Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Kapadokija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kapadokija (turk. Kapadokya, gr. Καππαδοκία = Kappadokía, sen. pers. 𐎣𐎫𐎱𐎬𐎢𐎣 = Katpatuka) buvo istorinė sritis, karalystė ir Romos provincija pietrytinėje Mažojoje Azijoje, besiribojanti su Kilikija pietuose, Frygija vakaruose, Paflagonija ir Pontu šiaurėje.
Mažosios Azijos istorinis regionas Kapadokija (Καππαδοκία) | |
---|---|
Šalis | vidurinė Turkija |
Tautos | chatai > hetitai > luviai > graikai > turkai |
Valstybės | Hetitų imperija Kapadokijos karalystė (332 m. pr. m. e. - 17 m.) |
Miestai | Kaiseris |
Geografija
Istorinis Kapadokijos regionas sudaro didžiąją dalį Mažosios Azijos pusiasalio ir yra Anatolijos plynaukštėje. Svarbiausia upė jame yra Kizilirmakas. Iš šiaurės jis uždarytas Ponto kalnų, o iš pietų – Tauro kalnų. Rytine riba buvo laikomas Eufratas, o vakarine – Tūzo ežeras.
Regionas pasižymi ypač vaizdingomis kalnuotomis vietomis, tarp kurių yra Gioremės slėnis, paskelbtas pasaulio paveldu.
Istorija
Hetitų imperija
Senieji žinomi Kapadokijos gyventojai buvo chatai, dėl ko II tūkstantmetyje pr. m. e. Kapadokija buvo vadinama Hatti. Juos ilgainiui išstūmė indoeuropiečiai hetitai, kurie vykdė užkariavimus į aplinkines šalis. Jiems valdant, Kapadokija sudarė Hetitų valstybės branduolį. Tūkstantmečio II pusėje jautėsi vis stipresnė luvių ir huritų kultūros įtaka.
Kapadokija po Hetitų Imperijos žlugimo
Po Hetitų imperijos žlugimo visas regionas papuolė į krizę, ir šioje vietoje įsigalėjo vadinamieji neo-hetitai. Jie sukūrė daug smulkių karalysčių, kuriose greičiausiai buvo kalbama luvių kalba ir rašoma .
Kelios stipriausios neo-hetitų karalystės Kapadokijoje buvo , Karchemišas, Milidas, , .
Apie VI a. pr. m. e., augant Lydijai vakaruose, Kapadokija suiro į daugybes feodalinių kunigaikštysčių, regione prasidėjo anarchija.
Apie 540 m. pr. m. e. Achemenidų imperija užėmė Kapadokiją ir įsteigė to paties pavadinimo . Joje buvo palikta nemaža autonomija, prasidėjo vietininkų satrapų dinastija, naujai konsolidavusi valdžią Kapadokijoje.
Kapadokijos karalystė
Atėjus Aleksandrui Makedoniečiui, Kapadokija parodė stiprų pasipriešinimą užkariautojams, ir nepakluso Aleksandro valdžiai. Tuo metu kapadokai iš persų didikų išsirinko sau nepriklausomą valdovą Ariaratą, ir šalyje 332 m. pr. m. e. pradėta nauja dinastija, sukurta Kapadokijos valstybė. Po Aleksandro mirties Ariaratidai išlaikė valdžią šalyje, nors kartkartėmis turėjo mokėti duoklę Seleukidams.
Pradėjus stiprėti Romos imperijos interesams Mažojoje Azijoje, Kapadokija palaikė jos pusę, padėdama kovoti prieš Pergamą, vėliau prieš Pontą.
93 m. pr. m. e. romėnams padedant, į Kapadokijos sostą sėdo Ariobarzanas, tačiau tais pat metais šalį užkariavo , plėsdamas Armėniją. 63 m. pr. m. e. romėnai nugalėjo Pontą ir Armėniją, ir sugrąžino Ariobarzaną į sostą. Kapadokija išlaikė savarankiškumą iki 17 m., kai buvo galutinai prijungta prie Romos imperijos kaip Kapadokijos provincija.
38°40′14″ š. pl. 34°50′21″ r. ilg. / 38.67056°š. pl. 34.83917°r. ilg.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kapadokija, Kas yra Kapadokija? Ką reiškia Kapadokija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Kapadokija turk Kapadokya gr Kappadokia Kappadokia sen pers 𐎣𐎫𐎱𐎬𐎢𐎣 Katpatuka buvo istorine sritis karalyste ir Romos provincija pietrytineje Mazojoje Azijoje besiribojanti su Kilikija pietuose Frygija vakaruose Paflagonija ir Pontu siaureje Mazosios Azijos istorinis regionas Kapadokija Kappadokia Salis vidurine TurkijaTautos chatai gt hetitai gt luviai gt graikai gt turkaiValstybes Hetitu imperija Kapadokijos karalyste 332 m pr m e 17 m Miestai KaiserisGeografijaIstorinis Kapadokijos regionas sudaro didziaja dalį Mazosios Azijos pusiasalio ir yra Anatolijos plynauksteje Svarbiausia upe jame yra Kizilirmakas Is siaures jis uzdarytas Ponto kalnu o is pietu Tauro kalnu Rytine riba buvo laikomas Eufratas o vakarine Tuzo ezeras Regionas pasizymi ypac vaizdingomis kalnuotomis vietomis tarp kuriu yra Gioremes slenis paskelbtas pasaulio paveldu IstorijaHetitu imperija Senieji zinomi Kapadokijos gyventojai buvo chatai del ko II tukstantmetyje pr m e Kapadokija buvo vadinama Hatti Juos ilgainiui isstume indoeuropieciai hetitai kurie vykde uzkariavimus į aplinkines salis Jiems valdant Kapadokija sudare Hetitu valstybes branduolį Tukstantmecio II puseje jautesi vis stipresne luviu ir huritu kulturos įtaka Kapadokija po Hetitu Imperijos zlugimo Po Hetitu imperijos zlugimo visas regionas papuole į krize ir sioje vietoje įsigalejo vadinamieji neo hetitai Jie sukure daug smulkiu karalysciu kuriose greiciausiai buvo kalbama luviu kalba ir rasoma Kelios stipriausios neo hetitu karalystes Kapadokijoje buvo Karchemisas Milidas Apie VI a pr m e augant Lydijai vakaruose Kapadokija suiro į daugybes feodaliniu kunigaikstysciu regione prasidejo anarchija Apie 540 m pr m e Achemenidu imperija uzeme Kapadokija ir įsteige to paties pavadinimo Joje buvo palikta nemaza autonomija prasidejo vietininku satrapu dinastija naujai konsolidavusi valdzia Kapadokijoje Kapadokijos karalyste Pagrindinis straipsnis Kapadokijos karalyste Atejus Aleksandrui Makedonieciui Kapadokija parode stipru pasipriesinima uzkariautojams ir nepakluso Aleksandro valdziai Tuo metu kapadokai is persu didiku issirinko sau nepriklausoma valdova Ariarata ir salyje 332 m pr m e pradeta nauja dinastija sukurta Kapadokijos valstybe Po Aleksandro mirties Ariaratidai islaike valdzia salyje nors kartkartemis turejo moketi duokle Seleukidams Pradejus stipreti Romos imperijos interesams Mazojoje Azijoje Kapadokija palaike jos puse padedama kovoti pries Pergama veliau pries Ponta 93 m pr m e romenams padedant į Kapadokijos sosta sedo Ariobarzanas taciau tais pat metais salį uzkariavo plesdamas Armenija 63 m pr m e romenai nugalejo Ponta ir Armenija ir sugrazino Ariobarzana į sosta Kapadokija islaike savarankiskuma iki 17 m kai buvo galutinai prijungta prie Romos imperijos kaip Kapadokijos provincija 38 40 14 s pl 34 50 21 r ilg 38 67056 s pl 34 83917 r ilg 38 67056 34 83917