Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Džou dinastija kin 周朝 pinyin Zhōu Cháo liet Džou Čao Kinijos dinastija valdžiusi po Šangų ir prieš Činų dinastiją maždau
Džou dinastija
Džou dinastija (kin. 周朝, pinyin: Zhōu Cháo, liet. Džou Čao) – Kinijos dinastija, valdžiusi po Šangų ir prieš Činų dinastiją, maždaug nuo XI amžius pr. m. e. iki 221 m. pr. m. e.
| Kinijos istorija |
| Legendiniai valdovai |
| Sia dinastija |
| Šangų dinastija |
| Džou dinastija |
| Činų dinastija |
| Hanų dinastija |
| Šešių dinastijų laikotarpis |
| Trys valstybės |
| Vakarų Dzin |
| Pietų ir šiaurės dinastijos |
| Sui dinastija |
| Tangų dinastija |
| 5 dinastijos ir 10 karalysčių |
| Songų dinastija |
| Juan dinastija |
| Mingų dinastija |
| Čingų dinastija |
| Kinijos Respublika |
| Kinijos Liaudies Respublika |
Laikotarpis dalinamas į du periodus:
- Vakarų Džou (XI a. – VIII a. pr. m. e.)
- Rytų Džou (771 m. pr. m. e. – 221 m. pr. m. e.)
Rytų Džou savo ruožtu skirstomas į „Pavasarių ir rudenų“ (722 – 465 m. pr. m. e.) bei „Kariaujančių valstybių“ (465 – 221 m. pr. m. e.) laikotarpius.
Bendri bruožai
Džou dinastiją įkūrė Dzi šeima. Jos sostinė buvo Hao, netoli dabartinio Sianio. Džou daug ką perėmė iš Šangų (Inų) kultūros ir išplėtė ją nemažoje teritorijoje į šiaurę nuo Jangdzės upės. 722 m. pr. m. e. sostinė perkelta į Rytus, į Luojangą.
Džou dinastija valdė ilgiau nei bet kuri kita Kinijos istorijoje. Jos valdymo metu Kinijoje imama susiformuoja „Dangaus mandato“ idėja: valdovas („Dangaus sūnus“) valdo gavęs teisę iš Dangaus, tačiau Dangus gali atsiimti mandatą iš valdovo, kuris pasirodo esąs netinkamas. Šioje koncepcijoje Dangus () jau yra aukščiau už Šangų dinastijos aukščiausiąjį protėvį .
Vakaruose ne kartą mėginta Džou politinę sistemą pavadinti „feodaline“, tačiau ji išties buvo kitokia. Ko gero patogiausia jai vartoti kinišką terminą – (pinyin: fengjian). Politinė sistema nebuvo vienoda visu laikotarpiu.
Džou laikotarpiu imta gaminti iš geležies. Intensyviai plėtojama žemdirbystė.
Vakarų Džou
Tiksli Vakarų Džou (kin. 西周, pinyin: Xī Zhōu, liet. Si Džou) pradžios data nežinoma: siūlyti 1122, 1027, kiti metai pr. m. e. Tikriausiai XI a. pr. m. e. buvusi vasalinė Šangų gentis Džou užkariavo Šangų dinastiją. Nukariavimą pradėjo valdovas (pinyin: Wen wang, liet. Venvangas), baigė valdovas (pinyin: Wu wang, liet. Uvangas). Uvangas patikėjo nukariautų teritorijų administravimą nukirsdinto tirono sūnui, tačiau vėliau pastarojo sūnus sukilo, ir teritorijos buvo galutinai pajungtos Džou valdžiai. Uvango brolis, Džou kunigaikštis (pinyin: Zhou gong, liet. ) susiejo Šangų aukščiausiąjį protėvį Šangdi su Džou aukščiausia šventybe – Dangumi. Tai – Dangaus mandato idėjos formavimosi pradžia. Ši idėja ilgai laikė valstybę vieningą, nes atskirų kunigaikštysčių valdovai pripažino sakralią Džou valdovo valdžią ir nedrįsdavo atsiskirti.
Vakarų Džou laikotarpiui būdinga ekspansija, ypač į Rytus. Nors tradicinėje istoriografijoje Džou vaizduojama kaip centralizuota valstybė, iš tiesų ji buvo ne tokia: žemės buvo padalintos į atskiras valdas, kurias valdė Džou valdovų giminaičiai. Valstybėje itin svarbi buvo šeimos kultų hierarchija, kurios viršuje buvo Džou protėvių garbinimas. Ši hierarchija padėjo išlikti ir politinei subordinacijos sistemai.
Atskirų valdų valdymo sistema atkartojo centrinės valdžios valdymo sistemą (analogiški valdininkai, jų pareigos).
Vakarų Džou susiformavo vėlesnės Kinijos valstybės pagrindai. Jau buvo bendra kalba ir bendri ritualai.
Šalia Vakarų Džou egzistavo ir kitų kultūrinių centrų, nors tradicinėje istoriografijoje jie ignoruojami. Tai daugiausia buvo šamanistinės kultūros. Ypač svarbi buvo Ču (pinyin: Chu, liet. Ču) valstybė, kurioje suklestėjo lako bei šilko gamyba. Ten vėliau atsiranda daoizmas.
Vakarų Džou valdovai:
| Asmeninis vardas1 | Pomirtinis vardas² | Valdymo metai³ | Lietuviškai |
|---|---|---|---|
| Ji Chang 姬昌 | Wen wang 文王 | ?-1043 m. pr. m. e. | Dzi Čang; Venvangas |
| Ji Fa 姬發 | Wu wang 武王 | 1046–1043 m. pr. m. e.³ | Dzi Fa; Uvangas |
| Ji Song 姬誦 | Cheng wang 成王 | 1042–1021 m. pr. m. e.³ | Dzi Song; |
| Ji Zhao 姬釗 | Kang wang 康王 | 1020–996 m. pr. m. e.³ | Dzi Džao; |
| Ji Xia 姬瑕 | Zhao wang 昭王 | 995–977 m. pr. m. e.³ | Dzi Sia; |
| Ji Man 姬滿 | Mu wang 穆王 | 976–922 m. pr. m. e.³ | Dzi Man; |
| Ji Yihu 姬繄扈 | Gong wang 共王 | 922–900 m. pr. m. e.³ | Dzi Ihu; |
| Ji Jian 姬囏 | Yi wang 懿王 | 899–892 m. pr. m. e.³ | Dzi Dzian; |
| Ji Pifang 姬辟方 | Xiaowang 孝王 | 891–886 m. pr. m. e.³ | Dzi Pifang; |
| Ji Xie 姬燮 | Yi wang 夷王 | 885–878 m. pr. m. e.³ | Dzi Sie; |
| Ji Hu 姬胡 | Li wang 厲王 | 877–841 m. pr. m. e.³ | Dzi Hu; |
| Gonghe (regentas) 共和 | 841–828 m. pr. m. e. | ||
| Ji Jing 姬靜 | Xuan wang 宣王 | 827-782 m. pr. m. e. | Dzi Dzing; |
| Ji Gongsheng 姬宮湦 | You wang 幽王 | 781–771 m. pr. m. e. | Dzi Gongšeng; |
| 1 Čia ir pomirtiniams vardams naudojama Pinyin transkripcija. | |||
| 2 Neretai prieš pomirtinį vardą pridedamas dinastijos pavadinimas, pvz., Zhou Wen wang. Pažodžiui tai reiškia „Džou Venvangas“. | |||
| 3 Kadangi pirmoji autentiška pripažįstama Kinijos istorijos data yra 841 m. pr. m. e., visos ankstesnės datos yra tik spėjimai. | |||
Rytų Džou
Rytų Džou (tradiciniai rašmenys: 東周 supaprastinti rašmenys: kin. 东周, pinyin: Dōng Zhōu, liet. Dongdžou - Rytų Džou) taip vadinamas todėl, kad sostinė 722 m. pr. m. e. perkelta labiau į rytus, į dabartinį Luojangą. Jau nuo X a. pr. m. e. pastebimos vis didesnės valstybės decentralizavimo tendencijos. Pirmąja tikslia data Kinijos istorijoje yra laikomi 841 m. pr. m. e., kai atskirų valdų vadai kartu nuvertė visos Kinijos valdovą. Prasidėjo „bendro valdymo laikotarpis“ (šalį valdė kunigaikščiai regentai). Po jo atsiradusi praktiškai nauja valstybė buvo daug mažiau centralizuota nei Vakarų Džou. Džou valdovo valdžia tebuvo nominali. Valdančioji giminė turėjo pasikliauti stipresnėmis valstybėlėmis, kad galėtų apsiginti nuo puolimų iš išorės.
Šiuo laikotarpiu gyveno Konfucijus, Laodzi, .
Rytų Džou valdovai:
| Asmeninis vardas1 | Pomirtinis vardas² | Valdymo metai | Lietuviškai |
|---|---|---|---|
| Ji Yijiu 姬宜臼 | Ping wang 平王 | 770–720 m. pr. m. e. | Dzi Idziu; |
| Ji Lin 姬林 | Huan wang 桓王 | 719-697 m. pr. m. e. | Dzi Lin; |
| Ji Tuo 姬佗 | Zhuang wang 莊王 | 696–682 m. pr. m. e. | Dzi Tuo; |
| Ji Huqi 姬胡齊 | Xi wang 釐王 | 681–677 m. pr. m. e. | Dzi Huči; |
| Ji Lang 姬閬 | Hui wang 惠王 | 676–652 m. pr. m. e. | Dzi Lang; |
| Ji Zheng 姬鄭 | Xiang wang 襄王 | 651–619 m. pr. m. e. | Dzi Dženg; |
| Ji Renchen 姬壬臣 | Qing wang 頃王 | 618–613 m. pr. m. e. | Dzi Ženčen; |
| Ji Ban 姬班 | Kuang wang 匡王 | 612–607 m. pr. m. e. | Dzi Ban; |
| Ji Yu 姬瑜 | Ding wang 定王 | 606-586 m. pr. m. e. | Dzi Ju; |
| Ji Yi 姬夷 | Jian wang 簡王 | 585–572 m. pr. m. e. | Dzi I; |
| Ji Xiexin 姬泄心 | Ling wang 靈王 | 571–545 m. pr. m. e. | Dzi Siesin; |
| Ji Gui 姬貴 | Jing wang 景王 | 544–521 m. pr. m. e. | Dzi Gui; |
| Ji Meng 姬猛 | Dao wang 悼王 | 520 m. pr. m. e. | Dzi Meng; |
| Ji Gai 姬丐 | Jing wang 敬王 | 519-476 m. pr. m. e. | Dzi Gai; |
| Ji Ren 姬仁 | Yuan wang 元王 | 475–469 m. pr. m. e. | Dzi Žen; |
| Ji Jie 姬介 | Zhending wang 貞定王 | 468–442 m. pr. m. e. | Dzi Dzie; |
| Ji Quji 姬去疾 | Ai wang 哀王 | 441 m. pr. m. e. | Dzi Čiudzi; |
| Ji Shu 姬叔 | Si wang 思王 | 441 m. pr. m. e. | Dzi Šu; |
| Ji Wei 姬嵬 | Kao wang 考王 | 440–426 m. pr. m. e. | Dzi Vei; |
| Ji Wu 姬午 | Weilie wang 威烈王 | 425–402 m. pr. m. e. | Dzi U; |
| Ji Jiao 姬驕 | An wang 安王 | 401-376 m. pr. m. e. | Dzi Dziao; |
| Ji Xi 姬喜 | Lie wang 烈王 | 375–369 m. pr. m. e. | Dzi Si; |
| Ji Bian 姬扁 | Xian wang 顯王 | 368–321 m. pr. m. e. | Dzi Bian; |
| Ji Ding 姬定 | Shenjing wang 慎靚王 | 320–315 m. pr. m. e. | Dzi Ding; |
| Ji Yan 姬延 | Nan wang 赧王 | 314-256 m. pr. m. e. | Dzi Jan; |
| Hui wang 惠王 | 255–249 m. pr. m. e. | ||
| 1 Čia ir pomirtiniams vardams naudojama Pinyin transkripcija. | |||
| 2 Neretai prieš pomirtinį vardą pridedamas dinastijos pavadinimas, pvz., Zhou Pingwang. Pažodžiui tai reiškia „Džou Pingvangas“. | |||
Pavasarių ir rudenų laikotarpis
„Pavasarių ir rudenų laikotarpis“ (kin. 春秋時代, pinyin: Chūnqiū Shídài, liet. Čunčiu Šidai) pavadinimą gavo nuo , tradiciškai priskiriamų Konfucijui. Šiuo periodu decentralizuotoje Džou valstybėje tarpusavyje varžėsi bei kovojo apie 170 mažų valstybėlių. Centrinė Džou valdovo valdžia buvo nominali, ją labiausiai palaikė Dangaus mandato koncepcija. Kai kurios valstybėlės ilgainiui virto gan stipriais politiniais vienetais. Pačios stipriausios buvo Či (pinyin: Qi, liet. Či), Dzin (pinyin: Jin, liet. Dzin), Ču (pinyin: Chu, liet. Ču), vėliau – Čin (pinyin: Qin, liet. Čin), (pinyin: Wu, liet. U), Jue (pinyin: Yue, liet. Jue), (pinyin: Lu, liet. Lu).
Laikotarpiui būdingi nuolatiniai karai. Jie kildavo tiek tarp atskirų valstybių, tiek jų viduje. Tarpusavyje kovodavo įvairūs klanai, šeimos. Neretai karais būdavo siekiama nubausti kitą valstybę už įžeidimą ar išdavystę, padėti grįžti į sostą teisingam paveldėtojui ir pan. Karas buvo sakralinis įvykis – jo paskirtis buvo atstatyti teisingumą. Su priešu kariaujama tuomet, kai jis tampa nebe dorybingas. Taigi karais šiame laikotarpyje siekiama įgyti moralinį ir politinį, bet ne teritorinį pranašumą. Dėl nuolatinių karų VI-IV a. pr. m. e. suklesti karo strategija.
Pavasarių ir rudenų laikotarpiu Kinijoje keičiasi aristokratų klasė. Aristokratiškumą ima lemti ne turtas, o kultūra, ritualų išmanymas. Ryškėja nauja intelektualų ši (kin. 士, pinyin: shi, liet. ši) klasė.
VIII amžiuje pr. m. e. taip pat atsiranda hegemonai (kin. 霸, pinyin: bà, liet. ba). Tai buvo stipresniųjų valstybių valdovai, kurie, pasinaudodami tuo, jog jų apsauga buvo labai reikalinga mažesnėms valstybėms, turėjo faktiškai visišką valdžią savose teritorijose, beveik nekreipdami dėmesio į Džou valdovus. Pavasarių ir rudenų laikotarpiu būta penkių tokių hegemonų.
Kariaujančių valstybių laikotarpis
Nesiliaujant karams, ilgainiui iškilo septynios stipriausios valstybės: (pinyin: Han, liet. Han), Vei (pinyin: Wei, liet. Vei), (pinyin: Zhao, liet. Džao) (pastarosios trys susidarė iš suskilusios ankstesnės (pinyin: Jin, liet. Dzin) valstybės), Janas (pinyin: Yan, liet. Jan), Či (pinyin: Qi, liet. Či), (pinyin: Chu, liet. Ču) ir Čin (pinyin: Qin, liet. Čin). Karų pobūdis pasikeitė – dabar jau buvo kariaujama siekiant užgrobti kitą valstybę. Šis periodas vadinamas Kariaujančių valstybių laikotarpiu (tradiciniai rašmenys: 戰國時代; supaprastinti rašmenys: kin. 战国时代, pinyin: Zhànguó Shídài, liet. Džanguo Šidai). Nors šių valstybių valdovai vis dar laikė save Džou dinastijos valdovui pavaldžiais kunigaikščiais (kin. 公, pinyin: gong, liet. gong), vienas po kito jie ėmė save vadinti tuo pačiu titulu kaip ir Džou valdovas – (kin. 王, pinyin: wáng, liet. vang).
Kariaujančių valstybių periodu paplinta geležiniai ginklai. Apsisaugoti nuo klajoklių iš šiaurės puolimų imamos statyti sienos – būsimosios Didžiosios sienos pirmtakės. Šiam laikotarpiui taip pat būdingas intelektualinio gyvenimo suklestėjimas, kuriasi filosofinės mokyklos. Svarbiausios iš jų: konfucianizmas, daoizmas, , moizmas.
Galiausiai sustiprėjusi Čin valstybė užkariavo kitas ir prasidėjo imperinis Kinijos istorijos laikotarpis.
Apie Kariaujančių valstybių periodą pasakoja filmai „“, „“.
Nuorodos
- Chinese Text Project, Rulers of the Zhou period;
- Xi Zhou Dynasty (1134–256 B.C.);
- Dong Zhou Dynasty 东周 (東周 770–221 B.C.).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Džou dinastija, Kas yra Džou dinastija? Ką reiškia Džou dinastija?
Dzou dinastija kin 周朝 pinyin Zhōu Chao liet Dzou Cao Kinijos dinastija valdziusi po Sangu ir pries Cinu dinastija mazdaug nuo XI amzius pr m e iki 221 m pr m e History of ChinaKinijos istorijaLegendiniai valdovaiSia dinastijaSangu dinastijaDzou dinastijaCinu dinastijaHanu dinastijaSesiu dinastiju laikotarpisTrys valstybesVakaru DzinPietu ir siaures dinastijosSui dinastijaTangu dinastija5 dinastijos ir 10 karalysciuSongu dinastijaJuan dinastijaMingu dinastijaCingu dinastijaKinijos RespublikaKinijos Liaudies Respublika Laikotarpis dalinamas į du periodus Vakaru Dzou XI a VIII a pr m e Rytu Dzou 771 m pr m e 221 m pr m e Rytu Dzou savo ruoztu skirstomas į Pavasariu ir rudenu 722 465 m pr m e bei Kariaujanciu valstybiu 465 221 m pr m e laikotarpius Bendri bruozaiDzou dinastija įkure Dzi seima Jos sostine buvo Hao netoli dabartinio Sianio Dzou daug ka pereme is Sangu Inu kulturos ir isplete ja nemazoje teritorijoje į siaure nuo Jangdzes upes 722 m pr m e sostine perkelta į Rytus į Luojanga Dzou dinastija valde ilgiau nei bet kuri kita Kinijos istorijoje Jos valdymo metu Kinijoje imama susiformuoja Dangaus mandato ideja valdovas Dangaus sunus valdo gaves teise is Dangaus taciau Dangus gali atsiimti mandata is valdovo kuris pasirodo esas netinkamas Sioje koncepcijoje Dangus jau yra auksciau uz Sangu dinastijos auksciausiajį protevį Vakaruose ne karta meginta Dzou politine sistema pavadinti feodaline taciau ji isties buvo kitokia Ko gero patogiausia jai vartoti kiniska termina pinyin fengjian Politine sistema nebuvo vienoda visu laikotarpiu Dzou laikotarpiu imta gaminti is gelezies Intensyviai pletojama zemdirbyste Vakaru DzouVakaru Dzou Tiksli Vakaru Dzou kin 西周 pinyin Xi Zhōu liet Si Dzou pradzios data nezinoma siulyti 1122 1027 kiti metai pr m e Tikriausiai XI a pr m e buvusi vasaline Sangu gentis Dzou uzkariavo Sangu dinastija Nukariavima pradejo valdovas pinyin Wen wang liet Venvangas baige valdovas pinyin Wu wang liet Uvangas Uvangas patikejo nukariautu teritoriju administravima nukirsdinto tirono sunui taciau veliau pastarojo sunus sukilo ir teritorijos buvo galutinai pajungtos Dzou valdziai Uvango brolis Dzou kunigaikstis pinyin Zhou gong liet susiejo Sangu auksciausiajį protevį Sangdi su Dzou auksciausia sventybe Dangumi Tai Dangaus mandato idejos formavimosi pradzia Si ideja ilgai laike valstybe vieninga nes atskiru kunigaikstysciu valdovai pripazino sakralia Dzou valdovo valdzia ir nedrįsdavo atsiskirti Vakaru Dzou laikotarpiui budinga ekspansija ypac į Rytus Nors tradicineje istoriografijoje Dzou vaizduojama kaip centralizuota valstybe is tiesu ji buvo ne tokia zemes buvo padalintos į atskiras valdas kurias valde Dzou valdovu giminaiciai Valstybeje itin svarbi buvo seimos kultu hierarchija kurios virsuje buvo Dzou proteviu garbinimas Si hierarchija padejo islikti ir politinei subordinacijos sistemai Atskiru valdu valdymo sistema atkartojo centrines valdzios valdymo sistema analogiski valdininkai ju pareigos Vakaru Dzou susiformavo velesnes Kinijos valstybes pagrindai Jau buvo bendra kalba ir bendri ritualai Salia Vakaru Dzou egzistavo ir kitu kulturiniu centru nors tradicineje istoriografijoje jie ignoruojami Tai daugiausia buvo samanistines kulturos Ypac svarbi buvo Cu pinyin Chu liet Cu valstybe kurioje suklestejo lako bei silko gamyba Ten veliau atsiranda daoizmas Vakaru Dzou valdovai Asmeninis vardas1 Pomirtinis vardas Valdymo metai LietuviskaiJi Chang 姬昌 Wen wang 文王 1043 m pr m e Dzi Cang VenvangasJi Fa 姬發 Wu wang 武王 1046 1043 m pr m e Dzi Fa UvangasJi Song 姬誦 Cheng wang 成王 1042 1021 m pr m e Dzi Song Ji Zhao 姬釗 Kang wang 康王 1020 996 m pr m e Dzi Dzao Ji Xia 姬瑕 Zhao wang 昭王 995 977 m pr m e Dzi Sia Ji Man 姬滿 Mu wang 穆王 976 922 m pr m e Dzi Man Ji Yihu 姬繄扈 Gong wang 共王 922 900 m pr m e Dzi Ihu Ji Jian 姬囏 Yi wang 懿王 899 892 m pr m e Dzi Dzian Ji Pifang 姬辟方 Xiaowang 孝王 891 886 m pr m e Dzi Pifang Ji Xie 姬燮 Yi wang 夷王 885 878 m pr m e Dzi Sie Ji Hu 姬胡 Li wang 厲王 877 841 m pr m e Dzi Hu Gonghe regentas 共和 841 828 m pr m e Ji Jing 姬靜 Xuan wang 宣王 827 782 m pr m e Dzi Dzing Ji Gongsheng 姬宮湦 You wang 幽王 781 771 m pr m e Dzi Gongseng 1 Cia ir pomirtiniams vardams naudojama Pinyin transkripcija 2 Neretai pries pomirtinį varda pridedamas dinastijos pavadinimas pvz Zhou Wen wang Pazodziui tai reiskia Dzou Venvangas 3 Kadangi pirmoji autentiska pripazįstama Kinijos istorijos data yra 841 m pr m e visos ankstesnes datos yra tik spejimai Rytu DzouRytu Dzou tradiciniai rasmenys 東周 supaprastinti rasmenys kin 东周 pinyin Dōng Zhōu liet Dongdzou Rytu Dzou taip vadinamas todel kad sostine 722 m pr m e perkelta labiau į rytus į dabartinį Luojanga Jau nuo X a pr m e pastebimos vis didesnes valstybes decentralizavimo tendencijos Pirmaja tikslia data Kinijos istorijoje yra laikomi 841 m pr m e kai atskiru valdu vadai kartu nuverte visos Kinijos valdova Prasidejo bendro valdymo laikotarpis salį valde kunigaiksciai regentai Po jo atsiradusi praktiskai nauja valstybe buvo daug maziau centralizuota nei Vakaru Dzou Dzou valdovo valdzia tebuvo nominali Valdancioji gimine turejo pasikliauti stipresnemis valstybelemis kad galetu apsiginti nuo puolimu is isores Siuo laikotarpiu gyveno Konfucijus Laodzi Rytu Dzou valdovai Asmeninis vardas1 Pomirtinis vardas Valdymo metai LietuviskaiJi Yijiu 姬宜臼 Ping wang 平王 770 720 m pr m e Dzi Idziu Ji Lin 姬林 Huan wang 桓王 719 697 m pr m e Dzi Lin Ji Tuo 姬佗 Zhuang wang 莊王 696 682 m pr m e Dzi Tuo Ji Huqi 姬胡齊 Xi wang 釐王 681 677 m pr m e Dzi Huci Ji Lang 姬閬 Hui wang 惠王 676 652 m pr m e Dzi Lang Ji Zheng 姬鄭 Xiang wang 襄王 651 619 m pr m e Dzi Dzeng Ji Renchen 姬壬臣 Qing wang 頃王 618 613 m pr m e Dzi Zencen Ji Ban 姬班 Kuang wang 匡王 612 607 m pr m e Dzi Ban Ji Yu 姬瑜 Ding wang 定王 606 586 m pr m e Dzi Ju Ji Yi 姬夷 Jian wang 簡王 585 572 m pr m e Dzi I Ji Xiexin 姬泄心 Ling wang 靈王 571 545 m pr m e Dzi Siesin Ji Gui 姬貴 Jing wang 景王 544 521 m pr m e Dzi Gui Ji Meng 姬猛 Dao wang 悼王 520 m pr m e Dzi Meng Ji Gai 姬丐 Jing wang 敬王 519 476 m pr m e Dzi Gai Ji Ren 姬仁 Yuan wang 元王 475 469 m pr m e Dzi Zen Ji Jie 姬介 Zhending wang 貞定王 468 442 m pr m e Dzi Dzie Ji Quji 姬去疾 Ai wang 哀王 441 m pr m e Dzi Ciudzi Ji Shu 姬叔 Si wang 思王 441 m pr m e Dzi Su Ji Wei 姬嵬 Kao wang 考王 440 426 m pr m e Dzi Vei Ji Wu 姬午 Weilie wang 威烈王 425 402 m pr m e Dzi U Ji Jiao 姬驕 An wang 安王 401 376 m pr m e Dzi Dziao Ji Xi 姬喜 Lie wang 烈王 375 369 m pr m e Dzi Si Ji Bian 姬扁 Xian wang 顯王 368 321 m pr m e Dzi Bian Ji Ding 姬定 Shenjing wang 慎靚王 320 315 m pr m e Dzi Ding Ji Yan 姬延 Nan wang 赧王 314 256 m pr m e Dzi Jan Hui wang 惠王 255 249 m pr m e 1 Cia ir pomirtiniams vardams naudojama Pinyin transkripcija 2 Neretai pries pomirtinį varda pridedamas dinastijos pavadinimas pvz Zhou Pingwang Pazodziui tai reiskia Dzou Pingvangas Pavasariu ir rudenu laikotarpis Pavasariu ir rudenu laikotarpis Pavasariu ir rudenu laikotarpis kin 春秋時代 pinyin Chunqiu Shidai liet Cunciu Sidai pavadinima gavo nuo tradiciskai priskiriamu Konfucijui Siuo periodu decentralizuotoje Dzou valstybeje tarpusavyje varzesi bei kovojo apie 170 mazu valstybeliu Centrine Dzou valdovo valdzia buvo nominali ja labiausiai palaike Dangaus mandato koncepcija Kai kurios valstybeles ilgainiui virto gan stipriais politiniais vienetais Pacios stipriausios buvo Ci pinyin Qi liet Ci Dzin pinyin Jin liet Dzin Cu pinyin Chu liet Cu veliau Cin pinyin Qin liet Cin pinyin Wu liet U Jue pinyin Yue liet Jue pinyin Lu liet Lu Laikotarpiui budingi nuolatiniai karai Jie kildavo tiek tarp atskiru valstybiu tiek ju viduje Tarpusavyje kovodavo įvairus klanai seimos Neretai karais budavo siekiama nubausti kita valstybe uz įzeidima ar isdavyste padeti grįzti į sosta teisingam paveldetojui ir pan Karas buvo sakralinis įvykis jo paskirtis buvo atstatyti teisinguma Su priesu kariaujama tuomet kai jis tampa nebe dorybingas Taigi karais siame laikotarpyje siekiama įgyti moralinį ir politinį bet ne teritorinį pranasuma Del nuolatiniu karu VI IV a pr m e suklesti karo strategija Pavasariu ir rudenu laikotarpiu Kinijoje keiciasi aristokratu klase Aristokratiskuma ima lemti ne turtas o kultura ritualu ismanymas Ryskeja nauja intelektualu si kin 士 pinyin shi liet si klase VIII amziuje pr m e taip pat atsiranda hegemonai kin 霸 pinyin ba liet ba Tai buvo stipresniuju valstybiu valdovai kurie pasinaudodami tuo jog ju apsauga buvo labai reikalinga mazesnems valstybems turejo faktiskai visiska valdzia savose teritorijose beveik nekreipdami demesio į Dzou valdovus Pavasariu ir rudenu laikotarpiu buta penkiu tokiu hegemonu Kariaujanciu valstybiu laikotarpis Kariaujanciu valstybiu laikotarpis Nesiliaujant karams ilgainiui iskilo septynios stipriausios valstybes pinyin Han liet Han Vei pinyin Wei liet Vei pinyin Zhao liet Dzao pastarosios trys susidare is suskilusios ankstesnes pinyin Jin liet Dzin valstybes Janas pinyin Yan liet Jan Ci pinyin Qi liet Ci pinyin Chu liet Cu ir Cin pinyin Qin liet Cin Karu pobudis pasikeite dabar jau buvo kariaujama siekiant uzgrobti kita valstybe Sis periodas vadinamas Kariaujanciu valstybiu laikotarpiu tradiciniai rasmenys 戰國時代 supaprastinti rasmenys kin 战国时代 pinyin Zhanguo Shidai liet Dzanguo Sidai Nors siu valstybiu valdovai vis dar laike save Dzou dinastijos valdovui pavaldziais kunigaiksciais kin 公 pinyin gong liet gong vienas po kito jie eme save vadinti tuo paciu titulu kaip ir Dzou valdovas kin 王 pinyin wang liet vang Kariaujanciu valstybiu periodu paplinta geleziniai ginklai Apsisaugoti nuo klajokliu is siaures puolimu imamos statyti sienos busimosios Didziosios sienos pirmtakes Siam laikotarpiui taip pat budingas intelektualinio gyvenimo suklestejimas kuriasi filosofines mokyklos Svarbiausios is ju konfucianizmas daoizmas moizmas Galiausiai sustiprejusi Cin valstybe uzkariavo kitas ir prasidejo imperinis Kinijos istorijos laikotarpis Apie Kariaujanciu valstybiu perioda pasakoja filmai NuorodosChinese Text Project Rulers of the Zhou period Xi Zhou Dynasty 1134 256 B C Dong Zhou Dynasty 东周 東周 770 221 B C