Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Karakumai turkm Garagum rus Каракумы juodasis smėlis dykuma Centrinėje Azijoje Ji užima apie 70 procentų arba 350 000 km
Karakumų dykuma
Karakumai turkm. Garagum, rus. Каракумы – 'juodasis smėlis') – dykuma Centrinėje Azijoje. Ji užima apie 70 procentų, arba 350 000 km² Turkmėnijos teritorijos. Karakumai driekiasi į rytus nuo Kaspijos jūros, Aralo jūra yra šiaurėje, o Amudarja ir Kyzylkumo dykuma šiaurės rytuose. Pietryčiuose remiasi į Karabilio ir Badchyzo aukštumas, pietuose – į Kopetdago priekalnes, vakaruose į Uzbojaus sausvagę.
Karakumai skirstomi į šiaurinius Užnugūzės Karakumus arba , Žemutinius (arba Vidurinius) Karakumus ir Pietryčių Karakumus. Šias dalis skiria įduba.
Karakumai susiklostė daugiausia iš senovinės Amudarjos vagos, tekėjusios iki Kaspijos jūros, suneštų nuogulų. Pietuose tokias nuogulas suklostė Murgabo ir Tedženo upės, ištekančios iš Hindukušo kalnų. Yra dideli gruntinio vandens telkiniai.
Vyrauja smėlynai, pietuose pereinantys į kauburynus. Yra barchanų, takyrų.
Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra nuo –2 °C šiaurėje iki 3 °C pietuose (absoliutusis minimumas atitinkamai –28 ir –16 °C), liepos – 30–32 °C (absoliutusis maksimumas 49 °C). Dideli (iki 50 °C) paros temperatūros svyravimai. Kritulių 60–150 mm per metus, pietuose iki 250 mm; daugiausia lyja kovą–balandį. Būna smėlio audrų.
Gyvoji gamta
Pavasarį beveik visą dykumą (išskyrus barchanus) padengia efemerai ir efemeroidai (pvz., tulpės). Veši ir , akacijų sąžalynai, auga kulkšnės, efedros; upių slėniuose yra tuopų miškų, nendrynų, pelkių.
Būdingi gyvūnai: kiškis tolajus, džeiranas, korsakas.
Gamta saugoma .
Ekonomika ir resursai
Maro ir Tedženo oazės žinomos dėl savo medvilnės. Karakumų dykumoje yra Darvazos dujų krateriai. Teritorijoje yra gausūs naftos ir gamtinių dujų telkiniai, sieros santalkos. Auginamos avys, kupranugariai.
Dykumą kerta didžiausias drėkinimo kanalas pasaulyje – Karakumų kanalas. Kanalas, kurį pradėjo statyti 1954 m., yra 1375 km ilgio. Per metus juo prateka 13-20 km³ vandens.
Per dykumą nutiestas Transkaspijos geležinkelis ir (nuo 2006 m.).
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 197
- Karakumai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- Rustamov, Anver K. (1994), „Ecology of Birds in the Karakum Desert“, Biogeography and Ecology of Turkmenistan, Monographiae Biologicae, vol. 72, Dordrecht: Springer Netherlands, pp. 247–263
Nuorodos
- TravelBlog – Darvasa krateriaien
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Karakumų dykuma, Kas yra Karakumų dykuma? Ką reiškia Karakumų dykuma?
Karakumai turkm Garagum rus Karakumy juodasis smelis dykuma Centrineje Azijoje Ji uzima apie 70 procentu arba 350 000 km Turkmenijos teritorijos Karakumai driekiasi į rytus nuo Kaspijos juros Aralo jura yra siaureje o Amudarja ir Kyzylkumo dykuma siaures rytuose Pietryciuose remiasi į Karabilio ir Badchyzo aukstumas pietuose į Kopetdago priekalnes vakaruose į Uzbojaus sausvage Takyras Karakumu dykumoje Karakumai skirstomi į siaurinius Uznuguzes Karakumus arba Zemutinius arba Vidurinius Karakumus ir Pietryciu Karakumus Sias dalis skiria įduba Karakumu smelynai Karakumai susikloste daugiausia is senovines Amudarjos vagos tekejusios iki Kaspijos juros sunestu nuogulu Pietuose tokias nuogulas sukloste Murgabo ir Tedzeno upes istekancios is Hindukuso kalnu Yra dideli gruntinio vandens telkiniai Vyrauja smelynai pietuose pereinantys į kauburynus Yra barchanu takyru Klimatas vidutiniu platumu zemyninis Sausio vidutine temperatura nuo 2 C siaureje iki 3 C pietuose absoliutusis minimumas atitinkamai 28 ir 16 C liepos 30 32 C absoliutusis maksimumas 49 C Dideli iki 50 C paros temperaturos svyravimai Krituliu 60 150 mm per metus pietuose iki 250 mm daugiausia lyja kova balandį Buna smelio audru Karakumai pavasarįGyvoji gamtaPavasarį beveik visa dykuma isskyrus barchanus padengia efemerai ir efemeroidai pvz tulpes Vesi ir akaciju sazalynai auga kulksnes efedros upiu sleniuose yra tuopu misku nendrynu pelkiu Budingi gyvunai kiskis tolajus dzeiranas korsakas Gamta saugoma Ekonomika ir resursaiMaro ir Tedzeno oazes zinomos del savo medvilnes Karakumu dykumoje yra Darvazos duju krateriai Teritorijoje yra gausus naftos ir gamtiniu duju telkiniai sieros santalkos Auginamos avys kupranugariai Dykuma kerta didziausias drekinimo kanalas pasaulyje Karakumu kanalas Kanalas kurį pradejo statyti 1954 m yra 1375 km ilgio Per metus juo prateka 13 20 km vandens Per dykuma nutiestas Transkaspijos gelezinkelis ir nuo 2006 m SaltiniaiGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 197 Karakumai Visuotine lietuviu enciklopedija T IX Juocevicius Khiva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 Rustamov Anver K 1994 Ecology of Birds in the Karakum Desert Biogeography and Ecology of Turkmenistan Monographiae Biologicae vol 72 Dordrecht Springer Netherlands pp 247 263NuorodosVikiteka Karakumai vaizdine ir garsine medziagaTravelBlog Darvasa krateriaien