Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka

Vilniaus getas

  • Pagrindinis puslapis
  • Vilniaus getas
Vilniaus getas
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Vilniaus getas – getas, įkurtas 1941 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus senamiestyje, likviduotas iki 1943 m. rugsėjo 23–24 d. Iš 57 000 Vilniaus žydų, pasibaigus karui gyvi liko tik apie du tūkstančiai.

Kai tik Vokietija įžengė į Lietuvą, prasidėjo žydų persekiojimas ir žudymai. Vilniuje žydų vyrus suiminėdavo gatvėse, sodindavo į Lukiškių kalėjimą, paskui veždavo į Panerių mišką ir ten sušaudydavo. Artimiems buvo pranešama, kad jie išvežami darbams ir greitai grįš.

Geto sukūrimas

Galiausiai, kaip ir kituose vokiečių okupuotuose miestuose, Vilniaus senamiestyje 1941 m. rugsėjo 6 d. buvo įkurtas žydų getas. Tais laikais Vilniuje gyveno apie 57 tūkstančiai žydų, per visą geto gyvavimo laikotarpį jame buvo uždaryta apie 50 tūkstančių žmonių.

Getas buvo sudarytas iš dviejų dalių, Didžiojo ir Mažojo geto. Didžiajame gete buvo apie 30 tūkstančių žydų, Mažajame apie 11 tūkstančių. Getus skyrė dabartinė . Didžiajame gete žydų tarybai (Judenratui) vadovavo Anatolis Fridas, o Mažajam getui – Aizikas Leibovičius. Taip pat buvo sukurta žydų policija, kuriai vadovavo Jakovas Gensas. Iš pradžių žydai tikėjosi, kad gete jie gyvens labai ilgai, baigsis baudėjų akcijos ir savivalė. Tačiau tokios viltys greitai žlugo. Jau per 1941 m. vykdytas akcijas buvo nužudyta apie 18 tūkstančių žydų. Rugsėjo 13 d., pavadintą „Rabinų diena“, vokiečiai išvežė ir Paneriuose nužudė žydų rabinus, spalio 1 d. organizavus Didžiąją teismo akciją, besimeldžiantys žydai buvo jėga tempiami iš sinagogų ir siunčiami sušaudyti.

Iki spalio 21 d. Mažajame gete liko tik apie 2500 „reikalingųjų“ – tinkamų darbui žmonių, kurie buvo suvaryti į Didįjį getą.

Siekiant „atrinkti“ reikalingus nacistinei valdžiai žydus, buvo naudojamos „šainos“, kurių turėtojai galėjo dirbti ir išgyventi. Šainų dalinime dalyvavo ir žydų policija. Žinoma, jie ne tik spręsdavo kam gyventi, bet ir stengdavosi gelbėti žydus. Neturintys šainos, buvo pasmerkti mirčiai. Kas kelios savaitės buvo įvedamos naujos spalvos šainos, kurių visada buvo mažiau negu žmonių. Spalio 24 d., lapkričio 3-5 dienomis išdalinus geltonas šainas be jų liko apie 8 tūkstančiai Didžiojo geto žydų, kurie buvo sunaikinti. Turintys geltonas šainas buvo suvaryti į Mažąjį getą. Paskui buvo apieškotas Didysis getas ir sunaikinti jame pasislėpę žydai. Galiausiai buvo leista grįžti į Didijį getą.

Iki 1941 m. gruodžio pabaigos vokiečiai iš 57 tūkstančių Vilniaus žydų nužudė 33 500. Gete teliko tik 12 000 legalių ir 8000 nelegalių, pasislėpusių slėptuvėse, žydų.

Žydai, tikėdamiesi pasislėpti, pradėjo pačiame gete statyti slėptuves. Jos buvo statomos palėpėse arba giliai po žeme, skirtos vienam ar keliems žmonėms. Vykdant patikrinimus juose tekdavo praleisti daug valandų. Kartais juose labai trūkdavo oro ir dėl to iš jų ne visi išeidavo gyvi. Vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai mirdavo.

Padėties stabilizavimasis

Nuo 1942 m. iki 1943 m. pavasario gete masinio naikinimo akcijos buvo nutrauktos. Tada dauguma geto gyventojų dirbo įvairius darbus.

1942 m. liepos 15 d. vokiečiai paskyrė žydų policijos ir geto vienvaldžiu vadovu Jakovą Gensą. Jis buvo vedęs lietuvę, kuri su jų dukra gyveno ne geto teritorijoje. Jis turėjo galimybę išsigelbėti, tačiau nusprendė likti gete su kitais žydais. Vieni J. Gensą gerbė, kiti – smerkė.

Ligoninė

Gete buvo ligoninė, kurioje buvo suteikiama medicininė pagalba. Didžiausia ligoninės problema buvo pastovus medikamentų trūkumas. Vaistai buvo surenkami iš geto gyventojų, nužudytų žmonių, galiausiai pradėta gauti kontrabandos keliu, o dalis net pasigaminta pačių. Labai suspaustai gyvenant pastoviai grėsė epidemija, todėl gydytojai visaip stengėsi priversti laikytis higienos. Gete buvo tik dvi pirtys ir gyventojai negaudavo kortelės duonai, kol nepristatydavo pažymos, kad maudėsi pirtyje nors kartą per mėnesį.

Esant vaistų trūkumui aštriai pasireiškė kalcio, reikalingo epilepsijai, ir insulino, reikalingo diabetui sergančių žmonių gydymui, stygius. Dėl kalcio trūkumo buvo sušauktas konsiliumas, kurį sudarė gydytojai, rabinai ir juristai. Buvo pasiūlyta ar visiems sumažinti vaistų kiekį, kas kai kuriems ligoniams būtų pražūtinga, ar kalcį duoti tik daliai ligonių. Kaip elgtis atsakymas nebuvo duotas, o po dviejų mėnesių kalcis baigėsi ir visi ligoniai mirė. Gete dar buvo apie 50 ligonių, sergančių cukriniu diabetu, kuriems nuolat reikėjo insulino. 1942 m. žiemos pradžioje jau buvo aišku, kad insulino atsargos gali greitai baigtis. Buvo vėl sušauktas konsiliumas ir vėl negautas atsakymas. Tada daktarai savarankiškai priėmė sprendimą pratęsti gyvenimą tiems, kurių liga buvo mažiau išsivysčiusi.

Dvasinis gyvenimas

Nežiūrint į siaubingas gyvenimo sąlygas ir baimę gete buvo orkestras, du chorai, muzikos mokykla, kurioje mokėsi 100 mokinių, dvi pradinės ir viena vidurinė mokykla. Pastate likusiame už geto teritorijos (Vivulskio gatvė 18) dirbo Zelikas Kalmanovičius, kuris rinko ir katalogizavo judaistikos daiktus, kuriuos ruošėsi išsiųsti į Frankfurtą, o po to į Prahą, kur planavo įkurti pavergtos nacijos ir kultūros muziejų.

Tuo metu tęsėsi politiniai ginčai, o atidarant mokyklas ir vaikų darželius, kildavo klausimas, kokia kalba mokyti. Nežiūrint to, kad gete viešpatavo badas, buvo kelios valgyklos, kuriose buvo patiekiamas košerinis maistas. Taip pat veikė biblioteka, skaitykla, archyvas, statistikos skyrius ir geto muziejus. Namas Strašiūnų gatvėje Nr. 6 (dab. Žemaitijos g. 4 ) buvo vadinamas geto kultūros namais. Tenai buvo sukaupta tūkstančiai dokumentų nuo pat geto atsiradimo: policijos įsakymai, pranešimai, liudijimai tų, kuriems pavyko pabėgti iš Panerių miško. Statistikos skyrius rinko duomenis apie geto institucijų veiklą ir skelbė juos ataskaitose ir diagramose.

Gete buvo sukurtas teatras, simfoninis ir džiazo orkestras. Jų sukūrimas sukėlė prieštaringus geto gyventojų jausmus. Vieni manė, kad tokiu laiku negalima linksmintis. Ypač didelę audrą gete sukėlė teatro sukūrimas. Tačiau Jakovas Gensas reikalavo, kad jis būtų atidarytas, taip gelbstint „nereikalingus“ gyventojus.

Galiausiai teatras tapo neatskiriama geto gyvenimo dalis. Jame buvo pastatyti apie 150 spektaklių. Salė visada buvo perpildyta.

Pasipriešinimo judėjimas

Kai kurie žydai pareikšdavo protestą dėl tokio vokiečių elgesio, bet jie buvo paprasčiausiai nužudyti. Geto sukūrimo pradžioje buvo įkurtas pogrindinis judėjimas, kurio lyderiais tapo prieškario jaunimo judėjimo vadovai. Galiausiai 1942 m. pradžioje pogrindinis judėjimas peraugo į ginkluotą pasipriešinimą. Gete buvo sukurtos dvi pogrindinės organizacijos – JPO (Jungtinė partizanų organizacija) ir Jochelio Šeinboimo grupė „Dror“ (Kova). JPO vadovavo (komunistinės jaunimo organizacijos pirmininkas). Ji turėjo apie 350 karių. Jechielio grupė „Dror“ sudarė 200 karių.

JPO lyderiai nusprendė surengti ginkluotą sukilimą. Tuo metu Jechielio grupės lyderiai siūlė pasitraukti į mišką, kad ten prisijungtų prie raudonųjų partizanų.

1942 m. sausio 1 d. pogrindis išleido atsišaukimą: „Neikite kaip avys į skerdyklą!“, pakvietė liaudį praregėti ir pasipriešinti. Abi grupės ieškojo ryšių su lenkų ir lietuvių pogrindžio organizacijomis, kurios veikė ne geto teritorijoje. Lenkų nacionalinė organizacija kategoriškai atsisakė, o lietuvių komunistinė pogrindžio organizacija pažadėjo padėti. Taip pat intensyviai buvo ieškoma ginklų.

1943 m. liepos 16 d., vienas iš vokiečių policijos areštuotų dviejų komunistų partijos pogrindžio tarybos narių apklausos meru išdavė JPO vadovą Vitenbergą. Nacistai pareikalavo išduoti Vitenbergą.

Tai buvo liepta padaryti Gensui. Jis sukvietė ginkluota policija ir kitus žmones. Žmonės bijodami, kad vokiečiai nesunaikintų geto paprašė atiduoti sukilimo lyderį. Buvo tokia situaciją, kad norint pradėti sukilimą reikėjo prasiskinti kelią tarp savų, kurie stovėjo su kirviais, pagaliais ir net ginklais, kuriuos gavo iš vokiečių. Galiausiai pats Vitenbergas nusprendė pasiduoti.

1943 m. rugsėjo 1 d. gestapas ir jo pagalbininkai įėjo į getą ir žydus išvarė į koncentracijos stovyklas Estijoje. Tik vienas Šeinboimo būrys spėjo pradėti šaudyti, dalis iš karto žuvo, kitai daliai pavyko pasprukti į mišką ir ten prisijungti prie sovietinių partizanų.

Geto likvidavimas

Nuo 1943 m. pavasario pradžios vokiečiai pradėjo sistemingai naikinti Lietuvos getus, atėjo eilė ir Vilniaus getui. Kad sunaikintų žydus, gyvenančius apylinkėse, o po to ir patį Vilniaus getą vokiečiai naudojosi žydų policija.

Atlikus paskutinę selekciją 5000 žydų laikinai išsaugojo gyvybę ir apgyvendino Vilniaus gete. Galiausiai rugsėjo 14 d. ir pats Jakovas Gensas buvo nužudytas. Buvo aišku, kad tai pabaigos pradžia. 1943 m. rugsėjo 23–24 d. Vilniaus getas buvo likviduotas galutinai.

Nuorodos

  • Dr. Irit Abramski ir Andrej Šapiro. Vilniaus getas. Archyvuota kopija 2007-01-16 iš Wayback Machine projekto.
  • Jacob Gens

Šaltiniai

  1. [1][neveikianti nuoroda]

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 15 Lie, 2025 / 07:27

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vilniaus getas, Kas yra Vilniaus getas? Ką reiškia Vilniaus getas?

Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Vilniaus getas getas įkurtas 1941 m rugsejo 6 d Vilniaus senamiestyje likviduotas iki 1943 m rugsejo 23 24 d Is 57 000 Vilniaus zydu pasibaigus karui gyvi liko tik apie du tukstanciai Kai tik Vokietija įzenge į Lietuva prasidejo zydu persekiojimas ir zudymai Vilniuje zydu vyrus suiminedavo gatvese sodindavo į Lukiskiu kalejima paskui vezdavo į Paneriu miska ir ten susaudydavo Artimiems buvo pranesama kad jie isvezami darbams ir greitai grįs Geto sukurimasZemaitijos gatve siandien buvusioje geto teritorijoje Galiausiai kaip ir kituose vokieciu okupuotuose miestuose Vilniaus senamiestyje 1941 m rugsejo 6 d buvo įkurtas zydu getas Tais laikais Vilniuje gyveno apie 57 tukstanciai zydu per visa geto gyvavimo laikotarpį jame buvo uzdaryta apie 50 tukstanciu zmoniu Getas buvo sudarytas is dvieju daliu Didziojo ir Mazojo geto Didziajame gete buvo apie 30 tukstanciu zydu Mazajame apie 11 tukstanciu Getus skyre dabartine Didziajame gete zydu tarybai Judenratui vadovavo Anatolis Fridas o Mazajam getui Aizikas Leibovicius Taip pat buvo sukurta zydu policija kuriai vadovavo Jakovas Gensas Is pradziu zydai tikejosi kad gete jie gyvens labai ilgai baigsis baudeju akcijos ir savivale Taciau tokios viltys greitai zlugo Jau per 1941 m vykdytas akcijas buvo nuzudyta apie 18 tukstanciu zydu Rugsejo 13 d pavadinta Rabinu diena vokieciai isveze ir Paneriuose nuzude zydu rabinus spalio 1 d organizavus Didziaja teismo akcija besimeldziantys zydai buvo jega tempiami is sinagogu ir siunciami susaudyti Iki spalio 21 d Mazajame gete liko tik apie 2500 reikalinguju tinkamu darbui zmoniu kurie buvo suvaryti į Didįjį geta Siekiant atrinkti reikalingus nacistinei valdziai zydus buvo naudojamos sainos kuriu turetojai galejo dirbti ir isgyventi Sainu dalinime dalyvavo ir zydu policija Zinoma jie ne tik spresdavo kam gyventi bet ir stengdavosi gelbeti zydus Neturintys sainos buvo pasmerkti mirciai Kas kelios savaites buvo įvedamos naujos spalvos sainos kuriu visada buvo maziau negu zmoniu Spalio 24 d lapkricio 3 5 dienomis isdalinus geltonas sainas be ju liko apie 8 tukstanciai Didziojo geto zydu kurie buvo sunaikinti Turintys geltonas sainas buvo suvaryti į Mazajį geta Paskui buvo apieskotas Didysis getas ir sunaikinti jame pasislepe zydai Galiausiai buvo leista grįzti į Didijį geta Iki 1941 m gruodzio pabaigos vokieciai is 57 tukstanciu Vilniaus zydu nuzude 33 500 Gete teliko tik 12 000 legaliu ir 8000 nelegaliu pasislepusiu sleptuvese zydu Zydai tikedamiesi pasislepti pradejo paciame gete statyti sleptuves Jos buvo statomos palepese arba giliai po zeme skirtos vienam ar keliems zmonems Vykdant patikrinimus juose tekdavo praleisti daug valandu Kartais juose labai trukdavo oro ir del to is ju ne visi iseidavo gyvi Vyresnio amziaus zmones ir vaikai mirdavo Padeties stabilizavimasis1941 m Vilniaus getas Julijano Klacko gatve Nuo 1942 m iki 1943 m pavasario gete masinio naikinimo akcijos buvo nutrauktos Tada dauguma geto gyventoju dirbo įvairius darbus 1942 m liepos 15 d vokieciai paskyre zydu policijos ir geto vienvaldziu vadovu Jakova Gensa Jis buvo vedes lietuve kuri su ju dukra gyveno ne geto teritorijoje Jis turejo galimybe issigelbeti taciau nusprende likti gete su kitais zydais Vieni J Gensa gerbe kiti smerke LigonineGete buvo ligonine kurioje buvo suteikiama medicinine pagalba Didziausia ligonines problema buvo pastovus medikamentu trukumas Vaistai buvo surenkami is geto gyventoju nuzudytu zmoniu galiausiai pradeta gauti kontrabandos keliu o dalis net pasigaminta paciu Labai suspaustai gyvenant pastoviai grese epidemija todel gydytojai visaip stengesi priversti laikytis higienos Gete buvo tik dvi pirtys ir gyventojai negaudavo korteles duonai kol nepristatydavo pazymos kad maudesi pirtyje nors karta per menesį Esant vaistu trukumui astriai pasireiske kalcio reikalingo epilepsijai ir insulino reikalingo diabetui serganciu zmoniu gydymui stygius Del kalcio trukumo buvo susauktas konsiliumas kurį sudare gydytojai rabinai ir juristai Buvo pasiulyta ar visiems sumazinti vaistu kiekį kas kai kuriems ligoniams butu prazutinga ar kalcį duoti tik daliai ligoniu Kaip elgtis atsakymas nebuvo duotas o po dvieju menesiu kalcis baigesi ir visi ligoniai mire Gete dar buvo apie 50 ligoniu serganciu cukriniu diabetu kuriems nuolat reikejo insulino 1942 m ziemos pradzioje jau buvo aisku kad insulino atsargos gali greitai baigtis Buvo vel susauktas konsiliumas ir vel negautas atsakymas Tada daktarai savarankiskai prieme sprendima pratesti gyvenima tiems kuriu liga buvo maziau issivysciusi Dvasinis gyvenimasAtminimo lenta Geto teatrui atminti Vilniuje Arkliu gatvejePaminklas Vilniaus geto aukoms Izraelyje Kiriat Shaul kapinese Neziurint į siaubingas gyvenimo salygas ir baime gete buvo orkestras du chorai muzikos mokykla kurioje mokesi 100 mokiniu dvi pradines ir viena vidurine mokykla Pastate likusiame uz geto teritorijos Vivulskio gatve 18 dirbo Zelikas Kalmanovicius kuris rinko ir katalogizavo judaistikos daiktus kuriuos ruosesi issiusti į Frankfurta o po to į Praha kur planavo įkurti pavergtos nacijos ir kulturos muzieju Tuo metu tesesi politiniai gincai o atidarant mokyklas ir vaiku darzelius kildavo klausimas kokia kalba mokyti Neziurint to kad gete viespatavo badas buvo kelios valgyklos kuriose buvo patiekiamas koserinis maistas Taip pat veike biblioteka skaitykla archyvas statistikos skyrius ir geto muziejus Namas Strasiunu gatveje Nr 6 dab Zemaitijos g 4 buvo vadinamas geto kulturos namais Tenai buvo sukaupta tukstanciai dokumentu nuo pat geto atsiradimo policijos įsakymai pranesimai liudijimai tu kuriems pavyko pabegti is Paneriu misko Statistikos skyrius rinko duomenis apie geto instituciju veikla ir skelbe juos ataskaitose ir diagramose Gete buvo sukurtas teatras simfoninis ir dziazo orkestras Ju sukurimas sukele priestaringus geto gyventoju jausmus Vieni mane kad tokiu laiku negalima linksmintis Ypac didele audra gete sukele teatro sukurimas Taciau Jakovas Gensas reikalavo kad jis butu atidarytas taip gelbstint nereikalingus gyventojus Galiausiai teatras tapo neatskiriama geto gyvenimo dalis Jame buvo pastatyti apie 150 spektakliu Sale visada buvo perpildyta Pasipriesinimo judejimasKai kurie zydai pareiksdavo protesta del tokio vokieciu elgesio bet jie buvo paprasciausiai nuzudyti Geto sukurimo pradzioje buvo įkurtas pogrindinis judejimas kurio lyderiais tapo prieskario jaunimo judejimo vadovai Galiausiai 1942 m pradzioje pogrindinis judejimas peraugo į ginkluota pasipriesinima Gete buvo sukurtos dvi pogrindines organizacijos JPO Jungtine partizanu organizacija ir Jochelio Seinboimo grupe Dror Kova JPO vadovavo komunistines jaunimo organizacijos pirmininkas Ji turejo apie 350 kariu Jechielio grupe Dror sudare 200 kariu JPO lyderiai nusprende surengti ginkluota sukilima Tuo metu Jechielio grupes lyderiai siule pasitraukti į miska kad ten prisijungtu prie raudonuju partizanu 1942 m sausio 1 d pogrindis isleido atsisaukima Neikite kaip avys į skerdykla pakviete liaudį praregeti ir pasipriesinti Abi grupes ieskojo rysiu su lenku ir lietuviu pogrindzio organizacijomis kurios veike ne geto teritorijoje Lenku nacionaline organizacija kategoriskai atsisake o lietuviu komunistine pogrindzio organizacija pazadejo padeti Taip pat intensyviai buvo ieskoma ginklu 1943 m liepos 16 d vienas is vokieciu policijos arestuotu dvieju komunistu partijos pogrindzio tarybos nariu apklausos meru isdave JPO vadova Vitenberga Nacistai pareikalavo isduoti Vitenberga Tai buvo liepta padaryti Gensui Jis sukviete ginkluota policija ir kitus zmones Zmones bijodami kad vokieciai nesunaikintu geto paprase atiduoti sukilimo lyderį Buvo tokia situacija kad norint pradeti sukilima reikejo prasiskinti kelia tarp savu kurie stovejo su kirviais pagaliais ir net ginklais kuriuos gavo is vokieciu Galiausiai pats Vitenbergas nusprende pasiduoti 1943 m rugsejo 1 d gestapas ir jo pagalbininkai įejo į geta ir zydus isvare į koncentracijos stovyklas Estijoje Tik vienas Seinboimo burys spejo pradeti saudyti dalis is karto zuvo kitai daliai pavyko pasprukti į miska ir ten prisijungti prie sovietiniu partizanu Geto likvidavimasNuo 1943 m pavasario pradzios vokieciai pradejo sistemingai naikinti Lietuvos getus atejo eile ir Vilniaus getui Kad sunaikintu zydus gyvenancius apylinkese o po to ir patį Vilniaus geta vokieciai naudojosi zydu policija Atlikus paskutine selekcija 5000 zydu laikinai issaugojo gyvybe ir apgyvendino Vilniaus gete Galiausiai rugsejo 14 d ir pats Jakovas Gensas buvo nuzudytas Buvo aisku kad tai pabaigos pradzia 1943 m rugsejo 23 24 d Vilniaus getas buvo likviduotas galutinai NuorodosDr Irit Abramski ir Andrej Sapiro Vilniaus getas Archyvuota kopija 2007 01 16 is Wayback Machine projekto Jacob GensSaltiniai 1 neveikianti nuoroda

Naujausi straipsniai
  • Liepa 15, 2025

    Jūrų teisės konvencija

  • Liepa 15, 2025

    Jūrės tvenkinys

  • Liepa 15, 2025

    Jūrinis protestas

  • Liepa 15, 2025

    Jūros bangų energija

  • Liepa 15, 2025

    Józef Piłsudski

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje