Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Amūras AmūrasAmūras ChabarovskeIlgis 2824 kmBaseino plotas 1 855 000 km Vidutinis debitas 10 900 m sIštak
Amūras (upė)
- Kitos reikšmės – Amūras.
| Amūras | |
|---|---|
Amūras Chabarovske | |
| Ilgis | 2824 km |
| Baseino plotas | 1 855 000 km² |
| Vidutinis debitas | 10 900 m³/s |
| Ištakos | Šilka, Argūnė |
| Žiotys | Ochotsko jūra (Totorių sąsiauris) |
| Šalys | Kinija, Rusija |
| Vikiteka | Amūras |
Amūras (rus. Амур; kin. 黑龙江, pinyin: Hēilóng Jiāng – „Juodojo drakono upė“; mong. Хара-Мурэн; mandžiūrų k.: , Sahalijan Ula – „Juodoji upė“) – upė Azijoje, Tolimuosiuose Rytuose, viena iš dešimties ilgiausių pasaulio upių.
Tėkmė
Upės ištakos yra šiaurės rytų Mongolijoje: Ononas ir Ingoda sudaro Šilką, o Kerulenas po liūčių pasiekia Argūnę. Šilka ir Argūnė teka Rusijos Užbaikalės kraštu. Šios upės susilieja į pietryčius nuo ir sudaro Amūrą. Ši upė toliau teka rytų, pietryčių kryptimi Rusijos-Kinijos valstybine siena, istoriniu Mandžiūrijos regionu. Aukštupio slėnis siauras, už Zėjos žiočių – išsiplečia. Kertant kalnus slėnis vėl susiaurėja. Už Chabarovsko Amūras pasuka į šiaurės rytus ir teka per Rusiją, sudaro platų, pelkėtą slėnį, skaidosi į protakas. Įteka į Ochotsko jūrą, Amūro limaną (Totorių sąsiaurio šiaurinė dalis) priešais Sachalino salą, ties Nikolajevsku prie Amūro.
Amūro tikrasis ilgis yra 2824 km, skaičiuojant nuo Argūnės ištakų – 4444 km. Vandens sistema Kerulenas-Argūnė-Amūras yra 10 pagal ilgį pasaulyje.
Intakai
Didžiausi intakai:
- kairieji: , Zėja, Burėja, , Bira, Tunguska, Amgūnė;
- dešinieji – Sungaris, Usūris.
Hidrologija
Upės vidutinis debitas – 10 900 m³/s, didžiausias (ties Chabarovsku) – 40 000 m³/s (vasaros poplūdžių metu), minimalus – 345 m³/s. Dėl nesniegingų žiemų pavasario potvyniai nedideli, bet smarkiai ištvinta vasaros liūčių metu. Per parą upė nuneša 41 tūkst. tonų nešmenų. Aukštupyje upė būna užšalusi nuo lapkričio pradžios iki gegužės pradžios, žemupyje – nuo lapkričio pabaigos iki balandžio pabaigos.
Reikšmė
Amūro baseinas nuo seno buvo gyvenamas tautų, mongolų, nivchių, kurias kinai vadino „laukiniais “. XIII–XIV a. upės pakrantėje pradėti kurti kinų postai. XVII a. dėl regiono kontrolės ėmė varžytis Rusija ir Kinija, o XIX a. šių valstybių siena nuvesta Amūro upe (). Nikolajus Muravjovas-Amurskis vadovavo ekspedicijai palei Amūrą.
Amūre vykdoma pramoninė žvejyba (ketos, gorbušos, plačiakakčiai, daūriniai eršketai ir kt.). Upė yra svarbi laivybinė arterija (laivuojama per visą savo ilgį). Prie Amūro įsikūrę miestai: , , , , (Kinija), Blagoveščenskas, Chabarovskas, Amurskas, Komsomolskas prie Amūro, .
Pavadinimai
Kinai upę seniau vadino kin. 黑河, pinyin: hēi hé „juodąja upe“, o vėliau – Hēilóng Jiāng „juodojo drakono upe“. Mongoliškas pavadinimas Амур Хара-Мурэн reiškia „juoda plati upė“, o mandžiūrų Sahalijan Ula – taip pat „juodoji upė“. Rusiškas pavadinimas Amūras pateko per tungusų-mandžiūrų kalbų žodžius амар, дамур, reiškiančius „didelė upė“.
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 26
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Amūras (upė), Kas yra Amūras (upė)? Ką reiškia Amūras (upė)?
Kitos reiksmes Amuras AmurasAmuras ChabarovskeIlgis 2824 kmBaseino plotas 1 855 000 km Vidutinis debitas 10 900 m sIstakos Silka ArguneZiotys Ochotsko jura Totoriu sasiauris Salys Kinija RusijaVikiteka Amuras Amuras rus Amur kin 黑龙江 pinyin Heilong Jiang Juodojo drakono upe mong Hara Muren mandziuru k Sahalijan Ula Juodoji upe upe Azijoje Tolimuosiuose Rytuose viena is desimties ilgiausiu pasaulio upiu TekmeUpes istakos yra siaures rytu Mongolijoje Ononas ir Ingoda sudaro Silka o Kerulenas po liuciu pasiekia Argune Silka ir Argune teka Rusijos Uzbaikales krastu Sios upes susilieja į pietrycius nuo ir sudaro Amura Si upe toliau teka rytu pietryciu kryptimi Rusijos Kinijos valstybine siena istoriniu Mandziurijos regionu Aukstupio slenis siauras uz Zejos ziociu issiplecia Kertant kalnus slenis vel susiaureja Uz Chabarovsko Amuras pasuka į siaures rytus ir teka per Rusija sudaro platu pelketa slenį skaidosi į protakas Įteka į Ochotsko jura Amuro limana Totoriu sasiaurio siaurine dalis priesais Sachalino sala ties Nikolajevsku prie Amuro Amuro tikrasis ilgis yra 2824 km skaiciuojant nuo Argunes istaku 4444 km Vandens sistema Kerulenas Argune Amuras yra 10 pagal ilgį pasaulyje IntakaiDidziausi intakai kairieji Zeja Bureja Bira Tunguska Amgune desinieji Sungaris Usuris Amuro baseinasHidrologijaUpes vidutinis debitas 10 900 m s didziausias ties Chabarovsku 40 000 m s vasaros popludziu metu minimalus 345 m s Del nesniegingu ziemu pavasario potvyniai nedideli bet smarkiai istvinta vasaros liuciu metu Per para upe nunesa 41 tukst tonu nesmenu Aukstupyje upe buna uzsalusi nuo lapkricio pradzios iki geguzes pradzios zemupyje nuo lapkricio pabaigos iki balandzio pabaigos ReiksmeAmuro baseinas nuo seno buvo gyvenamas tautu mongolu nivchiu kurias kinai vadino laukiniais XIII XIV a upes pakranteje pradeti kurti kinu postai XVII a del regiono kontroles eme varzytis Rusija ir Kinija o XIX a siu valstybiu siena nuvesta Amuro upe Nikolajus Muravjovas Amurskis vadovavo ekspedicijai palei Amura Amure vykdoma pramonine zvejyba ketos gorbusos placiakakciai dauriniai ersketai ir kt Upe yra svarbi laivybine arterija laivuojama per visa savo ilgį Prie Amuro įsikure miestai Kinija Blagovescenskas Chabarovskas Amurskas Komsomolskas prie Amuro PavadinimaiKinai upe seniau vadino kin 黑河 pinyin hei he juodaja upe o veliau Heilong Jiang juodojo drakono upe Mongoliskas pavadinimas Amur Hara Muren reiskia juoda plati upe o mandziuru Sahalijan Ula taip pat juodoji upe Rusiskas pavadinimas Amuras pateko per tungusu mandziuru kalbu zodzius amar damur reiskiancius didele upe SaltiniaiGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 26