Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Kinijos ekonomika
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Kinijos Liaudies Respublikos ekonomika | |
| Valiuta | Juanis |
|---|---|
| Fiskaliniai metai | sausio 1 d. – gruodžio 30 d. |
| Prekybos partneriai | PPO, APEC. |
| Statistiniai duomenys | |
| BVP | $11,4 trln. (2016 m.) |
| BVP augimas | 6,7% (2016 m.) 6,6% (2018 m.) |
| BVP gyventojui | $8,260 (2016 m.) |
| BVP pagal ūkio sektorius | pramonė: (46,8%) paslaugos: (43,6%) žemės ūkis: (9,6%) |
| Infliacija | 1,4% (2015 m.) |
| Darbo jėga | 807 mln. (2015 m.) |
| Darbo jėgos pasiskirstymas pagal ūkio sektorius | žemės ūkis: (29,5%) pramonė: (29,9%) paslaugos: (40,6%) |
| Bedarbystė | 4,05% (2015 m.) |
| Užsienio prekyba | |
| Eksporto pajamos | $2,3 trln. (2015 m.) |
| Pagrindiniai eksporto partneriai | JAV: 16,9%, Honkongas: 15,5%, Japonija: 6,4%, Pietų Korėja: 4,3%, (2014 m.) |
| Importo pajamos | 1.7 trln.$(2015 m.) |
| Pagrindiniai importo partneriai | Japonija: 12,27%, Honkongas: 10,06%, Pietų Korėja: 9,04%, JAV: 7,66%, Taivanas: 6,84%, Vokietija: 5,54% (2009 m.) |
| Tiesioginės užsienio investicijos | $100 mlrd. (2010 m.) |
| Bendroji skola užsieniui | $406,6 mlrd. (2010 m.) |
| Valstybės išlaidos | |
| Valstybės įsiskolinimas | 16,7% BVP dalies 2015 metais. |
| Tiesioginės įplaukos | $1,149 trln. (2010 m.) |
| Tiesioginės išlaidos | $1,27 trln. (2010 m.) |
| Rezervo fondas | $3,3 trln. (2015 m.) |
Kinijos Liaudies Respublikos ekonomika yra antra didžiausia pasaulyje po JAV ekonomikos pagal GDP ir Pirma pagal PPP. Be to Kinijos ekonomika yra ir sparčiausiai auganti stambių ekonomikų tarpe. Per pastaruosius 30 metų šios ekonomikos BVP vidutinis prieaugis buvo 10% procentų. Kinija taip pat yra ir stambiausia prekių eksportuotoja bei antra didžiausia importuotoja pasauliniu mastu.
Ekonomikos bruožai
Nors Kinija oficialiai skelbia kurianti socialistinę rinkos ekonomiką, tačiau faktiškai ekonomika remiasi rinka, o per pastaruosius tris dešimtmečius didžioji dalis valstybinių įmonių buvo privatizuotos.
Nuo 1978 m. Kinijos ekonomika iš komandinės (sovietinio modelio), pradėta perorientuoti į rinkos ekonomiką. Nepaisant to, kad Kiniją oficialiai valdo komunistinis režimas, vis didesnę įtaką ekonomikai daro nevyriausybinės organizacijos, bei atskiri šalies piliečiai. Valdžia persiorientavo į sistemą, kurioje vyrauja privatūs namų ūkiai, žemės sklypai, fabrikai, vietoje anksčiau buvusios kolektyvizacijos, suteikė daugiau galių vietiniams valdininkams ir įmonių vadovams pramonėje, sudarė tinkamas sąlygas plėtoti smulkųjį ir vidutinįjį verslą, padarė šalies ekonomiką atvirą prekybai bei užsienio investicijoms. To rezultatas buvo tas, kad Kinijos ekonomika nuo 1978 m. iki 2005 m. išaugo keturis kartus. Skaičiuojant pagal realųjį BVP, Kinija yra antra pagal dydį ekonomika pasaulyje po JAV, nepaisant to, BVP, tenkantis vienam gyventojui, šiuo metu dar yra palyginti mažas (€4480).
Žemės ūkis ir pramonė geriausiai išplėtoti teritorijose, esančiose arčiausiai Honkongo bei tarp Taivano ir Šanchajaus, kuriose sutelkta daugiausiai užsienio investicijų. Kinijos ekonomika yra tarpinio tipo – tarp socialistinės ir rinkos ekonomikos, todėl susiduria su daugeliu problemų: nuo biurokratijos, kurią sukelia socializmas, iki nedarbo, kurio priežastis – rinkos ekonomika. Vyriausybė turi kovoti su nedarbu, kurį sukelia valstybinės bendrovės, atleidinėdamos milijonus darbininkų; sumažinti korupcijos ir kitokių ekonominių nusikaltimų lygį, ir išlaikyti didžiules valstybines įmones, remiamas subsidijomis.
Nuo 1990 stiprėja ne pelno siekiančių organizacijų veikla – jų skaičius 1980 m. buvo 0, 1999 m. – 6000, 2005 m. – 150000 (pagal Kinijos Liaudies Respublikos socialinių reikalų ministeriją). Jų pagrindinė veikla koncentruojasi į skurdo mažinimą (smulkių ūkių mikrofinansavimas), taip pat pradinio švietimo bei gydymo įstaigų kūrimą – taip siekiant sukurti efektyviau veikiančią socialinę-ekonominę sistemą, galinčią išsilaikyti ir nešti papildomą naudą. Nepaisant to, kad finansavimas teikiamas (2004 m. – apie 60 000 000 JAV dolerių iš tarptautinių organizacijų), dėl kvalifikacijos trūkumo stinga efektyvumo panaudojant gautas lėšas. Problemas kelia ir itin greitas Kinijos augimas, bei spartūs ekonominiai pokyčiai.
| | | | | | | | | | | Indonezija | | | Izraelis | Japonija | | | | | | | Kinija | | | | Libanas | | | | Mianmaras | | | Omanas | | Pietų Korėja | | | | | | Šiaurės Korėja | | Tadžikija | | | | Turkmėnija | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kinijos ekonomika, Kas yra Kinijos ekonomika? Ką reiškia Kinijos ekonomika?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikaValiutaJuanisFiskaliniai metaisausio 1 d gruodzio 30 d Prekybos partneriaiPPO APEC Statistiniai duomenysBVP 11 4 trln 2016 m BVP augimas6 7 2016 m 6 6 2018 m BVP gyventojui 8 260 2016 m BVP pagal ukio sektoriuspramone 46 8 paslaugos 43 6 zemes ukis 9 6 Infliacija1 4 2015 m Darbo jega807 mln 2015 m Darbo jegos pasiskirstymas pagal ukio sektoriuszemes ukis 29 5 pramone 29 9 paslaugos 40 6 Bedarbyste4 05 2015 m Uzsienio prekybaEksporto pajamos 2 3 trln 2015 m Pagrindiniai eksporto partneriaiJAV 16 9 Honkongas 15 5 Japonija 6 4 Pietu Koreja 4 3 2014 m Importo pajamos1 7 trln 2015 m Pagrindiniai importo partneriaiJaponija 12 27 Honkongas 10 06 Pietu Koreja 9 04 JAV 7 66 Taivanas 6 84 Vokietija 5 54 2009 m Tiesiogines uzsienio investicijos 100 mlrd 2010 m Bendroji skola uzsieniui 406 6 mlrd 2010 m Valstybes islaidosValstybes įsiskolinimas16 7 BVP dalies 2015 metais Tiesiogines įplaukos 1 149 trln 2010 m Tiesiogines islaidos 1 27 trln 2010 m Rezervo fondas 3 3 trln 2015 m Infolentele ziureti redaguoti Kinijos Liaudies Respublikos ekonomika yra antra didziausia pasaulyje po JAV ekonomikos pagal GDP ir Pirma pagal PPP Be to Kinijos ekonomika yra ir sparciausiai auganti stambiu ekonomiku tarpe Per pastaruosius 30 metu sios ekonomikos BVP vidutinis prieaugis buvo 10 procentu Kinija taip pat yra ir stambiausia prekiu eksportuotoja bei antra didziausia importuotoja pasauliniu mastu Ekonomikos bruozaiNors Kinija oficialiai skelbia kurianti socialistine rinkos ekonomika taciau faktiskai ekonomika remiasi rinka o per pastaruosius tris desimtmecius didzioji dalis valstybiniu įmoniu buvo privatizuotos Nuo 1978 m Kinijos ekonomika is komandines sovietinio modelio pradeta perorientuoti į rinkos ekonomika Nepaisant to kad Kinija oficialiai valdo komunistinis rezimas vis didesne įtaka ekonomikai daro nevyriausybines organizacijos bei atskiri salies pilieciai Valdzia persiorientavo į sistema kurioje vyrauja privatus namu ukiai zemes sklypai fabrikai vietoje anksciau buvusios kolektyvizacijos suteike daugiau galiu vietiniams valdininkams ir įmoniu vadovams pramoneje sudare tinkamas salygas pletoti smulkujį ir vidutinįjį versla padare salies ekonomika atvira prekybai bei uzsienio investicijoms To rezultatas buvo tas kad Kinijos ekonomika nuo 1978 m iki 2005 m isaugo keturis kartus Skaiciuojant pagal realujį BVP Kinija yra antra pagal dydį ekonomika pasaulyje po JAV nepaisant to BVP tenkantis vienam gyventojui siuo metu dar yra palyginti mazas 4480 Zemes ukis ir pramone geriausiai ispletoti teritorijose esanciose arciausiai Honkongo bei tarp Taivano ir Sanchajaus kuriose sutelkta daugiausiai uzsienio investiciju Kinijos ekonomika yra tarpinio tipo tarp socialistines ir rinkos ekonomikos todel susiduria su daugeliu problemu nuo biurokratijos kuria sukelia socializmas iki nedarbo kurio priezastis rinkos ekonomika Vyriausybe turi kovoti su nedarbu kurį sukelia valstybines bendroves atleidinedamos milijonus darbininku sumazinti korupcijos ir kitokiu ekonominiu nusikaltimu lygį ir islaikyti didziules valstybines įmones remiamas subsidijomis Nuo 1990 stipreja ne pelno siekianciu organizaciju veikla ju skaicius 1980 m buvo 0 1999 m 6000 2005 m 150000 pagal Kinijos Liaudies Respublikos socialiniu reikalu ministerija Ju pagrindine veikla koncentruojasi į skurdo mazinima smulkiu ukiu mikrofinansavimas taip pat pradinio svietimo bei gydymo įstaigu kurima taip siekiant sukurti efektyviau veikiancia socialine ekonomine sistema galincia issilaikyti ir nesti papildoma nauda Nepaisant to kad finansavimas teikiamas 2004 m apie 60 000 000 JAV doleriu is tarptautiniu organizaciju del kvalifikacijos trukumo stinga efektyvumo panaudojant gautas lesas Problemas kelia ir itin greitas Kinijos augimas bei spartus ekonominiai pokyciai v r Indonezija Izraelis Japonija Kinija Libanas Mianmaras Omanas Pietu Koreja Siaures Koreja Tadzikija Turkmenija