Juozas Vilčinskas

Juozas Vilčinskas
Gimė	1909 m. liepos 29 d. Vilnius
Mirė	1992 m. birželio 9 d. (82 metai) Londone; palaidotas Lietuvoje
Tėvas
Sutuoktinis (-ė)	Elena Tugan-Baranauskaitė
Vaikai	Aleksas Vilčinskas
Veikla	inžinierius, išeivijos politinis veikėjas.
Partija	Lietuvos socialdemokratų partija
Alma mater	1942 m. Vytauto Didžiojo universitetas

Juozas Vilčinskas (1909 m. liepos 29 d. Vilniuje – 1992 m. birželio 9 d. Londone; palaidotas Lietuvoje) – totorių kilmės lietuvių inžinierius, išeivijos visuomenės ir politinis veikėjas.

Biografija

Gimė rumšiškėno totoriaus Žaslių geležinkelio stoties viršininko šeimoje.

Pirmojo pasaulinio karo metais su tėvais gyveno Rusijoje. 1919 m. grįžo į Lietuvą. 1930 m. baigė Kauno aukštesniąją technikos mokyklą, 1942 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultetą, tapo statybos inžinieriumi.

Rinko istorinę-kraštotyrinę medžiagą apie Lietuvos totorius – rankraštines knygas, nuotraukas, buities daiktus – visa tai, kas rodo praeitį, papročius, religinius ritualus. Visos tos veiklos tikslas – įkurti prie mečetės nedidelį muziejų. Surinko ištisą knygų apie totorius biblioteką.

Trumpai dirbo Joniškio geležinkelio stotyje, 1931–1940 m. – Kauno miesto savivaldybės vandentiekio ir kanalizacijos skyriuje, kuriam vadovavo Steponas Kairys.

1944 m. pasitraukė į Austriją, vėliau – į Italiją, 1946 m. – į Angliją. Čia iš pradžių dirbo fabrike, o nuo 1957 m. iki pensijos – statybos projektavimo biure.

1951 m. balandžio 7 d. gavo S. Kairio įgaliojimus atstovauti LSDP Londone vykusiame Vidurio ir Rytų Europos socialistų Unijos konferencijoje. 1951 m. rugsėjo 7 d. LSDP organizacijos komiteto Didžiojoje Britanijoje steigiamojoje konferencijoje išrinktas šio komiteto pirmininku.

1975–1991 m. buvo visų trijų skyrių generalinis sekretorius. Nuo 1952 m. Socialistų Internacionalo II kongreso Milane iki 1989 m. SI XVIII kongreso Stokholme atstovavo LSDP visuose Socinterno renginiuose.

1989 m. Stokholme kartu su SI kongresu vykusiame Vidurio ir Rytų Europos Socialistų Unijos suvažiavime buvo išrinktas sąjungos iždininku. 1990 m. SI tarybos posėdyje Kaire padėjo LSDP pirmininkui prof. Kazimierui Antanavičiui atkurti LSDP tikrąją narystę Socialistų Internacionale.

1953 m. išrinktas DB valdybos nariu, nuo 1956 m. – DBLS pirmininkas, nuo 1975 m. – garbės narys. 1963 m. išrinktas Londono lietuvių diskusijų klubo pirmininku. Aktyviai dirbo ir kitose visuomeninėse organizacijose bei profsąjungose.

Nuo 16 metų bendradarbiavo „Lietuvos žiniose“, „Darbe“, „Europos Lietuvyje“, „Keleivyje“ (slapyvardis J. Rudokas), 1956–1966 m. redagavo „Darbininkų balsą“, 1971–1972 m. – LSDOU žurnalą „Mintis“, 1981–1987 m. laikraščio „Europos lietuvis“ redaktorius. Tyrinėjo Lietuvos ir D. Britanijos diplomatinių santykių istoriją, parašė LSDP istoriją.

Bibliografija

• Lietuvos socialdemokratija kovoje dėl krašto nepriklausomybės, Nida, London, 1985.

Šaltiniai

1. Totorių istorija Archyvuota kopija 2016-03-07 iš Wayback Machine projekto.
2. Kauno totorių istorija Archyvuota kopija 2016-03-07 iš Wayback Machine projekto.
3. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 558 psl.