Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
10 š pl 114 r ilg 10 š pl 114 r ilg 10 114 Spratlio salų žemėlapisDidžiausia salyne Taipingo sala administruojama Taivan
Spratlio salos
10° š. pl. 114° r. ilg. / 10°š. pl. 114°r. ilg.
Spratlio salos (angl. Spratly Islands) – apie 100 smulkių salelių ir rifų grupė Pietų Kinijos jūros pietrytinėje dalyje, išsidėsčiusių maždaug 240 000 km² plote. Bendras sausumos plotas skirtingų šaltinių įvardijamas skirtingai tarp 2–12 km², nes gali žymiai skirtis esant potvyniams ir atoslūgiams. Aukštis iki 5 m.
Į visas ar dalį salų pretenzijas yra pareiškusios visa eilė valstybių: Kinijos Liaudies Respublika, Taivanas, Filipinai, Vietnamas, Malaizija, Brunėjus. Nors Spratlio salos viso labo vos virš jūros paviršiaus iškilusios uolos ir rifai, dauguma netinkami gyvenimui, tačiau aplinkiniai vandenys gausūs žuvies, o jūros dugne rasta naftos ir gamtinių dujų telkinių.
Teritoriniai konfliktai
Susipriešinimas dėl Spratlio salų išryškėjo po Antrojo pasaulinio karo, kai 1946 m. Filipinai atgavo nepriklausomybę nuo JAV. Naujoji valdžia, apeliuodama į tai, kad Spratlio salomis karo metu pasinaudojo Japonija rengdama invaziją į Filipinus, išskyrė salyną kaip strategiškai svarbią teritoriją, galinčią sustiprinti valstybės saugumą. Tuo metu Kinijos valdžia jau buvo pareiškusi, kad Spratlio salos priklauso jai, o po 1949 m. kontrolę aktyviai siekė išlaikyti Taivanas. Pirmi tiesioginiai susidūrimai tarp abiejų pusių įvyko 1956 m. spalio 1 d., kai salyne įvyko Filipinų ir Taivano kariniai laivų priešprieša. Kovinių veiksmų buvo išvengta, tačiau Filipinų pusė galiausiai turėjo pripažinti Taivano pranašumą.
Pietų Kinijos jūroje aptikti naftos ištekliai paskatino aktyvesnius valstybių veiksmus perimti salų bei aplinkinių jūros teritorijų kontrolę. 1970 m. į naftos žvalgymą Spratlio salyne įsitraukė Filipinai, o po metų prezidento Markoso iniciatyva Filipinų kariuomenei pavyko taikiai perimti trijų salyno salų kontrolę, tačiau į kitas išsilaipinti neleido Taivano laivynas. 1973 m. siekdamas vystyti naftos gavybą, į Spratlio salas kariuomenę pasiuntė ir Pietų Vietnamas, sėkmingai užimdamas dešimt salų ir sukeldamas Taipėjaus bei Manilos pasipiktinimą.
Prie Spratlio salų pasidalinimo 1983 m. birželio mėn. prisijungė Malaizija, okupuodama kelis rifus. 1987 m. balandžio mėn. Kinija į Spratlio salyną pasiuntė mokslininkų grupę ieškoti vietos meteorologiniai stočiai įkurti, o po mėnesio prie jų prisijungė karinis laivynas, kuris išsilaipino Ugninio kryžiaus rife. Vos virš vandens kyšantis sausumos gabaliukas, kuris lig tol kitų valstybių buvo laikomas mažaverčiu, buvo paskelbtas kaip priklausantis Kinijai. Per ateinančius metus kinų inžinieriai sugebėjo pylimų pagalba suformuoti didesnį sausumos plotą ir įrengti bazę. 1988 m. pradžioje Kinija užėmė dar penkis Spratlio vakarinėje dalyje esančius rifus, dėl kurių įvyko nedideli susirėmimai tarp Kinijos ir Vietnamo laivynų, pasibaigusių kinų pergale.
1995 m. pradžioje filipiniečiai žvejai aptiko ant rytinėje Spratlio salyno dalyje esančių rifų pastatytus bunkerius, kuriuos prižiūrėjo Kinijos laivynas. Tai sukėlė Filipinų, Malaizijos, Brunėjaus ir Indonezijos nepasitenkinimą vienpusiais Kinijos veiksmais, tačiau nei viena valstybė nenorėjo veltis į konfliktą ir išreiškė tik žodinį protestą bei iniciavo Pietryčių Azijos šalių susivienijimo ASEAN bendrą pareiškimą. Kinija atsisakė siekti sprendimo daugiašaliu formatu ir vietoje to pradėjo dvišales derybas su Filipinais, kuriomis jokio žymesnio rezultato nebuvo pasiekta. Reaguodami į Kinijos elgesį, Malaizija, Indonezija ir Brunėjus 1996 m. vasarą prie šiaurinių Borneo salos krantų surengė bendras karines pratybas.
Šaltiniai
- Leonard, T. M. (2006). Encyclopedia of the Developing World. Routledge, p. 1241
- Baker, J. C., & Wiencek, D. G. (2002). Cooperative Monitoring in the South China Sea. Praeger, p. 35
- Bateman, S., & Emmers, R. (2008). Security and International Politics in the South China Sea. Taylor & Francis, p. 9
- Sheppard, C. (2018). World Seas: An Environmental Evaluation. Elsevier Science, p. 586.
- McColl, R. W. (2014). Encyclopedia of World Geography, Volume 1. Infobase Publishing, p. 854
- Hayton, B. (2014). The South China Sea. Yale University Press, p. 64–68
- Hayton, B. (2014). The South China Sea. Yale University Press, p. 70–78
- Hayton, B. (2014). The South China Sea. Yale University Press, p. 81–84
- Hayton, B. (2014). The South China Sea. Yale University Press, p. 85–89
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Spratlio salos, Kas yra Spratlio salos? Ką reiškia Spratlio salos?
10 s pl 114 r ilg 10 s pl 114 r ilg 10 114 Spratlio salu zemelapisDidziausia salyne Taipingo sala administruojama Taivano Spratlio salos angl Spratly Islands apie 100 smulkiu saleliu ir rifu grupe Pietu Kinijos juros pietrytineje dalyje issidesciusiu mazdaug 240 000 km plote Bendras sausumos plotas skirtingu saltiniu įvardijamas skirtingai tarp 2 12 km nes gali zymiai skirtis esant potvyniams ir atoslugiams Aukstis iki 5 m Į visas ar dalį salu pretenzijas yra pareiskusios visa eile valstybiu Kinijos Liaudies Respublika Taivanas Filipinai Vietnamas Malaizija Brunejus Nors Spratlio salos viso labo vos virs juros pavirsiaus iskilusios uolos ir rifai dauguma netinkami gyvenimui taciau aplinkiniai vandenys gausus zuvies o juros dugne rasta naftos ir gamtiniu duju telkiniu Teritoriniai konfliktaiSusipriesinimas del Spratlio salu isryskejo po Antrojo pasaulinio karo kai 1946 m Filipinai atgavo nepriklausomybe nuo JAV Naujoji valdzia apeliuodama į tai kad Spratlio salomis karo metu pasinaudojo Japonija rengdama invazija į Filipinus isskyre salyna kaip strategiskai svarbia teritorija galincia sustiprinti valstybes sauguma Tuo metu Kinijos valdzia jau buvo pareiskusi kad Spratlio salos priklauso jai o po 1949 m kontrole aktyviai sieke islaikyti Taivanas Pirmi tiesioginiai susidurimai tarp abieju pusiu įvyko 1956 m spalio 1 d kai salyne įvyko Filipinu ir Taivano kariniai laivu priespriesa Koviniu veiksmu buvo isvengta taciau Filipinu puse galiausiai turejo pripazinti Taivano pranasuma Pietu Kinijos juroje aptikti naftos istekliai paskatino aktyvesnius valstybiu veiksmus perimti salu bei aplinkiniu juros teritoriju kontrole 1970 m į naftos zvalgyma Spratlio salyne įsitrauke Filipinai o po metu prezidento Markoso iniciatyva Filipinu kariuomenei pavyko taikiai perimti triju salyno salu kontrole taciau į kitas issilaipinti neleido Taivano laivynas 1973 m siekdamas vystyti naftos gavyba į Spratlio salas kariuomene pasiunte ir Pietu Vietnamas sekmingai uzimdamas desimt salu ir sukeldamas Taipejaus bei Manilos pasipiktinima Prie Spratlio salu pasidalinimo 1983 m birzelio men prisijunge Malaizija okupuodama kelis rifus 1987 m balandzio men Kinija į Spratlio salyna pasiunte mokslininku grupe ieskoti vietos meteorologiniai stociai įkurti o po menesio prie ju prisijunge karinis laivynas kuris issilaipino Ugninio kryziaus rife Vos virs vandens kysantis sausumos gabaliukas kuris lig tol kitu valstybiu buvo laikomas mazaverciu buvo paskelbtas kaip priklausantis Kinijai Per ateinancius metus kinu inzinieriai sugebejo pylimu pagalba suformuoti didesnį sausumos plota ir įrengti baze 1988 m pradzioje Kinija uzeme dar penkis Spratlio vakarineje dalyje esancius rifus del kuriu įvyko nedideli susiremimai tarp Kinijos ir Vietnamo laivynu pasibaigusiu kinu pergale 1995 m pradzioje filipinieciai zvejai aptiko ant rytineje Spratlio salyno dalyje esanciu rifu pastatytus bunkerius kuriuos priziurejo Kinijos laivynas Tai sukele Filipinu Malaizijos Brunejaus ir Indonezijos nepasitenkinima vienpusiais Kinijos veiksmais taciau nei viena valstybe nenorejo veltis į konflikta ir isreiske tik zodinį protesta bei iniciavo Pietryciu Azijos saliu susivienijimo ASEAN bendra pareiskima Kinija atsisake siekti sprendimo daugiasaliu formatu ir vietoje to pradejo dvisales derybas su Filipinais kuriomis jokio zymesnio rezultato nebuvo pasiekta Reaguodami į Kinijos elgesį Malaizija Indonezija ir Brunejus 1996 m vasara prie siauriniu Borneo salos krantu surenge bendras karines pratybas SaltiniaiLeonard T M 2006 Encyclopedia of the Developing World Routledge p 1241 Baker J C amp Wiencek D G 2002 Cooperative Monitoring in the South China Sea Praeger p 35 Bateman S amp Emmers R 2008 Security and International Politics in the South China Sea Taylor amp Francis p 9 Sheppard C 2018 World Seas An Environmental Evaluation Elsevier Science p 586 McColl R W 2014 Encyclopedia of World Geography Volume 1 Infobase Publishing p 854 Hayton B 2014 The South China Sea Yale University Press p 64 68 Hayton B 2014 The South China Sea Yale University Press p 70 78 Hayton B 2014 The South China Sea Yale University Press p 81 84 Hayton B 2014 The South China Sea Yale University Press p 85 89