Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
16 30 š pl 112 00 r ilg 16 500 š pl 112 000 r ilg 16 500 112 000 Paraselio salos Paraselio salos angl Paracel Islands da
Paraselio salos
16°30′ š. pl. 112°00′ r. ilg. / 16.500°š. pl. 112.000°r. ilg.
Paraselio salos (angl. Paracel Islands), dar vadinamos Siša salomis (kin. 西沙群岛, pinyin: Xīshā Qúndǎo) arba Hoangsos salomis (viet. Quần đảo Hoàng Sa) – smulkių negyvenamų salų, rifų ir bankų grupė, esanti Pietų Kinijos jūroje. Faktiškai salas valdo Kinija (Hainano provincija, Siša, Žongša ir Nanša salų administracija), tačiau į jas pretenzijas reiškia Vietnamas ir Taivanas.
Geografija
Paraselio salas sudaro ~30 sausumos darinių (salelių, uolų, rifų), nusidriekusių 15 000 km² teritorijoje ir nutolusių apie 350 km į pietus nuo Hainano ir panašų atstumą į rytus nuo Danango. Salos grupuojamos į dvi pagrindines grupes – Pusmėnulio (pietvakariuose) ir Amfitrito (šiaurės rytuose). Pastarojoje grupėje yra didžiausios iš Paraselio salų: Vakarų, Medžių, Miškingoji, Uolos (joje yra aukščiausia salyno vieta – 14 m). Pusmėnulio grupėje didžiausia yra Pinigų sala. Be salų Paraselio salyne dar yra atokiau esančių rifų, uolų, seklumų.
Istorija
Salos aplinkinėms tautoms buvo žinomos nuo senovės, jose lankydavosi kinų mokslininkai, vietnamiečių žvejai. Rimti nesutarimai dėl salų prasidėjo tik XX a. 1932 m. salas oficialiai aneksavo Prancūzijos Indokinija. 1939 m. Paraselio salas okupavo Japonija, laikydama jas okupuotos Kinijos dalimi. Po karo į salas pretenzijas pareiškė Kinija, tačiau Prancūzija tokias pretenzijas neigė. 1951 m. San Francisko sutartimi salos paskirtos Vietnamui, tačiau nei viena šalis jos nepasirašė. 1956 m. salos pateko į Pietų Vietnamo įtakos zoną. 1958 m. Šiaurės Vietnamas pripažino salų priklausomybę Kinijai. 1974 m. įvyko Paraselio mūšis tarp Kinijos ir Pietų Vietnamo, salos galutinai užvaldytos kinų.
Salose Kinija yra įrengusi saulės ir vėjo jėgaines, Miškingojoje saloje yra lėktuvų pakilimo takas su reguliariais reisais iš Haikou. Vietinių gyventojų salos neturi, tačiau jose yra Kinijos karinio laivyno bazė, apsistoja žvejų laivai, salos lankomos turistų.
Galerija
- Pusmėnulio grupė
- Antilopės rifas
- Palydovinė nuotrauka
Šaltiniai
- Leonard, T. M. (2006). Encyclopedia of the Developing World. Routledge, p. 1241
- Hayton, B. (2014). The South China Sea. Yale University Press, p. 62–63
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Paraselio salos, Kas yra Paraselio salos? Ką reiškia Paraselio salos?
16 30 s pl 112 00 r ilg 16 500 s pl 112 000 r ilg 16 500 112 000 Paraselio salos Paraselio salos angl Paracel Islands dar vadinamos Sisa salomis kin 西沙群岛 pinyin Xisha Qundǎo arba Hoangsos salomis viet Quần đảo Hoang Sa smulkiu negyvenamu salu rifu ir banku grupe esanti Pietu Kinijos juroje Faktiskai salas valdo Kinija Hainano provincija Sisa Zongsa ir Nansa salu administracija taciau į jas pretenzijas reiskia Vietnamas ir Taivanas GeografijaParaselio salas sudaro 30 sausumos dariniu saleliu uolu rifu nusidriekusiu 15 000 km teritorijoje ir nutolusiu apie 350 km į pietus nuo Hainano ir panasu atstuma į rytus nuo Danango Salos grupuojamos į dvi pagrindines grupes Pusmenulio pietvakariuose ir Amfitrito siaures rytuose Pastarojoje grupeje yra didziausios is Paraselio salu Vakaru Medziu Miskingoji Uolos joje yra auksciausia salyno vieta 14 m Pusmenulio grupeje didziausia yra Pinigu sala Be salu Paraselio salyne dar yra atokiau esanciu rifu uolu seklumu IstorijaSalos aplinkinems tautoms buvo zinomos nuo senoves jose lankydavosi kinu mokslininkai vietnamieciu zvejai Rimti nesutarimai del salu prasidejo tik XX a 1932 m salas oficialiai aneksavo Prancuzijos Indokinija 1939 m Paraselio salas okupavo Japonija laikydama jas okupuotos Kinijos dalimi Po karo į salas pretenzijas pareiske Kinija taciau Prancuzija tokias pretenzijas neige 1951 m San Francisko sutartimi salos paskirtos Vietnamui taciau nei viena salis jos nepasirase 1956 m salos pateko į Pietu Vietnamo įtakos zona 1958 m Siaures Vietnamas pripazino salu priklausomybe Kinijai 1974 m įvyko Paraselio musis tarp Kinijos ir Pietu Vietnamo salos galutinai uzvaldytos kinu Salose Kinija yra įrengusi saules ir vejo jegaines Miskingojoje saloje yra lektuvu pakilimo takas su reguliariais reisais is Haikou Vietiniu gyventoju salos neturi taciau jose yra Kinijos karinio laivyno baze apsistoja zveju laivai salos lankomos turistu GalerijaPusmenulio grupe Antilopes rifas Palydovine nuotraukaSaltiniaiLeonard T M 2006 Encyclopedia of the Developing World Routledge p 1241 Hayton B 2014 The South China Sea Yale University Press p 62 63