Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Steponas KairysGimė 1879 m sausio 3 d Užunvėžiai Kurklių valsčius Ukmergės apskritis Rusijos imperijaMirė 1964 m gruodži
Steponas Kairys
| Steponas Kairys | |
|---|---|
| Gimė | 1879 m. sausio 3 d. Užunvėžiai, Kurklių valsčius, Ukmergės apskritis, Rusijos imperija |
| Mirė | 1964 m. gruodžio 16 d. (85 metai) Brukline, Niujorke |
| Palaidotas (-a) | 1996 m. liepos 19 d. perlaidotas Petrašiūnų kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Aloiza Paškievič Ona Leonaitė-Kairienė |
| Veikla | Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas, inžinierius, profesorius |
| Partija | Lietuvos socialdemokratų partija |
| Alma mater | |
| Žinomas (-a) už | Vasario 16 d. akto signataras |
| Vikiteka | Steponas Kairys |
Steponas Kairys (tikroji pavardė Tumasonis, JAV – Juozas Kaminskas. Slapyvardžiai: Viktor, Marjan, Dagilis, Dėdė, Kugis-Mugis, Raulas Kemeklis ir kt. 1879 m. sausio 3 d. Užunvėžiai, Kurklių valsčius, Ukmergės apskritis, Rusijos imperija – 1964 m. gruodžio 16 d. Bruklinas, Niujorkas; 1996 m. liepos 19 d. perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse) – Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas, inžinierius, profesorius, Vasario 16 d. akto signataras.
Biografija
1886–1887 m. mokėsi Kurklių rusiškoje pradinėje mokykloje, 1889–1894 m. Palangos progimnazijoje, baigė ją su pagyrimu. 1894 m. įstojo į Šiaulių gimnaziją. 1894–1896 m. gyveno Julijono Šalkauskio šeimoje, buvo jo sūnų Stasio ir Kazio repetitorium.
1897 m. vienas iš moksleivių kuopelės, kurioje lietuvių kalbos mokėsi apie 20 gimnazijos mokinių, steigėjas, hektografu padaugino 40 psl. Kazimiero Jauniaus lietuvių kalbos gramatikos. 1897 m. rugpjūčio 20 d., už dalyvavimą moksleivių maište prieš priverstinį provoslavų pamaldų lankymą, politinę veiklą ir atsišaukimų rašymą, pašalintas iš Šiaulių gimnazijos, bet, Vilniaus mokslo kuratoriui nepatvirtinus to pedagogų tarybos nutarimo, po metų priimtas atgal ir 1898 m. gimnaziją baigė.
1898 m. įstojo į , bet 1899 m., kaip vienas iš studentiškos demonstracijos organizatorių, buvo pašalintas. 1899 m. vėl į jį buvo priimtas.
Nuo 1900 m. Lietuvių socialdemokratų partijos narys Vilniuje. 1901 m. išrinktas LSDP CK nariu, liko juo iki 1944 m. 1901 m. parengė medžiagą „Darbininkų Balso“ pirmajam numeriui. 1903–1907 m. parašė daugumą LSDP atsišaukimų. 1904 m. su Andrium Domaševičium parašė LSDP CK manifestą, kuriame išdėstė LSDP siekį kurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę. 1904–1907 m. institute nesimokė, nes dirbo LSDP, be to, 1905–1906 m. buvo uždaryti visi universitetai.
1905 m. VI LSDP suvažiavime jo iniciatyva partija buvo pavadinta Lietuvos socialdemokratų partija. 1904–1908 m. parašė ir keletą prozos kūrinių. 1905 m. gruodžio 4–5 d. Lietuvių suvažiavimo Vilniuje sekretorius, išrinktas Didžiojo Vilniaus Seimo vicepirmininku. 1906 m. laikraščio „Echo“ redaktorius. 1906 m. išleido pirmąsias publikacijas lietuvių kalba apie Japoniją, kuriose glaustai, remdamasis šaltiniais, aprašė tuometės Japonijos socialinę sistemą, Konstituciją, dėl to yra neretai tituluojamas pirmuoju Lietuvos japonologu.
1907 m. dalyvavo II Valstybės Dūmos rinkimuose, 1907 m. paskirtas LSDP frakcijos, kurioje buvo Pranas Gudavičius, Povilas Kumelis, Antanas Kupstas, Antanas Povylius ir Vladas Stašinskas, sekretoriumi, tvarkė visą frakcijos korespondenciją, rašė kalbas. Dirbo juo iki Dūmos paleidimo 1907 m. birželio 17 d. 1907 m. dalyvavo RSDDP V suvažiavime Londone, 1907 m. rugpjūčio mėn. – LSDP suvažiavime Krokuvoje, kur buvo sutarta dėl PPS Lietuvoje ir LSDP susijungimo.
1908 m. su pagyrimu baigė Peterburgo technologijos institutą, po to dirbo inžinieriumi Samaroje, su Petru Vileišiu statė tiltus Volgos-Bugulmos geležinkelyje, dvejus metus – Melekese, po to – . 1912–1916 m. Vilniuje dirbo savivaldybės vandentiekio ir kanalizacijos skyriuje, 1914–1916 m. – skyriaus vyr. inžinierius, parengė projektą ir vadovavo vandentiekio ir kanalizacijos tiesimo darbams, pirmasis pradėjo kanalo statybą Didžiojoje gatvėje.
1912 m. vedė gudų rašytoją Aloyzą Paškievič (Ciotką) (g. 1876 m. liepos 15 d. Peščinoje, Lydos apskrityje, mirė nuo šiltinės 1916 m. vasario 17 d. Vilniuje).
1915 m. kartu su Antanu Smetona, Jurgiu Šauliu, Jonu Basanavičiumi, Petru Klimu ir J. Stankevičiumi įkūrė Lietuvos reikalų gynimo grupę. 1916 m. dėl konfliktų su vokiečių pareigūnais iš darbo savivaldybėje pasitraukė ir atsidėjo vien partiniam darbui.
1916 m. birželio 10 d. pasirašė du memorandumus generolui Liudendorfui apie lietuvių tautinės minties plėtojimą ir apie lietuvių siekius. 1916 m. birželio 30 d. – liepos 4 d. dalyvavo Rusijos pavergtųjų tautų kongrese Lozanoje, kur buvo nutarta siekti Lietuvos nepriklausomybės. 1917 m. rugpjūčio 18–22 d. Vilniaus konferencijos organizatorius, joje išrinktas Lietuvos Tarybos vicepirmininku.
1917 m. spalio 2–10 d. su kitais Lietuvos Tarybos nariais dalyvavo lietuvių konferencijoje Berne, grįždamas iš Šveicarijos, Berlyne lankėsi Reichstage, o 1917 m. gruodžio 1 d. su Vokietijos užsienio reikalų ministru pasirašė protokolą dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sąlygų. Todėl, kai Lietuvos Taryboje iškilo vokiečių brukamų konvencijų klausimas, su Mykolu Biržiška, Stanislovu Narutavičium ir Jonu Vileišiu, gindami Lietuvos nepriklausomybės siekį, pasitraukė iš Tarybos. Tarybai atsisakius 1917 m. gruodžio 11 d. vokiečiams duotų pažadų, visi grįžo į Tarybą ir pasirašė 1918 m. Vasario 16-osios aktą. Kai Lietuvos Taryba 1918 m. liepos 11 d. nutarė Urachą kviesti Lietuvos karaliumi, S. Kairys iš jos visiškai pasitraukė.
1918 m. pabaigoje steigė savivaldybes Utenos apskrityje, buvo išrinktas apskrities tarybos pirmininku, apskritį užėmus rusams, pasitraukė į Kauną.
1919 m. balandžio 12 d. – 1919 m. spalio 7 d. IV Mykolo Sleževičiaus ministrų kabinete tiekimo ir maitinimo ministras. 1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas IV (Utenos) rinkimų apygardoje. Opozicinės LSDP frakcijos lyderis. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo, 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. Antrojo Seimo, 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. Trečiojo Seimo atstovas.1926 m. gegužės – gruodžio mėn. Seimo vicepirmininkas. 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo metu suimtas, laikytas Generaliniame štabe, kur, balsuojant dėl Mykolo Sleževičiaus vyriausybės atstatydinimo, vienintelis balsavo prieš.
Nuo 1922 m. Socialistinio darbininkų internacionalo Vykdomojo komiteto narys. 1923 m. gegužės 21–25 d. dalyvavo socialistinių partijų kongrese Hamburge, kur atsikūrė Darbininkų Internacionalas. LSDP tapo šios organizacijos nare. 1930 m. dalyvavo SI kongrese Vienoje. 1931 m. su Antanu Žvironu parengė naują LSDP programą, kurią už pagrindą priėmė XIII suvažiavimas.
1917–1919 m. „Darbo balso“, 1919–1928 m. „Socialdemokrato“ redaktorius. Raulo Kemeklio slapyvardžiu išleido politinius feljetonus „Pasakos“ 1920 m. „Vyrai, sukiaulinkime Lietuvą! ir kitos apysakos“ 1927 m. 1929 m. už straipsnius, išspausdintus „Socialdemokrate“ jo redaktorius S. Kairys buvo nubaustas dviem savaitėm kalėjimo. Vasario 16-ąją Nepriklausomybės akto autorius ir signataras sutiko Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. 1929 m. „Darbo balso“ redaktorius. 1923 m. spalio 17 d. susituokė su Ona Leonaite.
1923–1938 m. Kauno miesto savivaldybės kanalizacijos ir vandentiekio skyriaus vedėjas. Pusmetį dirbo Davydo Grovės firmoje Berlyne. Parengė Kauno vandentiekio ir kanalizacijos projektą bei finansinį planą, kaip išvengti užsienio paskolų ir koncesijų, nuostolingų gyventojams. Buvo parengęs projektus ir Šančiams bei Žaliakalniui. Be to, paruošė vandentiekio ir kanalizacijos projektą Šiauliams, buvo ekspertas rengiant projektus Marijampolei, Vilkaviškiui, Panevėžiui.
1942 m. su žmona Ona Kairiene glaudė žydų mergaitę iš Vilniaus geto, vienuolikmetę Anusę Keilsonaitę. Mergaitė buvo slapta išgabenta iš geto 1942 m. sausį ir pas Kairius gyveno apie metus. Kadangi mokyklos lankyti negalėjo, mergaitė buvo mokoma namuose. Kadangi Steponas Kairys buvo įsitraukęs į pogrindinę veiklą, 1942 m. pabaigoje nuspręsta, kad Anusei gyventi pas Kairius nėra saugu. Panaudojus suklastotą gimimo liudijimą, Anusei buvo surasta šeima, kur ji kelis mėnesius dirbo kaip tarnaitė, nuslepiant jos žydiškas šaknis. Dėl šios veiklos Steponui Kairiui ir jo žmonai Onai po mirties, 2005 metais, buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolių titulas.
1923–1943 m. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, nuo 1939 m. profesorius, 1941–1943 m. universiteto Technikos fakulteto dekanas, 1940 m. už sanitarinių įrenginių statybą suteiktas VDU garbės daktaro vardas.
1943 m. kovo 15 d. – 1945 m. VLIK’o pirmininkas. 1943 m. vokiečių okupacinės valdžios tris dienas kalintas su kitais Vytauto Didžiojo universiteto senato nariais už draudimą studentus imti į Reicho darbo tarnybą, tačiau išvežimo į Štuthofo koncentracijos stovyklą išvengė.
Emigracijoje
Nuo 1944 m. gyveno Vokietijoje, 1945 m. kartu su kitų Baltijos šalių socialdemokratais parengė pirmąjį memorandumą Vakarų vyriausybėms. 1945 m. Vokietijoje įkūrė LSDP Užsienio delegatūrą.
Nuo 1948 m. gyveno JAV. Parašė politikos, literatūros darbų, straipsnių, brošiūrų.1949 m. Paryžiuje įsikūrus Vidurio ir Rytų Europos socialdemokratų unijai, išrinktas jos vicepirmininku. 1951 m. liepą dalyvavo Socialistų Internacionalo steigiamajame kongrese Frankfurte prie Maino. 1954 m. vasario mėn. Europos socialistų konferencijoje Briuselyje LSDP atstovas Juozas Vilčinskas perskaitė S. Kairio laišką, kuriame buvo išdėstyti LSDP pageidavimai nepripažinti Lietuvos inkorporavimo į TSRS, laikyti tai smurto aktu.
1955 m. liepos mėn. JAV organizavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos socialdemokratų konferenciją. 1957 m. spalio 13 d. laiške J. Vilčinskui išreiškė viltį, kad Lietuvoje pabus opozicinė mintis, todėl nereiktų vengti kontaktų su Lietuvos žmonėmis.
Bibliografija
- Japonija seniau ir dabar, 1906 m.
- Japonų konstitucija, 1906 m.
- Kaip japonai gyvena dabar, 1906 m., Dėdės slapyvardžiu
- Miesto kanalizacija, 1939 m.
- Lietuva budo, Čikaga, 1957 m.
- Tau, Lietuva, Čikaga, 1964 m.
Literatūra
- Gediminas Ilgūnas. Steponas Kairys. – V.: Vaga, 2002. – 454, [1] p., [32] iliustr. lap. – ISBN 5-415-01664-3
- Kairys Steponas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 26.
- Kairys Steponas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1957, t. 10, p. 252–254.
- Ilgūnas G., Steponas Kairys, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 179–182
- Ilgūnas G., Steponas Kairys, Lietuvos Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 304–307.
Šaltiniai
- [http://asianstudies.lt/wp-content/uploads/2012/03/6-Railiene_Rytu-azijos.pdf Pirmosios žinios apie Japoniją lietuviškoje spaudoje. Stepono Kairio trilogija (1906 m.)]
- Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų: enciklopedinis žinynas. Vilnius: Knyga, 1991, 75 p. ISBN 5-89942-585-7.
- Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas
- Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 201 psl.
- The Righteous Among The Nations
- Juozas Vilčinskas. Lietuvos socialdemokratija kovoje dėl krašto nepriklausomybės. London, 1985 m., p 327.
- Vytauto Didžiojo universiteto biblioteka Archyvuota kopija 2011-04-29 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Steponas KAIRYS (1879–1964) | lrs.lt
- Biografija
- Biografija
- Straipsnis ritoja.lt apie Stepono Kairio ryšius su Japonija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Steponas Kairys, Kas yra Steponas Kairys? Ką reiškia Steponas Kairys?
Steponas KairysGime 1879 m sausio 3 d Uzunveziai Kurkliu valscius Ukmerges apskritis Rusijos imperijaMire 1964 m gruodzio 16 d 85 metai Brukline NiujorkePalaidotas a 1996 m liepos 19 d perlaidotas Petrasiunu kapineseSutuoktinis e Aloiza Paskievic Ona Leonaite KairieneVeikla Lietuvos politinis bei visuomenes veikejas Vyriausiojo Lietuvos islaisvinimo komiteto pirmininkas inzinierius profesoriusPartija Lietuvos socialdemokratu partijaAlma materZinomas a uz Vasario 16 d akto signatarasVikiteka Steponas Kairys Steponas Kairys tikroji pavarde Tumasonis JAV Juozas Kaminskas Slapyvardziai Viktor Marjan Dagilis Dede Kugis Mugis Raulas Kemeklis ir kt 1879 m sausio 3 d Uzunveziai Kurkliu valscius Ukmerges apskritis Rusijos imperija 1964 m gruodzio 16 d Bruklinas Niujorkas 1996 m liepos 19 d perlaidotas Kaune Petrasiunu kapinese Lietuvos politinis bei visuomenes veikejas Vyriausiojo Lietuvos islaisvinimo komiteto pirmininkas inzinierius profesorius Vasario 16 d akto signataras Lietuvos socialdemokratu partijos frakcija Steigiamajame Seime Is kaires Jurgis Dauksys Vladas Pozela Pranas Semiotas Jeronimas Pleckaitis Steponas Kairys Vladas Sirutavicius Antanas Purenas Jonas Pakalka Kazys Lekeckas Vincas Cepinskis Stasys Digrys Bronislovas Cirtautas Biografija1886 1887 m mokesi Kurkliu rusiskoje pradineje mokykloje 1889 1894 m Palangos progimnazijoje baige ja su pagyrimu 1894 m įstojo į Siauliu gimnazija 1894 1896 m gyveno Julijono Salkauskio seimoje buvo jo sunu Stasio ir Kazio repetitorium 1897 m vienas is moksleiviu kuopeles kurioje lietuviu kalbos mokesi apie 20 gimnazijos mokiniu steigejas hektografu padaugino 40 psl Kazimiero Jauniaus lietuviu kalbos gramatikos 1897 m rugpjucio 20 d uz dalyvavima moksleiviu maiste pries priverstinį provoslavu pamaldu lankyma politine veikla ir atsisaukimu rasyma pasalintas is Siauliu gimnazijos bet Vilniaus mokslo kuratoriui nepatvirtinus to pedagogu tarybos nutarimo po metu priimtas atgal ir 1898 m gimnazija baige 1898 m įstojo į bet 1899 m kaip vienas is studentiskos demonstracijos organizatoriu buvo pasalintas 1899 m vel į jį buvo priimtas Nuo 1900 m Lietuviu socialdemokratu partijos narys Vilniuje 1901 m isrinktas LSDP CK nariu liko juo iki 1944 m 1901 m parenge medziaga Darbininku Balso pirmajam numeriui 1903 1907 m parase dauguma LSDP atsisaukimu 1904 m su Andrium Domasevicium parase LSDP CK manifesta kuriame isdeste LSDP siekį kurti nepriklausoma demokratine Lietuvos valstybe 1904 1907 m institute nesimoke nes dirbo LSDP be to 1905 1906 m buvo uzdaryti visi universitetai 1905 m VI LSDP suvaziavime jo iniciatyva partija buvo pavadinta Lietuvos socialdemokratu partija 1904 1908 m parase ir keleta prozos kuriniu 1905 m gruodzio 4 5 d Lietuviu suvaziavimo Vilniuje sekretorius isrinktas Didziojo Vilniaus Seimo vicepirmininku 1906 m laikrascio Echo redaktorius 1906 m isleido pirmasias publikacijas lietuviu kalba apie Japonija kuriose glaustai remdamasis saltiniais aprase tuometes Japonijos socialine sistema Konstitucija del to yra neretai tituluojamas pirmuoju Lietuvos japonologu 1907 m dalyvavo II Valstybes Dumos rinkimuose 1907 m paskirtas LSDP frakcijos kurioje buvo Pranas Gudavicius Povilas Kumelis Antanas Kupstas Antanas Povylius ir Vladas Stasinskas sekretoriumi tvarke visa frakcijos korespondencija rase kalbas Dirbo juo iki Dumos paleidimo 1907 m birzelio 17 d 1907 m dalyvavo RSDDP V suvaziavime Londone 1907 m rugpjucio men LSDP suvaziavime Krokuvoje kur buvo sutarta del PPS Lietuvoje ir LSDP susijungimo 1908 m su pagyrimu baige Peterburgo technologijos instituta po to dirbo inzinieriumi Samaroje su Petru Vileisiu state tiltus Volgos Bugulmos gelezinkelyje dvejus metus Melekese po to 1912 1916 m Vilniuje dirbo savivaldybes vandentiekio ir kanalizacijos skyriuje 1914 1916 m skyriaus vyr inzinierius parenge projekta ir vadovavo vandentiekio ir kanalizacijos tiesimo darbams pirmasis pradejo kanalo statyba Didziojoje gatveje 1912 m vede gudu rasytoja Aloyza Paskievic Ciotka g 1876 m liepos 15 d Pescinoje Lydos apskrityje mire nuo siltines 1916 m vasario 17 d Vilniuje 1915 m kartu su Antanu Smetona Jurgiu Sauliu Jonu Basanaviciumi Petru Klimu ir J Stankeviciumi įkure Lietuvos reikalu gynimo grupe 1916 m del konfliktu su vokieciu pareigunais is darbo savivaldybeje pasitrauke ir atsidejo vien partiniam darbui 1916 m birzelio 10 d pasirase du memorandumus generolui Liudendorfui apie lietuviu tautines minties pletojima ir apie lietuviu siekius 1916 m birzelio 30 d liepos 4 d dalyvavo Rusijos pavergtuju tautu kongrese Lozanoje kur buvo nutarta siekti Lietuvos nepriklausomybes 1917 m rugpjucio 18 22 d Vilniaus konferencijos organizatorius joje isrinktas Lietuvos Tarybos vicepirmininku 1917 m spalio 2 10 d su kitais Lietuvos Tarybos nariais dalyvavo lietuviu konferencijoje Berne grįzdamas is Sveicarijos Berlyne lankesi Reichstage o 1917 m gruodzio 1 d su Vokietijos uzsienio reikalu ministru pasirase protokola del Lietuvos nepriklausomybes atkurimo salygu Todel kai Lietuvos Taryboje iskilo vokieciu brukamu konvenciju klausimas su Mykolu Birziska Stanislovu Narutavicium ir Jonu Vileisiu gindami Lietuvos nepriklausomybes siekį pasitrauke is Tarybos Tarybai atsisakius 1917 m gruodzio 11 d vokieciams duotu pazadu visi grįzo į Taryba ir pasirase 1918 m Vasario 16 osios akta Kai Lietuvos Taryba 1918 m liepos 11 d nutare Uracha kviesti Lietuvos karaliumi S Kairys is jos visiskai pasitrauke 1918 m pabaigoje steige savivaldybes Utenos apskrityje buvo isrinktas apskrities tarybos pirmininku apskritį uzemus rusams pasitrauke į Kauna Ketvirtasis ministru kabinetas Is kaires sedi Justinas Zubrickas Juozas Paknys Mykolas Slezevicius Antanas Merkys Steponas Kairys Jonas Vileisis Stovi is kaires Aleksandras Stulginskis Jokubas Sernas Voldemaras Vytautas Carneckis Ministru kabineto reikalu vedejas Tadas Petkevicius 1919 m balandzio 12 d 1919 m spalio 7 d IV Mykolo Slezeviciaus ministru kabinete tiekimo ir maitinimo ministras 1920 m geguzes 15 d 1922 m lapkricio 13 d Steigiamojo Seimo atstovas isrinktas IV Utenos rinkimu apygardoje Opozicines LSDP frakcijos lyderis 1922 m lapkricio 13 d 1923 m kovo 13 d Pirmojo Seimo 1923 m birzelio 5 d 1926 m birzelio 2 d Antrojo Seimo 1926 m birzelio 2 d 1927 m balandzio 12 d Treciojo Seimo atstovas 1926 m geguzes gruodzio men Seimo vicepirmininkas 1926 m gruodzio 17 d valstybes perversmo metu suimtas laikytas Generaliniame stabe kur balsuojant del Mykolo Slezeviciaus vyriausybes atstatydinimo vienintelis balsavo pries Nuo 1922 m Socialistinio darbininku internacionalo Vykdomojo komiteto narys 1923 m geguzes 21 25 d dalyvavo socialistiniu partiju kongrese Hamburge kur atsikure Darbininku Internacionalas LSDP tapo sios organizacijos nare 1930 m dalyvavo SI kongrese Vienoje 1931 m su Antanu Zvironu parenge nauja LSDP programa kuria uz pagrinda prieme XIII suvaziavimas 1917 1919 m Darbo balso 1919 1928 m Socialdemokrato redaktorius Raulo Kemeklio slapyvardziu isleido politinius feljetonus Pasakos 1920 m Vyrai sukiaulinkime Lietuva ir kitos apysakos 1927 m 1929 m uz straipsnius isspausdintus Socialdemokrate jo redaktorius S Kairys buvo nubaustas dviem savaitem kalejimo Vasario 16 aja Nepriklausomybes akto autorius ir signataras sutiko Kauno sunkiuju darbu kalejime 1929 m Darbo balso redaktorius 1923 m spalio 17 d susituoke su Ona Leonaite Paminklas Steponui Kairiui KauneInformacine lenta apie Stepona Kairį jo gimtineje Uzunveziu kaime Paminklas Stepono Kairio atminimui jo gimtineje Uzunveziu kaime 1923 1938 m Kauno miesto savivaldybes kanalizacijos ir vandentiekio skyriaus vedejas Pusmetį dirbo Davydo Groves firmoje Berlyne Parenge Kauno vandentiekio ir kanalizacijos projekta bei finansinį plana kaip isvengti uzsienio paskolu ir koncesiju nuostolingu gyventojams Buvo parenges projektus ir Sanciams bei Zaliakalniui Be to paruose vandentiekio ir kanalizacijos projekta Siauliams buvo ekspertas rengiant projektus Marijampolei Vilkaviskiui Paneveziui 1942 m su zmona Ona Kairiene glaude zydu mergaite is Vilniaus geto vienuolikmete Anuse Keilsonaite Mergaite buvo slapta isgabenta is geto 1942 m sausį ir pas Kairius gyveno apie metus Kadangi mokyklos lankyti negalejo mergaite buvo mokoma namuose Kadangi Steponas Kairys buvo įsitraukes į pogrindine veikla 1942 m pabaigoje nuspresta kad Anusei gyventi pas Kairius nera saugu Panaudojus suklastota gimimo liudijima Anusei buvo surasta seima kur ji kelis menesius dirbo kaip tarnaite nuslepiant jos zydiskas saknis Del sios veiklos Steponui Kairiui ir jo zmonai Onai po mirties 2005 metais buvo suteiktas Pasaulio tautu teisuoliu titulas 1923 1943 m Vytauto Didziojo universiteto destytojas nuo 1939 m profesorius 1941 1943 m universiteto Technikos fakulteto dekanas 1940 m uz sanitariniu įrenginiu statyba suteiktas VDU garbes daktaro vardas 1943 m kovo 15 d 1945 m VLIK o pirmininkas 1943 m vokieciu okupacines valdzios tris dienas kalintas su kitais Vytauto Didziojo universiteto senato nariais uz draudima studentus imti į Reicho darbo tarnyba taciau isvezimo į Stuthofo koncentracijos stovykla isvenge Emigracijoje Nuo 1944 m gyveno Vokietijoje 1945 m kartu su kitu Baltijos saliu socialdemokratais parenge pirmajį memoranduma Vakaru vyriausybems 1945 m Vokietijoje įkure LSDP Uzsienio delegatura Nuo 1948 m gyveno JAV Parase politikos literaturos darbu straipsniu brosiuru 1949 m Paryziuje įsikurus Vidurio ir Rytu Europos socialdemokratu unijai isrinktas jos vicepirmininku 1951 m liepa dalyvavo Socialistu Internacionalo steigiamajame kongrese Frankfurte prie Maino 1954 m vasario men Europos socialistu konferencijoje Briuselyje LSDP atstovas Juozas Vilcinskas perskaite S Kairio laiska kuriame buvo isdestyti LSDP pageidavimai nepripazinti Lietuvos inkorporavimo į TSRS laikyti tai smurto aktu 1955 m liepos men JAV organizavo Lietuvos Latvijos ir Estijos socialdemokratu konferencija 1957 m spalio 13 d laiske J Vilcinskui isreiske viltį kad Lietuvoje pabus opozicine mintis todel nereiktu vengti kontaktu su Lietuvos zmonemis BibliografijaJaponija seniau ir dabar 1906 m Japonu konstitucija 1906 m Kaip japonai gyvena dabar 1906 m Dedes slapyvardziu Miesto kanalizacija 1939 m Lietuva budo Cikaga 1957 m Tau Lietuva Cikaga 1964 m LiteraturaGediminas Ilgunas Steponas Kairys V Vaga 2002 454 1 p 32 iliustr lap ISBN 5 415 01664 3 Kairys Steponas Trumpos Steigiamojo Seimo nariu biografijos su atvaizdais Klaipeda 1924 p 26 Kairys Steponas Lietuviu enciklopedija Boston 1957 t 10 p 252 254 Ilgunas G Steponas Kairys Lietuvos Steigiamojo Seimo 1920 1922 metu nariu biografinis zodynas sud A Ragauskas M Tamosaitis Vilnius 2006 p 179 182 Ilgunas G Steponas Kairys Lietuvos Lietuvos Respublikos Seimu I 1922 1923 II 1923 1926 III 1926 1927 IV 1936 1940 nariu biografinis zodynas sud Aivas Ragauskas Mindaugas Tamosaitis Vilnius 2007 p 304 307 Saltiniai http asianstudies lt wp content uploads 2012 03 6 Railiene Rytu azijos pdf Pirmosios zinios apie Japonija lietuviskoje spaudoje Stepono Kairio trilogija 1906 m Algirdas Banevicius 111 Lietuvos valstybes 1918 1940 politikos veikeju enciklopedinis zinynas Vilnius Knyga 1991 75 p ISBN 5 89942 585 7 Zydrunas Maciukas Steigiamojo Seimo atstovai Seimas Zurnalistikos enciklopedija Vilnius Pradai 1997 201 psl The Righteous Among The Nations Juozas Vilcinskas Lietuvos socialdemokratija kovoje del krasto nepriklausomybes London 1985 m p 327 Vytauto Didziojo universiteto biblioteka Archyvuota kopija 2011 04 29 is Wayback Machine projekto NuorodosSteponas KAIRYS 1879 1964 lrs lt Biografija Biografija Straipsnis ritoja lt apie Stepono Kairio rysius su Japonija