Stasys Šalkauskis (1886 m. gegužės 16 d. Ariogaloje – 1941 m. gruodžio 4 d. Šiauliuose) – Lietuvos filosofas, pedagogas, paskutinis tarpukario Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius.
| Stasys Šalkauskis | |
|---|---|
| Gimė | 1886 m. gegužės 16 d. Ariogala, Rusijos imperija |
| Mirė | 1941 m. gruodžio 4 d. (55 metai) Šiauliai |
| Palaidotas (-a) | Šiaulių kapinėse |
| Tėvas | Julijonas Šalkauskis |
| Motina | Barbora Goštautaitė-Šalkauskienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Julija Paltarokaitė-Šalkauskienė |
| Vaikai | Julius Šalkauskas |
| Veikla | filosofas, pedagogas, VDU rektorius |
| Alma mater | Maskvos universitetas, Fribūro universitetas |
| Vikiteka | Stasys Šalkauskis |
Biografija
Gimė gydytojo Julijono Šalkauskio ir bajoraitės Barboros Goštautaitės-Šalkauskienės šeimoje, Kazio Šalkauskio brolis. Stasys buvo trečiasis šeimos vaikas, nuo pat vaikystės dažnokai sirgęs. 1888 m. kartu su gausia šeima buvo persikėlęs į Rygą, bet po poros metų grįžo ir visam laikui apsigyveno Šiauliuose.
Baigė Šiaulių gimnaziją. 1911 m. baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą. 1915–1920 m. studijavo Fribūro universitete, tapo filosofijos daktaru.
Grįžęs į Lietuvą, pradėjo dėstyti Aukštuosiuose kursuose. 1922–1940 m. Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete dėstė filosofiją, docentas, 1922 m. profesorius, 1939–1940 m. VDU rektorius. 2007 m. Religijos studijų kolegijai suteiktas Stasio Šalkauskio vardas (Stasio Šalkauskio kolegija).
Lietuvos katalikų mokslo akademijos steigimo (1922 m.) iniciatorius, nuo 1933 m. jos akademikas, 1938–1940 m. pirmininkas. 1927–1930 m. ateitininkų federacijos vadovas. Jis galutinai suformavo ir suredagavo ateitininkų principus, ateitininkų ideologijos esmę, parašė knygą „Ateitininkų ideologija“.
1921–1922 m. redagavo žurnalą „Romuva“, 1932–1934 m. – žurnalą „Židinys“. Bendradarbiavo katalikiškos orientacijos žurnaluose „Naujoji Romuva“, „Lietuvos mokykla“, „Draugija“, „Logos“ ir kt.
1927 m. gruodžio 28 d. vedė geriausią Salomėjos Nėries draugę, studentę Juliją Paltarokaitę (1904–1994). Panevėžyje juos sutuokė vyskupas Kazimieras Paltarokas. Palaidotas Šiaulių kapinėse.
2011 m. išleistas S. Šalkauskiui skirtas pašto ženklas.
- Šalkauskių šeimos kapas Šiaulių kapinėse.
- Memorialinė lenta. Žygimantų 10, Vilnius.
- Pašto ženklas (2011 m.)
Filosofija
Vienas žymiausių katalikų filosofų Lietuvoje, kultūros filosofijos pradininkas. Plėtojo ir grindė idėją, kad lietuvių kultūros uždavinys yra Rytų ir Vakarų civilizacijų sintezė, pabrėžė jos universalumo svarbą, palaikė mintį, kad lietuvių kultūra turi perimti pozityvius rusų, lenkų ir kitų kultūrų elementus, o ne visuotinai juos atmesti:
[K]iekvieno susipratusio ir apsišvietusio lietuvio, išaugusio daugeliu atvejų rusų ir lenkų kultūrų terpėje, pareiga stengtis atsikratyti svetimų formų, bet neatmetant to, kas šiose kultūrose universalu ir pozityvu. Kitais žodžiais tariant, įvairūs rusų ir lenkų kultūrų elementai turi būti lietuvių sulydyti į vieną organišką visumą, o paskui įtraukti į tautinę sintezę.
Taip pat ieškojo kraštutinumų sintezės kitose visuomenės srityse - tarp individualizmo ir kolektyvizmo, nacionalizmo ir kosmopolitizmo. Meno filosofijoje jam turėjo įtakos G. T. Fechnerio, W. M. Wundto psichologijos idėjos. Kritikavo meno autonomiškumo sampratą. Vystė pilnutinio ugdymo sistemą, grįstą universalumo, harmonijos ir subordinacijos principais. Energingai polemizavo su šovinistiniu nacionalizmu ir tautininkų publicistais, dėl to jį perdėta nacionalizmo kritika ir kosmopolitizmu kaltino Juozas Keliuotis, Vincas Žemaitis, Jonas Balys.
Politika
Kritikavo Antano Smetonos diktatūrinį režimą. 1935 m. į jį kreipėsi laišku, kuriame jis kaltino prezidentą teisinių pagrindų nesilaikymu, vienpartinio režimo sukūrimu, ėjimu prieš Katalikų bažnyčios interesus, ir pareikalavo režimo pakeitimo, naujos nepartinės vyriausybės paskyrimo ir naujos tautos atstovybės sušaukimo. Smetona laiške palygintas su Nikolajumi II ir teigta, kad jo režimas artina Lietuvą prie revoliucijos.
Vystė "pilnutinės demokratijos" koncepciją, alternatyvą autoritarizmui ir liberaliai demokratijai.
Bibliografija
- Bažnyčia ir kultūra (studija), 1913 m.
- Kultūros filosofijos metmenys, 1926 m.
- Bendrosios mokslinio darbo metodikos pradai, 1926 ir 1933 m.
- Visuomeninis auklėjimas, 1932 m.
- Ateitininkų ideologija, 1933 m.
- Lietuvių tauta ir jos ugdymas, 1933 m.
- Bendroji filosofijos terminologija, 1938 m.
- Raštai. – V.: Mintis, 1990.
- Rinktiniai raštai. – V.: Vaivorykštės, 1992.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Stasys Šalkauskis, Kas yra Stasys Šalkauskis? Ką reiškia Stasys Šalkauskis?