Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Mykolas Biržiška
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Mykolas Biržiška | |
|---|---|
| Gimė | 1882 m. rugpjūčio 24 d. Viekšniai, Šiaulių apskritis |
| Mirė | 1962 m. rugpjūčio 24 d. (80 metų) Los Andželas, JAV |
| Palaidotas (-a) | Senosiose Rasų kapinėse (perlaidotas 2018 m.) |
| Tėvas | Antanas Biržiška |
| Motina | Elžbieta Biržiškienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Bronislava Biržiškienė-Šėmytė |
| Vaikai | Marija, Ona |
| Veikla | literatūros istorikas, signataras |
| Partija | LSDP |
| Alma mater | 1907 m. Maskvos universitetas |
| Vikiteka | Mykolas Biržiška |
Mykolas Biržiška (1882 m. rugpjūčio 24 d. Viekšniuose, Šiaulių apskritis – 1962 m. rugpjūčio 24 d. Los Andžele, JAV) – Lietuvos literatūros istorikas, Nepriklausomybės akto signataras.
Biografija
Kilęs iš žemaičių bajorų Biržiškų giminės. Tėvas Antanas Biržiška, broliai Viktoras Biržiška ir Vaclovas Biržiška. Žmona Bronislava Biržiškienė-Šėmytė, dukros – teisininkė, menininkė, keramikė Marija Biržiškaitė Žakevičienė-Žymantienė ir pianistė Ona Biržiškaitė-Barauskienė. Buvo auklėjamas lenkiškoje kultūroje bei vaikystėje kalbėjo tik lenkiškai.
1895–1902 m. mokydamasis Šiaulių gimnazijoje, du kartus iš jos pašalintas: už stačiatikių pamaldų nelankymą ir lietuviškos vakaronės organizavimą. 1900 m. įkūrė lietuvių kalbos mokymosi kuopelę. 1901 m. už slapto vakaro iš universitetų pašalintiems studentams šelpti suorganizavimą pats buvo pašalintas iš gimnazijos, bet vėliau leista ją baigti.
1901 m. įstojo į Maskvos universiteto Teisės fakultetą. Studijų metais tapo aktyviu Lietuvių studentų draugijos dalyviu, įsitraukė į socialdemokratų veiklą, už ją 1902 m. vasario 22 d. buvo suimtas, nuteistas 2 m. tremties į Sibirą, bet, atsėdėjęs 5 mėn. Maskvos Butyrkų kalėjime, po to 6 mėn. Vilniaus ir Kauno kalėjimuose; paleistas tęsė studijas universitete (baigė 1907 m.), nors savo socialdemokratinių pažiūrų neatsisakė. 1905 m. tapo Lietuvos socialdemokratų partijos nariu.
Dėl nuolatinių streikų nutrūkus studijoms, grįžęs į Lietuvą, rengė slaptas gegužines, spausdino straipsnius nelegaliuose laikraščiuose „Naujoji Gadynė“, „Darbininkų balsas“ ir kituose. 1905 m. gruodžio 4-5 d. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime, manydamas, kad šiuo įvykiu „revoliucija pasiekė aukščiausią ir garsiausią politinio ir tautinio visuomenės palikimo laipsnį“. 1903–1905 m. dalyvavo visose Šiaulių Gegužinėse. 1906 m. vasarą laikraščio „Echo“ redaktorius. 1906 m. grįžo į Maskvą tęsti studijų, Peterburge buvo patekęs į policijos pasalą ir kratos metu neteko dalies savo bibliotekos.
Baigęs studijas, nuo 1907 m. dirbo advokato Tado Vrublevskio padėjėju, vėliau – Vilniaus žemės banke. Bendradarbiavo spaudoje, 1907–1908 m. su Augustinu Janulaičiu redagavo „Žariją“, bendradarbiavo rusų dienraštyje „Severo Zapadnyj Golos“, 1908–1909 m. dirbo „Vilniaus žinių“ atsakinguoju sekretoriumi, 1910–1911 m. redagavo žurnalą , „Visuomenė“, 1913–1914 m. – Rygos Giedros kalendorių.
Noriai jungėsi į įvairių lietuvių draugijų („Rūta“, „Darna“, „Varpas“) veiklą, skaitydavo lietuvių literatūros ir istorijos paskaitas. Nuo 1908 m. Lietuvių mokslo draugijos narys, jos vicepirmininkas. Be viso to, nuo 1907 m. dirbo LSDP centre. 1909 m. padavė prašymą priimti dirbti teisme, bet nebuvo priimtas. Po to įsidarbino referentu miesto valdyboje, bet gubernatorius jį atleido. 1909–1915 m. dirbo Vilniaus žemės banke su Antanu Smetona ir Jurgiu Šauliu.
Pirmojo pasaulinio karo metais tapo Lietuvių draugijos agronomijos ir teisių pagalbai šelpti vienu iš steigėjų. Vokiečiams artėjant prie Vilniaus, ši draugija susijungė su Lietuvių draugija nukentėjusiems nuo karo šelpti ir tapo galinga organizacija, siekiančia atkurti Lietuvos nepriklausomybę. M. Biržiška tapo vykdomojo komiteto nariu. 1915 m. rudenį Komitetas įsteigė pirmąją lietuvišką gimnaziją, M. Biržiška paskirtas jos direktoriumi. Dėstė ir kitose lietuvių bei lenkų mokslo įstaigose, kursuose, dirbo Lietuvių mokslo draugijos vadovėlių rengimo komisijoje.
Kartu su bendraminčiais paruošė raštą JAV prezidentui Woodrow Wilson dėl lietuvių tautos teisės turėti nepriklausomą valstybę, rengė memorandumus dėl Lenkijos pretenzijų valdyti Lietuvą. 1917 m. buvo vienas iš organizatorių Vilniaus konferencijai sušaukti. Konferencijos metu išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1917 m. gruodžio mėn. Lietuvos socialdemokratų partijos vadovybei reikalaujant pasitraukti iš tarybos, buvo išstojęs iš partijos, bet 1918 m. sausio 26 d. su Steponu Kairiu, Jonu Vileišiu ir Stanislovu Narutavičiumi iš Tarybos vis tik pasitraukė, kol pasiekė, kad Vasario 16-osios akte buvo įrašyta, jog skelbiama visiška Lietuvos nepriklausomybė.
Mykolo Sleževičiaus II Ministrų kabinete Vasario 16-osios akto signatarui buvo pasiūlytos švietimo ministro pareigos. M. Biržiška ėmėsi atkurti Vilniaus universitetą, kartu su Mokslo draugija 1919–1921 m. organizavo Aukštuosius kursus Kaune.
1919 m. sausio 1 d. Vilnių okupavus lenkų legionieriams ir Vyriausybei nutarus persikelti į Kauną, M. Biržiška ir ministras žydų reikalams Jakovas Vygodskis kartu vykti atsisakė. Tuomet M. Biržiška paskirtas Lietuvos generaliniu įgaliotiniu Vilniuje.
1919 m. sausio 1 d. vokiečiams užleidus Vilnių, lenkų vadui Veitkai įteikė protestą ir išplatino jį miesto gatvėse. Vilnių užėmus rusams, už aktyvų lietuvybės propagavimą buvo suimtas Vinco Kapsuko vyriausybės, bet netrukus paleistas. 1919 m. balandžio 21 d. lenkams išvijus rusus, Vilniaus lietuvių susirinkime išrinktas Laikinojo Vilniaus komiteto pirmininku. 1921 m. birželio 14 d. buvo teisiamas už straipsnį laikraštyje „Straž Litwy“, bet išteisintas. 1920 m. bolševikų ir lenkų karo metu su K. Balučiu ir M. Černeckiu dalyvavo derybose, pasirašė Suvalkų sutartį.
Nuo 1920 m. spalio 23 d. Kaune redagavo dienraštį lenkų kalba „Litwa“, vėliau grįžo į Vilnių. 1922 m. sausio 20 d. lenkų suimtas ir apkaltintas tėvynės išdavimu, už ką grėsė mirties bausmė. Tik Tautų Sąjungai įsikišus, su kitais 32 veikėjais iš Lukiškių kalėjimo buvo pristatytas iki neutralios zonos ir perduotas Lietuvos kariuomenei.
1922 m. kovo-lapkričio mėn. redagavo vyriausybinį dienraštį „Lietuva“, nuo 1922 m. vasario 16 d. pradėjo dirbti Lietuvos universitete Humanitarinių mokslų fakulteto ordinariniu profesorium. 1922 m. ir 1937–1939 m. fakulteto dekanas, 1925–1926 m. universiteto prorektorius, 1926–1927 m. rektorius. Be to, 1922–1930 m. dar ir „Aušros“ berniukų gimnazijos direktorius.
1924 m. sudarė komitetą, kuris 1930 m. Papilėje pastatė paminklą Simonui Daukantui. 1925–1935 m. Vilniui vaduoti sąjungos CK pirmininkas. Nuo 1932 m. „Lietuviškosios enciklopedijos“ vicedirektorius.
Atgavus sostinę, 1939–1944 m. Vilniaus universiteto profesorius ir rektorius. 1944 m. birželio mėn. pasitraukė į Vokietiją. 1946–1949 m. Pabaltijo universiteto Hamburge ir Pinneberge (Vokietija) profesorius. Nuo 1947 m. Lietuvių rašytojų sąjungos garbės narys. Nuo 1949 m. gyveno ir dirbo JAV.
1932 m. Vytauto Didžiojo ir 1934 m. Latvijos universitetų garbės daktaras. 1941–1946 m. LTSR Mokslų akademijos akademikas.
Kūryba
M. Biržiška yra paskelbęs nemažai mokslo straipsnių, parašęs populiarų knygelių iš istorijos, kultūrologijos studijų, parengęs spaudai dainų rinkinius, išvertęs grožinių kūrinių.
Parašė vadovėlius „Lietuvos geografija“, „Lietuvos istorijos pradžiamokslis“, „Dainų istorijos vadovėlis“, knygas „Mūsų raštų istorija“, „Iš kultūros ir literatūros istorijos“, „Senasis Vilniaus universitetas“, atsiminimus „Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose“ ir kt.
Literatūra
- . Mykolas Biržiška: patrioto, mokslininko, kultūrininko gyvenimo ir veiklos pėdsakai. Vilniaus universiteto leidykla, 2009.
Šaltiniai
- Mykolas Biržiška. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 236 psl.
- https://www.15min.lt/media-pasakojimai/signatarai-birziska-266
- http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=BIR%DEI%D0KA%20MYKOLAS Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=598&p_d=32783&p_k=1
- Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų: enciklopedinis žinynas. Vilnius: Knyga, 1991, 41 p. ISBN 5-89942-585-7.
Nuorodos
- Mykolas BIRŽIŠKA (1882–1962) | lrs.lt
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mykolas Biržiška, Kas yra Mykolas Biržiška? Ką reiškia Mykolas Biržiška?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Mykolas BirziskaGime 1882 m rugpjucio 24 d Vieksniai Siauliu apskritisMire 1962 m rugpjucio 24 d 80 metu Los Andzelas JAVPalaidotas a Senosiose Rasu kapinese perlaidotas 2018 m Tevas Antanas BirziskaMotina Elzbieta BirziskieneSutuoktinis e Bronislava Birziskiene SemyteVaikai Marija OnaVeikla literaturos istorikas signatarasPartija LSDPAlma mater 1907 m Maskvos universitetasVikiteka Mykolas Birziska Mykolas Birziska 1882 m rugpjucio 24 d Vieksniuose Siauliu apskritis 1962 m rugpjucio 24 d Los Andzele JAV Lietuvos literaturos istorikas Nepriklausomybes akto signataras Viktoras Mykolas ir Vaclovas BirziskosPaminklo broliams Birziskoms ir ju tevams atminti Vieksniuose fragmentas 2005 m BiografijaKiles is zemaiciu bajoru Birzisku gimines Tevas Antanas Birziska broliai Viktoras Birziska ir Vaclovas Birziska Zmona Bronislava Birziskiene Semyte dukros teisininke menininke keramike Marija Birziskaite Zakeviciene Zymantiene ir pianiste Ona Birziskaite Barauskiene Buvo auklejamas lenkiskoje kulturoje bei vaikysteje kalbejo tik lenkiskai 1895 1902 m mokydamasis Siauliu gimnazijoje du kartus is jos pasalintas uz staciatikiu pamaldu nelankyma ir lietuviskos vakarones organizavima 1900 m įkure lietuviu kalbos mokymosi kuopele 1901 m uz slapto vakaro is universitetu pasalintiems studentams selpti suorganizavima pats buvo pasalintas is gimnazijos bet veliau leista ja baigti 1901 m įstojo į Maskvos universiteto Teises fakulteta Studiju metais tapo aktyviu Lietuviu studentu draugijos dalyviu įsitrauke į socialdemokratu veikla uz ja 1902 m vasario 22 d buvo suimtas nuteistas 2 m tremties į Sibira bet atsedejes 5 men Maskvos Butyrku kalejime po to 6 men Vilniaus ir Kauno kalejimuose paleistas tese studijas universitete baige 1907 m nors savo socialdemokratiniu paziuru neatsisake 1905 m tapo Lietuvos socialdemokratu partijos nariu Del nuolatiniu streiku nutrukus studijoms grįzes į Lietuva renge slaptas geguzines spausdino straipsnius nelegaliuose laikrasciuose Naujoji Gadyne Darbininku balsas ir kituose 1905 m gruodzio 4 5 d dalyvavo Didziajame Vilniaus Seime manydamas kad siuo įvykiu revoliucija pasieke auksciausia ir garsiausia politinio ir tautinio visuomenes palikimo laipsnį 1903 1905 m dalyvavo visose Siauliu Geguzinese 1906 m vasara laikrascio Echo redaktorius 1906 m grįzo į Maskva testi studiju Peterburge buvo patekes į policijos pasala ir kratos metu neteko dalies savo bibliotekos Baiges studijas nuo 1907 m dirbo advokato Tado Vrublevskio padejeju veliau Vilniaus zemes banke Bendradarbiavo spaudoje 1907 1908 m su Augustinu Janulaiciu redagavo Zarija bendradarbiavo rusu dienrastyje Severo Zapadnyj Golos 1908 1909 m dirbo Vilniaus ziniu atsakinguoju sekretoriumi 1910 1911 m redagavo zurnala Visuomene 1913 1914 m Rygos Giedros kalendoriu Noriai jungesi į įvairiu lietuviu draugiju Ruta Darna Varpas veikla skaitydavo lietuviu literaturos ir istorijos paskaitas Nuo 1908 m Lietuviu mokslo draugijos narys jos vicepirmininkas Be viso to nuo 1907 m dirbo LSDP centre 1909 m padave prasyma priimti dirbti teisme bet nebuvo priimtas Po to įsidarbino referentu miesto valdyboje bet gubernatorius jį atleido 1909 1915 m dirbo Vilniaus zemes banke su Antanu Smetona ir Jurgiu Sauliu Pirmojo pasaulinio karo metais tapo Lietuviu draugijos agronomijos ir teisiu pagalbai selpti vienu is steigeju Vokieciams artejant prie Vilniaus si draugija susijunge su Lietuviu draugija nukentejusiems nuo karo selpti ir tapo galinga organizacija siekiancia atkurti Lietuvos nepriklausomybe M Birziska tapo vykdomojo komiteto nariu 1915 m rudenį Komitetas įsteige pirmaja lietuviska gimnazija M Birziska paskirtas jos direktoriumi Deste ir kitose lietuviu bei lenku mokslo įstaigose kursuose dirbo Lietuviu mokslo draugijos vadoveliu rengimo komisijoje Kartu su bendraminciais paruose rasta JAV prezidentui Woodrow Wilson del lietuviu tautos teises tureti nepriklausoma valstybe renge memorandumus del Lenkijos pretenziju valdyti Lietuva 1917 m buvo vienas is organizatoriu Vilniaus konferencijai susaukti Konferencijos metu isrinktas į Lietuvos Taryba 1917 m gruodzio men Lietuvos socialdemokratu partijos vadovybei reikalaujant pasitraukti is tarybos buvo isstojes is partijos bet 1918 m sausio 26 d su Steponu Kairiu Jonu Vileisiu ir Stanislovu Narutaviciumi is Tarybos vis tik pasitrauke kol pasieke kad Vasario 16 osios akte buvo įrasyta jog skelbiama visiska Lietuvos nepriklausomybe Mykolo Slezeviciaus II Ministru kabinete Vasario 16 osios akto signatarui buvo pasiulytos svietimo ministro pareigos M Birziska emesi atkurti Vilniaus universiteta kartu su Mokslo draugija 1919 1921 m organizavo Aukstuosius kursus Kaune 1919 m sausio 1 d Vilniu okupavus lenku legionieriams ir Vyriausybei nutarus persikelti į Kauna M Birziska ir ministras zydu reikalams Jakovas Vygodskis kartu vykti atsisake Tuomet M Birziska paskirtas Lietuvos generaliniu įgaliotiniu Vilniuje 1919 m sausio 1 d vokieciams uzleidus Vilniu lenku vadui Veitkai įteike protesta ir isplatino jį miesto gatvese Vilniu uzemus rusams uz aktyvu lietuvybes propagavima buvo suimtas Vinco Kapsuko vyriausybes bet netrukus paleistas 1919 m balandzio 21 d lenkams isvijus rusus Vilniaus lietuviu susirinkime isrinktas Laikinojo Vilniaus komiteto pirmininku 1921 m birzelio 14 d buvo teisiamas uz straipsnį laikrastyje Straz Litwy bet isteisintas 1920 m bolseviku ir lenku karo metu su K Baluciu ir M Cerneckiu dalyvavo derybose pasirase Suvalku sutartį Nuo 1920 m spalio 23 d Kaune redagavo dienrastį lenku kalba Litwa veliau grįzo į Vilniu 1922 m sausio 20 d lenku suimtas ir apkaltintas tevynes isdavimu uz ka grese mirties bausme Tik Tautu Sajungai įsikisus su kitais 32 veikejais is Lukiskiu kalejimo buvo pristatytas iki neutralios zonos ir perduotas Lietuvos kariuomenei 1922 m kovo lapkricio men redagavo vyriausybinį dienrastį Lietuva nuo 1922 m vasario 16 d pradejo dirbti Lietuvos universitete Humanitariniu mokslu fakulteto ordinariniu profesorium 1922 m ir 1937 1939 m fakulteto dekanas 1925 1926 m universiteto prorektorius 1926 1927 m rektorius Be to 1922 1930 m dar ir Ausros berniuku gimnazijos direktorius 1924 m sudare komiteta kuris 1930 m Papileje pastate paminkla Simonui Daukantui 1925 1935 m Vilniui vaduoti sajungos CK pirmininkas Nuo 1932 m Lietuviskosios enciklopedijos vicedirektorius Atgavus sostine 1939 1944 m Vilniaus universiteto profesorius ir rektorius 1944 m birzelio men pasitrauke į Vokietija 1946 1949 m Pabaltijo universiteto Hamburge ir Pinneberge Vokietija profesorius Nuo 1947 m Lietuviu rasytoju sajungos garbes narys Nuo 1949 m gyveno ir dirbo JAV 1932 m Vytauto Didziojo ir 1934 m Latvijos universitetu garbes daktaras 1941 1946 m LTSR Mokslu akademijos akademikas KurybaM Birziska yra paskelbes nemazai mokslo straipsniu parases populiaru knygeliu is istorijos kulturologijos studiju parenges spaudai dainu rinkinius isvertes groziniu kuriniu Parase vadovelius Lietuvos geografija Lietuvos istorijos pradziamokslis Dainu istorijos vadovelis knygas Musu rastu istorija Is kulturos ir literaturos istorijos Senasis Vilniaus universitetas atsiminimus Anuo metu Vieksniuose ir Siauliuose ir kt Literatura Mykolas Birziska patrioto mokslininko kulturininko gyvenimo ir veiklos pedsakai Vilniaus universiteto leidykla 2009 SaltiniaiMykolas Birziska Visuotine lietuviu enciklopedija T III Beketeriai Chakasai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 236 psl https www 15min lt media pasakojimai signatarai birziska 266 http atminimas kvb lt asmenvardis php asm BIR DEI D0KA 20MYKOLAS Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto http www3 lrs lt pls inter w5 show p r 598 amp p d 32783 amp p k 1 Algirdas Banevicius 111 Lietuvos valstybes 1918 1940 politikos veikeju enciklopedinis zinynas Vilnius Knyga 1991 41 p ISBN 5 89942 585 7 NuorodosMykolas BIRZISKA 1882 1962 lrs lt