Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Vokietijos Rytų Afrika
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vokietijos Rytų Afrika (vok. Deutsch-Ostafrika) – Vokietijos kolonijinės imperijos protektoratas Rytų Afrikoje. Apėmė dabartinės Tanzanijos, Ruandos ir Burundžio teritorijas. Egzistavo nuo 1885 m. iki 1919 m.
| Vokietijos Rytų Afrika vok. Deutsch-Ostafrika | |||||
| Vokietijos kolonija | |||||
| |||||
| |||||
| Vokietijos Rytų Afrika 1914 m. (žalia) | |||||
| Sostinė | (1885–1890), Dar es Salamas (1890-1918) | ||||
| Valdymo forma | Protektoratas | ||||
| Era | Imperializmas | ||||
| - Įkurta | 1885 m. vasario 27 d. | ||||
| - Panaikinta | 1919 m. birželio 28 d. | ||||
| Valiuta | |||||
Raida
Prielaidos susiformuoti Vokietijos kolinijai Rytų Afrikoje susidarė kuomet avantiūristas keliautojas 1885 m. sudarė keletą sutarčių su genčių vadais Afrikos žemyne anapus . Vokiečiai aktyviai pradėjo pakrantės tyrinėjimą nuo Rufidžio pietuose iki Vitu šiaurėje. Kadangi Zanzibaro sultonas prieštaravo šiems veiksmams Svahilių krante, pirmasis Vokietijos kancleris Bismarkas pasiuntė 5 karo laivus. Vokietijai atitekę svarbiausi pakrantės miestai buvo Kilva, ir Dar es Salamas.
Naudodamasi Zanzibaro suformuotais karavanų keliais, Vokietija sparčiai plėtė savo įtaką gilyn į žemyną. 1890 m. vokiečiai pasidalino su britais sultonato kontroliuotas pakrantes pusiau, taip pat tiesia linija nustatė tarpusavio sieną žemyne. Pietinė kolonijos siena su Portugalijos Rytų Afrika nusistovėjo ties Rufidžio upe, o vakarinė linija su Belgijos Kongu liko neaiški. Tačiau de facto Vokietija kontroliavo teritorijas iki pat Tanganikos ežero.
Vokiečiai pradėjo ekonominį krašto vystymą. Žemės buvo išnaudojamos komercinei žemdirbystei. Svarbiausiomis kultūromis tapo sizalis, kava, kaučiukas ir medvilnė. Vokiečiai steigė naujus miestus, pradėti tiesti geležinkeliai į krašto gilumą. Kolonijos sostinė Dar es Salamas išaugo ir tapo vienu gražiausių Užsachario Afrikos miestų. 1894 m. atradus aukso gyslas netoli Viktorijos ežero, pradėta kalnakasyba. Nepaisant visų pastangų, kolonija nebuvo pelninga ir reikalavo nuolatinių subsidijų iš Berlyno.
Didžioji dalis teritorijos administravimo, ypač Didžiųjų ežerų regione, buvo atliekama per vietos etninių grupių diduomenę, kuri turėjo savo dinastijas ir tęsė gerokai senesnes tradicijas. Šios nedidelės karalystės mokėjo duoklę Vokietijai. Dėl Vokietijos ekonominės ir kultūrinės politikos kolonijoje ne kartą kilo sukilimai. Didžiausi jų buvo hehių etninės grupės sukilimas 1891–1894, vadovaujamas karaliaus Mkvava, ir 1905 m., kilęs pakrantėje.
1914 m. Vokietijai pradėjus karą Europoje, jis vyko ir Rytų Afrikoje, tarp Vokietijos Rytų Afrikos ir Britų Rytų Afrikos (dab. Kenija). Vokiečių kariuomenė ne tik susidūrė su tris kartus didesne Britų kariuomene šiaurėje, bet taip pat patyrė invaziją iš vakarų, t. y. iš Belgijos Kongo. Belgai okupavo vakarinę kolonijos dalį. Nepaisant kai kurių Vokietijos pergalių, 1918 m. generolas pasidavė. Kitais metais, po Vokietijos pralaimėjimo Europoje pasirašius Versalio sutartį, kolonija buvo panaikinta. Jos vakarinis pakraštys perėjo Belgijai (suformuotas mandatas Ruanda-Burundis), o didžioji dalis – Britų imperijai (suformuotas Tanganikos mandatas).
Administraciniai vienetai
Vokietijos Rytų Afriką sudarė dviejų tipų administraciniai vienetai, dažniausiai vadinami administracinių centrų pavadinimais.
- Apskritys (vok. Bezirksämter) – jų buvo dešimt: , Tanga, Panganis, , Daressalamas, Rufidžis, Morogoras, , , ;
- Karinės apskritys (vok. Militärbezirke) buvo steigiamos regionuose, nutolusiuose nuo vandenyno – jų buvo dvylika: Usumbura, Bukoba, , Udžidžis, Tabora, , Mošis, , , Iringa, , Songea.
Gubernatoriai
- 1885–1888 (Reichskomisaras)
- 1888–1891 (Reichskomisaras)
- 1891–1893
- 1893–1895
- 1895–1896
- 1896–1901
- 1901–1906
- 1906–1912
- 1912–1918
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vokietijos Rytų Afrika, Kas yra Vokietijos Rytų Afrika? Ką reiškia Vokietijos Rytų Afrika?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Vokietijos Rytu Afrika vok Deutsch Ostafrika Vokietijos kolonijines imperijos protektoratas Rytu Afrikoje Apeme dabartines Tanzanijos Ruandos ir Burundzio teritorijas Egzistavo nuo 1885 m iki 1919 m Vokietijos Rytu Afrika vok Deutsch OstafrikaVokietijos kolonija 1885 1919 Veliava HerbasLocation ofVokietijos Rytu Afrika 1914 m zalia Sostine 1885 1890 Dar es Salamas 1890 1918 Valdymo forma ProtektoratasEra Imperializmas Įkurta 1885 m vasario 27 d Panaikinta 1919 m birzelio 28 d ValiutaRaidaPrielaidos susiformuoti Vokietijos kolinijai Rytu Afrikoje susidare kuomet avantiuristas keliautojas 1885 m sudare keleta sutarciu su genciu vadais Afrikos zemyne anapus Vokieciai aktyviai pradejo pakrantes tyrinejima nuo Rufidzio pietuose iki Vitu siaureje Kadangi Zanzibaro sultonas priestaravo siems veiksmams Svahiliu krante pirmasis Vokietijos kancleris Bismarkas pasiunte 5 karo laivus Vokietijai atiteke svarbiausi pakrantes miestai buvo Kilva ir Dar es Salamas Naudodamasi Zanzibaro suformuotais karavanu keliais Vokietija sparciai plete savo įtaka gilyn į zemyna 1890 m vokieciai pasidalino su britais sultonato kontroliuotas pakrantes pusiau taip pat tiesia linija nustate tarpusavio siena zemyne Pietine kolonijos siena su Portugalijos Rytu Afrika nusistovejo ties Rufidzio upe o vakarine linija su Belgijos Kongu liko neaiski Taciau de facto Vokietija kontroliavo teritorijas iki pat Tanganikos ezero Vokieciai pradejo ekonominį krasto vystyma Zemes buvo isnaudojamos komercinei zemdirbystei Svarbiausiomis kulturomis tapo sizalis kava kauciukas ir medvilne Vokieciai steige naujus miestus pradeti tiesti gelezinkeliai į krasto giluma Kolonijos sostine Dar es Salamas isaugo ir tapo vienu graziausiu Uzsachario Afrikos miestu 1894 m atradus aukso gyslas netoli Viktorijos ezero pradeta kalnakasyba Nepaisant visu pastangu kolonija nebuvo pelninga ir reikalavo nuolatiniu subsidiju is Berlyno Didzioji dalis teritorijos administravimo ypac Didziuju ezeru regione buvo atliekama per vietos etniniu grupiu diduomene kuri turejo savo dinastijas ir tese gerokai senesnes tradicijas Sios nedideles karalystes mokejo duokle Vokietijai Del Vokietijos ekonomines ir kulturines politikos kolonijoje ne karta kilo sukilimai Didziausi ju buvo hehiu etnines grupes sukilimas 1891 1894 vadovaujamas karaliaus Mkvava ir 1905 m kiles pakranteje 1914 m Vokietijai pradejus kara Europoje jis vyko ir Rytu Afrikoje tarp Vokietijos Rytu Afrikos ir Britu Rytu Afrikos dab Kenija Vokieciu kariuomene ne tik susidure su tris kartus didesne Britu kariuomene siaureje bet taip pat patyre invazija is vakaru t y is Belgijos Kongo Belgai okupavo vakarine kolonijos dalį Nepaisant kai kuriu Vokietijos pergaliu 1918 m generolas pasidave Kitais metais po Vokietijos pralaimejimo Europoje pasirasius Versalio sutartį kolonija buvo panaikinta Jos vakarinis pakrastys perejo Belgijai suformuotas mandatas Ruanda Burundis o didzioji dalis Britu imperijai suformuotas Tanganikos mandatas Administraciniai vienetaiVokietijos Rytu Afrika sudare dvieju tipu administraciniai vienetai dazniausiai vadinami administraciniu centru pavadinimais Apskritys vok Bezirksamter ju buvo desimt Tanga Panganis Daressalamas Rufidzis Morogoras Karines apskritys vok Militarbezirke buvo steigiamos regionuose nutolusiuose nuo vandenyno ju buvo dvylika Usumbura Bukoba Udzidzis Tabora Mosis Iringa Songea Gubernatoriai1885 1888 Reichskomisaras 1888 1891 Reichskomisaras 1891 1893 1893 1895 1895 1896 1896 1901 1901 1906 1906 1912 1912 1918