvykdytos masinės korėjiečių deportacijos į Centrinę Aziją, daugiausiai į Kazachstaną ir Uzbekistaną, kas paaiškina gana didelių korėjiečių bendruomenių egzistavimą šiose šalyse. Emigracija į Japoniją prasidėjo kiek vėliau nei į Kiniją ar Rusiją bei pasižymėjo tuo, jog buvo iš dalies vykdoma prievarta: po 1910 m. okupacijos korėjiečiai būdavo perkeliami į Japoniją kaip pigi darbo jėga. Tokį likimą patyrė virš 1 mln. žmonių. Po Antrojo pasaulinio karo dalis jų grįžo atgal, tačiau lig šiol Japonijoje yra išlikusi žymi korėjiečių bendruomenė.
Didelę diasporą turinčios JAV ir Kanada populiariu migracijų tašku tapo tik po 1965 metų, tačiau dėl sparčių persikėlimo tempų šiuo metu šiose šalyse gyvena itin didelis korėjiečių skaičius.
Kita informacija
- Korėja
- Pietų Korėja
- Šiaurės Korėja
- Korėjietiška virtuvė
- Pietų Korėjos demografija
Išnašos
- Korea's Population Exceeds 50 Million, The Chosun Ilbo, 2010-10-14
- CIA Factbook - North Korea Archyvuota kopija 2015-08-12 iš Wayback Machine projekto.
- Pietų Korėjos Užsienio reikalų ir prekybos ministerijos 2009 metų duomenys
- Korean ethnologue 2007-04-20
- CIA Factbook - South Korea Archyvuota kopija 2015-07-03 iš Wayback Machine projekto.
- Sarah M. Nelson, The Archaeology of Korea, Cambridge University Press, 1993 m. 6 psl.
- Korean people(한민족) Archyvuota kopija 2015-11-05 iš Wayback Machine projekto.
- Korean people(한민족) Archyvuota kopija 2013-03-29 iš Wayback Machine projekto.
- The Rise of Civilization in East Asia: the Archaeology of China, Korea and Japan, pp. 165
- Saha N, Tay JS. Origin of the Koreans: a population genetic study
- Michael J. Seth. A concise history of Korea: from the neolithic period through the nineteenth century. Rowman & Littlefield, 2006. 11 – 16 psl.
- http://www.state.gov/g/drl/rls/irf/2008/108411.htm International Religious Freedom Report 2008, Republic Of Korea
- http://www.state.gov/g/drl/rls/irf/2008/108410.htm International Religious Freedom Report 2008, Democratic People’s Republic of Korea
- Donald N. Clark. Culture and customs of Korea. Greenwood Publishing Group, 2000
- Richard Rutt, James Hoare. Korea: a historical and cultural dictionary. Routledge, 1999. 106 psl.
- Richard Rutt, James Hoare. Korea: a historical and cultural dictionary. Routledge, 1999. 132 psl.
- Richard Rutt, James Hoare. Korea: a historical and cultural dictionary. Routledge, 1999. 16 psl.
- Charles K. Armstrong. The Koreas. CRC Press, 2007. 89-100 psl.
- Melvin Ember. Encyclopedia of diasporas: immigrant and refugee cultures around the world, Volume 1. Springer, 2004. Psl.356-359
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Korėjiečiai, Kas yra Korėjiečiai? Ką reiškia Korėjiečiai?
KorejieciaiKorejietes tradiciniais rubaisGyventoju skaicius apie 79 milijonaiPopuliacija salyse Pietu Koreja 50 000 000 2010 m Siaures Koreja 22 665 345 2009 m Kinija 2 336 771 JAV 2 102 283 Japonija 912 770 Kanada 223 322 Rusija 222 027 Uzbekistanas 175 939Kalba os korejieciu kalba vartoja 78 mln Religijos budizmas krikscionybe konfucianizmas lt ref gt Giminingos etnines grupes Altajaus tautos Korejieciai Rytu Azijos tauta daugiausiai gyvenanti Siaures ir Pietu Korejoje bei kalbanti korejieciu kalba Pasaulyje save prie korejieciu priskiria apie 79 mln zmoniu PavadinimaiPietu Korejoje korejiecius vadina Han gug in kor 한국인 neoficialiai Han guk saram kor 한국 사람 o iseivius han gug in kor 한국인 Siaures Korejoje korejieciai vadinami Chosŏn in kor 조선인 arba Chosŏn saram kor 조선 사람 KilmeManoma kad korejieciai kilo is Altajaus ar proaltajaus kalbas vartojanciu genciu kurios į Koreja atsikele is Centrinio Sibiro pietines dalies Sie duomenys sutampa ir su palyginamaisiais genetiniais tyrimais kurie teigia jog korejieciai yra itin artimi Centrines Azijos mongolams bei turi daug panasumu su japonais IstorijaPagrindinis straipsnis Korejos istorija Archeologiniai kasinejimai rodo jog Korejos pusiasalio teritorijoje zmones gyveno jau paleolito laikotarpiu nuo mazdaug 500 000 m pr m e Pirmieji zenklai apie isskirtine korejieciu kultura atrandami pradedant 6000 m pr m e to meto keramikos dirbiniai nors ir yra panasus į randamus aplinkiniuose regionuose Japonijoje bei Kinijoje taciau turi daug vietinio savitumo Iki 2000 m pr m e vietiniai gyventojai daugiausiai vertesi medziokle zvejyba ir rankiojimu o veliau vis labiau perejo prie zemdirbystes Pagrindiniu maistiniu augalu is pradziu buvo soros veliau apie 1000 m pr m e jas beveik visiskai pakeicia ryziai Taip pat auginamos kiaules ir jauciai taciau zvejyba islieka stipri Apie 800 700 m pr m e regione gana greitai ispopuliareja bronziniai įrankiai o 300 m pr m e geleziniai Manoma jog sie dirbiniai ir gamybos technologija atkeliavo is Kinijos kas įrodo nemaza jos įtaka regiono vystymuisi Tuo paciu aptinkama įrodymu jog bendrauta ir su Mandziurijos bei siaurines Kiusiu gyventojais kurie įtakojo megalitu statyba Iki mazdaug 1000 m pr m e korejieciu proteviai gyveno nedidelemis bendruomenemis Veliau pradedamos formuoti pirmosios politines sajungos Nors kai kuriose Korejos istorijos versijose teigiama jog pirmoji valstybe buvo įkurta 2333 m pr m e kiti įrodymai teigia jog tai įvyko daug veliau 109 m pr m e Nuo tada iki siu dienu korejieciai beveik visa laika islaike savo valstybinguma taciau patyre nemaza Kinijos ir Japonijos įtaka Siuo metu korejieciu tauta yra padalinta tarp Siaures ir Pietu Korejos valstybiu KalbaPagrindinis straipsnis Korejieciu kalba Didzioji dauguma korejieciu kalba korejietiskai Si kalba laikoma izoliuota taciau kartais priskiriama ir prie Altajaus kalbu grupes Kaip rastas daugiausiai naudojama hangul kor 한글 abecele Kartais pasitelkiami ir kiniski rasmenys ypac Pietu Korejoje ReligijaPriklausomai nuo istorinio laikotarpio korejieciu tarpe buvo arba yra paplitusios sios religijos samanizmas konfucianizmas budizmas daoizmas krikscionybe ir islamas Pagal 2005 metu duomenis 46 Pietu Korejos gyventoju teige neispazįstantys jokios religijos 29 2 save priskyre prie krikscioniu is kuriu 18 3 buvo protestantai ir 10 9 katalikai o 22 8 prie budistu Nera tiksliai zinoma kokia tikinciuju padetis Siaures Korejoje Manoma jog valdzia palaiko nedideles tam tikru religiju bendruomenes kad sudarytu tikejimo laisves įspudį taciau oficialiai diegiama savita mitologija ir asmenybes kultas KulturaPagrindinis straipsnis Ilga Korejos istorija suformavo isskirtine kultura kurioje galima atrasti nemazai Kinijos Japonijos o pastaruoju metu ir Vakaru kulturos įtaku Nors politinis Siaures ir Pietu Korejos atsiskyrimas leme atskira saliu kulturinį vystymasi tradicine kultura islieka bendra Siuolaikine XXI a Pietu Korejos kultura vadinama hallyu kor 한류 terminu Muzika Tradicine korejieciu muzika galima suskirstyti į dvi pagrindines kryptis liaudies ir aukstuomenes Pirmajai kategorijai priklauso tokie stiliai kaip pansori kor 판소리 vokalisto ir bugnininko duetas pungmul kor 풍물 dideli atlikeju ansambliai ir sanjo kor 산조 instrumentine muzika kurie buvo populiarus tarp paprastu zmoniu Aukstuomenes tarpe vyravo aak kor 아악 dangak kor 당악 ir hyangak kor 향악 zanrai Pirmi du siuo metu yra atliekami gana retai islike vos keli jiems priklausanciu kuriniu pavyzdziai Korejieciai taip pat turi nemaza tradiciniu styginiu puciamuju ir musamuju muzikos instrumentu įvairove Apranga Pagrindinis straipsnis Moteris vilkinti jeogori ir chima Tradiciniai korejietiski rubai Pietu Korejoje vadinami hanbok kor 한복 o Siaures Korejoje choson ot kor 조선옷 Tai is esmes yra supaprastinta formali viduriniosios klases apranga is velesniojo Cioson laikotarpio Joje islaikyti kai kurie senieji aprangos bruozai virsutiniai rubai su atviru surisamu priekiu nenaudojamos sagos mazai papuosimu Rubai gana laisvi gerai apsaugantys tiek nuo karscio tiek ir nuo salcio Iki XIV a audiniai buvo daromi is kanapiu linu pluosto arba silko Veliau ispopuliareja medvilne Kailis ar plunksnos buvo naudojamos retai Tipinį moters kostiuma sudaro plonos kelnes baji kor 바지 vieneri ar dveji sijonai chima kor 치마 trumpas svarkas jeogori kor 저고리 trumpos kojines boson kor 버선 ir įsispiriami batai sin kor 신 Taip pat gali buti vilkimas ilgas apsiaustas turumagi kor 두루마기 Vyru apranga skiriasi tik sijono nebuvimu ir platesnemis kelnemis kurios prilaikomos medziaginiu dirzu Vyriskas svarkas paprastai buna ilgesnis nei moteriskas Sventiniai rubai buna spalvingesni ir puosnesni Vestuviniai bei gedulo rubai yra labai paveikti Kinijos tradiciju ir konfucionizmo Siuo metu korejieciai daugiausiai devi vakarietisko stiliaus rubus taciau tradiciniai kostiumai islieka populiarus per sventes ar kitas ypatingas progas Maistas Pagrindinis straipsnis Korejietiska virtuve Korejietiskas pietu stalas su virtais ryziais sriuba padazais ir didele banchan įvairove Ankstyvuoju laikotarpiu pagrindinis maistas buvo gaminamas daugiausiai is laukiniu augalu ir grybu reciau is zuvies ir medziojamu gyvunu mesos Dalis siandienineje virtuveje populiariu augalu kaip kad ryziai sezamai cesnakai svogunai imbieras zirniai kvieciai ir kt atkeliavo is kitu saliu Tuo tarpu soros grikiai sojos pupeles ir kai kurie vaisiai manoma yra vietiniai Is mesos valgoma vistiena kiauliena jautiena reciau aviena ozkiena ir suniena Populiarus juros dumbliai Maisto paruosime tradiciskai placiausiai naudojamas troskinimas virimas dziovinimas ir fermentavimas Kepimas krosnyse tapo populiarus tik veliau Iki XX a nebuvo vartojami pieno produktai Tradiciniai korejietiski pietus susideda is dubenelio virtu grudu bap kor 밥 sriubos ir keliu mazu porciju skirtingu darzoviu ar mesos patiekalu banchan kor 반찬 tarp kuriu paprastai visada buna marinuotu darzoviu kimchi kor 김치 Naudojami įvairus padazai Taip pat egzistuoja taip vadinami yori kor 요리 patiekalai kurie valgomi kaip atskiras valgis Populiariausi yra gimbab kor 김밥 darzoves mesa ir ryziai įvynioti į juros dumblius bulgogi kor 불고기 kepta mesa bibimbab kor 비빔밥 darzoviu ir mesos troskinys ir kt Saldus valgiai gaminami naudojant ryzius vaisius ir medu Korejoje stiprios vegetarisko maisto tradicijos kurias lemia budizmo populiarumas Siuo metu korejieciu mitybos įprociai patiria stipria kitu saliu įtaka taciau tradicine virtuve islieka gana populiari Architektura Korejietiska architektura turi daug kitoms Rytu Azijos salims budingu bruozu pagrindines statybines medziagos yra mediena ir akmuo stogas dengiamas molio cerpemis vidines pertvaros daromos is plonu popieriniu sienu naudojamos stumdomos durys svarbus pastatai pakeliami virs zemes ir apsupami gynybine siena bei kt Naujoji korejietiska architektura naudoja tiek tradicines formas bei stilius tiek vakarietiskus tiek abieju misinį DiasporaSiuo metu apie 7 mln korejieciu gyvena uz Siaures ir Pietu Korejos ribu Penkios salys su didziausia korejieciu diaspora yra Kinija 2 3 mln JAV 2 1 mln Japonija 0 9 mln Kanada 0 2 mln ir Rusija 0 2 mln Zymesni emigraciniai procesai Korejoje prasidejo XIX a paskutiniais desimtmeciais ir ypac įsibegejo pirmojoje XX a puseje Is pradziu gyventoju judejimas vyko trimis pagrindinemis kryptimis į Kinija Rusija ir Japonija Emigracija į Kinija koncentravosi pasienyje esanciose prefekturose is kuriu populiariausia buvo Janbianas 1931 m ten gyveno apie 900 000 korejieciu o po desimtmecio gyventoju persikelima skatinant Japonijai jau beveik 2 mln Rusijos atveju taip pat buvo keliamasi į pasienio teritorijas ir XX a pradzioje jose gyveno virs 200 000 korejieciu 1937 m sovietines valdzios pavedimu buvo įvykdytos masines korejieciu deportacijos į Centrine Azija daugiausiai į Kazachstana ir Uzbekistana kas paaiskina gana dideliu korejieciu bendruomeniu egzistavima siose salyse Emigracija į Japonija prasidejo kiek veliau nei į Kinija ar Rusija bei pasizymejo tuo jog buvo is dalies vykdoma prievarta po 1910 m okupacijos korejieciai budavo perkeliami į Japonija kaip pigi darbo jega Tokį likima patyre virs 1 mln zmoniu Po Antrojo pasaulinio karo dalis ju grįzo atgal taciau lig siol Japonijoje yra islikusi zymi korejieciu bendruomene Didele diaspora turincios JAV ir Kanada populiariu migraciju tasku tapo tik po 1965 metu taciau del sparciu persikelimo tempu siuo metu siose salyse gyvena itin didelis korejieciu skaicius Kita informacijaKoreja Pietu Koreja Siaures Koreja Korejietiska virtuve Pietu Korejos demografijaIsnasosKorea s Population Exceeds 50 Million The Chosun Ilbo 2010 10 14 CIA Factbook North Korea Archyvuota kopija 2015 08 12 is Wayback Machine projekto Pietu Korejos Uzsienio reikalu ir prekybos ministerijos 2009 metu duomenys Korean ethnologue 2007 04 20 CIA Factbook South Korea Archyvuota kopija 2015 07 03 is Wayback Machine projekto Sarah M Nelson The Archaeology of Korea Cambridge University Press 1993 m 6 psl Korean people 한민족 Archyvuota kopija 2015 11 05 is Wayback Machine projekto Korean people 한민족 Archyvuota kopija 2013 03 29 is Wayback Machine projekto The Rise of Civilization in East Asia the Archaeology of China Korea and Japan pp 165 Saha N Tay JS Origin of the Koreans a population genetic study Michael J Seth A concise history of Korea from the neolithic period through the nineteenth century Rowman amp Littlefield 2006 11 16 psl http www state gov g drl rls irf 2008 108411 htm International Religious Freedom Report 2008 Republic Of Korea http www state gov g drl rls irf 2008 108410 htm International Religious Freedom Report 2008 Democratic People s Republic of Korea Donald N Clark Culture and customs of Korea Greenwood Publishing Group 2000 Richard Rutt James Hoare Korea a historical and cultural dictionary Routledge 1999 106 psl Richard Rutt James Hoare Korea a historical and cultural dictionary Routledge 1999 132 psl Richard Rutt James Hoare Korea a historical and cultural dictionary Routledge 1999 16 psl Charles K Armstrong The Koreas CRC Press 2007 89 100 psl Melvin Ember Encyclopedia of diasporas immigrant and refugee cultures around the world Volume 1 Springer 2004 Psl 356 359