Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Zanzibaro sultonatas suah Usultani wa Zanzibar istorinė valstybė egzistavusi 1856 1964 m Rytų Afrikoje su centru Zanziba
Zanzibaro sultonatas
Zanzibaro sultonatas (suah. Usultani wa Zanzibar) – istorinė valstybė, egzistavusi 1856–1964 m. Rytų Afrikoje su centru Zanzibare, kurios hegemonija klestėjimo laikotarpiu apėmė dabartinių valstybių Tanzanijos, Kenijos, pietinio Somalio, iš dalies Komorų teritorijas.
| Usultani wa Zanzibar Zanzibaro sultonatas | ||||
| sultonatas | ||||
| ||||
| Vėliava | ||||
| Sostinė | Stoun Taunas | |||
| Kalbos | Arabų, Svahilių | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Istorija | ||||
| - Omano sultonato padalinimas | 1856 m., 1856 | |||
| - Sujungimas su Tanganika | 1964 m. | |||
Vėlesniu laikotarpiu (po 1890 m.) sultonatas tapo britų kontroliuojamu Zanzibaro protektoratu ir valdė tik Zanzibaro salą.
Raida
Nepriklausomas sultonatas
Zanzibaro sultonatas susidarė Omano imperijai suskilus į dvi dalis. Pastarasis valdė didelę dalį Arabijos ir Rytų Afrikos, o 1840 m. perkėlė savo sostinę iš Maskato į Zanzibarą. Mirus sultonui , du jo sūnūs ėmė kovoti dėl valdžios, kas galiausiai lėmė sultonato skilimą. 1856 m. užvaldė pietines buvusios Omano imperijos teritorijas (Svahilių krantą) ir įkūrė Zanzibaro sultonatą, kuris kontroliavo visas rytinės Afrikos pakrantes.
Pirmojo sultono laikais buvo labai stipriai vystoma vergų prekyba, ir Zanzibaras tapo pagrindiniu vergų tiekėju tuometiniame pasaulyje. Yra paskaičiuota, kad kasmet iš Zanzibaro buvo išvežamas apie 50 000 vergų. Siekdamas užtikrinti sėkmingą vergų prekybą, Zanzibaras turėjo plėsti savo įtaką į Afrikos gilumą ir įtvirtinti prekybinius kelius per retai gyvenamas savanas į Viktorijos ežero valstybes ir Savanų valstybes. Čia į vergų prekybą įsijungė kitos etninės grupės. Sultonato hegemonija vakaruose siekė iki pat Kongo džiunglių rytinio pakraščio, čia išplito svahilių kultūra ir kalba.
Vėlesni sultonai mažino vergų prekybos apimtis ir siekė vergovės panaikinimo. Jie gana sparčiau modernizavo šalį, įdiegdami naujas technologijas, vystydami infrastruktūrą. Tuometinis Stoun Taunas tapo moderniu miestu, turinčiu telegrafą, vandentiekį, gerus kelius. Buvo uždaryta daugybė vergų turgų
Protektoratas
1886 m. Britų imperija ir Vokietija sudarė slaptą sutartį, pagal kurią iki 1890 m. pasidalino Zanzibaro valdomas žemynines teritorijas. 1890 m. pasirašius Heligolando-Zanzibaro sutartį, Zanzibaras tapo Britų protektoratu ir jam beliko tik Zanzibaro sala. Tačiau sultonato valdovų linija išlaikyta. 1896 m. įvyko trumpiausias užfiksuotas istorijoje 38 minučių karas, kuomet po sultono mirties įvyko perversmas ir valdžią užgrobė , nepalankus britams. Britams pradėjus karo veiksmus, sultonas pasidavė iš karto.
1963 m., prasidėjus dekolonizacijai, sultonatas buvo paskelbtas nepriklausomu, o sultonas įtvirtintas naujuoju sultonu. Tačiau jau kitais metais jame įvyko , kuri nuvertė sultono valdžią ir paskelbė Zanzibaro ir Pembos Liaudies Respubliką. Jai buvo lemta egzistuoti tik keletą mėnesių, nes 1964 m. balandžio mėnesį ji sujungta su Tanganika, taip suformuojant Tanzaniją.
- Sultonato vėliava 1963-1964
- Liaudies respublikos vėliava 1964
Sultonų sąrašas
| Svahilių civilizacija |
| Zandžas |
| Svahilių miestai-valstybės: |
| Mogadišas, Barava, Kismaju, Lamu, Mombasa, Pemba, Zanzibaras, Kilva, Komorai, Kelimanė, |
| Portugalijos Rytų Afrika |
| Omano imperija |
| Zanzibaro sultonatas |
| Kolonijos XIX-XX a.: |
| Italijos Somalis, Britų RA, Vokietijos RA, Portugalijos RA, |
| Nepriklausomybė: |
| , Tanzanija, Kenija, Mozambikas, Komorai, Majotas |
Sultonai priklausė Al Said dinastijai, kuri iki šiol valdo Omaną.
| # | Sultonas | Pinas vardas | Valdymo pradžia | Valdymo pabaiga |
|---|---|---|---|---|
| 1 | Majid bin Said Al-Busaid | 1856 | 1870 | |
| 2 | Sir Barghash bin Said Al-Busaid | 1870 | 1888 | |
| 3 | Sir Khalifa I bin Said Al-Busaid | 1888 | 1890 | |
| 4 | Sir Ali bin Said Al-Busaid | 1890 | 1893 | |
| 5 | Sir Hamad bin Thuwaini Al-Busaid | 1893 | 1896 | |
| 6 | Khalid bin Barghash Al-Busaid | 1896 | 1896 | |
| 7 | Sir Hamoud bin Mohammed Al-Said | 1896 | 1902 | |
| 8 | Ali bin Hamud Al-Busaid | 1902 | 1911 | |
| 9 | Sir Khalifa II bin Harub Al-Said | 1911 | 1960 | |
| 10 | Sir Abdullah bin Khalifa Al-Said | 1960 | 1963 | |
| 11 | Sir Jamshid bin Abdullah Al Said | 1963 | 1964 |
Nuorodos
Svahilių krantas Archyvuota kopija 2007-12-30 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Zanzibaro sultonatas, Kas yra Zanzibaro sultonatas? Ką reiškia Zanzibaro sultonatas?
Zanzibaro sultonatas suah Usultani wa Zanzibar istorine valstybe egzistavusi 1856 1964 m Rytu Afrikoje su centru Zanzibare kurios hegemonija klestejimo laikotarpiu apeme dabartiniu valstybiu Tanzanijos Kenijos pietinio Somalio is dalies Komoru teritorijas Usultani wa Zanzibar Zanzibaro sultonatassultonatas 1856 1964 VeliavaLocation of Zanzibaro sultonatasSostine Stoun TaunasKalbos Arabu SvahiliuValdymo forma monarchijaIstorija Omano sultonato padalinimas 1856 m 1856 Sujungimas su Tanganika 1964 m Velesniu laikotarpiu po 1890 m sultonatas tapo britu kontroliuojamu Zanzibaro protektoratu ir valde tik Zanzibaro sala RaidaNepriklausomas sultonatas Zanzibaro sultonatas susidare Omano imperijai suskilus į dvi dalis Pastarasis valde didele dalį Arabijos ir Rytu Afrikos o 1840 m perkele savo sostine is Maskato į Zanzibara Mirus sultonui du jo sunus eme kovoti del valdzios kas galiausiai leme sultonato skilima 1856 m uzvalde pietines buvusios Omano imperijos teritorijas Svahiliu kranta ir įkure Zanzibaro sultonata kuris kontroliavo visas rytines Afrikos pakrantes Pirmojo sultono laikais buvo labai stipriai vystoma vergu prekyba ir Zanzibaras tapo pagrindiniu vergu tiekeju tuometiniame pasaulyje Yra paskaiciuota kad kasmet is Zanzibaro buvo isvezamas apie 50 000 vergu Siekdamas uztikrinti sekminga vergu prekyba Zanzibaras turejo plesti savo įtaka į Afrikos giluma ir įtvirtinti prekybinius kelius per retai gyvenamas savanas į Viktorijos ezero valstybes ir Savanu valstybes Cia į vergu prekyba įsijunge kitos etnines grupes Sultonato hegemonija vakaruose sieke iki pat Kongo dziungliu rytinio pakrascio cia isplito svahiliu kultura ir kalba Velesni sultonai mazino vergu prekybos apimtis ir sieke vergoves panaikinimo Jie gana sparciau modernizavo salį įdiegdami naujas technologijas vystydami infrastruktura Tuometinis Stoun Taunas tapo moderniu miestu turinciu telegrafa vandentiekį gerus kelius Buvo uzdaryta daugybe vergu turgu Protektoratas 1886 m Britu imperija ir Vokietija sudare slapta sutartį pagal kuria iki 1890 m pasidalino Zanzibaro valdomas zemynines teritorijas 1890 m pasirasius Heligolando Zanzibaro sutartį Zanzibaras tapo Britu protektoratu ir jam beliko tik Zanzibaro sala Taciau sultonato valdovu linija islaikyta 1896 m įvyko trumpiausias uzfiksuotas istorijoje 38 minuciu karas kuomet po sultono mirties įvyko perversmas ir valdzia uzgrobe nepalankus britams Britams pradejus karo veiksmus sultonas pasidave is karto 1963 m prasidejus dekolonizacijai sultonatas buvo paskelbtas nepriklausomu o sultonas įtvirtintas naujuoju sultonu Taciau jau kitais metais jame įvyko kuri nuverte sultono valdzia ir paskelbe Zanzibaro ir Pembos Liaudies Respublika Jai buvo lemta egzistuoti tik keleta menesiu nes 1964 m balandzio menesį ji sujungta su Tanganika taip suformuojant Tanzanija Sultonato veliava 1963 1964 Liaudies respublikos veliava 1964Sultonu sarasasSvahiliu civilizacijaZandzasSvahiliu miestai valstybes Mogadisas Barava Kismaju Lamu Mombasa Pemba Zanzibaras Kilva Komorai Kelimane Portugalijos Rytu AfrikaOmano imperijaZanzibaro sultonatasKolonijos XIX XX a Italijos Somalis Britu RA Vokietijos RA Portugalijos RA Nepriklausomybe Tanzanija Kenija Mozambikas Komorai Majotas Sultonai priklause Al Said dinastijai kuri iki siol valdo Omana Sultonas Pinas vardas Valdymo pradzia Valdymo pabaiga1 Majid bin Said Al Busaid 1856 18702 Sir Barghash bin Said Al Busaid 1870 18883 Sir Khalifa I bin Said Al Busaid 1888 18904 Sir Ali bin Said Al Busaid 1890 18935 Sir Hamad bin Thuwaini Al Busaid 1893 18966 Khalid bin Barghash Al Busaid 1896 18967 Sir Hamoud bin Mohammed Al Said 1896 19028 Ali bin Hamud Al Busaid 1902 19119 Sir Khalifa II bin Harub Al Said 1911 196010 Sir Abdullah bin Khalifa Al Said 1960 196311 Sir Jamshid bin Abdullah Al Said 1963 1964NuorodosSvahiliu krantas Archyvuota kopija 2007 12 30 is Wayback Machine projekto