Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Chorasanas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Chorasanas (pers. خراسان = Khorasan), dar žinomas kaip Chavar-zaminas (pers. خاور زمین = Khāvar-zamīn, „rytų šalis“) – senovinis regionas Artimuosiuose Rytuose, Irano, Afganistano, Turkmėnistano, teritorijose.
| Didžiojo Irano regionas Chorasanas خراسان | |
|---|---|
| Šalis | šiaurės rytų Iranas, šiaurės vakarų Afganistanas, pietų Turkmėnija |
| Tautos | tadžikai (persai) |
| Valstybės | žr. |
| Miestai | Heratas, Balchas, Nišapūras, Mervas |
| Ankstesnis pav. | Arija, Baktrija, Parta, Margiana |
| Didžiojo Irano regionai: Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, , , Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Puštūnistanas, Beludžistanas | |
Geografija
Chorasano regiono vakarinė riba yra aiški, nes jis buvo ribojamas geografinės užtvaros – Dešte Luto dykumos. Nuo Kalifato laikų Chorasanu buvo vadinamos teritorijos, esančios į šiaurės rytus nuo jos, todėl tikslesnis regiono rytinių ir šiaurinių ribų apibrėžimas nėra nusistovėjęs. Čia yra išskiriamos tikrojo Chorasano ir išplėstinio Chorasano sąvokos.
Tikrąjį Chorasaną šiaurėje ribojo Turkmėnijos stepės, kurios skyrė nuo Chorezmo, šiaurės rytuose jis susisiekė su Sogdu, o rytuose-pietryčiuose jį apribojo Hindukušo kalnai. Į išplėstinio Chorasano sampratą galėjo įeiti ir aplinkiniai regionai – Chorezmas ir Sogdas šiaurėje, Seistanas ir Puštūnistanas už Hindukušo.
Regionas pasižymėjo kalnuotomis, tačiau neretai derlingomis vietovėmis su klestinčiais miestais.
Istorija
Senovės Persijos laikais Chorasaną sudarė keturi atskiri regionai, kurie islamo laikotarpiu impti vadinti pagal pagrindinius jų miestus: Baktrija (Balchas) šiaurės rytuose, Parta (Nišapūras) šiaurės vakaruose, Margiana (Mervas) tarp jų ir Arija (Heratas) pietuose. Iš čia kilo keletas žymių senovės Persijos dinastijų – Graikų-baktrų karalystė (iš Baktrijos) ir Aršakidai (iš Partos). Chorasano pavadinimas pradėtas naudoti Sasanidų imperijoje, kuri dalinta į keturis ketvirčius: Chvavaran (vakarinį), Apachtar (šiaurinį), Nimruz (pietinį), Churasan (rytinį). Silpstant Sasanidams, 420–567 m. regioną valdė Eftalitai, kol jį vėl susigrąžino Persija.
Persų kultūros židinys
VII a. Sasanidų imperiją nukariavus Kalifatui, regionas sudarė ryčiausią jo dalį, kur mažiausiai siekė arabų kultūra. Tai leido vystytis vietinei , o nuo IX a. suklestėti persiškoms dinastijoms. Kalifatui byrant, Chorasanas tapo vienu iš dviejų pagrindinių Irano centrų, kur kaupėsi kultūrinė ir politinė energija, o čia vykę procesai veikė visą rytinę Didžiojo Irano dalį iki pat Indo upės. Kitas Irano civilizacijos centras tuo metu buvo vakaruose – Persijos Irakas.
IX–XI a. Chorasaną valdė daug vietinių dinastijų – Tachiridai (827-873, iš Partos), Safaridai (861–1003, iš Seistano), Samanidai (875–999, iš Baktrijos), Gaznevidai (963–1167, iš Zabulistano), ir kai kurios iš jų sugebėdavo užkariauti ne tik Irano rytines, bet ir vakarines dalis. Nuo XI a. sustiprėjo Chorezmo regionas Maveranachre, iš kurio užkariavimus vykdė Seldžiukai (1037–1194) ir Chorezmidai (1077–1231).
Per visą laikotarpį regione įsigalėjo naujoji persų kalba (pakeitė iki tol įsigalėjusias partų, baktrų ir kitas kalbas). Taip formavosi peraakalbių tadžikų tautybė ir atskiras persų kalbos dialektas. Iš šio regiono buvo kilę žymiausi persų civilizacijos atstovai: rašytojai , Ferdousi, , , , mokslininkai Avicena, , Al-Birunis, Omaras Chajamas, teologai Ahmadas ibn Hanbalis, Abu Hanifa, Imamas Bucharis, Imamas Muslimas ir daugybė kitų.
Po Mongolų užkariavimo
XIII a. regioną nusiaubė Mongolų imperija, kuri pabaigė Chorasano kultūrinį ir politinį viešpatavimą Irane. Buvo sugriauti klestintys miestai, išnaikinta daugybė gyventojų. Irano politinis ir kultūrinis centras vis labiau persikėlė į vakarus (į istorinį Azerbaidžaną), kur koncentravosi Irano sostinės. Po Ilchanato subyrėjimo 1335 m., Chorasane nepriklausomą valstybę sukūrė
Chorasano pakartotinis suklestėjimas buvo viešpataujant Timūridams (1381–1526), kurie perkėlė Irano sostinę į Heratą ir Samarkandą. Tuo metu buvo pastatyta daug architektūros šedevrų. Jų imperijai nusilpus, Chorasanas tapo buferine zona ir ginčo objektu tarp Safavidų rytuose ir Uzbekijos šiaurėje. XVIII a. pradžioje kraštą jau valdė Safavidai, bet į jį savo pretenzijas ėmė reikšti ir puštunų Duranių dinastija iš istorinio Seistano.
1736 m. Chorasane kilo tiurkų afšarų kilmės , kuris nukariavo Didįjį Iraną. Tačiau po jo mirties 1747 m. istorinis Chorasanas buvo padalintas į 3 dalis: vakarinė liko Irane, rytinė – atiteko Duraniams, o šiaurinėje įsigalėjo Rusijos imperija. Šis Chorasano padalijimas išlieka iki dabar: jis padalintas tarp Irano, Afganistano ir Turkmėnistano.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Chorasanas, Kas yra Chorasanas? Ką reiškia Chorasanas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Chorasanas pers خراسان Khorasan dar zinomas kaip Chavar zaminas pers خاور زمین Khavar zamin rytu salis senovinis regionas Artimuosiuose Rytuose Irano Afganistano Turkmenistano teritorijose Didziojo Irano regionas Chorasanas خراسانSalis siaures rytu Iranas siaures vakaru Afganistanas pietu TurkmenijaTautos tadzikai persai Valstybes zr Miestai Heratas Balchas Nisapuras MervasAnkstesnis pav Arija Baktrija Parta MargianaDidziojo Irano regionai Kurdistanas Lorestanas Chuzestanas Irakas Azerbaidzanas Tabaristanas Farsas Chorasanas Chorezmas Sistanas Pustunistanas BeludzistanasGeografijaChorasanas zemelapyje Chorasano regiono vakarine riba yra aiski nes jis buvo ribojamas geografines uztvaros Deste Luto dykumos Nuo Kalifato laiku Chorasanu buvo vadinamos teritorijos esancios į siaures rytus nuo jos todel tikslesnis regiono rytiniu ir siauriniu ribu apibrezimas nera nusistovejes Cia yra isskiriamos tikrojo Chorasano ir isplestinio Chorasano savokos Tikrajį Chorasana siaureje ribojo Turkmenijos stepes kurios skyre nuo Chorezmo siaures rytuose jis susisieke su Sogdu o rytuose pietryciuose jį apribojo Hindukuso kalnai Į isplestinio Chorasano samprata galejo įeiti ir aplinkiniai regionai Chorezmas ir Sogdas siaureje Seistanas ir Pustunistanas uz Hindukuso Regionas pasizymejo kalnuotomis taciau neretai derlingomis vietovemis su klestinciais miestais IstorijaSenoves Persijos laikais Chorasana sudare keturi atskiri regionai kurie islamo laikotarpiu impti vadinti pagal pagrindinius ju miestus Baktrija Balchas siaures rytuose Parta Nisapuras siaures vakaruose Margiana Mervas tarp ju ir Arija Heratas pietuose Is cia kilo keletas zymiu senoves Persijos dinastiju Graiku baktru karalyste is Baktrijos ir Arsakidai is Partos Chorasano pavadinimas pradetas naudoti Sasanidu imperijoje kuri dalinta į keturis ketvircius Chvavaran vakarinį Apachtar siaurinį Nimruz pietinį Churasan rytinį Silpstant Sasanidams 420 567 m regiona valde Eftalitai kol jį vel susigrazino Persija Persu kulturos zidinys VII a Sasanidu imperija nukariavus Kalifatui regionas sudare ryciausia jo dalį kur maziausiai sieke arabu kultura Tai leido vystytis vietinei o nuo IX a suklesteti persiskoms dinastijoms Kalifatui byrant Chorasanas tapo vienu is dvieju pagrindiniu Irano centru kur kaupesi kulturine ir politine energija o cia vyke procesai veike visa rytine Didziojo Irano dalį iki pat Indo upes Kitas Irano civilizacijos centras tuo metu buvo vakaruose Persijos Irakas IX XI a Chorasana valde daug vietiniu dinastiju Tachiridai 827 873 is Partos Safaridai 861 1003 is Seistano Samanidai 875 999 is Baktrijos Gaznevidai 963 1167 is Zabulistano ir kai kurios is ju sugebedavo uzkariauti ne tik Irano rytines bet ir vakarines dalis Nuo XI a sustiprejo Chorezmo regionas Maveranachre is kurio uzkariavimus vykde Seldziukai 1037 1194 ir Chorezmidai 1077 1231 Per visa laikotarpį regione įsigalejo naujoji persu kalba pakeite iki tol įsigalejusias partu baktru ir kitas kalbas Taip formavosi peraakalbiu tadziku tautybe ir atskiras persu kalbos dialektas Is sio regiono buvo kile zymiausi persu civilizacijos atstovai rasytojai Ferdousi mokslininkai Avicena Al Birunis Omaras Chajamas teologai Ahmadas ibn Hanbalis Abu Hanifa Imamas Bucharis Imamas Muslimas ir daugybe kitu Po Mongolu uzkariavimo XIII a regiona nusiaube Mongolu imperija kuri pabaige Chorasano kulturinį ir politinį viespatavima Irane Buvo sugriauti klestintys miestai isnaikinta daugybe gyventoju Irano politinis ir kulturinis centras vis labiau persikele į vakarus į istorinį Azerbaidzana kur koncentravosi Irano sostines Po Ilchanato subyrejimo 1335 m Chorasane nepriklausoma valstybe sukure Chorasano pakartotinis suklestejimas buvo viespataujant Timuridams 1381 1526 kurie perkele Irano sostine į Herata ir Samarkanda Tuo metu buvo pastatyta daug architekturos sedevru Ju imperijai nusilpus Chorasanas tapo buferine zona ir ginco objektu tarp Safavidu rytuose ir Uzbekijos siaureje XVIII a pradzioje krasta jau valde Safavidai bet į jį savo pretenzijas eme reiksti ir pustunu Duraniu dinastija is istorinio Seistano 1736 m Chorasane kilo tiurku afsaru kilmes kuris nukariavo Didįjį Irana Taciau po jo mirties 1747 m istorinis Chorasanas buvo padalintas į 3 dalis vakarine liko Irane rytine atiteko Duraniams o siaurineje įsigalejo Rusijos imperija Sis Chorasano padalijimas islieka iki dabar jis padalintas tarp Irano Afganistano ir Turkmenistano