Gobio dykumaŠalis Mongolija KinijaSusideda iš Alašanas Gurbantiungiutas Tipas mišri yra akmeningųjų skaldingųjų drusking
Gobio dykuma

Gobio dykuma | |
---|---|
Šalis: | Mongolija, Kinija |
Susideda iš: | , , Alašanas, Gurbantiungiutas, |
Tipas: | mišri: yra akmeningųjų, skaldingųjų, druskingujų dalių. |
Plotas: | 1,3 mln. km² |
Gobio dykuma (mong. Говь, kin. 戈壁, pinyin: gē bì) – didelė dykuma pietiniame Mongolijos ir šiauriniame Kinijos regionuose. 2014 m. buvo rašoma jog dykumos plotas yra 2.3 mln. km². Po Sacharos tai antroji pagal dydį pasaulio dykuma.
Per metus Gobyje vidutiniškai iškrenta 10–250 mm kritulių. Kritulių kiekis vakarinėje dykumos dalyje mažesnis ir būna tik 10 mm per metus, o rytuose siekia iki 250 mm. Kritulių daugiausia būna vasarą. Gobio dykuma yra labai akmenuota, joje mažai smėlingų plotų. Šioje dykumoje dar galima pamatyti laukinių asilų.
Gobio dykumoje rasta daug paleontologijos mokslui svarbių fosilijų, įskaitant ir dinozaurų fosilijas.
Geografija
Gobio dykuma apima didžiają dalį Mongolijos plynaukštės. Ji yra išsidėsčiusi pietinėje ir rytinėje Mongolijos dalyje, o Kinijoje užima vakarinę Vidinės Mongolijos dalį, Gansu provincijos šiaurės rytinį pakraštį bei Sindziango provincijos šiaurinę dalį.
Vakaruose dykuma pereina į Kazachų stepę, o pietvakariuose - į Taklamakano dykumų sistemą. Šiaurėje ją uždaro Altajaus kalnai ir Mongolijos stepės (Selengos baseinas bei Amūro baseinas), o rytuose - . Į pietus nuo dykumos yra Hesi koridorius ir Tibeto plynaukštė. Ryčiau plyti Šiaurės Kinijos lyguma, nuo kurios dykumą istoriškai skiria Didžioji Kinijos siena.
Dykuma nėra vieninga. Pagrindinės jos išskiriamos dalys yra , , Alašanas, Gurbantiungiutas, ir .
Pavadinimas
„Gobio“ pavadinimas yra dvireikšmis, nes Kinijoje ir Mongolijoje šis žodis vartojamas ne konkrečiai teritorijai apibrėžti, o kaip bendrinis uolėtos centrinės Azijos dykumos, kaip landšafto formos, apibūdinimas. Smėlėtos dykumos kiniškai vadinamos „šamo“, iš čia kilęs ir kitas Gobio dykumos pavadinimas (Šamo).
Kiniškai regionas dar vadinamas han-hai („išdžiūvęs ežeras“).
Išsaugojimas, ekologija
Dykumoje ir aplink ją esančiose žemėse gyvena daug gyvūnų, tokių kaip ir . Atklysta ir snieginiai leopardai, rudosios meškos ir vilkai. Dykumoje taip pat auga prie sausros adaptavęsi krūmai ir žolė.
Teritorija yra jautri per ją važinėjančioms transporto priemonėms ir čia besiganančioms naminių gyvulių bandoms (žmogaus poveikis akivaizdesnis rytinėje Gobio dykumos dalyje, kur daugiau lietaus ir dėl to auginama daugiau gyvulių). Mongolijoje žolynai buvo nuėsti ožkų, kurias klajokliai piemenys augina kaip šaltinį. Gyvulių privatizavimas ir urbanistinės ekonomikos sugriuvimas paskatino žmones grįžti prie senovinio kaimiško gyvenimo būdo; dėl to Gobio dykumoje labai padaugėjo klajoklių piemenų ir gyvulių.
Šaltiniai
- Sternberg, Troy; Rueff, Henri; Middleton, Nick (2015-01-26). „Contraction of the Gobi Desert, 2000–2012“. Remote Sensing (anglų). 7 (2): 1346–1358. Bibcode:2015RemS....7.1346S. doi:10.3390/rs70201346. ISSN 2072-4292.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gobio dykuma, Kas yra Gobio dykuma? Ką reiškia Gobio dykuma?
Gobio dykumaSalis Mongolija KinijaSusideda is Alasanas Gurbantiungiutas Tipas misri yra akmeninguju skaldinguju druskinguju daliu Plotas 1 3 mln km Gobio dykuma mong Gov kin 戈壁 pinyin ge bi didele dykuma pietiniame Mongolijos ir siauriniame Kinijos regionuose 2014 m buvo rasoma jog dykumos plotas yra 2 3 mln km Po Sacharos tai antroji pagal dydį pasaulio dykuma Per metus Gobyje vidutiniskai iskrenta 10 250 mm krituliu Krituliu kiekis vakarineje dykumos dalyje mazesnis ir buna tik 10 mm per metus o rytuose siekia iki 250 mm Krituliu daugiausia buna vasara Gobio dykuma yra labai akmenuota joje mazai smelingu plotu Sioje dykumoje dar galima pamatyti laukiniu asilu Gobio dykumoje rasta daug paleontologijos mokslui svarbiu fosiliju įskaitant ir dinozauru fosilijas GeografijaGobio dykuma apima didziaja dalį Mongolijos plynaukstes Ji yra issidesciusi pietineje ir rytineje Mongolijos dalyje o Kinijoje uzima vakarine Vidines Mongolijos dalį Gansu provincijos siaures rytinį pakrastį bei Sindziango provincijos siaurine dalį Vakaruose dykuma pereina į Kazachu stepe o pietvakariuose į Taklamakano dykumu sistema Siaureje ja uzdaro Altajaus kalnai ir Mongolijos stepes Selengos baseinas bei Amuro baseinas o rytuose Į pietus nuo dykumos yra Hesi koridorius ir Tibeto plynaukste Ryciau plyti Siaures Kinijos lyguma nuo kurios dykuma istoriskai skiria Didzioji Kinijos siena Dykuma nera vieninga Pagrindines jos isskiriamos dalys yra Alasanas Gurbantiungiutas ir PavadinimasGobio dykuma Kinijoje Gobio pavadinimas yra dvireiksmis nes Kinijoje ir Mongolijoje sis zodis vartojamas ne konkreciai teritorijai apibrezti o kaip bendrinis uoletos centrines Azijos dykumos kaip landsafto formos apibudinimas Smeletos dykumos kiniskai vadinamos samo is cia kiles ir kitas Gobio dykumos pavadinimas Samo Kiniskai regionas dar vadinamas han hai isdziuves ezeras Issaugojimas ekologijaDykumoje ir aplink ja esanciose zemese gyvena daug gyvunu tokiu kaip ir Atklysta ir snieginiai leopardai rudosios meskos ir vilkai Dykumoje taip pat auga prie sausros adaptavesi krumai ir zole Gobio dykuma Mongolijoje Teritorija yra jautri per ja vazinejancioms transporto priemonems ir cia besiganancioms naminiu gyvuliu bandoms zmogaus poveikis akivaizdesnis rytineje Gobio dykumos dalyje kur daugiau lietaus ir del to auginama daugiau gyvuliu Mongolijoje zolynai buvo nuesti ozku kurias klajokliai piemenys augina kaip saltinį Gyvuliu privatizavimas ir urbanistines ekonomikos sugriuvimas paskatino zmones grįzti prie senovinio kaimisko gyvenimo budo del to Gobio dykumoje labai padaugejo klajokliu piemenu ir gyvuliu Vikiteka Gobio dykuma vaizdine ir garsine medziagaSaltiniaiSternberg Troy Rueff Henri Middleton Nick 2015 01 26 Contraction of the Gobi Desert 2000 2012 Remote Sensing anglu 7 2 1346 1358 Bibcode 2015RemS 7 1346S doi 10 3390 rs70201346 ISSN 2072 4292