Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Socialistų Internacionalas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Socialistų Internacionalas (SI, angl. Socialist International) – tarptautinė socialinės demokratijos ir demokratinio socializmo partijų organizacija.
Įkurtas 1951 m. Frankfurto prie Maino suvažiavime, kurį sušaukė 1947–1951 m. veikęs tarptautinių socialistinių konferencijų komitetas (COMISKO). Jungia 161 socialistų, socialdemokratų ir leiboristų politinę partiją iš visų kontinentų, 3 broliškas organizacijas ir 10 asocijuotų tarptautinių organizacijų. Kai kurios jų turi konsultacinį statusą, kai kurios yra stebėtojai. 56 partijos šiuo metu[kada?] yra valdančiosios.
Organizacinė struktūra
Aukščiausias organas – kongresas, šaukiamas kas 3 m., kuriame dalyvauja visų partijų ir organizacijų – SI narių atstovai ir SI vadovybė. Kongresas skelbia SI veiklos principus, priima ir keičia statutą, ne mažiau, kaip 2/3 balsų dauguma priima naujus narius, kiekviename Kongrese atsiskaito SI prezidentas, Generalinis sekretorius, ir partijų – narių delegacijos. Kongreso rezoliucijos turi rekomendacinį pobūdį. Oficialių dokumentų statusą turi pranešimai, parengti specialių komitetų ar misijų. Nuo 1997 m. pagrindinis SI darbas vyksta teritoriniuose ir probleminiuose komitetuose ir komisijose.
Tarp Kongresų aukščiausias SI organas yra Taryba (iki 1986 m. Biuras), kurią sudaro po 2 kiekvienos partijos – narės delegatus, taip pat SIW, YUSY ir atstovai. Kiekviena šalis, nepriklausomai nuo partijų – narių skaičiaus ir kiekviena tarptautinė organizacija turi po vieną balsą. Taryba priima politinius sprendimus ir rekomendacijas Kongresui dėl naujų narių priėmimo ar pašalinimo, dėl statuto pataisų, rekomenduoja asmenis į aukščiausius SI postus, šaukia specialias ir regionines konferencijas, sudaro tyrimų grupes ir komitetus. Taryba šaukiama 2 kartus per metus. Tarp Tarybos posėdžių vykdomąjį darbą atlieka Prezidiumas, kurį sudaro SI prezidentas, viceprezidentai, Generalinis sekretorius ir SI Garbės pirmininkai.
SI prezidentą renka Kongresas neribotam laikui. SI prezidentas turi teisę politinius sprendimus (pareiškimus aktualiais tarptautiniais klausimais valstybių vadovams ar tarptautinėms organizacijoms) priimti dviese su Generaliniu sekretoriumi arba su vienu ar keliais viceprezidentais. Prezidentas kartą – du per metus šaukia Prezidiumą.
Viceprezidentų skaičius neribotas, svyruoja nuo 2 iki 25, be to viceprezidentais yra SIW, YUSY, Lotynų Amerikos ir Karibų baseino Komiteto bei Europos Sąjungos socialistinių partijų konfederacijos – Europos socialistų partijos vadovai.
Nuolat SI politinei veiklai vadovauja Vykdomasis komitetas, kurį sudaro Prezidentas, Generalinis sekretorius, 6 partijų atstovai, SMI prezidentė, TJSS Generalinis sekretorius ir komitetų pirmininkai.
SI sekretoriatui vadovauja, darbo grupių darbą ir misijas organizuoja Generalinis sekretorius, kurio būstinė yra Londone. Jis taip pat organizuoja SI žurnalo „Socialist afaires“ ir spaudos apžvalgos „Socialist news“ leidimą.
SI Garbės pirmininkais SI kongresuose renkami buvę žymūs partijų, SI narių veikėjai. Jų skaičius nėra ribojamas.
Programiniai dokumentai
Pagrindinis SI programinis dokumentas yra Frankfurto deklaracija „Demokratinio socializmo tikslai ir uždaviniai“, kurioje išdėstyta kapitalizmo, leidžiančio visuomenės turtais naudotis privilegijuotiems sluoksniams, ir komunistinio socializmo kritika. Alternatyva kapitalizmui ir komunizmui yra demokratinis socializmas, pagrįstas politinės, ekonominės ir socialinės demokratijos, demokratinių teisių ir politinių laisvių principais. Ekonomikos pagrindas – nacionalinės, municipalinės ir kooperatinės įmonės. Pagrindinis tikslas – žmogaus išvadavimas iš visų išnaudojimo formų, sąlygų visapusiškam asmenybės vystymuisi sudarymas. Socializmas yra tarptautinis judėjimas, kuriam nebūdinga griežta vienovė. Ar socialistai savo doktriną grindžia marksizmu, ar kitais visuomenės analizės metodais, ar juos įkvepia religijos ir humanizmo principai, visi jie siekia vieno tikslo – visuomenės, kurioje vyraus socialinis teisingumas, geresnis gyvenimas, laisvė ir taika visame pasaulyje.
1962 m. Osle SI Generalinė taryba priėmė programinę deklaraciją „Pasaulis šiandien: socialistinė perspektyva“, kurioje įvertinta ekonomiškai išsivysčiusių šalių patirtis, mokslinės – techninės revoliucijos pasiekimai. Pabrėžta, kad dauguma kapitalizmo negerovių pašalinta, ypač tose šalyse, kuriose demokratinio socializmo partijos turėjo galimybę tai efektyviai veikti. Iškeltas tikslas stiprinti valstybės ir visuomeninių organizacijų kontrolę ekonomikai, plėtoti planavimą ir vartotojų apsaugą. Kritikuota sovietinio socialistinio lagerio vidaus politika. Laikantis šios programos buvo sušaukti 1978 m. Helsinkio ir 1985 m. Vienos forumai, apriboję ginklavimosi varžybas. Šiose konferencijose dalyvavo ne tik SI nariai, bet ir JAV bei TSRS, Jungtinės Tautos, Neprisijungimo judėjimas.
1978–1983 m. F. Gonsaleso vadovaujama grupė rengė naują programinį dokumentą, kurios projektas buvo paskelbtas Albufeiros kongrese. Tačiau Limos kongrese buvo priimtas tik tarpinis programinis dokumentas (Limos mandatas), kurį parengė ekspertų grupė, vadovaujama amerikiečio M. Haringtono. Parengti galutinį dokumentą buvo pavesta V. Branto vadovaujamai grupei.
1989 m. Stokholme priimta „Socialistų internacionalo principų deklaracija“, kurioje išryškinti Laisvės, Teisingumo ir Solidarumo principai, pliuralistinio demokratinio socializmo vertybės, pabrėžiama visų šalių įtraukimo, sprendžiant globalines problemas, svarba. Demokratinio socializmo tikslai ir uždaviniai negali būti pasiekti vienoje atskiroje šalyje, būtinas puolimas visu frontu, procesų, vykstančių šiuolaikiniame pasaulyje, internacionalizavimas. Demokratija yra svarbiausia tų nekontroliuojamų jėgų, kurios keičia planetą, nesirūpindamos jos ateitimi, liaudies kontrolės ir humanizavimo priemonė. Ji turi įsivyrauti visose visuomenės gyvenimo sferose: ekonomikoje, politikoje, socialiniuose santykiuose, kultūroje ir T. t. Negali būti vieningo ar fiksuoto ekonominės demokratijos modelio, todėl skirtingose šalyse yra galimybės drąsiai eksperimentuoti. Nepakanka vien valstybinės, formalios teisinės kontrolės, būtinas platus pačių dirbančiųjų, jų organizacijų dalyvavimas priimant ekonominius sprendimus. Pripažinta, kad nacionalizacija nėra socialinių ligų panacėja, tačiau negalima absoliutizuoti ir ekonomikos augimo, nes jis gali pakenkti socialinei ir ekonominei sferoms.
1999 m. lapkričio 8 – 10 d. Paryžiuje vykusiame Socialistų Internacionalo XXI kongrese, paaiškėjus, kad pasaulinė visuomenė pereina į naują vystymosi stadiją, paženklintą biotechnologijų ir informatikos plėtra – informacijos ir žinių visuomenę, buvo priimta Paryžiaus deklaracija.
Nuolatiniai organai
Kiti nuolatiniai SI organai yra Nusiginklavimo taryba, Lotynų Amerikos ir Karibų baseino komitetas, Artimųjų Rytų komitetas, Afrikos, Azijos ir Ramiojo vandenyno komitetas, Centrinės ir Rytų Europos komitetas, Viduržemio jūros baseino komitetas, Ekonominės politikos komitetas, Socialinės darnos ir Ekologijos komitetas, Taikos, demokratijos ir žmogaus teisių komitetas, Vietinės savivaldos komitetas.
2004 m. Madride įsteigti Ekonomikos, socialinės santarvės ir aplinkosaugos komitetas (pirmininkas Kristupas Ciopelis, SPD), Afrikos (pirmininkas Ousmanas Tanoras Diengas, ), Azijos ir Ramiojo vandenyno komitetas (pirmininkės Takako Doi, SDPJ ir Helena Klark, NZLP), Migracijos komitetas (primininkė Amalija Garsija, PRD), Taikos, demokratijos ir žmogaus teisių komitetas (Pjeras Fasinas, DSI), CIS ir Kaukazo komitetas (Laslas Kovačas, MSzP), Viduržemio jūros komitetas (Trinidadas Chimenesas, PSOE), Vidurio Rytų komitetas (Torbjornas Jaglandas, DNA), Pietryčių Europos komitetas (Adrianas Nastasė, PSDR ir Georgas Papandreu, PASOK), Vietinės savivaldos komitetas (Elijas di Rupas, PSB).
Prezidentai
- 1951 m. – M. Filipsas (LP),
- 1957 m. – A. Andersenas (DSDP),
- 1963 m. – E. Olenhaueris (SPD),
- 1964 m. – B. Pitermanas (SPOe),
- 1976 m. – Vilis Brandtas (SPD,
- 1992 m. – Pjeras Morua (PS),
- 1999 m. – Antonio Gutieresas(PSOE),
- 2005 m. – Georgas Papandreu (PASOK) .
Generaliniai sekretoriai
- 1951 m. – austras J. Brauntalis,
- 1956 m. – amerikietis B. Brentonas,
- 1957 m. – anglas A. Kartis,
- 1969 m. – austras G. Janičekas,
- 1976 m. – švedas ,
- 1983 m. – suomis ,
- 1989 m. – čilietis Lujis Ayala.
Garbės pirmininkai
1999 m. Paryžiaus kongrese išrinkti:
- Pjeras Morua (Prancūzija),
- Rubenas Beriosas (Puerto Rikas),
- Rodrigas Borcha (Ekvadoras),
- Filipas Biskinas (Belgija),
- Anita Gradin (Švedija),
- Elazaras Granotas (Izraelis),
- Ankeris Jorgensenas (Danija),
- Neilas Kinokas (Didžioji Britanija),
- Šimonas Peresas (Izraelis),
- Irena Petry (Belgija),
- Enrikė Silva Sima (Čilė),
- Marijas Soarešas (Portugalija),
- Kalevis Sorsa (Suomija),
- Hansas Jochenas Fogelis (Vokietija),
2003 m. išrinktas Alanas Garsija.
Nariai
Europa
- Airijos darbininkų partija, LPI
- Šiaurės Airijos socialdemokratų ir darbininkų partija, SDLP
- Albanijos socialdemokratų partija, PSD
- Albanijos socialistų partija, SPA
- Andoros socialdemokratų partija, PS
- Armėnijos revoliucinė federacija, ARF
- Austrijos socialdemokratų partija, SPOe
- Belgijos socialistinė partija, SPA
- Belgijos socialistų partija. PS
- Bosnijos ir Hercegovinos socialdemokratų partija, BiH.
- Bulgarijos socialdemokratai, BS
- Bulgarijos socialistų partija, BSP
- Čekijos socialdemokratų partija, CSSD
- Danijos socialdemokratų partija, SDF
- Didžiosios Britanijos darbininkų partija, LP
- Estijos socialdemokratų partija, SDE
- Graikijos visuotinis socialistų judėjimas, PASOK
- Islandijos socialdemokratų aljansas, SDPI
- Ispanijos socialistinė darbo partija, PSOE
- Italijos kairieji demokratai, DS
- Italijos demokratiniai socialistai, SDI
- Juodkalnijos socialdemokratų partija, SPCG
- Kipro socialdemokratų judėjimas, EDEK
- Kroatijos socialdemokratų partija, SDP
- Latvijos socialdemokratų darbininkų partija, LSDSP
- Lenkijos darbo sąjunga, UP
- Lenkijos demokratinė kairioji sąjunga, SLD
- Lietuvos socialdemokratų partija, LSDP
- Liuksemburgo socialistinė darbininkų partija, LSAP/POSL
- Makedonijos socialdemokratų sąjunga, SDUM
- Maltos darbininkų partija, MLP
- Norvegijos darbo partija, DNA
- Nyderlandų darbo partija, PvDA
- Portugalijos socialistų partija, PS
- Prancūzijos socialistų partija, PS
- Rumunijos demokratinė partija, PD
- Rumunijos socialdemokratų partija, PSD
- Teisinga Rusija, SR
- San Marino socialistų ir demokratų partija, PSS
- Slovakijos Kryptis - socialinė demokratija, SMER
- Slovėnijos socialinės demokratijos partija, SD
- Suomijos socialdemokratų partija, SDP
- Švedijos socialdemokratų darbininkų partija, SAP
- Šveicarijos socialdemokratų partija, SDP
- Turkijos respublikos liaudies partija, CHP
- Vengrijos socialdemokratų partija, MSzDP
- Vengrijos socialistų partija, MSZP
- Vokietijos socialdemokratų partija, SPD
Afrika
- Alžyro socialistinių jėgų frontas
- Angolos liaudies judėjimas už išsivadavimą MPLA
- Benino socialdemokratų partija, PSD
- Burkina Faso partija už demokratiją-socialistų partija, PDP/PS
- Dramblio Kaulo kranto liaudies frontas, FPI
- Egipto nacionaldemokratų partija, NDP
- Gvinėjos liaudies asamblėja, RPG
- Gvinėjos sueiga už socialinę demokratiją, CPDS
- Kamerūno socialdemokratinis frontas, SDF
- Malio Afrikos partija už solidarumą ir teisingumą, ADEMA/PASJ
- Maroko liaudies jėgų socialistų sąjunga, USFP
- Mauricijaus darbininkų partija, MLP
- Mauricijaus kovojantis judėjimas, MMM
- Mozambiko FRELIMO partija
- Nigerio partija už demokratiją ir socializmą, PNDS
- Pietų Afrikos respublikos Afrikos nacionalinis kongresas, ANC
- Senegalo socialistų partija, PSS
- Tuniso konstitucinė demokratinė asamblėja, RCD
- Žaliojo Kyšulio nepriklausomybės Afrikos partija, PAICV
Amerika
- Argentinos socialistų partija, PS
- Argentinos radikali pilietinė sąjunga, UCR
- Arubos liaudies rinkimų judėjimas, MEP
- Barbadoso darbininkų partija, BLP
- Bolivijos kairysis revoliucinis judėjimas, MIR
- Brazilijos demokratinė darbininkų partija, PDT
- Čilės partija už demokratiją, PPD
- Čilės radikali socialdemokratinė partija, PRSD
- Čilės socialistų partija, PSC
- Dominikos revoliucinė partija, PRD
- Ekvadoro demokratinės kairės partija, PID
- Haičio socialdemokratų sąjunga, PFSDH
- Jamaikos liaudies nacionalinė partija, PNP
- JAV , DSA
- , SDUSA
- Kanados naujosios demokratijos partija, NDP/NPD
- , MAN
- Kolumbijos liberalų partija, PLC
- Kosta Rikos nacionalinio išvadavimo partija, PLN
- Meksikos demokratinės revoliucijos partija, PRD
- Meksikos institucinė revoliucinė partija, PRI
- Nikaragvos sandinistų nacionalinis išvadavimo frontas, FSLN
- Panamos demokratinė revoliucinė partija, PRD
- , PRF
- Peru apristų partija, PAP
- Puerto Riko nepriklausomybės partija, PIP
- Urugvajaus naujosios erdvės partija, PNE
- Urugvajaus socialistų partija, PSU
- Venesuelos demokratinis veikimas, AD
Azija
- Australijos darbininkų partija, ALP
- , ILP
- Japonijos socialdemokratų partija, SPD
- Libano progresyvi socialistinė partija, PSP
- , DAP
- Mongolijos liaudies revoliucinė partija, MPRP
- Naujosios Zelandijos darbininkų partija, NZLP
- Nepalo kongreso partija, NCP
- Pakistano liaudies partija, PPP
- Turkijos respublikos liaudies partija, CHP
Konsultaciniai nariai
- Azerbaidžano socialdemokratų partija, ASDP
- Baltarusijos socialdemokratų partija Narodnaja Hramada
- Bosnijos ir Hercegovinos nepriklausomų socialdemokratų sąjunga, SNSD
- Burundžio frontas už demokratiją, FRODEBU
- , DLP
- Filipinų demokratinių socialistų partija, PDSP
- Filipinų partija AKBAYAN
- , FLP
- , PGP
- , WPA
- , NDC
- Grenlandijos SIUMUT partija
- , CSD
- , DPS
- , RPM
- Namibijos demokratų kongresas, COD
- Namibijos liaudies frontas SWAPO,
- Palestinos partija
- , PPS
- , FRETILIN
- , SDPR
- , KNLP
- , SLP
- , ULP
- , SDP
- , SDPS
- , CDPA
- , FDTL
- Ukrainos socialistų partija, SPU
- Ukrainos socialdemokratų partija, SDPU
- Venesuelos judėjimas į socializmą, MAS
Stebėtojai
- Botsvanos nacionalinis frontas, BNF
- , BS
- Centrinės Afrikos respublikos Patriotinis frontas už progresą, FPP
- Gruzijos piliečių sąjunga, CUG
- Haičio kovojančios liaudies organizacija, OPL
- Indijos Džanata dal (secular)
- Irano Kurdistano demokratinė partija, PDKI
- Irako Kurdistano patriotinė sąjunga, PUK
- Jemeno socialistų partija, YSP
- Jordanijos kairiųjų demokratinė partija, JDPL
- Kolumbijos demokratinis aljansas M-19
- Kongo demokratinės respublikos sąjunga už demokratiją ir socialinį progresą, UDPS
- Mauritanijos demokratinių jėgų susivienijimas, RFD
- Moldovos socialdemokratų partija, SDPM
- El Salvadoro socialdemokratų partija, PSDS
- Turkijos demokratinė liaudies partija, DEHAP
Kolektyviniai nariai
- Socialistinis moterų internacionalas (SIW),
- Tarptautinė jaunųjų socialistų sąjunga (IUSY),
- (IFM/SEI),
- (SŠI),
- Azijos šalių ir Ramiojo vandenyno baseino socialistų organizacija,
- Europos socialistų partija (buvusi Europos Sąjungos socialistų partijų konfederacija, PES),
- ,
- Tarptautinis socialdemokratinės ir demokratinės spaudos fondas,
- Tarptautinė mokytojų socialdemokratų sąjunga (IUSDT),
- Žydų darbininkų sąjunga Bundas (JLB),
- Tarptautinė tikinčiųjų socialistų lyga (ILRS),
- Darbininkų sporto internacionalas (CSIT),
- Centrinės ir Rytų Europos šalių socialistų sąjunga,
- Europos forumas už demokratiją ir solidarumą (EFDS),
- Lotynų Amerikos parlamentų socialdemokratų grupė (SICLAC),
- Tarptautinis sionistų judėjimas (WLZM).
Kongresai
- I – 1951 m. Frankfurte prie Maino,
- II – 1952 m. Milane,
- III – 1953 m. Stokholme,
- IV – 1955 m. Londone,
- V – 1957 m. Vienoje,
- VI – 1959 m. Hamburge,
- VII – 1961 m. Romoje,
- VIII – 1963 m. Amsterdame,
- IX – 1964 m. Briuselyje,
- X – 1966 m. Stokholme,
- XI – 1969 m. ,
- XII – 1972 m. Vienoje,
- XIII – 1976 m. Ženevoje,
- XIV – 1978 m. Vankuveryje,
- XV – 1980 m. Madride,
- XVI – 1983 m. Albufeiroje,
- XVII – 1986 m. Limoje,
- XVIII – 1989 m. Stokholme,
- XIX – 1991 m. Paryžiuje,
- XX – 1996 m. Niujorke, JTO būstinėje,
- XXI – 1999 m. Paryžiuje,
- XXII – 2003 m. San Paulo.
Taip pat skaitykite
- Internacionalas
- I Internacionalas
- Antrasis Internacionalas
- Dviejų su puse Internacionalas
- Darbininkų Internacionalas
Nuorodos
- Socialistų Internacionalo svetainė Archyvuota kopija 2005-12-29 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Socialistų Internacionalas, Kas yra Socialistų Internacionalas? Ką reiškia Socialistų Internacionalas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Socialistu Internacionalas SI angl Socialist International tarptautine socialines demokratijos ir demokratinio socializmo partiju organizacija Socialistu Internacionalo simbolisSalys kuriose SI partijos nares siuo metu sudaro Vyriausybe ar yra valdanciosios koalicijos dalis Įkurtas 1951 m Frankfurto prie Maino suvaziavime kurį susauke 1947 1951 m veikes tarptautiniu socialistiniu konferenciju komitetas COMISKO Jungia 161 socialistu socialdemokratu ir leiboristu politine partija is visu kontinentu 3 broliskas organizacijas ir 10 asocijuotu tarptautiniu organizaciju Kai kurios ju turi konsultacinį statusa kai kurios yra stebetojai 56 partijos siuo metu kada yra valdanciosios Organizacine strukturaAuksciausias organas kongresas saukiamas kas 3 m kuriame dalyvauja visu partiju ir organizaciju SI nariu atstovai ir SI vadovybe Kongresas skelbia SI veiklos principus priima ir keicia statuta ne maziau kaip 2 3 balsu dauguma priima naujus narius kiekviename Kongrese atsiskaito SI prezidentas Generalinis sekretorius ir partiju nariu delegacijos Kongreso rezoliucijos turi rekomendacinį pobudį Oficialiu dokumentu statusa turi pranesimai parengti specialiu komitetu ar misiju Nuo 1997 m pagrindinis SI darbas vyksta teritoriniuose ir probleminiuose komitetuose ir komisijose Tarp Kongresu auksciausias SI organas yra Taryba iki 1986 m Biuras kuria sudaro po 2 kiekvienos partijos nares delegatus taip pat SIW YUSY ir atstovai Kiekviena salis nepriklausomai nuo partiju nariu skaiciaus ir kiekviena tarptautine organizacija turi po viena balsa Taryba priima politinius sprendimus ir rekomendacijas Kongresui del nauju nariu priemimo ar pasalinimo del statuto pataisu rekomenduoja asmenis į auksciausius SI postus saukia specialias ir regionines konferencijas sudaro tyrimu grupes ir komitetus Taryba saukiama 2 kartus per metus Tarp Tarybos posedziu vykdomajį darba atlieka Prezidiumas kurį sudaro SI prezidentas viceprezidentai Generalinis sekretorius ir SI Garbes pirmininkai SI prezidenta renka Kongresas neribotam laikui SI prezidentas turi teise politinius sprendimus pareiskimus aktualiais tarptautiniais klausimais valstybiu vadovams ar tarptautinems organizacijoms priimti dviese su Generaliniu sekretoriumi arba su vienu ar keliais viceprezidentais Prezidentas karta du per metus saukia Prezidiuma Viceprezidentu skaicius neribotas svyruoja nuo 2 iki 25 be to viceprezidentais yra SIW YUSY Lotynu Amerikos ir Karibu baseino Komiteto bei Europos Sajungos socialistiniu partiju konfederacijos Europos socialistu partijos vadovai Nuolat SI politinei veiklai vadovauja Vykdomasis komitetas kurį sudaro Prezidentas Generalinis sekretorius 6 partiju atstovai SMI prezidente TJSS Generalinis sekretorius ir komitetu pirmininkai SI sekretoriatui vadovauja darbo grupiu darba ir misijas organizuoja Generalinis sekretorius kurio bustine yra Londone Jis taip pat organizuoja SI zurnalo Socialist afaires ir spaudos apzvalgos Socialist news leidima SI Garbes pirmininkais SI kongresuose renkami buve zymus partiju SI nariu veikejai Ju skaicius nera ribojamas Programiniai dokumentaiPagrindinis SI programinis dokumentas yra Frankfurto deklaracija Demokratinio socializmo tikslai ir uzdaviniai kurioje isdestyta kapitalizmo leidziancio visuomenes turtais naudotis privilegijuotiems sluoksniams ir komunistinio socializmo kritika Alternatyva kapitalizmui ir komunizmui yra demokratinis socializmas pagrįstas politines ekonomines ir socialines demokratijos demokratiniu teisiu ir politiniu laisviu principais Ekonomikos pagrindas nacionalines municipalines ir kooperatines įmones Pagrindinis tikslas zmogaus isvadavimas is visu isnaudojimo formu salygu visapusiskam asmenybes vystymuisi sudarymas Socializmas yra tarptautinis judejimas kuriam nebudinga griezta vienove Ar socialistai savo doktrina grindzia marksizmu ar kitais visuomenes analizes metodais ar juos įkvepia religijos ir humanizmo principai visi jie siekia vieno tikslo visuomenes kurioje vyraus socialinis teisingumas geresnis gyvenimas laisve ir taika visame pasaulyje 1962 m Osle SI Generaline taryba prieme programine deklaracija Pasaulis siandien socialistine perspektyva kurioje įvertinta ekonomiskai issivysciusiu saliu patirtis mokslines technines revoliucijos pasiekimai Pabrezta kad dauguma kapitalizmo negeroviu pasalinta ypac tose salyse kuriose demokratinio socializmo partijos turejo galimybe tai efektyviai veikti Iskeltas tikslas stiprinti valstybes ir visuomeniniu organizaciju kontrole ekonomikai pletoti planavima ir vartotoju apsauga Kritikuota sovietinio socialistinio lagerio vidaus politika Laikantis sios programos buvo susaukti 1978 m Helsinkio ir 1985 m Vienos forumai apriboje ginklavimosi varzybas Siose konferencijose dalyvavo ne tik SI nariai bet ir JAV bei TSRS Jungtines Tautos Neprisijungimo judejimas 1978 1983 m F Gonsaleso vadovaujama grupe renge nauja programinį dokumenta kurios projektas buvo paskelbtas Albufeiros kongrese Taciau Limos kongrese buvo priimtas tik tarpinis programinis dokumentas Limos mandatas kurį parenge ekspertu grupe vadovaujama amerikiecio M Haringtono Parengti galutinį dokumenta buvo pavesta V Branto vadovaujamai grupei 1989 m Stokholme priimta Socialistu internacionalo principu deklaracija kurioje isryskinti Laisves Teisingumo ir Solidarumo principai pliuralistinio demokratinio socializmo vertybes pabreziama visu saliu įtraukimo sprendziant globalines problemas svarba Demokratinio socializmo tikslai ir uzdaviniai negali buti pasiekti vienoje atskiroje salyje butinas puolimas visu frontu procesu vykstanciu siuolaikiniame pasaulyje internacionalizavimas Demokratija yra svarbiausia tu nekontroliuojamu jegu kurios keicia planeta nesirupindamos jos ateitimi liaudies kontroles ir humanizavimo priemone Ji turi įsivyrauti visose visuomenes gyvenimo sferose ekonomikoje politikoje socialiniuose santykiuose kulturoje ir T t Negali buti vieningo ar fiksuoto ekonomines demokratijos modelio todel skirtingose salyse yra galimybes drasiai eksperimentuoti Nepakanka vien valstybines formalios teisines kontroles butinas platus paciu dirbanciuju ju organizaciju dalyvavimas priimant ekonominius sprendimus Pripazinta kad nacionalizacija nera socialiniu ligu panaceja taciau negalima absoliutizuoti ir ekonomikos augimo nes jis gali pakenkti socialinei ir ekonominei sferoms 1999 m lapkricio 8 10 d Paryziuje vykusiame Socialistu Internacionalo XXI kongrese paaiskejus kad pasauline visuomene pereina į nauja vystymosi stadija pazenklinta biotechnologiju ir informatikos pletra informacijos ir ziniu visuomene buvo priimta Paryziaus deklaracija Nuolatiniai organaiKiti nuolatiniai SI organai yra Nusiginklavimo taryba Lotynu Amerikos ir Karibu baseino komitetas Artimuju Rytu komitetas Afrikos Azijos ir Ramiojo vandenyno komitetas Centrines ir Rytu Europos komitetas Vidurzemio juros baseino komitetas Ekonomines politikos komitetas Socialines darnos ir Ekologijos komitetas Taikos demokratijos ir zmogaus teisiu komitetas Vietines savivaldos komitetas 2004 m Madride įsteigti Ekonomikos socialines santarves ir aplinkosaugos komitetas pirmininkas Kristupas Ciopelis SPD Afrikos pirmininkas Ousmanas Tanoras Diengas Azijos ir Ramiojo vandenyno komitetas pirmininkes Takako Doi SDPJ ir Helena Klark NZLP Migracijos komitetas primininke Amalija Garsija PRD Taikos demokratijos ir zmogaus teisiu komitetas Pjeras Fasinas DSI CIS ir Kaukazo komitetas Laslas Kovacas MSzP Vidurzemio juros komitetas Trinidadas Chimenesas PSOE Vidurio Rytu komitetas Torbjornas Jaglandas DNA Pietryciu Europos komitetas Adrianas Nastase PSDR ir Georgas Papandreu PASOK Vietines savivaldos komitetas Elijas di Rupas PSB Prezidentai1951 m M Filipsas LP 1957 m A Andersenas DSDP 1963 m E Olenhaueris SPD 1964 m B Pitermanas SPOe 1976 m Vilis Brandtas SPD 1992 m Pjeras Morua PS 1999 m Antonio Gutieresas PSOE 2005 m Georgas Papandreu PASOK Generaliniai sekretoriai1951 m austras J Brauntalis 1956 m amerikietis B Brentonas 1957 m anglas A Kartis 1969 m austras G Janicekas 1976 m svedas 1983 m suomis 1989 m cilietis Lujis Ayala Garbes pirmininkai1999 m Paryziaus kongrese isrinkti Pjeras Morua Prancuzija Rubenas Beriosas Puerto Rikas Rodrigas Borcha Ekvadoras Filipas Biskinas Belgija Anita Gradin Svedija Elazaras Granotas Izraelis Ankeris Jorgensenas Danija Neilas Kinokas Didzioji Britanija Simonas Peresas Izraelis Irena Petry Belgija Enrike Silva Sima Cile Marijas Soaresas Portugalija Kalevis Sorsa Suomija Hansas Jochenas Fogelis Vokietija 2003 m isrinktas Alanas Garsija NariaiEuropa Airijos darbininku partija LPI Siaures Airijos socialdemokratu ir darbininku partija SDLP Albanijos socialdemokratu partija PSD Albanijos socialistu partija SPA Andoros socialdemokratu partija PS Armenijos revoliucine federacija ARF Austrijos socialdemokratu partija SPOe Belgijos socialistine partija SPA Belgijos socialistu partija PS Bosnijos ir Hercegovinos socialdemokratu partija BiH Bulgarijos socialdemokratai BS Bulgarijos socialistu partija BSP Cekijos socialdemokratu partija CSSD Danijos socialdemokratu partija SDF Didziosios Britanijos darbininku partija LP Estijos socialdemokratu partija SDE Graikijos visuotinis socialistu judejimas PASOK Islandijos socialdemokratu aljansas SDPI Ispanijos socialistine darbo partija PSOE Italijos kairieji demokratai DS Italijos demokratiniai socialistai SDI Juodkalnijos socialdemokratu partija SPCG Kipro socialdemokratu judejimas EDEK Kroatijos socialdemokratu partija SDP Latvijos socialdemokratu darbininku partija LSDSP Lenkijos darbo sajunga UP Lenkijos demokratine kairioji sajunga SLD Lietuvos socialdemokratu partija LSDP Liuksemburgo socialistine darbininku partija LSAP POSL Makedonijos socialdemokratu sajunga SDUM Maltos darbininku partija MLP Norvegijos darbo partija DNA Nyderlandu darbo partija PvDA Portugalijos socialistu partija PS Prancuzijos socialistu partija PS Rumunijos demokratine partija PD Rumunijos socialdemokratu partija PSD Teisinga Rusija SR San Marino socialistu ir demokratu partija PSS Slovakijos Kryptis socialine demokratija SMER Slovenijos socialines demokratijos partija SD Suomijos socialdemokratu partija SDP Svedijos socialdemokratu darbininku partija SAP Sveicarijos socialdemokratu partija SDP Turkijos respublikos liaudies partija CHP Vengrijos socialdemokratu partija MSzDP Vengrijos socialistu partija MSZP Vokietijos socialdemokratu partija SPDAfrika Alzyro socialistiniu jegu frontas Angolos liaudies judejimas uz issivadavima MPLA Benino socialdemokratu partija PSD Burkina Faso partija uz demokratija socialistu partija PDP PS Dramblio Kaulo kranto liaudies frontas FPI Egipto nacionaldemokratu partija NDP Gvinejos liaudies asambleja RPG Gvinejos sueiga uz socialine demokratija CPDS Kameruno socialdemokratinis frontas SDF Malio Afrikos partija uz solidaruma ir teisinguma ADEMA PASJ Maroko liaudies jegu socialistu sajunga USFP Mauricijaus darbininku partija MLP Mauricijaus kovojantis judejimas MMM Mozambiko FRELIMO partija Nigerio partija uz demokratija ir socializma PNDS Pietu Afrikos respublikos Afrikos nacionalinis kongresas ANC Senegalo socialistu partija PSS Tuniso konstitucine demokratine asambleja RCD Zaliojo Kysulio nepriklausomybes Afrikos partija PAICVAmerika Argentinos socialistu partija PS Argentinos radikali pilietine sajunga UCR Arubos liaudies rinkimu judejimas MEP Barbadoso darbininku partija BLP Bolivijos kairysis revoliucinis judejimas MIR Brazilijos demokratine darbininku partija PDT Ciles partija uz demokratija PPD Ciles radikali socialdemokratine partija PRSD Ciles socialistu partija PSC Dominikos revoliucine partija PRD Ekvadoro demokratines kaires partija PID Haicio socialdemokratu sajunga PFSDH Jamaikos liaudies nacionaline partija PNP JAV DSA SDUSA Kanados naujosios demokratijos partija NDP NPD MAN Kolumbijos liberalu partija PLC Kosta Rikos nacionalinio isvadavimo partija PLN Meksikos demokratines revoliucijos partija PRD Meksikos institucine revoliucine partija PRI Nikaragvos sandinistu nacionalinis isvadavimo frontas FSLN Panamos demokratine revoliucine partija PRD PRF Peru apristu partija PAP Puerto Riko nepriklausomybes partija PIP Urugvajaus naujosios erdves partija PNE Urugvajaus socialistu partija PSU Venesuelos demokratinis veikimas ADAzija Australijos darbininku partija ALP ILP Japonijos socialdemokratu partija SPD Libano progresyvi socialistine partija PSP DAP Mongolijos liaudies revoliucine partija MPRP Naujosios Zelandijos darbininku partija NZLP Nepalo kongreso partija NCP Pakistano liaudies partija PPP Turkijos respublikos liaudies partija CHPKonsultaciniai nariai Azerbaidzano socialdemokratu partija ASDP Baltarusijos socialdemokratu partija Narodnaja Hramada Bosnijos ir Hercegovinos nepriklausomu socialdemokratu sajunga SNSD Burundzio frontas uz demokratija FRODEBU DLP Filipinu demokratiniu socialistu partija PDSP Filipinu partija AKBAYAN FLP PGP WPA NDC Grenlandijos SIUMUT partija CSD DPS RPM Namibijos demokratu kongresas COD Namibijos liaudies frontas SWAPO Palestinos partija PPS FRETILIN SDPR KNLP SLP ULP SDP SDPS CDPA FDTL Ukrainos socialistu partija SPU Ukrainos socialdemokratu partija SDPU Venesuelos judejimas į socializma MASStebetojai Botsvanos nacionalinis frontas BNF BS Centrines Afrikos respublikos Patriotinis frontas uz progresa FPP Gruzijos pilieciu sajunga CUG Haicio kovojancios liaudies organizacija OPL Indijos Dzanata dal secular Irano Kurdistano demokratine partija PDKI Irako Kurdistano patriotine sajunga PUK Jemeno socialistu partija YSP Jordanijos kairiuju demokratine partija JDPL Kolumbijos demokratinis aljansas M 19 Kongo demokratines respublikos sajunga uz demokratija ir socialinį progresa UDPS Mauritanijos demokratiniu jegu susivienijimas RFD Moldovos socialdemokratu partija SDPM El Salvadoro socialdemokratu partija PSDS Turkijos demokratine liaudies partija DEHAPKolektyviniai nariai Socialistinis moteru internacionalas SIW Tarptautine jaunuju socialistu sajunga IUSY IFM SEI SSI Azijos saliu ir Ramiojo vandenyno baseino socialistu organizacija Europos socialistu partija buvusi Europos Sajungos socialistu partiju konfederacija PES Tarptautinis socialdemokratines ir demokratines spaudos fondas Tarptautine mokytoju socialdemokratu sajunga IUSDT Zydu darbininku sajunga Bundas JLB Tarptautine tikinciuju socialistu lyga ILRS Darbininku sporto internacionalas CSIT Centrines ir Rytu Europos saliu socialistu sajunga Europos forumas uz demokratija ir solidaruma EFDS Lotynu Amerikos parlamentu socialdemokratu grupe SICLAC Tarptautinis sionistu judejimas WLZM KongresaiI 1951 m Frankfurte prie Maino II 1952 m Milane III 1953 m Stokholme IV 1955 m Londone V 1957 m Vienoje VI 1959 m Hamburge VII 1961 m Romoje VIII 1963 m Amsterdame IX 1964 m Briuselyje X 1966 m Stokholme XI 1969 m XII 1972 m Vienoje XIII 1976 m Zenevoje XIV 1978 m Vankuveryje XV 1980 m Madride XVI 1983 m Albufeiroje XVII 1986 m Limoje XVIII 1989 m Stokholme XIX 1991 m Paryziuje XX 1996 m Niujorke JTO bustineje XXI 1999 m Paryziuje XXII 2003 m San Paulo Taip pat skaitykiteInternacionalas I Internacionalas Antrasis Internacionalas Dvieju su puse Internacionalas Darbininku InternacionalasNuorodosSocialistu Internacionalo svetaine Archyvuota kopija 2005 12 29 is Wayback Machine projekto