Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Azerbaidžaniečių virtuvėŠalis Azerbaidžanas IranasŽymiausi patiekalaiUžkandžiai šviežios daržovės marinuotos daržovėsPag
Azerbaidžaniečių virtuvė
| Azerbaidžaniečių virtuvė | |
|---|---|
| Šalis: | Azerbaidžanas, Iranas |
| Užkandžiai: | šviežios daržovės, , marinuotos daržovės |
| Pagrindiniai patiekalai: | kebabas (šašlykas), kiufta, , plovas, dolma, |
| Sriubos: | piti, dovğa, küftə-bozbaş, umac |
| Desertai: | Şəkərbura, Paxlava... |
| Gėrimai: | airanas, arbata, vynas |
Azerbaidžanietiška virtuvė – istoriniame Azerbaidžane (dab. Azerbaidžane ir šiaurės vakarų Irane) paplitusi kulinarinių tradicijų visuma, Azerbaidžano nacionalinė virtuvė, Islamo virtuvės dalis.
Įtakos
Azerbaidžanietiška virtuvė formavosi įtakojama daugybės kulinarinių tradicijų. Ji siejasi su kitomis Kaukazo virtuvėmis (ypač produktų įvairove, panašiais virtuvės įrankiais ir krosnies naudojimu). Šilko keliu atėjo daug išorinių tradicijų.
Daug panašumų yra su turkiška virtuve, kadangi azerbaidžaniečius su turkais sieja daug bendrų dalykų. Pirmiausia panaši jų kilmė, kadangi XI a. tradicijas į abi šalis atsinešė klajoklės tiurkų tautos. Nemažą įtaką turkiška (osmaniška) virtuvė Azerbaidžano tradicijai darė XVI–XVIII a. Patiekalų rūšys ir pavadinimai yra labai panašūs, kaip ir kaimyninėse tiurkiškose šalyse: čia valgomas plovas, kebabas, sriuba, dolma. Vienas iš Azerbaidžaniečių virtuvės ypatumų: didžiulė įvairovė vienos rūšies rėmuose: čia įvardijama apie 30 rūšių sriubų, apie 100 rūšių plovų, apie 30 rūšių dolma ir t.t. Kai kurios tų rūšių aptinkamos tik istoriniame Azerbaidžane.
Azerbaidžaniečių virtuvė ypač daug bendrumų turi ir su kitomis Islamo virtuvėmis, pirmiausia , . Virtuvę reguliuoja islamiškos tradicijos, draudimai ir filosofija, taip pat nuolatiniai kontaktai su Persijos civilizacija (Istorinis Azerbaidžanas laikomas vienu iš kultūrinių Didžiojo Irano regionų). Anot V. V. Pochliobkino, Azerbaidžano virtuvė savo skoniu, gamybos metodais yra artimiausia būtent Irano tradicijai.
Azerbaidžano virtuvė nuo senovės buvo garsi ir žinoma dėl savo ypač sveikų produktų, natūralumo.
Nuo XIX a. istorinį Azerbaidžaną padalinus tarp Irano ir Rusijos imperijos, dvi dalys kulinarines tradicijas vystė gana skirtingai. Ypač paveikta tradicinė virtuvė buvo Šiaurės Azerbaidžane (Azerbaidžano Respublikoje) per TSRS laikotarpį. Tuo metu ryžius, kaip pagrindinį produktą, beveik pakeitė bulvės, labai stipriai sumažėjo prieskonių įvairovė, išnyko prieskonių turgūs, atsisakyta kulinarinės filosofijos (pvz., produktų skirstymo į „šaltą“ ir „karštą“, Islamo draudimų, kai kurių religinių švenčių. alkoholio vartojimo draudimų) ir t. t. Šiauriniame Azerbaidžane labai supaprastėjo svečių vaišinimo ir etiketo prie stalo taisyklės. Pietinis Azerbaidžanas, tuo tarpu, išsaugojo daug tradicinių papročių, produktų ir gamybos metodų.
Filosofija
Egzistuoja ir savita, azerbaidžanietiška, kulinarijos filosofija. Tai – produktų dalinimas į „šaltus“ (mažina kraujo spaudimą) ir „karštus“ (didina kraujo spaudimą). Šaltais yra laikomi baklažanas, agurkas, kopūstas, pomidoras, salota, jogurtas, žuvis, ryžiai. Karštais yra laikomi , vynuogės, obuoliai, česnakas, medus, kiaušinis, duona, raudona mėsa. Jų maišymas tarpusavyje neleidžiamas, o ligoniai gydomi taip pat duodant vieną ar kitą produktą.
Azerbaidžaniečių įsitikinimu, maistas ne tik maitina, bet ir gydo. Todėl greta prieskonių dažnai naudotos gydomosios žolės, pietiniame Azerbaidžane vis dar pardavinėjamos vaistinėse, vadinamose attar.
Produktai ir patiekalai
Miltiniai gaminiai
Azerbaidžaniečiai vartoja daugybę rūšių grūdinių kultūrų, tarp kurių pagrindinę vietą užima kviečiai. Iš jų kepama daugybė plokščios duonos rūšių: lavašas (lavaş), tandır, yufka, külçe, külfe, kömbe. Kepant naudojama krosnis arba keptuvė .
Tešla, išrasta senovės klajoklių tiurkų ir išplatinta po islamo šalis, naudojama ir gaminant įvairius kitus virtus bei keptus patiekalus. Viena svarbiausių tešlos gaminių rūšis yra börek – įdaryti tešlos gaminiai. Kiti svarbūs azerbaidžaniečių tešlos patiekalai yra (ant keptuvės kepta įdaryta tešla, turkiškos atitikmuo).
Vieni seniausių patiekalų, žinomi jau nuo XI–XIII a. yra tešliniai makaronai bei koldūnai, tokie kaip (düşbərə, trikampiai azerių koldūnai, patiekiami sultinyje), (koldūnai su vienu atvertu galu), (lakštiniai), haşıl, umaç, əriştə.
Po kviečių svarbiausia grūdinė kultūra yra ryžiai, kurie patiekiami virti, o dažniau iš jų gaminami įvairūs plovai (plov). Jų azerių virtuvė žino apie 100 originalių receptų. Azerbaidžanietiškiems plovams būdinga tai, kad trys sudedamosios dalys gaminamos ir patiekiamos atskirai. Tai yra virti ryžiai, gara (pagaminta mėsa, žuvis, vaisiai, daržovės) ir prieskoniai. Šios dalys nesumaišomos net valgant.
Pienas ir pieno produktai
Azerbaidžane gausus pieno produktų pasirinkimas. Tai didele dalimi įtakojo klajoklių tiurkų tradicijos. Jogurtas (qatyk), dažnai patiekiamas kaip svarbus priedas daugybei patiekalų. Iš jo gaminamas ir sūrokas vasaros gėrimas airanas, šaltos sriubos. Taip pat šalyje gaminama ir daug sūrių, dažniausiai iš avių pieno. Sūriai laikomi gyvulių odos maišuose motal.
Daržovės ir vaisiai
Daržovės daugiau vartojamos vasarą. Tarp jų labai svarbios yra svogūnas (dažniau laiškai), česnakas, pomidoras, ankštinis pipiras. Virtuvėje tradiciškai praktiškai nenaudojami šakniavaisiai ir požeminės dalys, todėl morka, burokas, ropiniai svogūnai čia reti. Vienintelė išimtis yra bulvė, Azerbaidžano Respublikoje paplitusi daugiausia TSRS laikais. Viena svarbiausių „daržovių“, suteikianti Azerbaidžano virtuvei išskirtinumą yra kaštainis, naudojamas daugybėje patiekalų.
Gausiai naudojami žalumynai ir prieskoninės žolės. Be svogūnų ir česnakų laiškų čia naudojama takažolė (Polýgonum aviculáre, kyrpygyn), pipirnė, poras, petražolė, estragonas, mėta, melisa, kalendra (kinza), rečiau – čiobrelis, krapas. Nemaža daržovių grupė yra laukiniai augalai, vadinamieji Hudayinabit. Jų žinoma daugiau nei 300 rūšių.
Iš daržovių gaminamos įvairios salotų rūšys. Dažnai naudojamos šviežios daržovės, kurios pjaustomos labai smulkiai. Praktiškai nepasitaiko grynųjų keptų daržovių patiekalų, bet termiškai apdorotos daržovės dažnai maišomos su mėsa ir kiaušiniu, taip gaunant patiekalus ir ažabsanda.
Atskira daržovių patiekalų rūšis yra dolma, t. y. aviena ir ryžiais įdarytos daržovės, pagardintos prieskoniais. Dažniausiai įdaromas baklažanas, pomidoras, paprika, kopūsto lapai, ar vynuogių lapai (yarpaq dolmasi).
Daugybė daržovių bei vaisių taip pat marinuojamos, arba džiovinamos, taip gaunant mürebbe.
Mėsa ir žuvis
Kadangi Azerbaidžanas yra vienas šiauriausių Islamo pasaulio regionų, čia valgoma palyginus daug kaloringų mėsos ir žuvies valgių, kas suteikia šiai virtuvei išskirtinumą, lyginant su kitomis Islamo virtuvėmis. Kiauliena tradiciškai nevartojama, bet plačiai valgoma aviena (ypač ), ir . Seniau buvo populiari laukinių paukščių mėsa, kurią dabar keičia vištiena.
Egzistuoja atskiri mėsos patiekalai, kurie nesiskiria nuo kitų islamo virtuvių: pvz., čia didelė kebabų įvairovė. Vienas žinomiausių Azerbaidžano kebabų – (lüləkabab), išpopuliarėjęs ir Rusijoje. Tai – malta aviena su prieskoniais, kuria apvyniojamas iešmas, kepama grilyje. Kita kebabo rūšis – Tikə kabab, kuris tapo TSRS paplitusio šašlyko pirmtaku. Kebabams naudojamos įvairios iešmų rūšys. Dažnai jie kepami lauko krosnelėje, .
Keletas patiekalų, paplitusių Kaukazo virtuvėse, bet kildinamas iš Azerbaidžano, yra (haş, kogalvių patiekalas), bozbaş (mėsa ant iešmo), çığırtma (keptas viščiukas su kiaušiniais).
Dėl ilgos žiemos, mėsa neretai yra konservuojama, paruošiant ją ilgam išlaikymui. Taip yra gaunama bastırma (presuoti džiovinti mėsos griežinėliai), qovurma (kepta ir riebaluose konservuota mėsa) ir kurutma (džiovinta mėsa).
Azerbaidžaniečių virtuvei būdingas gausus žuvies vartojimas. Visa žuvis pagaunama Kaspijos jūroje (eršketas, lašiša, kutumas ir kt.). Juodieji ikrai yra vienas garsiausių Azerbaidžano delikatesų, išpopuliarėjęs TSRS laikotarpiu. Žuvis (dažniausiai eršketas) dažnai kepama ant iešmo (tai baliq kabab), patiekiama su įvairiais padažais. Tai – vienas iš nedaugelio Islamo kraštuose paplitusių žuvies kebabų, kadangi kitose šalyse dėl žuvies naudojimas labai apribotas.
Sriubos ir troškiniai
Azerių virtuvėje žinoma apie 30 sriubų (Şorba) rūšių, tarp kurių žymiausios jogurtinės. Nacionalinėmis sriubomis laikoma avienos sriuba (piti), gaminama atskiruose puodeliuose (pitišnica), jogurto sriuba su daržovėmis ir mėsa (dovğa), šalta jogurtinė sriuba su daržovėmis (ovdux), agurkinė jogurto sriuba (doğramac), rūgštaus pieno sriuba (balva), avienos, avinžirnių ir kaštainių sriuba (küftə-bozbaş), pupelių ir makaronų sriuba (chamraši), miltinių kukuliukų sriuba (umac) ir kt.
Svarbi sriubų rūšis yra tirštos sriubos aš (aş), atėję iš persų virtuvės. Jos valgomos per šventes.
Azerbaidžanietiškos sriubos ir troškiniai patiekiami specialiuose induose – kas ir tas. Sriubos dažnai uždaromos avių lajumi, pomidorais, šafranu.
Prieskoniai
Azerbaidžano virtuvei būdingas gana aštrus skonis ir kvapumas, kurį suteikia daugybė naudojamų prieskonių: be jau minėtų prieskoninių daržovių, čia naudojami cinamonas, gvazdikėlis, pipiras, šafranas, žagrenis (sumaq). Šafranas naudojamas plovuose ir yra laikomas Azerbaidžano nacionaliniu prieskoniu. Konditerijoje plačiai naudojami rožių žiedlapiai, iš kurių verdama uogienė, gaminami šerbetai.
Kaip svarbi marinuojamoji (rūgštinanti) medžiaga naudojami kai kurių augalų vaisiai bei sultys: gora (neprinokę vynuogės), abgora (jų sultys), nar (granatas), naršab (sutirštintos granato sultys), sumach (žagrenis), kizil (sedula), (Prunus cerasifera).
Druska Azerbaidžano virtuvėje naudojama ribotai. Kai kurie patiekalai, pavyzdžiui, tradiciniai kebabai, visai nesūdomi, o apdorojami tik rūgščiomis sultimis.
Saldumynai
Nors Azerbaidžano virtuvė nuo XVI a. patyrė Turkiškos virtuvės įtaką, čia konditerijos gaminių įvairovė nėra tokia didelė, ir desertų vietoje dažniausiai patiekiami vaisiai. Rytietiški saldumynai yra valgomi daugiau per šventes. Azerbaidžanietiški saldumynai skirstomi į tris dideles grupes: tai miltiniai, karameliniai ir saldaininiai gaminiai.
- Iš miltinių gaminių žinomi paxlava (turkiškos variacija), Şəkərbura (pusmėnulio formos gaminiai, įdaryti riešutais), Şəkərchurek, pešmak (pailgi saldainiai iš ryžių, miltų ir cukraus), tel halva, girmapadam (riešutais įdaryti kepiniai), Ordubad qayğanağı (Ordubado vyniotiniai), qoğal ir kt.
- Iš karamelinių gaminių žinomi Şəkərpendir, parvarda ir kt.
- Iš saldaininių gaminių žinomi lukumas ir kt.
Gėrimai
Azerbaidžanietiškas (şərbət) pasižymi skystumu ir lengvumu. Taip pat geriamas kompotas (kompot, hoşab), airanas.
Visus metus geriama juodoji arbata, kurios niekada neišstūmė kava. , vadinamose çayhana, išsivystė savita bendravimo ir arbatos gėrimo kultūra, o juodoji arbata laikoma Azerbaidžano nacionaliniu gėrimu. Arbata gali būti gaminama ir iš laukinių žolelių, tokių kaip čiobrelis, laukinis cinamonas, svarainio sėklos ir pan.. Arbata, kaip ir Irane bei Turkijoje, geriama iš kriaušės formos puodelių, vadinamų .
Regioninė įvairovė
Istorinis Azerbaidžanas nėra vienodas nei gamtiškai, nei kultūriškai. Nuo XVIII a. jis buvo suskaidytas į keliolika smulkių chanatų, kurių kulinarinis paveldas vis dar jaučiamas, ir kuris suformavo atskiras maisto gamybos tradicijas. garsėja savo vaisiais kimšta paukštiena, Tabrizas – ypač didelėmis koftomis, šiaurėje garsėja koldūnai, atskiri miestai Baku, turi vietinius garsius saldumynus.
Šventiniai patiekalai
Šventėms yra ruošiami specialūs patiekalai. Didžiausios azerbaidžaniečių šventės yra Nevruzas, ir kt.
Ant Nevruzo stalo būtinai turi būti daigintų kviečių pudingas semeni, šonkauliukai, dažyti kiaušiniai, şekerbura, baklava, şor gogal, džiovinti vaisiai, riešutai. Iš džiovintų vaisių verdamas kompotas. Taip pat skirtinguose regionuose ruošiamos skirtingos plovų rūšys.
Per vestuves ir apipjaustymo šventes paruošiami dolma, kebabai, tiršta sriuba (aş), alkoholiniai gėrimai ir šalti užkandžiai.
Etiketas
Tradiciškai, kaip ir Turkijoje, maistas patiekiamas ant žemės (kilimo), vadinamo sofra. Pirmasis pradeda valgyti šeimos vyriausias, tituluojamas aksakkal – „baltoji barzda“. Prieš pradedant valgyti, tariama bismillahirrahmanirrahim, baigiant valgyti sakoma Allah artik etsin. Maistas paprastai valgomas rankomis.
Vaišinant svečius dažniausiai pradedama nuo arbatos, kuri yra svarbi kultūros dalis ir palengvina bendravimą. Maistas pradedamas nuo šviežių daržovių lėkštės. Daržoves užkanda bandele ir užgeria airanu. Prieš maistą dar patiekiami pakepinti rūgštūs vaisiai (kryklė, džiovinti abrikosai). Tada seka sriuba, pagrindinis patiekalas ir plovas, po kurio neretai patiekiamas rūgštus padažas. Neretai užbaigiama jogurtine sriuba (dovğa), kuri gerina virškinimą. Galiausiai patiekiami vaisiai, saldumynai.
Pusryčiams patiekiama vietinė duona, valgoma su sūriu, uogiene, daržovėmis.
Šaltiniai
- Toygar Kâmil (2009) Notes on Azerbaijani Culinary Culture. Turkish cuisine Archyvuota kopija 2014-05-13 iš Wayback Machine projekto.
- Похлебкин, В.В. (1978) Национальные кухни наших народов, Центрполиграф.
- Ахмедов И.А. Азербайджанская кухня. Azeri.ru Archyvuota kopija 2009-02-16 iš Wayback Machine projekto.
- Khanlou, Pirouz (2000) Forgotten Foods. A Comparative Outlook on The Cuisines of Northern and Southern Azerbaijan. Azerbaijan International. p. 24-27. Archyvuota kopija 2012-10-30 iš Wayback Machine projekto.
- Toygar Kâmil (2009) Notes on Azerbaijani Culinary Culture. Turkish cuisine Archyvuota kopija 2014-05-13 iš Wayback Machine projekto.
- Toygar Kâmil (2009) Notes on Azerbaijani Culinary Culture. Turkish cuisine Archyvuota kopija 2014-05-13 iš Wayback Machine projekto.
- Ахмедов И.А. Азербайджанская кухня. Azeri.ru Archyvuota kopija 2009-02-16 iš Wayback Machine projekto.
- Toygar Kâmil (2009) Notes on Azerbaijani Culinary Culture. Turkish cuisine Archyvuota kopija 2014-05-13 iš Wayback Machine projekto.
- Ахмедов И.А. Азербайджанская кухня. Azeri.ru Archyvuota kopija 2009-02-16 iš Wayback Machine projekto.
- Похлебкин, В.В. (1978) Национальные кухни наших народов, Центрполиграф.
- Ахмедов И.А. Азербайджанская кухня. Azeri.ru Archyvuota kopija 2009-02-16 iš Wayback Machine projekto.
- Toygar Kâmil (2009) Notes on Azerbaijani Culinary Culture. Turkish cuisine Archyvuota kopija 2014-05-13 iš Wayback Machine projekto.
- Toygar Kâmil (2009) Notes on Azerbaijani Culinary Culture. Turkish cuisine Archyvuota kopija 2014-05-13 iš Wayback Machine projekto.
- Ахмедов И.А. Азербайджанская кухня. Azeri.ru Archyvuota kopija 2009-02-16 iš Wayback Machine projekto.
- Похлебкин, В.В. (1978) Национальные кухни наших народов, Центрполиграф.
- Ахмедов И.А. Азербайджанская кухня. Azeri.ru Archyvuota kopija 2009-02-16 iš Wayback Machine projekto.
- Toygar Kâmil (2009) Notes on Azerbaijani Culinary Culture. Turkish cuisine Archyvuota kopija 2014-05-13 iš Wayback Machine projekto.
- Похлебкин, В.В. (1978) Национальные кухни наших народов, Центрполиграф.
- Похлебкин, В.В. (1978) Национальные кухни наших народов, Центрполиграф.
- Toygar Kâmil (2009) Notes on Azerbaijani Culinary Culture. Turkish cuisine Archyvuota kopija 2014-05-13 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Azerių virtuvė Archyvuota kopija 2014-05-13 iš Wayback Machine projekto.
- Receptai
- V. Pochliobkin straipsnis apie Azerbaidžano virtuvę Archyvuota kopija 2011-07-23 iš Wayback Machine projekto.
| Artimųjų Rytų virtuvės | |
|---|---|
| Magrebo virtuvė: (Maroko | | | ) | : ( | | | ) | Izraelio virtuvė Egipto virtuvė | | Jemeno virtuvė | | Kaukazietiška virtuvė: ( | | Azerių | ) | Turkiška virtuvė | | | Uzbekų virtuvė | | |
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Azerbaidžaniečių virtuvė, Kas yra Azerbaidžaniečių virtuvė? Ką reiškia Azerbaidžaniečių virtuvė?
Azerbaidzanieciu virtuveSalis Azerbaidzanas IranasZymiausi patiekalaiUzkandziai sviezios darzoves marinuotos darzovesPagrindiniai patiekalai kebabas saslykas kiufta plovas dolma Sriubos piti dovga kufte bozbas umacDesertai Sekerbura Paxlava Gerimai airanas arbata vynas Azerbaidzanietiska virtuve istoriniame Azerbaidzane dab Azerbaidzane ir siaures vakaru Irane paplitusi kulinariniu tradiciju visuma Azerbaidzano nacionaline virtuve Islamo virtuves dalis ĮtakosAzerbaidzanietiska virtuve formavosi įtakojama daugybes kulinariniu tradiciju Ji siejasi su kitomis Kaukazo virtuvemis ypac produktu įvairove panasiais virtuves įrankiais ir krosnies naudojimu Silko keliu atejo daug isoriniu tradiciju Daug panasumu yra su turkiska virtuve kadangi azerbaidzaniecius su turkais sieja daug bendru dalyku Pirmiausia panasi ju kilme kadangi XI a tradicijas į abi salis atsinese klajokles tiurku tautos Nemaza įtaka turkiska osmaniska virtuve Azerbaidzano tradicijai dare XVI XVIII a Patiekalu rusys ir pavadinimai yra labai panasus kaip ir kaimyninese tiurkiskose salyse cia valgomas plovas kebabas sriuba dolma Vienas is Azerbaidzanieciu virtuves ypatumu didziule įvairove vienos rusies remuose cia įvardijama apie 30 rusiu sriubu apie 100 rusiu plovu apie 30 rusiu dolma ir t t Kai kurios tu rusiu aptinkamos tik istoriniame Azerbaidzane Azerbaidzanieciu virtuve ypac daug bendrumu turi ir su kitomis Islamo virtuvemis pirmiausia Virtuve reguliuoja islamiskos tradicijos draudimai ir filosofija taip pat nuolatiniai kontaktai su Persijos civilizacija Istorinis Azerbaidzanas laikomas vienu is kulturiniu Didziojo Irano regionu Anot V V Pochliobkino Azerbaidzano virtuve savo skoniu gamybos metodais yra artimiausia butent Irano tradicijai Azerbaidzano virtuve nuo senoves buvo garsi ir zinoma del savo ypac sveiku produktu naturalumo Nuo XIX a istorinį Azerbaidzana padalinus tarp Irano ir Rusijos imperijos dvi dalys kulinarines tradicijas vyste gana skirtingai Ypac paveikta tradicine virtuve buvo Siaures Azerbaidzane Azerbaidzano Respublikoje per TSRS laikotarpį Tuo metu ryzius kaip pagrindinį produkta beveik pakeite bulves labai stipriai sumazejo prieskoniu įvairove isnyko prieskoniu turgus atsisakyta kulinarines filosofijos pvz produktu skirstymo į salta ir karsta Islamo draudimu kai kuriu religiniu svenciu alkoholio vartojimo draudimu ir t t Siauriniame Azerbaidzane labai supaprastejo sveciu vaisinimo ir etiketo prie stalo taisykles Pietinis Azerbaidzanas tuo tarpu issaugojo daug tradiciniu paprociu produktu ir gamybos metodu FilosofijaEgzistuoja ir savita azerbaidzanietiska kulinarijos filosofija Tai produktu dalinimas į saltus mazina kraujo spaudima ir karstus didina kraujo spaudima Saltais yra laikomi baklazanas agurkas kopustas pomidoras salota jogurtas zuvis ryziai Karstais yra laikomi vynuoges obuoliai cesnakas medus kiausinis duona raudona mesa Ju maisymas tarpusavyje neleidziamas o ligoniai gydomi taip pat duodant viena ar kita produkta Azerbaidzanieciu įsitikinimu maistas ne tik maitina bet ir gydo Todel greta prieskoniu daznai naudotos gydomosios zoles pietiniame Azerbaidzane vis dar pardavinejamos vaistinese vadinamose attar Produktai ir patiekalaiMiltiniai gaminiai Azerbaidzanieciai vartoja daugybe rusiu grudiniu kulturu tarp kuriu pagrindine vieta uzima kvieciai Is ju kepama daugybe plokscios duonos rusiu lavasas lavas tandir yufka kulce kulfe kombe Kepant naudojama krosnis arba keptuve Tesla israsta senoves klajokliu tiurku ir isplatinta po islamo salis naudojama ir gaminant įvairius kitus virtus bei keptus patiekalus Viena svarbiausiu teslos gaminiu rusis yra borek įdaryti teslos gaminiai Kiti svarbus azerbaidzanieciu teslos patiekalai yra ant keptuves kepta įdaryta tesla turkiskos atitikmuo Vieni seniausiu patiekalu zinomi jau nuo XI XIII a yra tesliniai makaronai bei koldunai tokie kaip dusbere trikampiai azeriu koldunai patiekiami sultinyje koldunai su vienu atvertu galu lakstiniai hasil umac eriste Po kvieciu svarbiausia grudine kultura yra ryziai kurie patiekiami virti o dazniau is ju gaminami įvairus plovai plov Ju azeriu virtuve zino apie 100 originaliu receptu Azerbaidzanietiskiems plovams budinga tai kad trys sudedamosios dalys gaminamos ir patiekiamos atskirai Tai yra virti ryziai gara pagaminta mesa zuvis vaisiai darzoves ir prieskoniai Sios dalys nesumaisomos net valgant Pienas ir pieno produktai Azerbaidzane gausus pieno produktu pasirinkimas Tai didele dalimi įtakojo klajokliu tiurku tradicijos Jogurtas qatyk daznai patiekiamas kaip svarbus priedas daugybei patiekalu Is jo gaminamas ir surokas vasaros gerimas airanas saltos sriubos Taip pat salyje gaminama ir daug suriu dazniausiai is aviu pieno Suriai laikomi gyvuliu odos maisuose motal Darzoves ir vaisiai Azerbaidzanietiska dolma Darzoves daugiau vartojamos vasara Tarp ju labai svarbios yra svogunas dazniau laiskai cesnakas pomidoras ankstinis pipiras Virtuveje tradiciskai praktiskai nenaudojami sakniavaisiai ir pozemines dalys todel morka burokas ropiniai svogunai cia reti Vienintele isimtis yra bulve Azerbaidzano Respublikoje paplitusi daugiausia TSRS laikais Viena svarbiausiu darzoviu suteikianti Azerbaidzano virtuvei isskirtinuma yra kastainis naudojamas daugybeje patiekalu Gausiai naudojami zalumynai ir prieskonines zoles Be svogunu ir cesnaku laisku cia naudojama takazole Polygonum aviculare kyrpygyn pipirne poras petrazole estragonas meta melisa kalendra kinza reciau ciobrelis krapas Nemaza darzoviu grupe yra laukiniai augalai vadinamieji Hudayinabit Ju zinoma daugiau nei 300 rusiu Is darzoviu gaminamos įvairios salotu rusys Daznai naudojamos sviezios darzoves kurios pjaustomos labai smulkiai Praktiskai nepasitaiko grynuju keptu darzoviu patiekalu bet termiskai apdorotos darzoves daznai maisomos su mesa ir kiausiniu taip gaunant patiekalus ir azabsanda Atskira darzoviu patiekalu rusis yra dolma t y aviena ir ryziais įdarytos darzoves pagardintos prieskoniais Dazniausiai įdaromas baklazanas pomidoras paprika kopusto lapai ar vynuogiu lapai yarpaq dolmasi Daugybe darzoviu bei vaisiu taip pat marinuojamos arba dziovinamos taip gaunant murebbe Mesa ir zuvis Liulia kebabas ir tike kebabasMesa ir darzoves keptos ant keptuves sadzoChasas Kadangi Azerbaidzanas yra vienas siauriausiu Islamo pasaulio regionu cia valgoma palyginus daug kaloringu mesos ir zuvies valgiu kas suteikia siai virtuvei isskirtinuma lyginant su kitomis Islamo virtuvemis Kiauliena tradiciskai nevartojama bet placiai valgoma aviena ypac ir Seniau buvo populiari laukiniu pauksciu mesa kuria dabar keicia vistiena Egzistuoja atskiri mesos patiekalai kurie nesiskiria nuo kitu islamo virtuviu pvz cia didele kebabu įvairove Vienas zinomiausiu Azerbaidzano kebabu lulekabab ispopuliarejes ir Rusijoje Tai malta aviena su prieskoniais kuria apvyniojamas iesmas kepama grilyje Kita kebabo rusis Tike kabab kuris tapo TSRS paplitusio saslyko pirmtaku Kebabams naudojamos įvairios iesmu rusys Daznai jie kepami lauko krosneleje Keletas patiekalu paplitusiu Kaukazo virtuvese bet kildinamas is Azerbaidzano yra has kogalviu patiekalas bozbas mesa ant iesmo cigirtma keptas visciukas su kiausiniais Del ilgos ziemos mesa neretai yra konservuojama paruosiant ja ilgam islaikymui Taip yra gaunama bastirma presuoti dziovinti mesos griezineliai qovurma kepta ir riebaluose konservuota mesa ir kurutma dziovinta mesa Azerbaidzanieciu virtuvei budingas gausus zuvies vartojimas Visa zuvis pagaunama Kaspijos juroje ersketas lasisa kutumas ir kt Juodieji ikrai yra vienas garsiausiu Azerbaidzano delikatesu ispopuliarejes TSRS laikotarpiu Zuvis dazniausiai ersketas daznai kepama ant iesmo tai baliq kabab patiekiama su įvairiais padazais Tai vienas is nedaugelio Islamo krastuose paplitusiu zuvies kebabu kadangi kitose salyse del zuvies naudojimas labai apribotas Sriubos ir troskiniai Azeriu virtuveje zinoma apie 30 sriubu Sorba rusiu tarp kuriu zymiausios jogurtines Nacionalinemis sriubomis laikoma avienos sriuba piti gaminama atskiruose puodeliuose pitisnica jogurto sriuba su darzovemis ir mesa dovga salta jogurtine sriuba su darzovemis ovdux agurkine jogurto sriuba dogramac rugstaus pieno sriuba balva avienos avinzirniu ir kastainiu sriuba kufte bozbas pupeliu ir makaronu sriuba chamrasi miltiniu kukuliuku sriuba umac ir kt Svarbi sriubu rusis yra tirstos sriubos as as ateje is persu virtuves Jos valgomos per sventes Azerbaidzanietiskos sriubos ir troskiniai patiekiami specialiuose induose kas ir tas Sriubos daznai uzdaromos aviu lajumi pomidorais safranu Prieskoniai Azerbaidzano virtuvei budingas gana astrus skonis ir kvapumas kurį suteikia daugybe naudojamu prieskoniu be jau minetu prieskoniniu darzoviu cia naudojami cinamonas gvazdikelis pipiras safranas zagrenis sumaq Safranas naudojamas plovuose ir yra laikomas Azerbaidzano nacionaliniu prieskoniu Konditerijoje placiai naudojami roziu ziedlapiai is kuriu verdama uogiene gaminami serbetai Kaip svarbi marinuojamoji rugstinanti medziaga naudojami kai kuriu augalu vaisiai bei sultys gora neprinoke vynuoges abgora ju sultys nar granatas narsab sutirstintos granato sultys sumach zagrenis kizil sedula Prunus cerasifera Druska Azerbaidzano virtuveje naudojama ribotai Kai kurie patiekalai pavyzdziui tradiciniai kebabai visai nesudomi o apdorojami tik rugsciomis sultimis Saldumynai Pachlava Nors Azerbaidzano virtuve nuo XVI a patyre Turkiskos virtuves įtaka cia konditerijos gaminiu įvairove nera tokia didele ir desertu vietoje dazniausiai patiekiami vaisiai Rytietiski saldumynai yra valgomi daugiau per sventes Azerbaidzanietiski saldumynai skirstomi į tris dideles grupes tai miltiniai karameliniai ir saldaininiai gaminiai Is miltiniu gaminiu zinomi paxlava turkiskos variacija Sekerbura pusmenulio formos gaminiai įdaryti riesutais Sekerchurek pesmak pailgi saldainiai is ryziu miltu ir cukraus tel halva girmapadam riesutais įdaryti kepiniai Ordubad qayganagi Ordubado vyniotiniai qogal ir kt Is karameliniu gaminiu zinomi Sekerpendir parvarda ir kt Is saldaininiu gaminiu zinomi lukumas ir kt Gerimai Azerbaidzanietiskas serbet pasizymi skystumu ir lengvumu Taip pat geriamas kompotas kompot hosab airanas Visus metus geriama juodoji arbata kurios niekada neisstume kava vadinamose cayhana issivyste savita bendravimo ir arbatos gerimo kultura o juodoji arbata laikoma Azerbaidzano nacionaliniu gerimu Arbata gali buti gaminama ir is laukiniu zoleliu tokiu kaip ciobrelis laukinis cinamonas svarainio seklos ir pan Arbata kaip ir Irane bei Turkijoje geriama is kriauses formos puodeliu vadinamu Regionine įvairoveIstorinis Azerbaidzanas nera vienodas nei gamtiskai nei kulturiskai Nuo XVIII a jis buvo suskaidytas į keliolika smulkiu chanatu kuriu kulinarinis paveldas vis dar jauciamas ir kuris suformavo atskiras maisto gamybos tradicijas garseja savo vaisiais kimsta paukstiena Tabrizas ypac didelemis koftomis siaureje garseja koldunai atskiri miestai Baku turi vietinius garsius saldumynus Sventiniai patiekalaiVaisiu stalas per Noruzo svente Sventems yra ruosiami specialus patiekalai Didziausios azerbaidzanieciu sventes yra Nevruzas ir kt Ant Nevruzo stalo butinai turi buti daigintu kvieciu pudingas semeni sonkauliukai dazyti kiausiniai sekerbura baklava sor gogal dziovinti vaisiai riesutai Is dziovintu vaisiu verdamas kompotas Taip pat skirtinguose regionuose ruosiamos skirtingos plovu rusys Per vestuves ir apipjaustymo sventes paruosiami dolma kebabai tirsta sriuba as alkoholiniai gerimai ir salti uzkandziai EtiketasTradiciskai kaip ir Turkijoje maistas patiekiamas ant zemes kilimo vadinamo sofra Pirmasis pradeda valgyti seimos vyriausias tituluojamas aksakkal baltoji barzda Pries pradedant valgyti tariama bismillahirrahmanirrahim baigiant valgyti sakoma Allah artik etsin Maistas paprastai valgomas rankomis Vaisinant svecius dazniausiai pradedama nuo arbatos kuri yra svarbi kulturos dalis ir palengvina bendravima Maistas pradedamas nuo svieziu darzoviu lekstes Darzoves uzkanda bandele ir uzgeria airanu Pries maista dar patiekiami pakepinti rugstus vaisiai krykle dziovinti abrikosai Tada seka sriuba pagrindinis patiekalas ir plovas po kurio neretai patiekiamas rugstus padazas Neretai uzbaigiama jogurtine sriuba dovga kuri gerina virskinima Galiausiai patiekiami vaisiai saldumynai Pusryciams patiekiama vietine duona valgoma su suriu uogiene darzovemis SaltiniaiToygar Kamil 2009 Notes on Azerbaijani Culinary Culture Turkish cuisine Archyvuota kopija 2014 05 13 is Wayback Machine projekto Pohlebkin V V 1978 Nacionalnye kuhni nashih narodov Centrpoligraf Ahmedov I A Azerbajdzhanskaya kuhnya Azeri ru Archyvuota kopija 2009 02 16 is Wayback Machine projekto Khanlou Pirouz 2000 Forgotten Foods A Comparative Outlook on The Cuisines of Northern and Southern Azerbaijan Azerbaijan International p 24 27 Archyvuota kopija 2012 10 30 is Wayback Machine projekto Toygar Kamil 2009 Notes on Azerbaijani Culinary Culture Turkish cuisine Archyvuota kopija 2014 05 13 is Wayback Machine projekto Toygar Kamil 2009 Notes on Azerbaijani Culinary Culture Turkish cuisine Archyvuota kopija 2014 05 13 is Wayback Machine projekto Ahmedov I A Azerbajdzhanskaya kuhnya Azeri ru Archyvuota kopija 2009 02 16 is Wayback Machine projekto Toygar Kamil 2009 Notes on Azerbaijani Culinary Culture Turkish cuisine Archyvuota kopija 2014 05 13 is Wayback Machine projekto Ahmedov I A Azerbajdzhanskaya kuhnya Azeri ru Archyvuota kopija 2009 02 16 is Wayback Machine projekto Pohlebkin V V 1978 Nacionalnye kuhni nashih narodov Centrpoligraf Ahmedov I A Azerbajdzhanskaya kuhnya Azeri ru Archyvuota kopija 2009 02 16 is Wayback Machine projekto Toygar Kamil 2009 Notes on Azerbaijani Culinary Culture Turkish cuisine Archyvuota kopija 2014 05 13 is Wayback Machine projekto Toygar Kamil 2009 Notes on Azerbaijani Culinary Culture Turkish cuisine Archyvuota kopija 2014 05 13 is Wayback Machine projekto Ahmedov I A Azerbajdzhanskaya kuhnya Azeri ru Archyvuota kopija 2009 02 16 is Wayback Machine projekto Pohlebkin V V 1978 Nacionalnye kuhni nashih narodov Centrpoligraf Ahmedov I A Azerbajdzhanskaya kuhnya Azeri ru Archyvuota kopija 2009 02 16 is Wayback Machine projekto Toygar Kamil 2009 Notes on Azerbaijani Culinary Culture Turkish cuisine Archyvuota kopija 2014 05 13 is Wayback Machine projekto Pohlebkin V V 1978 Nacionalnye kuhni nashih narodov Centrpoligraf Pohlebkin V V 1978 Nacionalnye kuhni nashih narodov Centrpoligraf Toygar Kamil 2009 Notes on Azerbaijani Culinary Culture Turkish cuisine Archyvuota kopija 2014 05 13 is Wayback Machine projekto NuorodosVikiteka Azerbaidzanietiska virtuve vaizdine ir garsine medziagaAzeriu virtuve Archyvuota kopija 2014 05 13 is Wayback Machine projekto Receptai V Pochliobkin straipsnis apie Azerbaidzano virtuve Archyvuota kopija 2011 07 23 is Wayback Machine projekto Artimuju Rytu virtuvesMagrebo virtuve Maroko Izraelio virtuve Egipto virtuve Jemeno virtuve Kaukazietiska virtuve Azeriu Turkiska virtuve Uzbeku virtuve Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu