Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Gaznevidai pers سلسله غزنویان Ghaznavid Chorasano musulmonų sunitų valdovų dinastija kilusi iš tiurkų valdžiusi 977 1186
Gaznevidai
Gaznevidai (pers. سلسله غزنویان = Ghaznavid) – Chorasano musulmonų sunitų valdovų dinastija, kilusi iš tiurkų, valdžiusi 977–1186 m. Jų valdyta valstybė vadinama Gaznevidų imperija.
| سلسله غزنویان Gaznevidai | ||||
| Buvęs sultonatas | ||||
| ||||
| Gaznevidų valstybė apie 1030 m. | ||||
| Sostinė | Gaznis (977–1163) Lahoras (1163–1186) | |||
| Valdymo forma | Sultonatas | |||
| Sultonas | ||||
| 977–997 | Sebuktiginas | |||
| 1160–1186 | Chosrovas Malikas | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Įkūrimas | 975 m., 975 | |||
| - Nukariauja Guridai | 1187 m. | |||
Gaznevidų valstybės centras buvo Gaznis, o didžiausio išsiplėtimo metu jų valdos apėmė Persiją, Transoksianą ir šiaurines Indijos dalis. Dėl ankstesnės Samanidų dinastijos įtakos tiurkai Gaznevidai visiškai perėmė persų kultūrą.
Istorija
Guridų dinastijos pradžia buvo Samanidų valstybėje, kuri iki tl valdė Chorasaną. Tai buvo Persų civilizaciją puoselėjusi valstybė, kurioje konsolidavosi tadžikų etnosas. Tiesa, tiurkų kilmės kariai, buvę vergai, buvo vis įtakingesni Samanidų rūmuose. Vienas tokių buvo , kuris po Samanidų emyro Abd al Maliko mirties bandė į sostą pasodinti savo kandidatą. Perversmui nepavykus Alptiginas buvo priverstas migruoti į pietus, kirsti Hindukušą, ir galiausiai įsitvirtino puštūnų gyvenamose teritorijose Gaznio mieste. Šios tuo metu bent jau nominaliai buvo laikomos Samanidų valdomis.
Po Alptigino mirties jo žentas buvęs tiurkų belaisvis, karvedys pasiskelbė nepriklausomu nuo Samanidų Gaznio valdovu ir Gaznevidų valstybės įkūrėju. Nors jo oficialioji genealogija atsekė jo ryšius su senaisiais Persijos šachais, dauguma dabarties istorikų mano, jog ši genealogija buvo sukurta, kad legitimuoti Sebuktigino valdžią.
Jau Sebuktiginas pradėjo konsoliduoti valdžią Puštūnistane ir gretimose teritorijose. Tačiau didžiausio suklestėjimo valstybė susilaukė valdant jo sūnui ir žymiausiam dinastijos valdovui Machmudui. Jis kariaudamas išplėtė valstybės teritoriją, ir iki 1030 m. ji apėmė dab. Afganistaną, dalį dab. Irano, Vidurinės Azijos, dalį šiaurinių ir vakarinių Indijos žemių. Jam valdant Gaznis tapo vienu didžiausių pasaulio miestų ir Islamo civilizacijos centrų.
Kariniai žygiai Gaznevidus susilpnino. Iš karto po Machmudo mirties dėl valdžios ėmė kariauti du jo sūnūs. Masudas apakino savo brolį ir ėmė valdyti. Tačiau jo valdymas buvo nesėkmingas. Jam valdant stiprėjo kita tiurkų kilmės dinastija – Seldžiukidai. 1040 m. jie sumušė Gaznevidus Dandankano mūšyje ir užėmė jų valdas Irane bei Vidurinėje Azijoje: užkariavo Chorasaną ir Chorezmą.
Po ilgo vidinių kovų laikotarpio 1058 m. sąlyginę taiką atkūrė Masudo sūnus . Jis sugebėjo pasiekti taiką su Seldžiukais. Kadangi jo valstybė atsisakė ambicijų Chorasane, Ibrahimas ėmė rengti karinius žygius į Indiją.
Kitas žymus Gaznevidų valdovas buvo , atėjęs į valdžią 1117 m. Jo laikais stipriai iškilo nedidelė kalnų valstybė Goras, kurios valdovai pradėjo grasinti Gaznevidų sostinei. Guridų valdovas , keršydamas už savo brolių mirtis, paėmė ir sudegino Gaznį. Nors tuo metu Guridai ir atsitraukė, Gaznį jie dar kartą paėmė 1163 m., ir netrukus padarė jį savo sostine.
Netekę pagrindinio valdžios centro paskutinieji Gaznevidų valdovai valdė iš Lahoro Pandžabe. Jų valstybė galutinai žlugo 1186 m. Lahorą užėmus Guridams.
Valdovų sąrašas
| Afganistano istorija |
| Arachosija |
| Eftalitai |
| Omejadų Kalifatas |
| Safaridai |
| Gaznevidai > Guridai |
| Mongolai > Timūridai |
| Safavidai, Mogolai |
| Duranio imperija |
| Emyratas > |
| Demokratinė Respublika |
| Islamiškoji valstybė |
| Islamiškasis emyratas |
| Islamiškoji respublika |
| Islamo emyratas |
| Gaznevidai | Valdymo metai |
| 977-997 m. | |
| Machmudas Gaznevidas | 998-1030 m. |
| 1030 m. | |
| 1030-1041 m. | |
| 1041-1048 m. | |
| 1049 m. | |
| 1049-1051 m. | |
| 1051-1053 m. | |
| 1053 m. | |
| 1053-1059 m. | |
| 1059-1099 m. | |
| 1099-1115 m. | |
| 1115-1116 m. | |
| 1116-1117 m. | |
| 1117-1153 m. | |
| 1153-1160 m. | |
| 1160-1187 m. |
| Prieš tai: Samanidai | Gaznevidų imperatoriai 977-1187 | Po to: Guridai |
Šaltiniai
- The Development of Persian Culture under the Early Ghaznavids, C. E. Bosworth, Iran, Vol. 6, (1968), 40.
- Gaznevidai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 38 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gaznevidai, Kas yra Gaznevidai? Ką reiškia Gaznevidai?
Gaznevidai pers سلسله غزنویان Ghaznavid Chorasano musulmonu sunitu valdovu dinastija kilusi is tiurku valdziusi 977 1186 m Ju valdyta valstybe vadinama Gaznevidu imperija سلسله غزنویان GaznevidaiBuves sultonatas 975 1187 Location ofGaznevidu valstybe apie 1030 m Sostine Gaznis 977 1163 Lahoras 1163 1186 Valdymo forma SultonatasSultonas 977 997 Sebuktiginas 1160 1186 Chosrovas MalikasEra Viduramziai Įkurimas 975 m 975 Nukariauja Guridai 1187 m Gaznevidu valstybes centras buvo Gaznis o didziausio issipletimo metu ju valdos apeme Persija Transoksiana ir siaurines Indijos dalis Del ankstesnes Samanidu dinastijos įtakos tiurkai Gaznevidai visiskai pereme persu kultura Istorijastatytas Gaznio minaretas Guridu dinastijos pradzia buvo Samanidu valstybeje kuri iki tl valde Chorasana Tai buvo Persu civilizacija puoselejusi valstybe kurioje konsolidavosi tadziku etnosas Tiesa tiurku kilmes kariai buve vergai buvo vis įtakingesni Samanidu rumuose Vienas tokiu buvo kuris po Samanidu emyro Abd al Maliko mirties bande į sosta pasodinti savo kandidata Perversmui nepavykus Alptiginas buvo priverstas migruoti į pietus kirsti Hindukusa ir galiausiai įsitvirtino pustunu gyvenamose teritorijose Gaznio mieste Sios tuo metu bent jau nominaliai buvo laikomos Samanidu valdomis Po Alptigino mirties jo zentas buves tiurku belaisvis karvedys pasiskelbe nepriklausomu nuo Samanidu Gaznio valdovu ir Gaznevidu valstybes įkureju Nors jo oficialioji genealogija atseke jo rysius su senaisiais Persijos sachais dauguma dabarties istoriku mano jog si genealogija buvo sukurta kad legitimuoti Sebuktigino valdzia Jau Sebuktiginas pradejo konsoliduoti valdzia Pustunistane ir gretimose teritorijose Taciau didziausio suklestejimo valstybe susilauke valdant jo sunui ir zymiausiam dinastijos valdovui Machmudui Jis kariaudamas isplete valstybes teritorija ir iki 1030 m ji apeme dab Afganistana dalį dab Irano Vidurines Azijos dalį siauriniu ir vakariniu Indijos zemiu Jam valdant Gaznis tapo vienu didziausiu pasaulio miestu ir Islamo civilizacijos centru Kariniai zygiai Gaznevidus susilpnino Is karto po Machmudo mirties del valdzios eme kariauti du jo sunus Masudas apakino savo brolį ir eme valdyti Taciau jo valdymas buvo nesekmingas Jam valdant stiprejo kita tiurku kilmes dinastija Seldziukidai 1040 m jie sumuse Gaznevidus Dandankano musyje ir uzeme ju valdas Irane bei Vidurineje Azijoje uzkariavo Chorasana ir Chorezma Po ilgo vidiniu kovu laikotarpio 1058 m salygine taika atkure Masudo sunus Jis sugebejo pasiekti taika su Seldziukais Kadangi jo valstybe atsisake ambiciju Chorasane Ibrahimas eme rengti karinius zygius į Indija Kitas zymus Gaznevidu valdovas buvo atejes į valdzia 1117 m Jo laikais stipriai iskilo nedidele kalnu valstybe Goras kurios valdovai pradejo grasinti Gaznevidu sostinei Guridu valdovas kersydamas uz savo broliu mirtis paeme ir sudegino Gaznį Nors tuo metu Guridai ir atsitrauke Gaznį jie dar karta paeme 1163 m ir netrukus padare jį savo sostine Neteke pagrindinio valdzios centro paskutinieji Gaznevidu valdovai valde is Lahoro Pandzabe Ju valstybe galutinai zlugo 1186 m Lahora uzemus Guridams Valdovu sarasasAfganistano istorijaArachosijaEftalitaiOmejadu KalifatasSafaridaiGaznevidai gt GuridaiMongolai gt TimuridaiSafavidai MogolaiDuranio imperijaEmyratas gt Demokratine RespublikaIslamiskoji valstybeIslamiskasis emyratasIslamiskoji respublikaIslamo emyratasGaznevidai Valdymo metai977 997 m Machmudas Gaznevidas 998 1030 m 1030 m 1030 1041 m 1041 1048 m 1049 m 1049 1051 m 1051 1053 m 1053 m 1053 1059 m 1059 1099 m 1099 1115 m 1115 1116 m 1116 1117 m 1117 1153 m 1153 1160 m 1160 1187 m Pries tai Samanidai Gaznevidu imperatoriai 977 1187 Po to GuridaiSaltiniaiThe Development of Persian Culture under the Early Ghaznavids C E Bosworth Iran Vol 6 1968 40 Gaznevidai Visuotine lietuviu enciklopedija T VI Fau Goris Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 38 psl