Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Turkiška virtuvėŠalis TurkijaŽymiausi patiekalaiUžkandžiai mezePagrindiniai patiekalai kebabas kofta plovas dolmaSriubos
Turkiška virtuvė
| Turkiška virtuvė | |
|---|---|
| Šalis: | Turkija |
| Užkandžiai: | meze |
| Pagrindiniai patiekalai: | kebabas, kofta, , plovas, dolma |
| Sriubos: | |
| Desertai: | Turkiški saldumynai |
| Gėrimai: | airanas, kava, arbata, raki, vynas |
Turkiška virtuvė – Turkijoje paplitusi kulinarinių tradicijų visuma, Turkijos nacionalinė virtuvė. Islamo virtuvės dalis.
Įtakos ir istorija
Turkiška virtuvė yra ypač įvairi, turtinga ir brandi. Ji sugebėjo perimti kitų tautų įtakas, o vėliau paveikė ir daugybės užkariautų šalių kulinarines tradicijas. Ji dalijasi daug bendrų bruožų su kitomis kaimyninėmis virtuvėmis. Su kitomis islamo virtuvėmis ją sieja islamo filosofija, tam tikri draudimai, šventiniai patiekalai. Su ją sieja panašūs produktai ir meze (turtingo užkandžių stalo) kultūra. Su Azerbaidžano virtuve ji siejasi per senąjį tiurkiškąjį paveldą, o su – ilgamečiais istoriniais santykiais.
Turkiška virtuvė formavosi nuo maždaug XI a.. Pradžią jai padarė , kurios tradicijas kultivavo klajoklės tiurkų tautos, kurios XI a. kėlėsi į derlingas Pietvakarių Azijos teritorijas. Dar būdami klajokliais, tiurkai jau turėjo seniausius patiekalus: tai jufka tešlos gaminiai, kurių bene gausiausia grupė yra burekai.
XI a. tiurkams priėmus Islamą, jų kulinariją labai stipriai paveikė įvairios Islamo virtuvės, pirmiausia , kadangi tiurkai kartu su persų kultūra ir Islamu perėmė ir mitybą. Galiausiai, Seldžiukidams užkariavus Mažąją Aziją, vietinė graikiška virtuvė irgi padarė įtaką.
Turkų virtuvės aukso amžius buvo XV–XVIII a., kuomet Osmanų imperijoje suklestėjo menas ir kultūra. Šioje imperijoje formavosi brandi, turtinga kulinarinė tradicija, suvienijusi užkariautų kraštų kulinarines įtakas, taip pat pati paveikusi didžiules teritorijas Šiaurės Afrikoje, Pietvakarių Azijoje ir Balkanuose. Osmanai labai didelį dėmesį skyrė kulinarijai: sultono rūmuose buvo daugybė virtuvių, o virėjai armijoje buvo ypač vertinami ir gerbiami. Manoma, kad XVII a. Sultonų rūmuose Stambule dirbo apie 1300 virėjų, kurie atiduodavo gyvenimus, siekdami atrasti retus, nepaprastus patiekalus. Imperija praktiškai kontroliavo Šilko kelią ir kitus svarbius kelius, kurie leido įvežti produktus iš viso pasaulio ir sukurti kulinarijos šedevrus. Kadangi visa Osmanų imperija, kuri apėmė Šiaurės Afriką, Balkanus, Artimuosius Rytus, pakluso Stambulo madoms, Osmanų rūmų kulinarija buvo kartojama tolimiausiose provincijose ir darė įtaką vietinėms virtuvėms. Dėl to iki dabar šiose teritorijose galima kalbėti apie turtingą turkiškos virtuvės paveldą.
Maža to, Turkiška virtuvė paveikė ne tik užkariautus kraštus bet ir toliau. Įvairių karų su Europos valstybėmis (Abiejų Tautų Respublika, Habsburgų monarchija, Švedija, Rusijos imperija) metu, iš Turkijos į Europą paplito kai kurie patiekalai. To pavyzdžiai galėtų būti balandėliai (jų prototipas – osmaniška dolma) ir kt.
XX a. susikūrus Turkijos Respublikai, Osmanų kulinarinis paveldas tapo nacionaline Turkijos virtuve.
Produktai ir patiekalai
Tešlos gaminiai
Turkijoje vartojama daugybė rūšių grūdinių kultūrų, tarp kurių pagrindinę vietą užima kviečiai. Iš kviečių kepamos įvairios duonos, kurių bene žymiausia yra , , , gaminamos iš neraugintos tešlos. Taip pat kepami ir mielinės tešlos gaminiai, kurių bene žymiausias yra riestainiai (simit), pynutė (çörek), bandelė (poğaça), açma ir kt., dažniausiai valgomi pusryčiams su sviestu ir uogiene, pardavinėjami gatvėse.
Tešla jufka, išrasta senovės klajoklių tiurkų ir išplatinta po islamo šalis, naudojama ir gaminant įvairius kitus virtus bei keptus patiekalus. Svarbūs jos gaminių gaminimo elementai yra turkiškas kočėlas (oklahu) ir įkaitęs metalo lakštas (keptuvė) sadžas (sac), ant kurio kepama.
Viena svarbiausių tešlos gaminių rūšis yra börek – įdaryti tešlos gaminiai. Jų porūšių yra daugybė, ir jie vadinami pagal gaminimo būdą (su böreği – virti), formą (kol böreği, fincan böreği – puodelio formos, muska böreği – talismano formos, gül böreği – rožės formos, sigara böreği – cigaretės formos) ar įdarą (Çiğ börek (čeburekai) – su malta mėsa, talaş böreği – su dažovėmis ir pjaustyta mėsa).
Kiti svarbūs tešlos patiekalai yra (ant sadžo kepta įdaryta tešla), (tešlos lakštas su daržovių ir mėsos įdaru viršuje, turkiška pica), manti (turkiški koldūnai).
Kruopos
Kviečiai naudojami ir kaip kruopos, gaminant iš jų , t. y. smulkias kietųjų kviečių kruopas, kurios Turkijoje labai dažnai pakeičia kuskusą ar ryžius, naudojamus kitose Islamo virtuvėse. Bulgur ne tik patiekiami atskirai, bet dažniau naudojami gaminant turkišką plovą (pilav).
Pienas ir pieno produktai
Turkijoje ypač gausus pieno produktų pasirinkimas. Tai didele dalimi paveikė klajoklių tiurkų tradicijos. Turkiškas jogurtas (turkiškai yoğurt), dažnai patiekiamas kaip svarbus priedas daugybei patiekalų. Iš jo gaminamas ir sūrokas vasaros gėrimas airanas, šalta agurkų sriuba ir daug kitų patiekalų.
Turkijoje gaminama ir daug sūrių (peynir), dažniausiai iš avių pieno. Svarbiausi žinomi turkiški sūriai yra beyaz peynir („baltasis sūris“, nefermentuotas ir sūrus, labai panašus į graikišką fetą), çökelek (nesūdytas ir nefermentuotas, bet dažnai patiekiamas džiovintas), lor (nesūdytas ir nefermentuotas, naudojamas dalyje desertų), Kaşar (vidutiniškai riebus, fermentuotas sūris, kaip graikiškas kaseri), Kaşkaval (apvalus geltonas), tulum (sūris, fermentuojamas gyvulio odoje), otlu peynir (aromatizuotas sūris), hellim (sūrus, dažnai kepamas mažais gabaliukais).
Ankštiniai ir daržovės
Turkiška virtuvė naudoja daugybę ankštinių: (börülce), žirniai, avižirniai (nohut), lęšiai (mercimek), baltos pupelės (kuru fasulye), iš kurių dažniausiai ruošiami gausūs užkandžiai meze. Iš ankštinių taip pat gaminamas visoje Islamo virtuvėje paplitęs humusas.
Daržovės užima labai svarbią vietą virtuvėje, o vasarą dažnai apsieinama be mėsos patiekalų. Labai svarbios daržovės yra svogūnas, česnakas, pomidoras, ankštinis pipiras. Viena labiausiai naudojamų daržovių yra baklažanas, iš kurio gaminamos ne tik salotos, bet ir daugybė garsių patiekalų: patlıcan dolma (įdaryti baklažanai), hünkâr beğendi (baklažanų tyrė su sūriu), karnıyarık (įdarytas baklažanas su mėsa) imam bayildi (įdarytas baklažanas be mėsos), mussaka (baklažanų apkepas) ir kt.
Visos dažovės dažniausiai troškinamos savo sultyse (pagardinant citrinos sultimis ir prieskoniais), taip gaunant patiekalų rūšį, vadinamą sulu yemek. Kita daržovių triškinių rūšis yra zeytinyağlılar, t. y. troškinti alyvų aliejuje, patiekiami dažniausiai šalti.
Atskira daržovių patiekalų rūšis yra dolma, t. y. įdarytos daržovės, kurios lėmė balandėlių atsiradimą. Dažniausiai įdaroma cukinija (kabak), baklažanas (patlıcan), pomidoras (domates), moliūgas (balkabağı), paprika (biber), kopūsto lapai (lahana), buroko lapai (pazı) ar vynuogių lapai (yaprak dolması). Tradicinė dolma neturi mėsos, o įdaroma ryžių ir prieskonių mišiniu, kartais pagardinamu džiovintais vaisiais ir riešutais. Tada ji dar gali būti vadinama sarma. Dolma, kuriai naudojama mėsa, vadinama yalancı dolma, arba „netikroji dolma“.
Daugybė daržovių taip pat marinuojamos, taip gaunant turşu, naudojamus kaip užkandį, gerinantį virškinimą.
Mėsa ir žuvis
Turkijoje nemažai mėsos ir žuvies valgių. Kiauliena tradiciškai nevartojama, bet plačiai valgoma aviena, vištiena. Dažnai mėsa vartojama malta ir sudaro kaloringą priedą daržovių troškiniams.
Tačiau egzistuoja ir atskiri mėsos patiekalai, kurie nesiskiria nuo kitų islamo virtuvių: čia kepami kebabai ir kofta.
Turkijoje gaminamos nerūkytos jautienos dešros, vadinamos . Jos dažnai kepamos. Jautiena gali būti ir džiovinama plonai supjaustyta, taip gaunant Pastırma.
Sriubos
Turkiškos sriubos yra svarbi pietų, o kartais ir pusryčių dalis. Jos dažniausiai patiekiamos tirštos, pertrintos. Jų svarbiausi komponentai yra ankštiniai, pieno produktai, kviečiai. Svarbiausios sriubų rūšys yra: tarhana (kviečių su jogurtu), ezo gelin (bulguro ar raudonųjų lęšių), buğday (jogurto), domates (pomidorų), mercimek (lęšių), düğün (vestuvinė), işkembe (skrandžio), paça, şehriye (smulkių makaronų), balık (žuvies), bademli tavuk (vištienos), tutmaç (lęšių ir makaronų), lahana (avienos) ir kt.
Saldumynai
Vienas garsiausių turkiškos virtuvės pasididžiavimų – brandus konditerijos menas, formavęsis islamo virtuvės tradicijoje, tačiau nuo XVI a. daręs įtaką ir Europos konditerijai. Turkiški konditerijos gaminiai yra žinomi kaip „turkiški saldumynai“, arba tiesiog „rytietiški saldumynai“.
Turkijoje naudojama daugybė saldumynų rūšių, paplitusių visose Islamo virtuvėse: chalva, , , (turkiškai revani) ir kt. Paprastai jiems naudojamas cukraus sirupas ar medus, pekmez (sirupas, gaunamas iš saldžių sulčių), (sezamo pasta), komponuojamas su daugybe kitų elementų: miltais, tešla, džiovintais vaisiais, riešutais, prieskoniais.
Vienas svarbiausių Osmanų virtuvės išradimų buvo lukumas, nuo XV a. gaminamas iš cukraus sirupo (ar medaus) ir krakmolingos medžiagos. Lukumui nepriskiriami, bet panašūs saldėsiai yra cezerye (morkų, figų ar datulių marmeladas su riešutais), cevizli sucuk (graikiškų riešutų „dešra“), pestil, marcipanas (badem ezmesi).
Žinomi ir įvairūs pudingų tipo saldėsiai, tokie kaip zerde (ryžių pudingas su šafranu), tavuk göğsü (iš vištos krūtinėlės), sütlaç (saldi ryžių košė), keşkül (migdolų ir pieno pudingas), aşure (saldi tiršta sriuba iš grūdų, vaisių ir riešutų) ir kt.
Konditerijoje gausiai naudojami ir vaisiai, kurie įdaromi medumi, riešutais, prieskoniais ir termiškai apdorojami. Tokie saldumynai gaminami iš svarainių (ayva tatlısı), figų (incir tatlısı), moliūgų (kabak tatlısı), obuolių (elma tatlısı), kriaušių (armut tatlısı) ir pan.
Turkijoje yra ir rūšis saldumynų, kepamų orkaitėje, kaip sausainiai. Tai – kurabiye. Paprastai jiems naudojama labai mažai miltų, ir pagrindinę dalį sudaro riešutai. Neretai jie papildomai išmirkomi cukraus sirupe. Iš tešlos keptas turkų virtuvės pasididžiavimas yra sluoksniuotos tešlos .
Gėrimai
Gėrimai lydi įvairius patiekalus, jie geriami tiek vasarą, tiek žiemą. Vienas svarbiausių gaivinančių gėrimų yra airanas, gaminamas iš jogurto. Kitas gėrimas, dažnai geriamas prie mėsos valgių ir gerinantis virškinimą yra Şalgam suyu – fermentuotos morkų sultys. Vasarą vėsina ir (şerbet), kompotas (komposto).
Žiemą dažnai geriami kaloringi ir šilti gėrimai ir . O visus metus geriama juodoji arbata. Kava – būtinas valgio atributas. Nuo Osmanų laikų išvystytas specifinis kavos paruošimas, žinomas kaip turkiška kava.
Nors Turkija musulmoniška šalis, o musulmonams draudžiama vartoti alkoholį, nuo senovės šioje šalyje gaminami įvairūs vietiniai alkoholiniai gėrimai, pirmiausia vynai. Anatolijos vynai gaminami ne tik iš vynuogių, bet iš įvairių vaisių ir uogų, įskaitant vyšnias, gervuoges, granatas, melionus.
Distiliuojant vyną gaunama rakija, stiprus alkoholinis gėrimas, kurį priimta gerti skiestą vandeniu (tada jis įgauna baltą spalvą ir vadinamas liūtų pienu).
Regioninė įvairovė
Turkiška virtuvė nėra vienalytė. Kadangi skirtingi regionai pasižymi skirtingomis gamtinėmis sąlygomis, jie išvystė gana skirtingų rūšių patiekalus. Šiaurinėse pakrantėse prie Juodosios jūros labai paplitę ir kukurūzas. Pietrytinė Turkija (istorinė Kilikija) garsėja meze įvairove, kebabais, , kadaifu ir kiunefe. Vakarinėse pakrantėse turkiška virtuvė daug artimesnė Viduržemio jūros virtuvei, nes čia gausiai naudojamas alyvų aliejus, žuvis, daržovės, prieskoniniai augalai. Centrinėje Turkijoje (Kapadokijoje) paplitę tešlos gaminiai keškekas, manti, giozleme. Pietrytinėje Turkijoje gyvenantys kurdai turi .
Etiketas
Turkiškos virtuvės etiketas prie stalo nesiskiria nuo kitų islamo šalių. Valgoma rankomis, sėdint prie žemų staliukų.
Pusryčiams paprastai patiekiamas riestainis, valgomas su sūriu, uogiene (reçel), daržovėmis, kartais dešra (sudžuk). Neretai patiekiama turkiška kiaušinienė menemen, gaminama su įvairiomis daržovėmis.
Turkijoje kai kurie patiekalai, ypač , kofta, kebabas ir burek tampa greitu maistu. Dideliuose miestuose paplitę pigūs Esnaf lokantası, skirti darbuotojams greitai pavalgyti pietus.
Arbata ar kava patiekiama valgio pabaigoje.
Nuorodos
- Turkų virtuvė Archyvuota kopija 2009-03-01 iš Wayback Machine projekto.
- Turkiški gėrimai
| Artimųjų Rytų virtuvės | |
|---|---|
| Magrebo virtuvė: (Maroko | | | ) | : ( | | | ) | Izraelio virtuvė Egipto virtuvė | | Jemeno virtuvė | | Kaukazietiška virtuvė: ( | | Azerių | ) | Turkiška virtuvė | | | Uzbekų virtuvė | | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Turkiška virtuvė, Kas yra Turkiška virtuvė? Ką reiškia Turkiška virtuvė?
Turkiska virtuveSalis TurkijaZymiausi patiekalaiUzkandziai mezePagrindiniai patiekalai kebabas kofta plovas dolmaSriubos Desertai Turkiski saldumynaiGerimai airanas kava arbata raki vynas Turkiska virtuve Turkijoje paplitusi kulinariniu tradiciju visuma Turkijos nacionaline virtuve Islamo virtuves dalis Įtakos ir istorijaTurkiska virtuve yra ypac įvairi turtinga ir brandi Ji sugebejo perimti kitu tautu įtakas o veliau paveike ir daugybes uzkariautu saliu kulinarines tradicijas Ji dalijasi daug bendru bruozu su kitomis kaimyninemis virtuvemis Su kitomis islamo virtuvemis ja sieja islamo filosofija tam tikri draudimai sventiniai patiekalai Su ja sieja panasus produktai ir meze turtingo uzkandziu stalo kultura Su Azerbaidzano virtuve ji siejasi per senajį tiurkiskajį pavelda o su ilgameciais istoriniais santykiais Turkiska virtuve formavosi nuo mazdaug XI a Pradzia jai padare kurios tradicijas kultivavo klajokles tiurku tautos kurios XI a kelesi į derlingas Pietvakariu Azijos teritorijas Dar budami klajokliais tiurkai jau turejo seniausius patiekalus tai jufka teslos gaminiai kuriu bene gausiausia grupe yra burekai XI a tiurkams priemus Islama ju kulinarija labai stipriai paveike įvairios Islamo virtuves pirmiausia kadangi tiurkai kartu su persu kultura ir Islamu pereme ir mityba Galiausiai Seldziukidams uzkariavus Mazaja Azija vietine graikiska virtuve irgi padare įtaka Turku virtuves aukso amzius buvo XV XVIII a kuomet Osmanu imperijoje suklestejo menas ir kultura Sioje imperijoje formavosi brandi turtinga kulinarine tradicija suvienijusi uzkariautu krastu kulinarines įtakas taip pat pati paveikusi didziules teritorijas Siaures Afrikoje Pietvakariu Azijoje ir Balkanuose Osmanai labai didelį demesį skyre kulinarijai sultono rumuose buvo daugybe virtuviu o virejai armijoje buvo ypac vertinami ir gerbiami Manoma kad XVII a Sultonu rumuose Stambule dirbo apie 1300 vireju kurie atiduodavo gyvenimus siekdami atrasti retus nepaprastus patiekalus Imperija praktiskai kontroliavo Silko kelia ir kitus svarbius kelius kurie leido įvezti produktus is viso pasaulio ir sukurti kulinarijos sedevrus Kadangi visa Osmanu imperija kuri apeme Siaures Afrika Balkanus Artimuosius Rytus pakluso Stambulo madoms Osmanu rumu kulinarija buvo kartojama tolimiausiose provincijose ir dare įtaka vietinems virtuvems Del to iki dabar siose teritorijose galima kalbeti apie turtinga turkiskos virtuves pavelda Maza to Turkiska virtuve paveike ne tik uzkariautus krastus bet ir toliau Įvairiu karu su Europos valstybemis Abieju Tautu Respublika Habsburgu monarchija Svedija Rusijos imperija metu is Turkijos į Europa paplito kai kurie patiekalai To pavyzdziai galetu buti balandeliai ju prototipas osmaniska dolma ir kt XX a susikurus Turkijos Respublikai Osmanu kulinarinis paveldas tapo nacionaline Turkijos virtuve Produktai ir patiekalaiTeslos gaminiai Katmer duonaBazlama duonaGiozleme gaminimas Turkijoje vartojama daugybe rusiu grudiniu kulturu tarp kuriu pagrindine vieta uzima kvieciai Is kvieciu kepamos įvairios duonos kuriu bene zymiausia yra gaminamos is neraugintos teslos Taip pat kepami ir mielines teslos gaminiai kuriu bene zymiausias yra riestainiai simit pynute corek bandele pogaca acma ir kt dazniausiai valgomi pusryciams su sviestu ir uogiene pardavinejami gatvese Tesla jufka israsta senoves klajokliu tiurku ir isplatinta po islamo salis naudojama ir gaminant įvairius kitus virtus bei keptus patiekalus Svarbus jos gaminiu gaminimo elementai yra turkiskas kocelas oklahu ir įkaites metalo lakstas keptuve sadzas sac ant kurio kepama Viena svarbiausiu teslos gaminiu rusis yra borek įdaryti teslos gaminiai Ju porusiu yra daugybe ir jie vadinami pagal gaminimo buda su boregi virti forma kol boregi fincan boregi puodelio formos muska boregi talismano formos gul boregi rozes formos sigara boregi cigaretes formos ar įdara Cig borek ceburekai su malta mesa talas boregi su dazovemis ir pjaustyta mesa Kiti svarbus teslos patiekalai yra ant sadzo kepta įdaryta tesla teslos lakstas su darzoviu ir mesos įdaru virsuje turkiska pica manti turkiski koldunai Kruopos Kvieciai naudojami ir kaip kruopos gaminant is ju t y smulkias kietuju kvieciu kruopas kurios Turkijoje labai daznai pakeicia kuskusa ar ryzius naudojamus kitose Islamo virtuvese Bulgur ne tik patiekiami atskirai bet dazniau naudojami gaminant turkiska plova pilav Pienas ir pieno produktai Dzadzik sriuba Turkijoje ypac gausus pieno produktu pasirinkimas Tai didele dalimi paveike klajokliu tiurku tradicijos Turkiskas jogurtas turkiskai yogurt daznai patiekiamas kaip svarbus priedas daugybei patiekalu Is jo gaminamas ir surokas vasaros gerimas airanas salta agurku sriuba ir daug kitu patiekalu Turkijoje gaminama ir daug suriu peynir dazniausiai is aviu pieno Svarbiausi zinomi turkiski suriai yra beyaz peynir baltasis suris nefermentuotas ir surus labai panasus į graikiska feta cokelek nesudytas ir nefermentuotas bet daznai patiekiamas dziovintas lor nesudytas ir nefermentuotas naudojamas dalyje desertu Kasar vidutiniskai riebus fermentuotas suris kaip graikiskas kaseri Kaskaval apvalus geltonas tulum suris fermentuojamas gyvulio odoje otlu peynir aromatizuotas suris hellim surus daznai kepamas mazais gabaliukais Ankstiniai ir darzoves SarmaMarinuotos darzoves Turkiska virtuve naudoja daugybe ankstiniu borulce zirniai avizirniai nohut lesiai mercimek baltos pupeles kuru fasulye is kuriu dazniausiai ruosiami gausus uzkandziai meze Is ankstiniu taip pat gaminamas visoje Islamo virtuveje paplites humusas Darzoves uzima labai svarbia vieta virtuveje o vasara daznai apsieinama be mesos patiekalu Labai svarbios darzoves yra svogunas cesnakas pomidoras ankstinis pipiras Viena labiausiai naudojamu darzoviu yra baklazanas is kurio gaminamos ne tik salotos bet ir daugybe garsiu patiekalu patlican dolma įdaryti baklazanai hunkar begendi baklazanu tyre su suriu karniyarik įdarytas baklazanas su mesa imam bayildi įdarytas baklazanas be mesos mussaka baklazanu apkepas ir kt Visos dazoves dazniausiai troskinamos savo sultyse pagardinant citrinos sultimis ir prieskoniais taip gaunant patiekalu rusį vadinama sulu yemek Kita darzoviu triskiniu rusis yra zeytinyaglilar t y troskinti alyvu aliejuje patiekiami dazniausiai salti Atskira darzoviu patiekalu rusis yra dolma t y įdarytos darzoves kurios leme balandeliu atsiradima Dazniausiai įdaroma cukinija kabak baklazanas patlican pomidoras domates moliugas balkabagi paprika biber kopusto lapai lahana buroko lapai pazi ar vynuogiu lapai yaprak dolmasi Tradicine dolma neturi mesos o įdaroma ryziu ir prieskoniu misiniu kartais pagardinamu dziovintais vaisiais ir riesutais Tada ji dar gali buti vadinama sarma Dolma kuriai naudojama mesa vadinama yalanci dolma arba netikroji dolma Daugybe darzoviu taip pat marinuojamos taip gaunant tursu naudojamus kaip uzkandį gerinantį virskinima Mesa ir zuvis Turkiska desra sudzukas Turkijoje nemazai mesos ir zuvies valgiu Kiauliena tradiciskai nevartojama bet placiai valgoma aviena vistiena Daznai mesa vartojama malta ir sudaro kaloringa prieda darzoviu troskiniams Taciau egzistuoja ir atskiri mesos patiekalai kurie nesiskiria nuo kitu islamo virtuviu cia kepami kebabai ir kofta Turkijoje gaminamos nerukytos jautienos desros vadinamos Jos daznai kepamos Jautiena gali buti ir dziovinama plonai supjaustyta taip gaunant Pastirma Sriubos Turkiskos sriubos yra svarbi pietu o kartais ir pusryciu dalis Jos dazniausiai patiekiamos tirstos pertrintos Ju svarbiausi komponentai yra ankstiniai pieno produktai kvieciai Svarbiausios sriubu rusys yra tarhana kvieciu su jogurtu ezo gelin bulguro ar raudonuju lesiu bugday jogurto domates pomidoru mercimek lesiu dugun vestuvine iskembe skrandzio paca sehriye smulkiu makaronu balik zuvies bademli tavuk vistienos tutmac lesiu ir makaronu lahana avienos ir kt Saldumynai Pagrindinis straipsnis Turkiski saldumynai SutlacLukumasBaklava Vienas garsiausiu turkiskos virtuves pasididziavimu brandus konditerijos menas formavesis islamo virtuves tradicijoje taciau nuo XVI a dares įtaka ir Europos konditerijai Turkiski konditerijos gaminiai yra zinomi kaip turkiski saldumynai arba tiesiog rytietiski saldumynai Turkijoje naudojama daugybe saldumynu rusiu paplitusiu visose Islamo virtuvese chalva turkiskai revani ir kt Paprastai jiems naudojamas cukraus sirupas ar medus pekmez sirupas gaunamas is saldziu sulciu sezamo pasta komponuojamas su daugybe kitu elementu miltais tesla dziovintais vaisiais riesutais prieskoniais Vienas svarbiausiu Osmanu virtuves isradimu buvo lukumas nuo XV a gaminamas is cukraus sirupo ar medaus ir krakmolingos medziagos Lukumui nepriskiriami bet panasus saldesiai yra cezerye morku figu ar datuliu marmeladas su riesutais cevizli sucuk graikisku riesutu desra pestil marcipanas badem ezmesi Zinomi ir įvairus pudingu tipo saldesiai tokie kaip zerde ryziu pudingas su safranu tavuk gogsu is vistos krutineles sutlac saldi ryziu kose keskul migdolu ir pieno pudingas asure saldi tirsta sriuba is grudu vaisiu ir riesutu ir kt Konditerijoje gausiai naudojami ir vaisiai kurie įdaromi medumi riesutais prieskoniais ir termiskai apdorojami Tokie saldumynai gaminami is svarainiu ayva tatlisi figu incir tatlisi moliugu kabak tatlisi obuoliu elma tatlisi kriausiu armut tatlisi ir pan Turkijoje yra ir rusis saldumynu kepamu orkaiteje kaip sausainiai Tai kurabiye Paprastai jiems naudojama labai mazai miltu ir pagrindine dalį sudaro riesutai Neretai jie papildomai ismirkomi cukraus sirupe Is teslos keptas turku virtuves pasididziavimas yra sluoksniuotos teslos Gerimai Turkiskos kavos puodelis Gerimai lydi įvairius patiekalus jie geriami tiek vasara tiek ziema Vienas svarbiausiu gaivinanciu gerimu yra airanas gaminamas is jogurto Kitas gerimas daznai geriamas prie mesos valgiu ir gerinantis virskinima yra Salgam suyu fermentuotos morku sultys Vasara vesina ir serbet kompotas komposto Ziema daznai geriami kaloringi ir silti gerimai ir O visus metus geriama juodoji arbata Kava butinas valgio atributas Nuo Osmanu laiku isvystytas specifinis kavos paruosimas zinomas kaip turkiska kava Nors Turkija musulmoniska salis o musulmonams draudziama vartoti alkoholį nuo senoves sioje salyje gaminami įvairus vietiniai alkoholiniai gerimai pirmiausia vynai Anatolijos vynai gaminami ne tik is vynuogiu bet is įvairiu vaisiu ir uogu įskaitant vysnias gervuoges granatas melionus Distiliuojant vyna gaunama rakija stiprus alkoholinis gerimas kurį priimta gerti skiesta vandeniu tada jis įgauna balta spalva ir vadinamas liutu pienu Regionine įvairoveTurkiska virtuve nera vienalyte Kadangi skirtingi regionai pasizymi skirtingomis gamtinemis salygomis jie isvyste gana skirtingu rusiu patiekalus Siaurinese pakrantese prie Juodosios juros labai paplite ir kukuruzas Pietrytine Turkija istorine Kilikija garseja meze įvairove kebabais kadaifu ir kiunefe Vakarinese pakrantese turkiska virtuve daug artimesne Vidurzemio juros virtuvei nes cia gausiai naudojamas alyvu aliejus zuvis darzoves prieskoniniai augalai Centrineje Turkijoje Kapadokijoje paplite teslos gaminiai keskekas manti giozleme Pietrytineje Turkijoje gyvenantys kurdai turi EtiketasTurkiskos virtuves etiketas prie stalo nesiskiria nuo kitu islamo saliu Valgoma rankomis sedint prie zemu staliuku Pusryciams paprastai patiekiamas riestainis valgomas su suriu uogiene recel darzovemis kartais desra sudzuk Neretai patiekiama turkiska kiausiniene menemen gaminama su įvairiomis darzovemis Turkijoje kai kurie patiekalai ypac kofta kebabas ir burek tampa greitu maistu Dideliuose miestuose paplite pigus Esnaf lokantasi skirti darbuotojams greitai pavalgyti pietus Arbata ar kava patiekiama valgio pabaigoje NuorodosTurku virtuve Archyvuota kopija 2009 03 01 is Wayback Machine projekto Turkiski gerimaiArtimuju Rytu virtuvesMagrebo virtuve Maroko Izraelio virtuve Egipto virtuve Jemeno virtuve Kaukazietiska virtuve Azeriu Turkiska virtuve Uzbeku virtuve Vikiteka Turkiska virtuve vaizdine ir garsine medziaga