Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Tanzanijos istorija formaliai prasidėjo 1964 m kai susijungė Tanganika ir Zanzibaras Svahilių civilizacijaZandžasSvahili

Tanzanijos istorija

  • Pagrindinis puslapis
  • Tanzanijos istorija
Tanzanijos istorija
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Tanzanijos istorija formaliai prasidėjo 1964 m., kai susijungė Tanganika ir Zanzibaras.

Svahilių civilizacija
Zandžas
Svahilių miestai-valstybės:
Mogadišas, Barava, Kismaju, Lamu, Mombasa, Pemba, Zanzibaras, Kilva, Komorai, Kelimanė,
Portugalijos Rytų Afrika
Omano imperija
Zanzibaro sultonatas
Kolonijos XIX-XX a.:
Italijos Somalis, Britų RA, Vokietijos RA, Portugalijos RA,
Nepriklausomybė:
, Tanzanija, Kenija, Mozambikas, Komorai, Majotas

Priešistorė

Tanzanijoje rastos seniausios žmonijos gyvenvietės. Olduvajus šiaurės Tanzanijoje, kur rasta hominidų įrankių ir palaikų, vadinamas Žmonijos lopšiu. Ašelio kultūros įrankius čia rado Louis Leakey 1931 m., kai nustatė, kad į Vokietiją iš Olduvajaus atvežtos uolienos yra akmeniniai įrankiai. Be to tais metais Louis Leakey Olduvajuje rado senesnių įrankių. Pirmą hominidų kaukolę rado Mary Leakey 1959 m. Tai Zindžas, atstovas. Spėjama, 1,8 mln. metų senumo. Po to rasta fosilijų. Mary Leakey 1978 m. rado Laetoli pėdsakus, kuriuos prieš 3,6 mln. metų paliko . Laetolyje rasti seniausi Afrikoje hominidų palaikai. Tai 3.6-3.8 mln. metų senumo Australopithecus afarensis fosilijos. Tarp jų yra Louis Leakey rastas dantis (tik 1979 m. nustatyta, kad priklauso afarensiui), Kohl-Larsen 1938–39 m. rastas žandikaulio fragmentas su dantimis, 1974–75 m. Mary Leakey rasti 42 dantys ir žandikaulių dalys.

Prieš 100 tūkst. metų Tanzanijoje gyveno medžiotojai-gamtos gėrybių rinkėjai, tikriausiai kalbėję koisanų kalbomis. Prieš 3-6 tūkst. metų prie jų prisijungė kušitiškai kalbantys atvykėliai iš šiaurės, atgabenę žemės ūkio pagrindus, o vėliau gyvulių auginimą.

Prieš 2000 metų atvyko bantai iš Vakarų Afrikos keliomis bangomis. Jie apdirbo geležį, turėjo naujų visuomenės ir politikos organizavimo modelių. Jie asimiliavo kušitus ir koisanus. Vėliau į Tanzaniją pradėjo migruoti nilotai ir tai tesėsi iki XVIII a.

Viena svarbiausių Tanzanijos kasinėjimo vietų yra , kurią garsina drėkinimo sistema.

Ankstyvoji pakrantės istorija

Persijos įlankos ir Vakarų Indijos pirkliai lankėsi Tanzanijos pakrantėje I tūkst. m. e. Ptolemėjaus Geografija mini pakrantės prekybos punktus. Rastos romėnų monetos patvirtina prekybą, o Geografijoje minima , Azanijos sostinė. Archeologai tiksliai nežino, kur buvo šis miestas, bet spėja, kad Rufidžio upės deltoje. Po to pakrantė minima tik arabų tekstuose.

Radiniai patvirtina, kad pakrantės miestus statė vietiniai, o ne užsieniečiai kolonistai. Gyventojai vartojo svahilių kalbą, kuri paplito regione prieš atvykstant arabams. II tūkstantmetyje Tanzanijos uostai jungė Afrikos žemyno gilumą su Indijos vandenyno šalimis. 1200-1500 m. Kilva pietinėje Tanzanijoje buvo stipriausias ir turtingiausias iš tų uostų Svahilių Aukso amžiaus laikais. XIV a. pradžioje berberų keliautojas Ibn Batuta paskelbė Kilvą vienu geriausių miestų pasaulyje. Islamas pakrantėje paplito VIII-IX a.

1498 m. portugalų keliautojas Vasco da Gama buvo pirmasis žinomas europietis, pasiekęs Rytų Afrikos krantą. Jis čia apsistojo 32 dienas. 1505 m. portugalai užėmė Zanzibarą. Jų valdžia truko iki XVIII a. pradžios, kai Omano arabai įsitvirtino regione. Tuo metu vietiniai padedami arabų išvijo portugalus iš visų sričių į šiaurę nuo Ruvumos upės. Omano sultonas Said bin Sultan Zanzibaro miestą padarė savo valstybės sostine 1840 m. Jis plėtė salos prekybinius kelius, kurie net pasiekė Tanganikos ežerą. Tuo metu Zanzibaras tapo arabų vergų prekybos centru. Dėl arabų dominavimo tuo metu, daug europiečių klaidingai manė, kad Svahilių civilizacija yra arabų kolonizacijos produktas. Dabar manoma, kad ji yra išimtinai afrikietiškos kilmės.

Tanganika (1815–1890 m.)

Tanganikos pavadinimas pradėtas naudoti tik kai Tautų Sąjunga perdavė Vokietijos Rytų Afriką Didžiajai Britanijai 1920 m. Tad čia aprašoma istorija regiono, kuris tapo Tanganika.

Tanganika priklauso Afrikos Didžiųjų ežerų regionui. Vakarinėje Viktorijos ežero pakrantėje buvo Karagvės ir Buzinzos karalystės, kurioms savo valdžią primesdavo galingos Bugandos, ir Burundžio karalystės.

Afrikos gilumą europiečiai pradėjo tyrinėti XIX a. viduryje. 1848 m. vokiečių misionierius pirmasis pamatė Kilimandžarą. Britai Richard Burton ir pasiekė Tanganikos ežerą 1857 m. birželį. 1866 m. sausį David Livingstone protestavęs prieš vergovę Zanzibare išvyko ieškoti Nilo ištakų ir įkūrė paskutinę misiją Udžidžyje prie Tanganikos ežero. Jį 1871 m. lapkričio 10 d. "atrado" amerikiečių žurnalistas Henry Morton Stanley. 1877 m. į Zanzibarą atvyko pirmoji belgų ekspedicija. Jie įkūrė stotį Kigomoje 1879 m. rytinėje Tanganikos pakrantėje ir Mpalos stotis priešingame krante. Abi stotis įkūrė Comite D'Etudes Du Haut Congo, Kongo laisvos valstybės pirmtakas. Vokietijos kolonistiniai interesai pradėjo vystytis 1884 m. Karl Peters suformavo Vokietijos kolonizacijos visuomenę ir sudarė sutartis su Afrikos gilumos vadais dėl vokiečių teikiamos "apsaugos". Otto von Bismarck rėmė Petersą, kai jis įkūrė Vokietijos Rytų Afrikos kompaniją.

1885 m. Berlyno konferencijoje Afrika nebuvo padalinta. Tiesiog buvo nustatytos taisyklės dėl kolonijų ir protektoratų kūrimo. Belgai greitai susitelkė ties Kongu, o vokiečiai ir britai - Rytų Afrikoje. Jie pasidalino Rytų Afriką 1886 m. Zanzibaras, tuo metu valdęs tik salas, kurį laiką buvo nepriklausomas. Belgai buvo priversti vokiečiams perleisti Kigomą ir kitas teritorijas į rytus nuo Tanganikos ežero.

1886 ir 1890 m. Vokietijos ir Didžiosios Britanijos susitarimai dėl Rytų Afrikos buvo peržiūrėti. 1891 m. Vokietijos vyriausybė perėmė Tanganikos valdymą iš Vokietijos Rytų Afrikos kompanijos. Gubernatorius įsikūrė Dar es Salame.

Vokietijos Rytų Afrika ir Madžimadži sukilimas

Pagrindinis straipsnis – Vokietijos Rytų Afrika.

Kai baigėsi pasipriešinimas vokiečiams Afrikos gilumoje, jie pradėjo kurti Vokietijos Rytų Afriką. Jie brutualiai bruko savo valdžią, nepaisydami vietinių struktūrų ir tradicijų. Nors kolonistai atgabeno javus, geležinkelius ir kelius, afrikiečių pasipriešinimas stiprėjo. 1891-1894 m. sukilo vado Kvavos vadovaujami hehiai, bet buvo nugalėti. Po partizaninio karo laikotarpio vadas Kvava nusižudė 1898 m.

Nepasitenkinimas atsinaujino 1902 m., kai vokiečiai bandė priverstinai dirbti vietinius medvilnių laukuose prie Rufidžio upės. 1905 m. liepą Kinjikitile Ngwale vadovaujami matumbiai iš Nandetės sukilo prieš vietinę administraciją. Sukilimas išsiplėtė po beveik visas vokiečių valdas Rytų Afrikoje. Pasipriešinimo kulminacija buvo Madžimadži sukilimas 1905–1907 m. Sukilimas Pietų Tanzanijoje baigėsi tik žuvus 120 tūkst. afrikiečių.

Nuo 1897 m. valdantys vokiečiai paveikė kasdienį gyvenimą. Juos rėmė misionieriai, naikinę vietinių tikėjimų ženklus. Jie naikino mahoka palapines, kur buvo garbinamos protėvių dvasios, šaipėsi iš šokių, papročių ir ceremonijų. Tai sukėlė vietinių pyktį, prasiveržusį 1905 m. rugsėjį Uverekoje, kai gubernatoriumi buvo grafas Gustav Adolf von Götzen. Kilo karas su abiejų pusių vykdomomis skerdynėmis. Tai buvo kruviniausias Tanzanijos sukilimas.

Karas su Vokietija Rytų Afrikoje

Per Pirmą Pasaulinį karą britų pastangoms įsiveržti į Tanganiką sutrukdė vokiečių generolui Paul von Lettow-Vorbeck pralaimėtas . Po jo vokiečiai pradėjo partizaninį karą.

Vokiečiai karo pradžioje šaltakraujiškai įvertino savo galimybes ir tikėjosi būti atskirti Tanganikoje nuo Vokietijos. Jie kiek buvo įmanoma pasiruošė. Pirmais karo metais jie net permesdavo susidūrimus į britų teritoriją, puldinėjo jų geležinkelio stotis Rytų Afrikoje. Tačiau britų karališkasis laivynas užėmė Mafijos salą 1914 m.

Nėra tiksliai žinoma kiek vokiečiai turėjo karių. Generolas-leitenantas Jan Smuts vienu metu suskaičiavo 2000 vokiečių, 16 tūkst. askarių (vietinių karių), 60 ginklų, 80 automatų. Spėjama, kad tikrieji skaičiai didesni. Be garnizono Tanzanijoje buvo virš 3500 baltųjų, kurių dauguma tiko karinei tarnybai. Vietinių buvo virš 7 mln., bet reikėjo jiems amunicijos ir karininkų. Manoma, kad vokiečiai išnaudojo tuos resursus per 18 mėn. tarp karo pradžios ir britų invazijos į Tanganiką. Generolas Jacob van Deventer manė, kad po 18 mėn. vokiečiai turėjo 8-9 tūkst. karių.

Britų laivyno atkirstas nuo Vokietijos, generolas Von Lettow vykdė genialią partizaninę kampaniją, nuolat judėdamas ir nustebindamas britus. Šie atvykę su Indijos armija patyrė logistinių problemų vydamiesi vokiečius žemyno gilumoje ir samdė vietinius nešikus išspresti tą problemą.

Kita britų problema buvo išsilaipinimui nepalanki pakrantė: buvo mažai gerų uostų, pakrantėse buvo daug pelkių. Kadangi britai iš Kongo negalėjo pereiti per ežerus ir kalnus Tanganikos vakaruose, turėjo judėti pro Ugandą. Ruvumos upė buvo perbrindama tik aukštupyje. Blogiausia padėtis buvo šiaurėje. Ten buvo tik viena 8 km pločio perėja tarp Kilimandžaro ir Pare kalnų, tad čia įsitvirtino vokiečiai.

1917 m. gruodį iš Tanganikos buvo evakuoti 320 baltųjų ir 2500 juodųjų karių. 1618 vokiečių buvo užmušta ar paimta į nelaisvę per paskutinius šešis 1917 metų mėnesius. 155 m. baltieji ir 1168 askariai pasidavė prieš karo pabaigą.

Dėl generolo Paul Emil von Lettow-Vorbeck taktikos kariniai veiksmai Tanganikoje vyko per visą Pirmą pasaulinį karą. Britai atsakė sudegusios žemės taktika, kuri sunaikino Tanganikos švietimo sistema, kuri buvo laikoma geriausia Afrikoje.

Britų Rytų Afrika

Tautų sąjunga suteikė mandatą Didžiajai Britanijai valdyti Tanganiką, o britams priklausę Ruanda-Urundis, kur buvo 3/7 gyventojų ir pusė kolonijos galvijų, atiteko belgams. Kolonijos centru liko Dar-es-Salamas, pirmu jos valdytoju buvo seras Horace Archer Byatt. Jis pagerino Tanganikos gydymą ir žemės ūkį, ekonomiką, panaikino vergovę. Jo name dabar gyvena Tanzanijos prezidentas. Vietiniai ramiai grįžo namo, o vokiečiai pripažino naują administraciją.

1920 m. kolonija buvo pavadinta Tanganikos teritorija, 1921 m. belgai grąžino jai Kigomos rajoną, kurį valdė nuo okupacijos. 1924 m. nustatyta siena tarp Tanganikos ir Ruandos-Urundžio.

Britai norėjo valdyti netiesiogiai, per vietinius lyderius. 1926 m. įkurta Įstatymus leidžianti taryba, turėjusi patarti gubernatoriui. Britai atgaivino vietines istitucijas, suteikė joms ribotą savivaldą. 1922 m. buvo leisti politiniai klubai. 1945 m. pirmi afrikiečiai atsidūrė Įstatymus leidžiančioje taryboje

1928 m. atidarytas geležinkelis Tabora-Mvanga, o 1929 m. Mošis-Aruša.

1919 m. Tanganikoje buvo 3,5 mln. gyventojų. 1931 m. surašime rasta 5 022 640 vietinių, 32 398 azijiečių, 8 228 europiečiai.

Britai kovojo su muse cėcė (Afrikinės miegligės sukėlėjas), maliarija, šistosomoze, pastatė daug ligoninių. 1926 m. kolonijinė administracija subsidijavo misionierių mokyklas bei jas prižiūrėjo.

Po Antrojo pasaulinio karo Tanganika buvo Jungtinių Tautų globojamoji teritorija, valdoma britų. Metams bėgant ji judėjo link savivaldos ir nepriklausomybės. 1954 m. , būsimasis Tanzanijos lyderis, o tuo metu mokytojas, vienas iš dviejų tanganiečių, kurie baigė užsienio universitetus, įkūrė partiją - Tanganikos afrikiečių nacionalinę sąjungą (TANU). 1961 m. kovo 29 d. britai sutiko suteikti Tanganikai nepriklausomybę nuo 1961 m. gruodžio 28 d.

Zanzibaras

Zanzibaras dabar yra dvi salos: Ungudža ir Pemba. Zanzibarą valdė portugalai nuo XVI a. iki XVIII a. pradžios, kai juos išvijo Omano arabai. Arabų valdymo viršūnė buvo sultono Seyyid Said valdymas, kai sostinė buvo perkelta iš Maskato į Zanzibarą, įkūrė arabų elitą, skatino gvazdikmedžių plantacijų, kuriose dirbo vergai, kūrimą. Zanzibaras buvo vadinamas Prieskonių salomis, XX a. pradžioje čia buvo išauginama 90% gvazdikmedžių. Zanzibaras taip pat buvo svarbus punktas vergų prekyboje. Į Zanzibarą atvykdavo net amerikiečiai, turėję ten konsulatą nuo 1833 m. Britus domino prekyba ir galimybė užbaigti vergų prekybą. 1822 m. britai su sultonų pasirašė sutartį, apribojančią vergų prekybą, bet tik 1876 m. vergovė uždrausta. Heligolando–Zanzibaro sutartis 1890 m. padarė Zanzibarą britų protektoratu, o Kaprivio ruožas - vokiečių. Britai valdė pro sultoną be permainų nuo XIX a. pabaigos iki 1957 m. rinkimų.

Nepriklausomybė ir Tanganikos-Zanzibaro sąjunga

1961 m. Nyerere tapo Tanganikos premjeru pagal naują konstituciją. 1962 m. gruodžio 9 d. jis tapo pirmu prezidentu. Zanzibaras gavo nepriklausomybę nuo britų 1963 m. gruodžio 10 d. ir tapo konstitucine monarchija. 1964 m. sausio 12 d. afrikiečių dauguma salose sukilo ir nuvertė sultoną. Abeid Karume tapo Zanzibaro prezidentu. Per kelias dienas buvo nužudyta 5-15 tūkst. arabų ir azijiečių. Daug moterų išprievartauta, namai sudeginti. Penktadalis salų gyventojų pabėgo ar buvo nužudyta.

Po to sukilo Tanganikos kariai ir Julius Nyerere paprašė britų įsikišti. 1964 m. balandžio 26 d. įkurta Jungtinė Tanganikos ir Zanzibaro respublika, pervadinta Jungtine Tanzanijos respublika spalio 29 d. Pagal sąjungos sutartį Zanzibaras išlaikė autonomiją.

Dabartinė istorija

Kad suformuotų vienpartinę sistemą abejose respublikos dalyse Julius Nyerere sujungė TANU su Zanzibarą valdžiusia Afro Širazi partija (ASP) ir sukūrė Revoliucinę partiją (CCM) 1977 m. vasario 5 d. Susijungimą sustiprino 1982 m. sąjungos konstitucija ir 1984 m. konstitucija.

Nyerere manė, kad daugpartinė sistema šalyje, kur daug tautų, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir todėl įvedė vienpartinę sistemą. Jo nuomone, postkolonistinėje nestabilioje visuomenėje etninis šovinizmas ir tribalizmas yra nepageidaujami politikoje. Tautos vienybei stiprinti suahilių kalba paskelbta nacionaline.

Nyerere naudojo Prevencinio įkalinimo aktą sutramdyti profsąjungas, o vėliau politinius priešus kada norėjo. Žmonės dingdavo, tikslus aukų skaičius nežinomas, bet manoma, kad jų buvo tūkstančiai. Amnesty International ir kitos žmogaus teisių organizacijos kovojo su represijomis Tanzanijoje.

Nyerere įvedė Afrikos socializmą (Ujamaa), kurio filosofija vedė šalį. Valstybė tyčia nekreipė dėmesio į miestus, kad pramonę tolygiai paskirstytų kaimų rajonuose. Nuo tokio elgesio kelis dešimtmečius kentėjo sostinė, nes Nyerere ją laikė kolonizmo palikimu.

Valstybės valdžia greitai įsiplėtė į įvairius sektorius. 1967 m. dėl nacionalizacijos valstybė tapo didžiausiu darbdaviu šalyje. Ji dalyvavo mažmeninėje prekyboje, ekporte-importe, bankininkystėje. Tai sukūrė geras sąlygas korupcijai. Griozdiškos biurokratinės procedūros padidino mokesčius ir dar labiau pakenkė ekonomikai. Daug visuomeninių fondų buvo panaudota netinkamai. Perkamoji galia smuko neįtikėtinu greičiu ir net svarbiausios prekės buvo sunkiai įsigyjamos. Leidimų (vibali) sistema leido pareigūnams susirinkti daug kyšių. Buvo padėti sisteminės korupcijos pagrindai. Pareigūnai pradėti vadinti Wabenzi ("Benz žmonėmis").

Tanzanija palaikė artymus santykius su Kinija. 1979 m. Tanzanija paskelbė karą Ugandai, kai ši remiama sovietų bandė užimti . Tanzanija išvijo ugandiečius ir remiama Ugandos pabėgelių įsiveržė į šalį. Balandžio 11 d. Idi Amin pabėgo iš sostinės, karas baigėsi. 1979 m. viduryje korupcija pasiekė neregėtą lygį, ekonomika žlugo.

1985 m. spalį nauju prezidentu tapo , bet Nyerere liko partijos pirmininku iki 1990 m., kai postą perėmė Mwinyi. 1990 m. kelios Zanzibaro tautos pareikalavo referendumo dėl nepriklausomybės. Jie teigė, kad sąjunga su Tanzanija, paremta žlugusiu socializmu, nuskurdino Zanzibarą. Jų reikalavimai buvo atmesti.

Nepaisant daugelio nesklandumų valdanti partija ir jos kandidatas į prezidentus laimėjo pirmus daugpartinius rinkimus 1995 m. lapkričio 23 d. Protestai prieš 2000 m. rinkimus Zanzibare sukėlė skerdynes 2001 m. sausį. Šūviai į protestuotojų minias nužudė 35 žmones, 600 sužeidė.2005 m. gruodį tapo ketvirtuoju Tanzanijos prezidentu.

Vienas iš 1998 m. JAV ambasadų sprogdinimų įvyko Dar Es Salame, kitas Nairobyje. 2004 m. povandeninis žemės drebėjimas sukėlė cunamį, per kurį Tanzanijoje žuvo 11 žmonių. Tanklaivis Dar Es Salame užplaukė ant seklumos, apgadino naftotiekį.

2008 m. Zanzibare mėnesiui dingo elektra.

Išnašos

  1. http://www.ntz.info/gen/n00467.html
  2. Notholt, Stuart (2008). Fields of Fire: An Atlas of Ethnic Conflict. Troubador Publishing. p. 2.52. ISBN 1-906510-47-4.
  3. http://africanhistory.about.com/od/biography/a/bio-Nyerere.htm Archyvuota kopija 2011-10-17 iš Wayback Machine projekto.>
  4. http://booksandjournals.brillonline.com/content/10.1163/ej.9789004162648.i-308.67
  5. http://africanhistory.about.com/od/biography/a/bio-Nyerere.htm Archyvuota kopija 2011-10-17 iš Wayback Machine projekto.
  6. ; Mmari, Geoffrey (1995). Mwalimu: the influence of Nyerere. James Currey Publishers. ISBN 0-85255-386-2.
  7. http://books.google.co.uk/books?id=3xAWTwEACAAJ&dq=myers+african+cities&hl=en&sa=X&ei=osVkT9uRCsXb0QW84dSJCA&sqi=2&ved=0CDEQ6AEwAA
  8. Stapenhurst, Rick; Kpundeh, Sahr John (1999). Curbing corruption: toward a model for building national integrity. . pp. 153–156. ISBN 0-8213-4257-6.
  9. BBC world Africa
  10. Encyclopedia of the Stateless Nations: S-Z, James Minahan, pages 2088-2089
  11. "Polling Problems Mar Election in Tanzania", The New York Times (The New York Times Company): A4, 30 October 1995. Nuoroda tikrinta 11 kovo 2010 
  12. "Tanzania swears in Mkapa as president", (): 2, 24 November 1995. Nuoroda tikrinta 11 kovo 2010 
  13. "Tanzania: Zanzibar Election Massacres Documented", 'Human Rights Watch', 9 April 2002. Nuoroda tikrinta 22 kovo 2010 
v •  • r
Afrikos šalių istorijos

Alžyras · Angola · · · · Burkina Fasas · · CAR · Čadas · Dramblio Kaulo Krantas · · Egiptas · Eritrėja · Etiopija · · · · Gvinėja · Kamerūnas · Kenija · Komorai · Kongas · Kongo DR · Lesotas · Liberija · Libija · Madagaskaras · · · Marokas · Mauricijus · Mauritanija · Mozambikas · Namibija · Nigerija · Nigeris · Pietų Afrika · Pietų Sudanas · Pusiaujo Gvinėja · Ruanda · San Tomė ir Prinsipė · Seišeliai · Senegalas · · · Sudanas · Svazilandas · Tanzanija · Togas · Tunisas · Uganda · Vakarų Sachara · · Zimbabvė ·

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 17 Lie, 2025 / 16:40

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tanzanijos istorija, Kas yra Tanzanijos istorija? Ką reiškia Tanzanijos istorija?

Tanzanijos istorija formaliai prasidejo 1964 m kai susijunge Tanganika ir Zanzibaras Svahiliu civilizacijaZandzasSvahiliu miestai valstybes Mogadisas Barava Kismaju Lamu Mombasa Pemba Zanzibaras Kilva Komorai Kelimane Portugalijos Rytu AfrikaOmano imperijaZanzibaro sultonatasKolonijos XIX XX a Italijos Somalis Britu RA Vokietijos RA Portugalijos RA Nepriklausomybe Tanzanija Kenija Mozambikas Komorai MajotasPriesistoreTanzanijoje rastos seniausios zmonijos gyvenvietes Olduvajus siaures Tanzanijoje kur rasta hominidu įrankiu ir palaiku vadinamas Zmonijos lopsiu Aselio kulturos įrankius cia rado Louis Leakey 1931 m kai nustate kad į Vokietija is Olduvajaus atveztos uolienos yra akmeniniai įrankiai Be to tais metais Louis Leakey Olduvajuje rado senesniu įrankiu Pirma hominidu kaukole rado Mary Leakey 1959 m Tai Zindzas atstovas Spejama 1 8 mln metu senumo Po to rasta fosiliju Mary Leakey 1978 m rado Laetoli pedsakus kuriuos pries 3 6 mln metu paliko Laetolyje rasti seniausi Afrikoje hominidu palaikai Tai 3 6 3 8 mln metu senumo Australopithecus afarensis fosilijos Tarp ju yra Louis Leakey rastas dantis tik 1979 m nustatyta kad priklauso afarensiui Kohl Larsen 1938 39 m rastas zandikaulio fragmentas su dantimis 1974 75 m Mary Leakey rasti 42 dantys ir zandikauliu dalys Pries 100 tukst metu Tanzanijoje gyveno medziotojai gamtos gerybiu rinkejai tikriausiai kalbeje koisanu kalbomis Pries 3 6 tukst metu prie ju prisijunge kusitiskai kalbantys atvykeliai is siaures atgabene zemes ukio pagrindus o veliau gyvuliu auginima Pries 2000 metu atvyko bantai is Vakaru Afrikos keliomis bangomis Jie apdirbo gelezį turejo nauju visuomenes ir politikos organizavimo modeliu Jie asimiliavo kusitus ir koisanus Veliau į Tanzanija pradejo migruoti nilotai ir tai tesesi iki XVIII a Viena svarbiausiu Tanzanijos kasinejimo vietu yra kuria garsina drekinimo sistema Ankstyvoji pakrantes istorijaSenoji Zanzibaro tvirtove pastatyta XVII a apginti sala nuo portugalu Persijos įlankos ir Vakaru Indijos pirkliai lankesi Tanzanijos pakranteje I tukst m e Ptolemejaus Geografija mini pakrantes prekybos punktus Rastos romenu monetos patvirtina prekyba o Geografijoje minima Azanijos sostine Archeologai tiksliai nezino kur buvo sis miestas bet speja kad Rufidzio upes deltoje Po to pakrante minima tik arabu tekstuose Radiniai patvirtina kad pakrantes miestus state vietiniai o ne uzsienieciai kolonistai Gyventojai vartojo svahiliu kalba kuri paplito regione pries atvykstant arabams II tukstantmetyje Tanzanijos uostai junge Afrikos zemyno giluma su Indijos vandenyno salimis 1200 1500 m Kilva pietineje Tanzanijoje buvo stipriausias ir turtingiausias is tu uostu Svahiliu Aukso amziaus laikais XIV a pradzioje berberu keliautojas Ibn Batuta paskelbe Kilva vienu geriausiu miestu pasaulyje Islamas pakranteje paplito VIII IX a 1498 m portugalu keliautojas Vasco da Gama buvo pirmasis zinomas europietis pasiekes Rytu Afrikos kranta Jis cia apsistojo 32 dienas 1505 m portugalai uzeme Zanzibara Ju valdzia truko iki XVIII a pradzios kai Omano arabai įsitvirtino regione Tuo metu vietiniai padedami arabu isvijo portugalus is visu sriciu į siaure nuo Ruvumos upes Omano sultonas Said bin Sultan Zanzibaro miesta padare savo valstybes sostine 1840 m Jis plete salos prekybinius kelius kurie net pasieke Tanganikos ezera Tuo metu Zanzibaras tapo arabu vergu prekybos centru Del arabu dominavimo tuo metu daug europieciu klaidingai mane kad Svahiliu civilizacija yra arabu kolonizacijos produktas Dabar manoma kad ji yra isimtinai afrikietiskos kilmes Tanganika 1815 1890 m Livingstono ir Stenlio susitikimas tu laiku iliustracija Tanganikos pavadinimas pradetas naudoti tik kai Tautu Sajunga perdave Vokietijos Rytu Afrika Didziajai Britanijai 1920 m Tad cia aprasoma istorija regiono kuris tapo Tanganika Tanganika priklauso Afrikos Didziuju ezeru regionui Vakarineje Viktorijos ezero pakranteje buvo Karagves ir Buzinzos karalystes kurioms savo valdzia primesdavo galingos Bugandos ir Burundzio karalystes Afrikos giluma europieciai pradejo tyrineti XIX a viduryje 1848 m vokieciu misionierius pirmasis pamate Kilimandzara Britai Richard Burton ir pasieke Tanganikos ezera 1857 m birzelį 1866 m sausį David Livingstone protestaves pries vergove Zanzibare isvyko ieskoti Nilo istaku ir įkure paskutine misija Udzidzyje prie Tanganikos ezero Jį 1871 m lapkricio 10 d atrado amerikieciu zurnalistas Henry Morton Stanley 1877 m į Zanzibara atvyko pirmoji belgu ekspedicija Jie įkure stotį Kigomoje 1879 m rytineje Tanganikos pakranteje ir Mpalos stotis priesingame krante Abi stotis įkure Comite D Etudes Du Haut Congo Kongo laisvos valstybes pirmtakas Vokietijos kolonistiniai interesai pradejo vystytis 1884 m Karl Peters suformavo Vokietijos kolonizacijos visuomene ir sudare sutartis su Afrikos gilumos vadais del vokieciu teikiamos apsaugos Otto von Bismarck reme Petersa kai jis įkure Vokietijos Rytu Afrikos kompanija 1885 m Berlyno konferencijoje Afrika nebuvo padalinta Tiesiog buvo nustatytos taisykles del koloniju ir protektoratu kurimo Belgai greitai susitelke ties Kongu o vokieciai ir britai Rytu Afrikoje Jie pasidalino Rytu Afrika 1886 m Zanzibaras tuo metu valdes tik salas kurį laika buvo nepriklausomas Belgai buvo priversti vokieciams perleisti Kigoma ir kitas teritorijas į rytus nuo Tanganikos ezero 1886 ir 1890 m Vokietijos ir Didziosios Britanijos susitarimai del Rytu Afrikos buvo perziureti 1891 m Vokietijos vyriausybe pereme Tanganikos valdyma is Vokietijos Rytu Afrikos kompanijos Gubernatorius įsikure Dar es Salame Vokietijos Rytu Afrika ir Madzimadzi sukilimasTanganikos gubernatorius grafas Gustav Adolf von GotzenPagrindinis straipsnis Vokietijos Rytu Afrika Kai baigesi pasipriesinimas vokieciams Afrikos gilumoje jie pradejo kurti Vokietijos Rytu Afrika Jie brutualiai bruko savo valdzia nepaisydami vietiniu strukturu ir tradiciju Nors kolonistai atgabeno javus gelezinkelius ir kelius afrikieciu pasipriesinimas stiprejo 1891 1894 m sukilo vado Kvavos vadovaujami hehiai bet buvo nugaleti Po partizaninio karo laikotarpio vadas Kvava nusizude 1898 m Nepasitenkinimas atsinaujino 1902 m kai vokieciai bande priverstinai dirbti vietinius medvilniu laukuose prie Rufidzio upes 1905 m liepa Kinjikitile Ngwale vadovaujami matumbiai is Nandetes sukilo pries vietine administracija Sukilimas issiplete po beveik visas vokieciu valdas Rytu Afrikoje Pasipriesinimo kulminacija buvo Madzimadzi sukilimas 1905 1907 m Sukilimas Pietu Tanzanijoje baigesi tik zuvus 120 tukst afrikieciu Nuo 1897 m valdantys vokieciai paveike kasdienį gyvenima Juos reme misionieriai naikine vietiniu tikejimu zenklus Jie naikino mahoka palapines kur buvo garbinamos proteviu dvasios saipesi is sokiu paprociu ir ceremoniju Tai sukele vietiniu pyktį prasiverzusį 1905 m rugsejį Uverekoje kai gubernatoriumi buvo grafas Gustav Adolf von Gotzen Kilo karas su abieju pusiu vykdomomis skerdynemis Tai buvo kruviniausias Tanzanijos sukilimas Karas su Vokietija Rytu AfrikojePer Pirma Pasaulinį kara britu pastangoms įsiverzti į Tanganika sutrukde vokieciu generolui Paul von Lettow Vorbeck pralaimetas Po jo vokieciai pradejo partizaninį kara Vokieciai karo pradzioje saltakraujiskai įvertino savo galimybes ir tikejosi buti atskirti Tanganikoje nuo Vokietijos Jie kiek buvo įmanoma pasiruose Pirmais karo metais jie net permesdavo susidurimus į britu teritorija puldinejo ju gelezinkelio stotis Rytu Afrikoje Taciau britu karaliskasis laivynas uzeme Mafijos sala 1914 m Nera tiksliai zinoma kiek vokieciai turejo kariu Generolas leitenantas Jan Smuts vienu metu suskaiciavo 2000 vokieciu 16 tukst askariu vietiniu kariu 60 ginklu 80 automatu Spejama kad tikrieji skaiciai didesni Be garnizono Tanzanijoje buvo virs 3500 baltuju kuriu dauguma tiko karinei tarnybai Vietiniu buvo virs 7 mln bet reikejo jiems amunicijos ir karininku Manoma kad vokieciai isnaudojo tuos resursus per 18 men tarp karo pradzios ir britu invazijos į Tanganika Generolas Jacob van Deventer mane kad po 18 men vokieciai turejo 8 9 tukst kariu Britu laivyno atkirstas nuo Vokietijos generolas Von Lettow vykde genialia partizanine kampanija nuolat judedamas ir nustebindamas britus Sie atvyke su Indijos armija patyre logistiniu problemu vydamiesi vokiecius zemyno gilumoje ir samde vietinius nesikus isspresti ta problema Kita britu problema buvo issilaipinimui nepalanki pakrante buvo mazai geru uostu pakrantese buvo daug pelkiu Kadangi britai is Kongo negalejo pereiti per ezerus ir kalnus Tanganikos vakaruose turejo judeti pro Uganda Ruvumos upe buvo perbrindama tik aukstupyje Blogiausia padetis buvo siaureje Ten buvo tik viena 8 km plocio pereja tarp Kilimandzaro ir Pare kalnu tad cia įsitvirtino vokieciai 1917 m gruodį is Tanganikos buvo evakuoti 320 baltuju ir 2500 juoduju kariu 1618 vokieciu buvo uzmusta ar paimta į nelaisve per paskutinius sesis 1917 metu menesius 155 m baltieji ir 1168 askariai pasidave pries karo pabaiga Del generolo Paul Emil von Lettow Vorbeck taktikos kariniai veiksmai Tanganikoje vyko per visa Pirma pasaulinį kara Britai atsake sudegusios zemes taktika kuri sunaikino Tanganikos svietimo sistema kuri buvo laikoma geriausia Afrikoje Britu Rytu AfrikaTautu sajunga suteike mandata Didziajai Britanijai valdyti Tanganika o britams priklause Ruanda Urundis kur buvo 3 7 gyventoju ir puse kolonijos galviju atiteko belgams Kolonijos centru liko Dar es Salamas pirmu jos valdytoju buvo seras Horace Archer Byatt Jis pagerino Tanganikos gydyma ir zemes ukį ekonomika panaikino vergove Jo name dabar gyvena Tanzanijos prezidentas Vietiniai ramiai grįzo namo o vokieciai pripazino nauja administracija 1920 m kolonija buvo pavadinta Tanganikos teritorija 1921 m belgai grazino jai Kigomos rajona kurį valde nuo okupacijos 1924 m nustatyta siena tarp Tanganikos ir Ruandos Urundzio Britai norejo valdyti netiesiogiai per vietinius lyderius 1926 m įkurta Įstatymus leidzianti taryba turejusi patarti gubernatoriui Britai atgaivino vietines istitucijas suteike joms ribota savivalda 1922 m buvo leisti politiniai klubai 1945 m pirmi afrikieciai atsidure Įstatymus leidziancioje taryboje 1928 m atidarytas gelezinkelis Tabora Mvanga o 1929 m Mosis Arusa 1919 m Tanganikoje buvo 3 5 mln gyventoju 1931 m surasime rasta 5 022 640 vietiniu 32 398 azijieciu 8 228 europieciai Britai kovojo su muse cece Afrikines miegliges sukelejas maliarija sistosomoze pastate daug ligoniniu 1926 m kolonijine administracija subsidijavo misionieriu mokyklas bei jas priziurejo Po Antrojo pasaulinio karo Tanganika buvo Jungtiniu Tautu globojamoji teritorija valdoma britu Metams begant ji judejo link savivaldos ir nepriklausomybes 1954 m busimasis Tanzanijos lyderis o tuo metu mokytojas vienas is dvieju tanganieciu kurie baige uzsienio universitetus įkure partija Tanganikos afrikieciu nacionaline sajunga TANU 1961 m kovo 29 d britai sutiko suteikti Tanganikai nepriklausomybe nuo 1961 m gruodzio 28 d ZanzibarasZanzibaras dabar yra dvi salos Ungudza ir Pemba Zanzibara valde portugalai nuo XVI a iki XVIII a pradzios kai juos isvijo Omano arabai Arabu valdymo virsune buvo sultono Seyyid Said valdymas kai sostine buvo perkelta is Maskato į Zanzibara įkure arabu elita skatino gvazdikmedziu plantaciju kuriose dirbo vergai kurima Zanzibaras buvo vadinamas Prieskoniu salomis XX a pradzioje cia buvo isauginama 90 gvazdikmedziu Zanzibaras taip pat buvo svarbus punktas vergu prekyboje Į Zanzibara atvykdavo net amerikieciai tureje ten konsulata nuo 1833 m Britus domino prekyba ir galimybe uzbaigti vergu prekyba 1822 m britai su sultonu pasirase sutartį apribojancia vergu prekyba bet tik 1876 m vergove uzdrausta Heligolando Zanzibaro sutartis 1890 m padare Zanzibara britu protektoratu o Kaprivio ruozas vokieciu Britai valde pro sultona be permainu nuo XIX a pabaigos iki 1957 m rinkimu Nepriklausomybe ir Tanganikos Zanzibaro sajungaTanzanijos prezidentas 1961 m Nyerere tapo Tanganikos premjeru pagal nauja konstitucija 1962 m gruodzio 9 d jis tapo pirmu prezidentu Zanzibaras gavo nepriklausomybe nuo britu 1963 m gruodzio 10 d ir tapo konstitucine monarchija 1964 m sausio 12 d afrikieciu dauguma salose sukilo ir nuverte sultona Abeid Karume tapo Zanzibaro prezidentu Per kelias dienas buvo nuzudyta 5 15 tukst arabu ir azijieciu Daug moteru isprievartauta namai sudeginti Penktadalis salu gyventoju pabego ar buvo nuzudyta Po to sukilo Tanganikos kariai ir Julius Nyerere paprase britu įsikisti 1964 m balandzio 26 d įkurta Jungtine Tanganikos ir Zanzibaro respublika pervadinta Jungtine Tanzanijos respublika spalio 29 d Pagal sajungos sutartį Zanzibaras islaike autonomija Dabartine istorijaKad suformuotu vienpartine sistema abejose respublikos dalyse Julius Nyerere sujunge TANU su Zanzibara valdziusia Afro Sirazi partija ASP ir sukure Revoliucine partija CCM 1977 m vasario 5 d Susijungima sustiprino 1982 m sajungos konstitucija ir 1984 m konstitucija Nyerere mane kad daugpartine sistema salyje kur daug tautu kelia gresme nacionaliniam saugumui ir todel įvede vienpartine sistema Jo nuomone postkolonistineje nestabilioje visuomeneje etninis sovinizmas ir tribalizmas yra nepageidaujami politikoje Tautos vienybei stiprinti suahiliu kalba paskelbta nacionaline Nyerere naudojo Prevencinio įkalinimo akta sutramdyti profsajungas o veliau politinius priesus kada norejo Zmones dingdavo tikslus auku skaicius nezinomas bet manoma kad ju buvo tukstanciai Amnesty International ir kitos zmogaus teisiu organizacijos kovojo su represijomis Tanzanijoje Nyerere įvede Afrikos socializma Ujamaa kurio filosofija vede salį Valstybe tycia nekreipe demesio į miestus kad pramone tolygiai paskirstytu kaimu rajonuose Nuo tokio elgesio kelis desimtmecius kentejo sostine nes Nyerere ja laike kolonizmo palikimu Valstybes valdzia greitai įsiplete į įvairius sektorius 1967 m del nacionalizacijos valstybe tapo didziausiu darbdaviu salyje Ji dalyvavo mazmenineje prekyboje ekporte importe bankininkysteje Tai sukure geras salygas korupcijai Griozdiskos biurokratines proceduros padidino mokescius ir dar labiau pakenke ekonomikai Daug visuomeniniu fondu buvo panaudota netinkamai Perkamoji galia smuko neįtiketinu greiciu ir net svarbiausios prekes buvo sunkiai įsigyjamos Leidimu vibali sistema leido pareigunams susirinkti daug kysiu Buvo padeti sistemines korupcijos pagrindai Pareigunai pradeti vadinti Wabenzi Benz zmonemis Tanzanija palaike artymus santykius su Kinija 1979 m Tanzanija paskelbe kara Ugandai kai si remiama sovietu bande uzimti Tanzanija isvijo ugandiecius ir remiama Ugandos pabegeliu įsiverze į salį Balandzio 11 d Idi Amin pabego is sostines karas baigesi 1979 m viduryje korupcija pasieke neregeta lygį ekonomika zlugo Treciasis Tanzanijos prezidentas Benjamin William Mkapa 1985 m spalį nauju prezidentu tapo bet Nyerere liko partijos pirmininku iki 1990 m kai posta pereme Mwinyi 1990 m kelios Zanzibaro tautos pareikalavo referendumo del nepriklausomybes Jie teige kad sajunga su Tanzanija paremta zlugusiu socializmu nuskurdino Zanzibara Ju reikalavimai buvo atmesti Nepaisant daugelio nesklandumu valdanti partija ir jos kandidatas į prezidentus laimejo pirmus daugpartinius rinkimus 1995 m lapkricio 23 d Protestai pries 2000 m rinkimus Zanzibare sukele skerdynes 2001 m sausį Suviai į protestuotoju minias nuzude 35 zmones 600 suzeide 2005 m gruodį tapo ketvirtuoju Tanzanijos prezidentu Vienas is 1998 m JAV ambasadu sprogdinimu įvyko Dar Es Salame kitas Nairobyje 2004 m povandeninis zemes drebejimas sukele cunamį per kurį Tanzanijoje zuvo 11 zmoniu Tanklaivis Dar Es Salame uzplauke ant seklumos apgadino naftotiekį 2008 m Zanzibare menesiui dingo elektra Isnasoshttp www ntz info gen n00467 html Notholt Stuart 2008 Fields of Fire An Atlas of Ethnic Conflict Troubador Publishing p 2 52 ISBN 1 906510 47 4 http africanhistory about com od biography a bio Nyerere htm Archyvuota kopija 2011 10 17 is Wayback Machine projekto gt http booksandjournals brillonline com content 10 1163 ej 9789004162648 i 308 67 http africanhistory about com od biography a bio Nyerere htm Archyvuota kopija 2011 10 17 is Wayback Machine projekto Mmari Geoffrey 1995 Mwalimu the influence of Nyerere James Currey Publishers ISBN 0 85255 386 2 http books google co uk books id 3xAWTwEACAAJ amp dq myers african cities amp hl en amp sa X amp ei osVkT9uRCsXb0QW84dSJCA amp sqi 2 amp ved 0CDEQ6AEwAA Stapenhurst Rick Kpundeh Sahr John 1999 Curbing corruption toward a model for building national integrity pp 153 156 ISBN 0 8213 4257 6 BBC world Africa Encyclopedia of the Stateless Nations S Z James Minahan pages 2088 2089 Polling Problems Mar Election in Tanzania The New York Times The New York Times Company A4 30 October 1995 Nuoroda tikrinta 11 kovo 2010 Tanzania swears in Mkapa as president 2 24 November 1995 Nuoroda tikrinta 11 kovo 2010 Tanzania Zanzibar Election Massacres Documented Human Rights Watch 9 April 2002 Nuoroda tikrinta 22 kovo 2010 v rAfrikos saliu istorijos Alzyras Angola Burkina Fasas CAR Cadas Dramblio Kaulo Krantas Egiptas Eritreja Etiopija Gvineja Kamerunas Kenija Komorai Kongas Kongo DR Lesotas Liberija Libija Madagaskaras Marokas Mauricijus Mauritanija Mozambikas Namibija Nigerija Nigeris Pietu Afrika Pietu Sudanas Pusiaujo Gvineja Ruanda San Tome ir Prinsipe Seiseliai Senegalas Sudanas Svazilandas Tanzanija Togas Tunisas Uganda Vakaru Sachara Zimbabve

Naujausi straipsniai
  • Liepa 19, 2025

    Tango žemė

  • Liepa 19, 2025

    Tambos žemė

  • Liepa 19, 2025

    Tallinna JK

  • Liepa 19, 2025

    Takaradzuka

  • Liepa 19, 2025

    Taičio vyrų futbolo rinktinė

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje