Kinijos Liaudies Respublikos istorija prasidėjo 1949 m spalio 1 d kai Mao Dzedunas Tiananmenio aikštėje paskelbė apie Ki
Kinijos Liaudies Respublikos istorija

Kinijos Liaudies Respublikos istorija prasidėjo 1949 m. spalio 1 d., kai Mao Dzedunas Tiananmenio aikštėje paskelbė apie Kinijos Liaudies Respublikos sukūrimą ir tęsiasi iki šių dienų.
Socializmo kūrimas Mao Dzeduno valdymo laikotarpiu (1949–1976)
Ankstyvasis laikotarpis (1949–1957)
Kinijos pilietiniam karui pasibaigus Mao Dzeduno vadovaujamų komunistų pergale prieš Čiang Kaišeko vadovaujamą Guomindaną, kuris pasitraukė į Taivaną, 1949 m. spalio 1 d. Mao paskelbė apie Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimą. Pirmaisiais mėnesiais didžiausias naujosios valdžios dėmesys buvo nukreiptas į infliacijos mažinimą, žemės ūkio produkcijos didinimą ir bendrosios tvarkos užtikrinimą. Taip pat prioritetu buvo laikomas išsilavinusių žmonių palankumo naujajai tvarkai skatinimas.
Naujosios kaimo politikos pagrindą sudarė gana radikali žemės reforma, kuria buvo siekiama užsitikrinti didžiosios dalies Kinijos gyventojų palaikymą. Senoji feodalinė Kinijos žemės valdymo sistema, kai žemė priklausė stambiems žemvaldžiams, buvo pakeista, žemė tolygiau perdalinta ir paskirstyta mažiau turtingiems valstiečiams. Manoma, jog turtingesni žemvaldžiai neteko apie 40 % prieš tai turėtų plotų, o ją gavusiems (apie 60 % visų kaimo gyventojų) teko vidutiniškai nuo 6 iki 20 arų papildomos žemės. Žemės reforma buvo naudinga ir daugumai moterų, kurios įgavo teisę būti žemės savininkėmis.
Tuo tarpu miestuose buvo stengiamąsi išvengti sukilimų prieš naująją tvarką, atgaivinti industriją, skatinti profesinių sąjungų kūrimąsi. Gyventojų palaikymo siekta naudojant propagandą per laikraščius, teatrus, radiją, viešus susibūrimus ir pan. Didesniuose miestuose buvo steigiami komitetai, kurie sprendė politines, saugumo ir švietimo problemas, taip pat kuriamas vietinėmis problemomis (švaros, žmonių sveikatos, bendros tvarkos palaikymu) užsiimantis gatvių komitetų tinklas. Su jų pagalba pradėta kova prieš prostituciją ir opijaus vartojimą.
Nuo pat pradžių Mao siekė įsteigti efektyvią ir visą šalį apimančią valdžios struktūrą. Galia buvo padalinta tarp trijų atšakų: Kinijos komunistų partijos, formalių vietinės valdžios vienetų ir armijos. Komunistų partija stipriai augo ir 1950 m. pabaigoje jai priklausė virš 5,8 mln. žmonių. Jos nariai užėmė svarbiausius postus valdžioje, teismuose, švietimo sistemoje ir armijoje. Regioniniai partijos padaliniai buvo koordinuojami centrinio komiteto.
Mao ypatingai pabrėžė klasių kovą ir vykdė įvairias kampanijas prieš buvusius žemvaldžius ir kapitalistus. 1950 m. pabaigoje buvo sustabdyta užsienio kompanijų veikla ir užsienio investicijos, buvo vykdomos prieš kitų šalių piliečius nukreiptos akcijos, privertusios juos palikti Kiniją. 1951 m. vasarą pradėti reidai prieš galimus vidaus sukilėlius (daugiausiai žmones, kurie pilietinio karo metu palaikė Guomindaną), o tų pačių metų gale ir 1952 m. pradžioje – atitinkamai kampanijos Anti-trys ir Anti-penki (kin. 三反五反, Sān fǎn-Wǔ fǎn). Anti-trys buvo nukreipta prieš Komunistų partijos narius ir biurokratus, o Anti-penki – prieš buržuaziją: verslininkus, stambesnius žemvaldžius.
1950 m. spalį Kinija įsiveržė į Tibetą ir per metus jį visiškai užėmė. Tuo pat metu šalis įsitraukė ir į Korėjos karą, palaikydama Šiaurės Korėjos pusę.
Didysis šuolis
Mao tikėjo, kad socializmas nugalės visas kitas ideologijas ir po Pirmojo penkmečio plano, kuris rėmėsi sovietine centralizuotai kontroliuojamos ekonomikos sistema, 1957 m. nusprendė imtis ambicingo Didžiojo šuolio projekto, kurios dalimi buvo masinė kolektyvizacija. Projektas baigėsi visiška nesėkme, prie prasto ekonomikos planavimo ir administravimo prisidėjus blogiems orams prasidėjo badas, kurio metu mirė virš 20 milijonų kinų. Mao nesėkmė su Didžiuoju šuoliu sumažino jo valdžią vyriausybėje, kurioje administracinius klausimus perėmė Liu Shaoqi ir Den Siaopinas (Deng Xiaoping).
Kultūrinė revoliucija
Siekdamas įtvirtinti socialistinę ideologiją ir atsikratyti „senųjų elementų“, taip pat sustiprinti savo politinę padėtį, Mao 1967 m. pradėjo Kultūrinę revoliuciją. Kampanija persmelkė visus kinų gyvenimo aspektus. Raudonieji sargybiniai terorizavo gyventojus, nes daugybė paprastų piliečių buvo paskelbti kontrrevoliucionieriais. Praktiškai buvo sužlugdytas švietimas ir viešasis transportas. Vykdyti politinių lyderių, įskaitant Liu Shaoqi ir Den Siaopiną, kurie buvo paskelbti palaikančiais kapitalizmą, valymai. Kampanija nepasibaigė iki pat Mao mirties 1976 m.
Mao šalininkai teigia, kad Mao valdymo laikotarpiu buvo įtvirtinta Kinijos vienybė ir suverenitetas, kurį XX a. ji faktiškai buvo praradusi. Taip pat teigiama, kad buvo vystoma infrastruktūra, pramonė, sveikatos apsauga ir švietimas, o tai pakėlė vidutinio kino pragyvenimo lygį.
Mao režimo kritikai teigia, kad Mao administracija ėmėsi kontroliuoti kasdieninį piliečių gyvenimą, o jo Didžiojo šuolio ir Kultūrinės revoliucijos kampanijos kainavo milijonus gyvybių, neigiamai paveikė ekonomiką.
Den Siaopino iškilimas ir ekonominės reformos (1976–1989)
Po Mao mirties dalis Kinijos lyderių pripažino, jog šalis yra itin prastoje ekonominėje ir socialinėje padėtyje. Partijoje prasidėjo kova dėl valdžios tarp Keturių gaujos, ir Den Siaopino. Pastarasis išmanevravo tarp kovojančių grupių ir netrukus tapo vyraujančia Partijos figūra.
Pagrindinis Den Siaopino siekis buvo modernizuoti šalies ekonomiką. Tai atspindėjo jo sukurtas Keturių modernizacijų planas, apimantis žemės ūkį, industriją, technologijas ir armiją. Šis planas 1977 m. rugpjūtį buvo įrašytas į Komunistų partijos, o 1978 m. kovą ir į šalies Konstituciją. Netrukus Kinija užmezgė ekonominius santykius su kitomis šalimis, neprieštaravo užsienio investicijoms. Tai pačiais metais buvo pradėtas požiūrio į Mao politiką bei pačią asmenybę keitimas, atvirai kalbant apie jo padarytas klaidas, siaubingas Kultūrinės revoliucijos pasekmes. Taip buvo stengtasi įteisinti naują politinę kryptį, kuri kai kuriais aspektais prieštaravo anksčiau buvusiai. Nors Den Siaopinas ir siekė pragmatiškiau žiūrėti į ekonomiką, apie demokratiją ir liberalizmą politikoje nebuvo kalbama. Valdžia liko sutelkta Partijos rankose, o tuometinis disidentinis judėjimas, vadovaujamas ir reikalaujantis Penktosios modernizacijos – politinės demokratijos, buvo greitai numalšintas. 1978 m. gruodį Den Siaopinas buvo oficialiai paskelbtas šalies lyderiu.
1978 m. buvo pradėtos JAV ir Kinijos derybos dėl glaudesnių tarpusavio santykių, o kitais metais įvyko pirmasis Den Siaopino oficialus vizitas į šią šalį. Kinija JAV matė kaip sąjungininkę atsvarai prieš Sovietų Sąjungą bei kaip svarbią partnerę, galinčią su savo kapitalu ir technologijomis prisidėti prie šalies modernizacijos. Be to, svarbiu klausimu buvo laikomi Taivano ir JAV santykiai. Abi pusės susitikimu buvo patenkintos ir pradedant 1979 m. Kinijos ir JAV bendradarbiavimas žymiai sustiprėjo.
Pradedant 1979 m. Kinijoje buvo pradėtas aktyvus ekonomikos reformavimas: vykdoma kaimo dekolektyvizacija, iš lėto mažinamas vyriausybės vaidmuo pramonės sektoriuje, steigiamos užsienio investuotojams palankias sąlygas užtikrinančios ekonominės zonos, skatinamas eksportas. Šie pokyčiai buvo sėkmingi ir Kinijos ekonomika pradėjo sparčiai augti. Tuo pat metu buvo susiduriama su aukštos infliacijos, kylančio nedarbo lygio, nusikalstamumo bei korupcijos problemomis.
Dziang Dzemino laikotarpis (1989–2003)
Hu Dzintao vadovavimas (2003-2013)
Šaltiniai
- Jonathan D. Spence. The search for modern China. Norton, 1991. 514–540 psl.
- Constantine Christopher Menges. China: the gathering threat. Nelson Current, 2005. 74-98 psl.
Literatūra
- Jonathan D. Spence. The search for modern China. Norton, 1991.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kinijos Liaudies Respublikos istorija, Kas yra Kinijos Liaudies Respublikos istorija? Ką reiškia Kinijos Liaudies Respublikos istorija?
Kinijos Liaudies Respublikos istorija prasidejo 1949 m spalio 1 d kai Mao Dzedunas Tiananmenio aiksteje paskelbe apie Kinijos Liaudies Respublikos sukurima ir tesiasi iki siu dienu History of ChinaKinijos istorijaLegendiniai valdovaiSia dinastijaSangu dinastijaDzou dinastijaCinu dinastijaHanu dinastijaSesiu dinastiju laikotarpisTrys valstybesVakaru DzinPietu ir siaures dinastijosSui dinastijaTangu dinastija5 dinastijos ir 10 karalysciuSongu dinastijaJuan dinastijaMingu dinastijaCingu dinastijaKinijos RespublikaKinijos Liaudies RespublikaSocializmo kurimas Mao Dzeduno valdymo laikotarpiu 1949 1976 Ankstyvasis laikotarpis 1949 1957 Kinijos pilietiniam karui pasibaigus Mao Dzeduno vadovaujamu komunistu pergale pries Ciang Kaiseko vadovaujama Guomindana kuris pasitrauke į Taivana 1949 m spalio 1 d Mao paskelbe apie Kinijos Liaudies Respublikos įkurima Pirmaisiais menesiais didziausias naujosios valdzios demesys buvo nukreiptas į infliacijos mazinima zemes ukio produkcijos didinima ir bendrosios tvarkos uztikrinima Taip pat prioritetu buvo laikomas issilavinusiu zmoniu palankumo naujajai tvarkai skatinimas Naujosios kaimo politikos pagrinda sudare gana radikali zemes reforma kuria buvo siekiama uzsitikrinti didziosios dalies Kinijos gyventoju palaikyma Senoji feodaline Kinijos zemes valdymo sistema kai zeme priklause stambiems zemvaldziams buvo pakeista zeme tolygiau perdalinta ir paskirstyta maziau turtingiems valstieciams Manoma jog turtingesni zemvaldziai neteko apie 40 pries tai turetu plotu o ja gavusiems apie 60 visu kaimo gyventoju teko vidutiniskai nuo 6 iki 20 aru papildomos zemes Zemes reforma buvo naudinga ir daugumai moteru kurios įgavo teise buti zemes savininkemis Tuo tarpu miestuose buvo stengiamasi isvengti sukilimu pries naujaja tvarka atgaivinti industrija skatinti profesiniu sajungu kurimasi Gyventoju palaikymo siekta naudojant propaganda per laikrascius teatrus radija viesus susiburimus ir pan Didesniuose miestuose buvo steigiami komitetai kurie sprende politines saugumo ir svietimo problemas taip pat kuriamas vietinemis problemomis svaros zmoniu sveikatos bendros tvarkos palaikymu uzsiimantis gatviu komitetu tinklas Su ju pagalba pradeta kova pries prostitucija ir opijaus vartojima Nuo pat pradziu Mao sieke įsteigti efektyvia ir visa salį apimancia valdzios struktura Galia buvo padalinta tarp triju atsaku Kinijos komunistu partijos formaliu vietines valdzios vienetu ir armijos Komunistu partija stipriai augo ir 1950 m pabaigoje jai priklause virs 5 8 mln zmoniu Jos nariai uzeme svarbiausius postus valdzioje teismuose svietimo sistemoje ir armijoje Regioniniai partijos padaliniai buvo koordinuojami centrinio komiteto Mao ypatingai pabreze klasiu kova ir vykde įvairias kampanijas pries buvusius zemvaldzius ir kapitalistus 1950 m pabaigoje buvo sustabdyta uzsienio kompaniju veikla ir uzsienio investicijos buvo vykdomos pries kitu saliu piliecius nukreiptos akcijos privertusios juos palikti Kinija 1951 m vasara pradeti reidai pries galimus vidaus sukilelius daugiausiai zmones kurie pilietinio karo metu palaike Guomindana o tu paciu metu gale ir 1952 m pradzioje atitinkamai kampanijos Anti trys ir Anti penki kin 三反五反 San fǎn Wǔ fǎn Anti trys buvo nukreipta pries Komunistu partijos narius ir biurokratus o Anti penki pries burzuazija verslininkus stambesnius zemvaldzius 1950 m spalį Kinija įsiverze į Tibeta ir per metus jį visiskai uzeme Tuo pat metu salis įsitrauke ir į Korejos kara palaikydama Siaures Korejos puse Didysis suolis Pagrindinis straipsnis Didysis suolis Mao tikejo kad socializmas nugales visas kitas ideologijas ir po Pirmojo penkmecio plano kuris remesi sovietine centralizuotai kontroliuojamos ekonomikos sistema 1957 m nusprende imtis ambicingo Didziojo suolio projekto kurios dalimi buvo masine kolektyvizacija Projektas baigesi visiska nesekme prie prasto ekonomikos planavimo ir administravimo prisidejus blogiems orams prasidejo badas kurio metu mire virs 20 milijonu kinu Mao nesekme su Didziuoju suoliu sumazino jo valdzia vyriausybeje kurioje administracinius klausimus pereme Liu Shaoqi ir Den Siaopinas Deng Xiaoping Kulturine revoliucija Pagrindinis straipsnis Kulturine revoliucija Siekdamas įtvirtinti socialistine ideologija ir atsikratyti senuju elementu taip pat sustiprinti savo politine padetį Mao 1967 m pradejo Kulturine revoliucija Kampanija persmelke visus kinu gyvenimo aspektus Raudonieji sargybiniai terorizavo gyventojus nes daugybe paprastu pilieciu buvo paskelbti kontrrevoliucionieriais Praktiskai buvo suzlugdytas svietimas ir viesasis transportas Vykdyti politiniu lyderiu įskaitant Liu Shaoqi ir Den Siaopina kurie buvo paskelbti palaikanciais kapitalizma valymai Kampanija nepasibaige iki pat Mao mirties 1976 m Mao salininkai teigia kad Mao valdymo laikotarpiu buvo įtvirtinta Kinijos vienybe ir suverenitetas kurį XX a ji faktiskai buvo praradusi Taip pat teigiama kad buvo vystoma infrastruktura pramone sveikatos apsauga ir svietimas o tai pakele vidutinio kino pragyvenimo lygį Mao rezimo kritikai teigia kad Mao administracija emesi kontroliuoti kasdieninį pilieciu gyvenima o jo Didziojo suolio ir Kulturines revoliucijos kampanijos kainavo milijonus gyvybiu neigiamai paveike ekonomika Den Siaopino iskilimas ir ekonomines reformos 1976 1989 Po Mao mirties dalis Kinijos lyderiu pripazino jog salis yra itin prastoje ekonomineje ir socialineje padetyje Partijoje prasidejo kova del valdzios tarp Keturiu gaujos ir Den Siaopino Pastarasis ismanevravo tarp kovojanciu grupiu ir netrukus tapo vyraujancia Partijos figura Den Siaopino ir tuometinio JAV prezidento Dzimio Karterio susitikimas 1979 m Pagrindinis Den Siaopino siekis buvo modernizuoti salies ekonomika Tai atspindejo jo sukurtas Keturiu modernizaciju planas apimantis zemes ukį industrija technologijas ir armija Sis planas 1977 m rugpjutį buvo įrasytas į Komunistu partijos o 1978 m kova ir į salies Konstitucija Netrukus Kinija uzmezge ekonominius santykius su kitomis salimis nepriestaravo uzsienio investicijoms Tai paciais metais buvo pradetas poziurio į Mao politika bei pacia asmenybe keitimas atvirai kalbant apie jo padarytas klaidas siaubingas Kulturines revoliucijos pasekmes Taip buvo stengtasi įteisinti nauja politine kryptį kuri kai kuriais aspektais priestaravo anksciau buvusiai Nors Den Siaopinas ir sieke pragmatiskiau ziureti į ekonomika apie demokratija ir liberalizma politikoje nebuvo kalbama Valdzia liko sutelkta Partijos rankose o tuometinis disidentinis judejimas vadovaujamas ir reikalaujantis Penktosios modernizacijos politines demokratijos buvo greitai numalsintas 1978 m gruodį Den Siaopinas buvo oficialiai paskelbtas salies lyderiu 1978 m buvo pradetos JAV ir Kinijos derybos del glaudesniu tarpusavio santykiu o kitais metais įvyko pirmasis Den Siaopino oficialus vizitas į sia salį Kinija JAV mate kaip sajungininke atsvarai pries Sovietu Sajunga bei kaip svarbia partnere galincia su savo kapitalu ir technologijomis prisideti prie salies modernizacijos Be to svarbiu klausimu buvo laikomi Taivano ir JAV santykiai Abi puses susitikimu buvo patenkintos ir pradedant 1979 m Kinijos ir JAV bendradarbiavimas zymiai sustiprejo Pradedant 1979 m Kinijoje buvo pradetas aktyvus ekonomikos reformavimas vykdoma kaimo dekolektyvizacija is leto mazinamas vyriausybes vaidmuo pramones sektoriuje steigiamos uzsienio investuotojams palankias salygas uztikrinancios ekonomines zonos skatinamas eksportas Sie pokyciai buvo sekmingi ir Kinijos ekonomika pradejo sparciai augti Tuo pat metu buvo susiduriama su aukstos infliacijos kylancio nedarbo lygio nusikalstamumo bei korupcijos problemomis Dziang Dzemino laikotarpis 1989 2003 Hu Dzintao vadovavimas 2003 2013 SaltiniaiJonathan D Spence The search for modern China Norton 1991 514 540 psl Constantine Christopher Menges China the gathering threat Nelson Current 2005 74 98 psl LiteraturaJonathan D Spence The search for modern China Norton 1991 Sis straipsnis apie Kinija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį