Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Turkiška arbata turk Türk çayı iš Turkijoje užauginto kininio arbatmedžio lapų pagaminta arbata Taip pat taip vadinamas
Turkiška arbata
Turkiška arbata (turk. Türk çayı) – iš Turkijoje užauginto kininio arbatmedžio lapų pagaminta arbata. Taip pat taip vadinamas arbatos paruošimo būdas bei gėrimo kultūra, paplitę Turkijoje bei tarp giminingų tautų vakarų Azijoje.
Arbatos auginimas Turkijoje
Mokslininkai iki galo nesutaria, kada arbatos gėrimo tradicija pasiekė Vakarų Aziją. Greičiausiai šilko keliu vykstančių kontaktų dėka šis produktas buvo šiek tiek žinomas ir viduramžiais, tačiau plačiau arbata palito tik vėlyvuoju Osmanų imperijos laikotarpiu (XIX a.), o labiausiai arbatos kultūra suklestėjo šiai suirus 1922 m. Tuo metu imperijoje labai populiari kava stipriai pabrango, nes Turkija prarado , kur kava auginta, ir buvo priversta ją importuoti.
Tuo metu arbata pasirodė kaip pigesnė alternatyva, nes ją buvo galima auginti pačioje Turkijoje. Jau nuo XIX a. vidurio buvo bandymai introdukuoti kininį arbatmedį Anatolijoje. Šiuo aspektu Osmanų imperija sekė Rusijos imperijos pavyzdžiu, nes Rusija pradėjo diegti arbatos plantacijas Batumyje, buvusiame netoli Osmanų imperijos sienos, taip parodydama, jog klimatas auginti arbatai yra tinkamas. 1888 m. Turkija bandė introdukuoti iš Japonijos ir Kinijos įvežtas sėklas Bursoje, tačiau nesėkmingai.
1918 m. botanikas Ali Riza Erten padarė išsamią studiją, tyrinėdamas skirtingų Turkijos vietovių tinkamumą arbatos auginimui, ir nustatė, kad tam tinkamiausios yra trys provincijos šiaurės rytų Turkijoje prie Juodosios jūros, ypač . Tačiau dėl vidinių neramumų arbatos auginimas čia nebuvo pradėtas dar kurį laiką. 1924 m. Rizėje išdalinta apie 50 tūkst. arbatmedžio sodinukų, tačiau dėl žinių ir technologijų trūkumo daug vietos ūkininkų patyrė nesėkmes.
Nuo 1939 m. arbatos auginimas Rizėje įgavo pagreitį, dėl valstybės strategijos kūrėsi vis daugiau plantacijų, ir iki XX a. vidurio arbatmedis tapo vienu iš svarbiausių žemės ūkio produktų šalyje. Arbata labai išpopuliarėjo pačioje Turkijoje, aplenkdama šimtus metų čia įsitvirtinusią kavą, o taip pat tapo svarbiu eksporto produktu. Šie pokyčiai labai stipriai modernizavo iki tol atsilikusią Rizės provinciją.
Iš pradžių valstybė turėjo visišką kontrolę dėl arbatos produkcijos, kainų ir eksporto per valstybinę įmonę Çaykur (Arbatos korporacija). Ilgainiui dėl korupcijos ir neapgalvotų strategijų tai vedė į turkiškos arbatos kokybės kritimą bei produkcijos mažėjimą. 1983 m. arbatos rinka liberalizuota, kas skatino modernizuotis ir Çaykur. Iki dabar ji dominuoja Turkijos arbatos rinkoje.
2020 m. Turkija pagal arbatos gamybą buvo šeštoje vietoje pasaulyje: ji pagamino 212 tūkst. tonų arbatos . Nuo 2020 m. šalis susiduria su naujais iššūkiais, kuriuos sąlygojo darbuotojų trūkumas Covid-19 pandemijos metu ir 2023 m. įvykusios sausros Rizėje. Turkija yra pirma pasaulyje pagal arbatos suvartojimą: vienas gyventojas per metus suvartoja vidutinškai 3,5 kg. arbatos. Didelė dalis produkcijos yra eksportuojama (pagrindinė eksporto šalis Vokietija).
Didžioji dauguma turkiškos arbatos yra užauginama Rizės provincijoje (Rizės arbata). Ji taip pat auginama , , , provincijose.
Arbatos kultūra
| Çay (arbatos) kultūra – tapatybės, svetingumo ir socialinės sąveikos simbolis | |
|---|---|
| Nematerialusis pasaulio paveldas | |
| Vieta | Turkija, Azerbaidžanas |
| Regionas** | Europa ir Šiaurės Amerika |
| Įrašas | 2022 |
| Nuorodos | |
| Nuoroda | |
| Vikiteka: | Turkiška arbataVikiteka |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Musulmoniškoje kultūroje, kur draudžiamas alkoholis, arbata yra svarbus tonizuojantis gėrimas. Turkijoje susiformavusi arbatos gėrimo kultūra yra paplitusi Turkijoje, Azerbaidžane bei tarp giminingų tautų vakarų Azijoje. Azerbaidžane vadinama Azerbaidžanietiška arbata (azer. Azərbaycanda çay).
Ši paruošimo ir gėrimo tradicija Turkijoje ir Azerbaidžane 2022 m. UNESCO buvo pripažinta kaip nematerialusis pasaulio paveldas.
Arbatos kultūra Turkijoje ir Azerbaidžane formavosi XIX a., stipriai veikiant . Iš čia atkeliavo pagrindinis arbatos paruošimo indas (turk. semaver, azer. samovar) ir tradicija prieš geriant arbatą atsiskiesti iki norimo stiprumo.
Azerbaidžane samovarai naudojami iki dabar (ypač garsėja variniai samovarai), o Turkijoje per XX a. samovarą pakeitė jo paprastesnis variantas (turk. çaydanlık), kurį sudaro du vienas ant kito sustatyti arbatinukai. Apatiniame verdamas vanduo kaitina viršutinį arbatinį, kuriame vanduo virinamas su arbatžolėmis. Dažniausiai naudojama juodoji arbata. Taip gaunamas stiprus raudonos spalvos arbatos koncentratas. . Kartais jis gali būti gardinamas cinamonu, kardamonu, imbieru, čiobreliais, mėtomis, ar kitais prieskoniais.
Arbata yra geriama iš nedidelių kriaušės formos stiklinaičių (azer. Armudu stəkan, turk. ince belli), kurios yra permatomos ir leidžia pasigrožėti arbatos spalva, atvėsina arbatą viršuje ir išlaiko ją karštą apačioje. Tiekiant arbatą koncentratas iš viršutinio arbatinuko pilamas į stiklinaites ir atskiedžiamas vandeniu iš apatinio arbatinuko iki norimo stiprumo. Taip pagal pageidavimą gaunama „juoda“ (turk. koyu) arba „šviesi“ (turk. açık) arbata. Pilant paliekamas kelių centimetrų „kraštelis lūpoms“ (dodag yeri). Geriant stiklinaitė laikoma už kraštų, kad nenusideginti.
Turkijos ir Azerbaidžano kultūroje arbata yra vaišingumo simbolis, ir svečiui privalu patiekti puodelį arbatos, net jei apsilankymas trunka kelias minutes. Arbata paprastai patiekiama su gabaliniu cukrumi, migdoliniais sausainiais (turk. kurabiye), džiovintais vasiais, saldumynais. Cukrus gali būti ištirpdomas arbatoje, arba užkandamas atskirai. Smulkus cukrus ir pienas prie arbatos dažniausiai nėra tiekiami.
Per XIX–XX a. regione išpopuliarėjo (turk. kıraathane, azer. çayhana), kurios didele dalimi pakeitė seniau Osmanų imperijoje populiarias kavines. Jos išlieka daugiausia vyrų socializacijos vietomis: gerdami arbatą vyrai dalinasi naujienomis ir žaidžia nardais. Pastaraisiais dešimtmečiais didžiuosiuose regono miestuose pupuliarios ir didžiulės arbatinės su pasirodymais ir šou.
- Turkiški samovarai
- Prabangus samovaras
- Čaidanlikas
- Armudu
- Arbatos pilstytojas
Susiję sąvokos
Išnašos
- „Five Interesting Things to Know about Turkish Tea“. CLC World Resorts & Hotels. 2018-04-04.
- Klasra, M. A.; Khawar, K. M.; Aasim, M. (2007). „History of tea production and marketing in Turkey“. International Journal of Agriculture and Biology (Pakistan). ISSN 1560-8530
- Arer, Rahmi (1969). Türkiye’de Çaycılık ve Turistik Sosyal Kültürel Ekonomik Rize [Tea in Turkey and its Relationship with Touristic, Cultural and Economic Activities in Rize] (in Turkish). Istanbul, Turkey: Çoker Matbaası. pp. 154–159.
- Klasra, M. A.; Khawar, K. M.; Aasim, M. (2007). „History of tea production and marketing in Turkey“. International Journal of Agriculture and Biology (Pakistan). ISSN 1560-8530.
- Teforia (2015-10-07). „Mini Course: The Tea Culture of Turkey“. Medium.
- Hann, Chris (1995). „Subverting Strong States: The Dialectics of Social Engineering in Hungary and Turkey“. Daedalus. 124 (2): 133–153. ISSN 0011-5266
- „World tea production in 2019; Crops/World Regions/Production Quantity from picklists“. Food and Agriculture Organization of the United Nations, Statistics Division (FAOSTAT). 2020. Retrieved 17 May 2022.
- „Annual per capita tea consumption worldwide as of 2016, by leading countries(in pounds)“. Statista. 23 January 2020. Retrieved 10 February 2020.
- Culture of Çay (tea), a symbol of identity, hospitality and social interaction
- Ergener, Rashid; Ergener, Reşit (2002). About Turkey: Geography, Economy, Politics, Religion, and Culture. Pilgrims Process, Inc. p. 41. ISBN 978-0-9710609-6-8.
- McGeary, Kacie (2018-09-21). „How to Best Experience Tea Culture in Istanbul“. Passion Passport.
- „Tea, a Turkish delight; Istanbul: Tourists meet real people in tea gardens, where the dark 'cay' is gaining popularity.; DESTINATION: TURKEY“. Baltimore Sun.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Turkiška arbata, Kas yra Turkiška arbata? Ką reiškia Turkiška arbata?
Turkiska arbata turk Turk cayi is Turkijoje uzauginto kininio arbatmedzio lapu pagaminta arbata Taip pat taip vadinamas arbatos paruosimo budas bei gerimo kultura paplite Turkijoje bei tarp giminingu tautu vakaru Azijoje Arbatos plantacijos Rizes provincijoje Cajeli miesteArbatos auginimas TurkijojeArbatos surinkimas Rizeje Mokslininkai iki galo nesutaria kada arbatos gerimo tradicija pasieke Vakaru Azija Greiciausiai silko keliu vykstanciu kontaktu deka sis produktas buvo siek tiek zinomas ir viduramziais taciau placiau arbata palito tik velyvuoju Osmanu imperijos laikotarpiu XIX a o labiausiai arbatos kultura suklestejo siai suirus 1922 m Tuo metu imperijoje labai populiari kava stipriai pabrango nes Turkija prarado kur kava auginta ir buvo priversta ja importuoti Tuo metu arbata pasirode kaip pigesne alternatyva nes ja buvo galima auginti pacioje Turkijoje Jau nuo XIX a vidurio buvo bandymai introdukuoti kininį arbatmedį Anatolijoje Siuo aspektu Osmanu imperija seke Rusijos imperijos pavyzdziu nes Rusija pradejo diegti arbatos plantacijas Batumyje buvusiame netoli Osmanu imperijos sienos taip parodydama jog klimatas auginti arbatai yra tinkamas 1888 m Turkija bande introdukuoti is Japonijos ir Kinijos įveztas seklas Bursoje taciau nesekmingai 1918 m botanikas Ali Riza Erten padare issamia studija tyrinedamas skirtingu Turkijos vietoviu tinkamuma arbatos auginimui ir nustate kad tam tinkamiausios yra trys provincijos siaures rytu Turkijoje prie Juodosios juros ypac Taciau del vidiniu neramumu arbatos auginimas cia nebuvo pradetas dar kurį laika 1924 m Rizeje isdalinta apie 50 tukst arbatmedzio sodinuku taciau del ziniu ir technologiju trukumo daug vietos ukininku patyre nesekmes Nuo 1939 m arbatos auginimas Rizeje įgavo pagreitį del valstybes strategijos kuresi vis daugiau plantaciju ir iki XX a vidurio arbatmedis tapo vienu is svarbiausiu zemes ukio produktu salyje Arbata labai ispopuliarejo pacioje Turkijoje aplenkdama simtus metu cia įsitvirtinusia kava o taip pat tapo svarbiu eksporto produktu Sie pokyciai labai stipriai modernizavo iki tol atsilikusia Rizes provincija Is pradziu valstybe turejo visiska kontrole del arbatos produkcijos kainu ir eksporto per valstybine įmone Caykur Arbatos korporacija Ilgainiui del korupcijos ir neapgalvotu strategiju tai vede į turkiskos arbatos kokybes kritima bei produkcijos mazejima 1983 m arbatos rinka liberalizuota kas skatino modernizuotis ir Caykur Iki dabar ji dominuoja Turkijos arbatos rinkoje Arbata auginancios provincijos Turkijoje 2020 m Turkija pagal arbatos gamyba buvo sestoje vietoje pasaulyje ji pagamino 212 tukst tonu arbatos Nuo 2020 m salis susiduria su naujais issukiais kuriuos salygojo darbuotoju trukumas Covid 19 pandemijos metu ir 2023 m įvykusios sausros Rizeje Turkija yra pirma pasaulyje pagal arbatos suvartojima vienas gyventojas per metus suvartoja vidutinskai 3 5 kg arbatos Didele dalis produkcijos yra eksportuojama pagrindine eksporto salis Vokietija Didzioji dauguma turkiskos arbatos yra uzauginama Rizes provincijoje Rizes arbata Ji taip pat auginama provincijose Arbatos kulturaCay arbatos kultura tapatybes svetingumo ir socialines saveikos simbolisNematerialusis pasaulio paveldasVieta Turkija AzerbaidzanasRegionas Europa ir Siaures AmerikaĮrasas 2022NuorodosNuorodaVikiteka Turkiska arbataVikiteka Pavadinimas koks nurodytas UNESCO sarase Regionas pagal UNESCO skirstyma Musulmoniskoje kulturoje kur draudziamas alkoholis arbata yra svarbus tonizuojantis gerimas Turkijoje susiformavusi arbatos gerimo kultura yra paplitusi Turkijoje Azerbaidzane bei tarp giminingu tautu vakaru Azijoje Azerbaidzane vadinama Azerbaidzanietiska arbata azer Azerbaycanda cay Si paruosimo ir gerimo tradicija Turkijoje ir Azerbaidzane 2022 m UNESCO buvo pripazinta kaip nematerialusis pasaulio paveldas Arbatos kultura Turkijoje ir Azerbaidzane formavosi XIX a stipriai veikiant Is cia atkeliavo pagrindinis arbatos paruosimo indas turk semaver azer samovar ir tradicija pries geriant arbata atsiskiesti iki norimo stiprumo Azerbaidzane samovarai naudojami iki dabar ypac garseja variniai samovarai o Turkijoje per XX a samovara pakeite jo paprastesnis variantas turk caydanlik kurį sudaro du vienas ant kito sustatyti arbatinukai Apatiniame verdamas vanduo kaitina virsutinį arbatinį kuriame vanduo virinamas su arbatzolemis Dazniausiai naudojama juodoji arbata Taip gaunamas stiprus raudonos spalvos arbatos koncentratas Kartais jis gali buti gardinamas cinamonu kardamonu imbieru ciobreliais metomis ar kitais prieskoniais Arbata yra geriama is nedideliu kriauses formos stiklinaiciu azer Armudu stekan turk ince belli kurios yra permatomos ir leidzia pasigrozeti arbatos spalva atvesina arbata virsuje ir islaiko ja karsta apacioje Tiekiant arbata koncentratas is virsutinio arbatinuko pilamas į stiklinaites ir atskiedziamas vandeniu is apatinio arbatinuko iki norimo stiprumo Taip pagal pageidavima gaunama juoda turk koyu arba sviesi turk acik arbata Pilant paliekamas keliu centimetru krastelis lupoms dodag yeri Geriant stiklinaite laikoma uz krastu kad nenusideginti Azerbaidzano arbatine 1888 m Turkijos ir Azerbaidzano kulturoje arbata yra vaisingumo simbolis ir sveciui privalu patiekti puodelį arbatos net jei apsilankymas trunka kelias minutes Arbata paprastai patiekiama su gabaliniu cukrumi migdoliniais sausainiais turk kurabiye dziovintais vasiais saldumynais Cukrus gali buti istirpdomas arbatoje arba uzkandamas atskirai Smulkus cukrus ir pienas prie arbatos dazniausiai nera tiekiami Per XIX XX a regione ispopuliarejo turk kiraathane azer cayhana kurios didele dalimi pakeite seniau Osmanu imperijoje populiarias kavines Jos islieka daugiausia vyru socializacijos vietomis gerdami arbata vyrai dalinasi naujienomis ir zaidzia nardais Pastaraisiais desimtmeciais didziuosiuose regono miestuose pupuliarios ir didziules arbatines su pasirodymais ir sou Turkiski samovarai Prabangus samovaras Caidanlikas Armudu Arbatos pilstytojasSusije savokosTurkiska kavaIsnasos Five Interesting Things to Know about Turkish Tea CLC World Resorts amp Hotels 2018 04 04 Klasra M A Khawar K M Aasim M 2007 History of tea production and marketing in Turkey International Journal of Agriculture and Biology Pakistan ISSN 1560 8530 Arer Rahmi 1969 Turkiye de Caycilik ve Turistik Sosyal Kulturel Ekonomik Rize Tea in Turkey and its Relationship with Touristic Cultural and Economic Activities in Rize in Turkish Istanbul Turkey Coker Matbaasi pp 154 159 Klasra M A Khawar K M Aasim M 2007 History of tea production and marketing in Turkey International Journal of Agriculture and Biology Pakistan ISSN 1560 8530 Teforia 2015 10 07 Mini Course The Tea Culture of Turkey Medium Hann Chris 1995 Subverting Strong States The Dialectics of Social Engineering in Hungary and Turkey Daedalus 124 2 133 153 ISSN 0011 5266 World tea production in 2019 Crops World Regions Production Quantity from picklists Food and Agriculture Organization of the United Nations Statistics Division FAOSTAT 2020 Retrieved 17 May 2022 Annual per capita tea consumption worldwide as of 2016 by leading countries in pounds Statista 23 January 2020 Retrieved 10 February 2020 Culture of Cay tea a symbol of identity hospitality and social interaction Ergener Rashid Ergener Resit 2002 About Turkey Geography Economy Politics Religion and Culture Pilgrims Process Inc p 41 ISBN 978 0 9710609 6 8 McGeary Kacie 2018 09 21 How to Best Experience Tea Culture in Istanbul Passion Passport Tea a Turkish delight Istanbul Tourists meet real people in tea gardens where the dark cay is gaining popularity DESTINATION TURKEY Baltimore Sun