Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Rusijos imperijos Valstybės Dūma rus Государственная Дума Российской империи Rusijos imperijos parlamento žemieji rūmai
Rusijos imperijos Valstybės Dūma
Rusijos imperijos Valstybės Dūma (rus. Государственная Дума Российской империи) – Rusijos imperijos parlamento žemieji rūmai, veikę 1906–1917 m. Iš viso Dūma buvo išrinkta keturis kartus.
Įsteigimas
Parlamento įsteigimas buvo vienas pagrindinių 1905 m. po „Kruvinojo sekmadienio“ Rusijos imperijoje prasidėjusių bruzdėjimų, peraugusių į revoliuciją, reikalavimų. Oficialiai visų luomų atstovybė buvo įsteigta 1905 m. rugpjūčio 6 d. caro Nikolajaus II manifestu patvirtintu įstatymu Dėl Valstybės Dūmos sušaukimo. Šio įstatymo autoriumi buvo premjeras Sergejus Vitė. Šiuo įstatymu Dūmai buvo pavesta tik siūlyti įstatymų projektus ir tvirtinti valstybės pajamas bei išlaidas. Tačiau tai nenuramino visuomenės.
1905 m. spalio 17 d. manifestu caras praplėtė Valstybės Dūmos teises. Gruodžio mėn. buvo patvirtinta Dūmos sudarymo tvarka – buvo sudarytos keturios rinkėjų kurijos – žemvaldžių (vienas atstovas nuo 2000 rinkėjų), miestiečių (vienas nuo 4000 rinkėjų), valstiečių (vienas nuo 30 000 rinkėjų) ir darbininkų (vienas nuo 90 000 rinkėjų). Darbininkais buvo laikomi tik tie, kurie dirbo įmonėse su daugiau nei 50 darbuotojų. Rinkimų teisės neturėjo moterys, jaunimas iki 25 m. amžiaus, kareiviai ir karininkai, čigonai bei kai kurios kitos nacionalinės mažumos.
1906 m. balandžio 23 d. Nikolajus II patvirtino Pagrindinių valstybės įstatymų sąvadą, įstatymų, kurių keisti Dūma negalėjo. Tarp jų buvo ir pačios Valstybės Dūmos veiklą reguliuojantys įstatymai. Caras pasiliko sau teisę skirti vyriausybę ir ministrus bei vadovauti užsienio politikai. Be to, 87-as paragrafas leido carui Dūmos sesijų pertraukos metu pačiam leisti įstatymus.
I Rusijos Valstybės Dūma
Posėdžiavo nuo 1906 m. gegužės 10 d. iki liepos 21 d. Joje buvo 478 deputatai, tarp jų 179 kadetai (Rusijos konstitucinių demokratų partija), 97 darbiečiai (Rusijos agrarinė darbo partija), 18 socialdemokratų (Rusijos socialdemokratų darbininkų partija ir Lietuvos socialdemokratų partija), 16 oktiabristų, 105 nepartiniai, 63 ne rusai.
Jos veikloje dalyvavo 15 Vilniaus, Kauno ir Suvalkų gubernijoms atstovaujančių deputatų, iš jų 7 lietuviai. Pastarieji buvo aktyvūs svarstant žemės klausimą. Jų pasisakymuose akcentuota mintis, kad, vykdant žemės reformą, Lietuva turėtų būti išskirta iš rusiškų gubernijų kaip kraštas, turintis privačios žemės nuosavybės valdymo tradicijas.
Dūmos pirmininku buvo išrinktas Peterburgo universiteto profesorius kadetas Sergejus Muromcevas (1850–1910).
Jau pirmieji posėdžiai parodė, kad Dūma nėra linkusi taikstytis su caro patvaldyste. Gegužės 5 d. buvo pareikalauta paleisti visus politinius kalinius, panaikinti iždo ir bažnytinę žemės nuosavybę, įgyvendinti politines laisves ir visuotinę lygybę. Per 72 gyvavimo dienas Dūma priėmė 391 paklausimą dėl neteisėtų vyriausybės veiksmų. Konfrontacija baigėsi Dūmos paleidimu.
Atstovai
Vilniaus miesto
- , filosofijos daktaras.
Vilniaus gubernijos
- , valstietis.
- , valstietis.
- , valstietis.
- Baronas Eduardas fon Ropas, Vilniaus vyskupas.
- , bajoras, inžinierius.
- Česlavas Jankovskis, bajoras, žurnalistas.
Kauno gubernijos
- Leontijus Bramsonas, advokatas.
- Juozas Kubilius, valstietis.
- Laurynas Lopas, valstietis.
- Česlovas Milvydas, bajoras, advokatas.
- Juozas Sabalis, valstietis, valsčiaus tarybos pirmininkas.
- Vincentas Jarulaitis, katalikų kunigas.
Suvalkų gubernijos
- Petras Vitkauskas, inžinierius, žemės ūkio komisijos narys.
- Juozas Girnius, valstietis, žemės ūkio komisijos narys.
II Rusijos Valstybės Dūma
Posėdžiavo nuo 1907 m. kovo 5 d. iki birželio 15 d. Jos pirmininku buvo išrinktas (1867–1937). Dūmoje buvo 518 deputatų, iš jų 104 darbiečiai, 98 kadetai, 76 autonomistai, 65 socialdemokratai (tarp jų 18 bolševikų), 54 oktiabristai, 50 nepartinių, 37 eserai (Rusijos socialistų revoliucionierių partija), 17 kazokų, 16 socialistų (Rusijos liaudies socialistinė partija), 1 reformistas (Rusijos demokratinių reformų partija).
Dūmos darbe dalyvavo ir 7 lietuviai, iš jų 5 socialdemokratai – Pranas Gudavičius, Antanas Povylius, Adomas Kupstas, Povilas Kumelis ir Vladas Stašinskas, kurie sudarė atskirą grupę ir tik autonomiškai įsijungė į jungtinę socialdemokratų frakciją. Tačiau Dūmą paleidus, už 1907 m. kovo 12 d. atsišaukimą „Lietuvos darbininkai ir valstiečiai“ visi jie buvo suimti ir nuteisti metams kalėjimo. Trudovikų frakcijoje dirbo Lietuvos demokratų partijos narys Andrius Bulota. Petras Leonas ragino žemę Lietuvoje atiduoti nuosavybėn, nes tokia esanti Lietuvos valstiečio teisinė sąmonė. Taip buvo akcentuojamas istoriškai susiformavęs Lietuvos atskirumas nuo Rusijos.
Caras, pamatęs, kad ši Dūma dar kairesnė, negu pirmoji, ją paleido ir savo įstatymu dar labiau suvaržė darbininkų galimybes išrinkti savo atstovus.
Atstovai
Vilniaus miesto
- , bajoras, lenkas, 56 metų amžiaus, universitetinis išsilavinimas (teisės kandidatas), Vilniaus meras, žemvaldys.
Vilniaus Gubernijos
- , bajoras, lenkas, 46 metų amžiaus, universitetinis išsilavinimas, žemvaldys, civilis tarnautojas,
- , (valstietis); lenkas, 39 metų amžiaus, žemdirbys (6 dešimtinių),
- , kunigaikštis, bajoras, lenkas, 48 metų amžiaus, universitetinis išsilavinimas (Kelių asociacija), žemvaldys (10 000 dešimtinių),
- , bajoras, lenkas, 34 metų amžiaus, Vilniaus Seminarijos kunigas,
- , bajoras, lenkas, 49 metų amžiaus, universitetinis išsilavinimas, žemvaldys (829 dešimtinių),
- , bajoras, lenkas, 47 metų amžiaus, Varšuvos universiteto studentas, žemvaldys (3 700 dešimtinių),
Kauno Gubernijos
- Šachno Abramsonas, žydas, 46 metų amžiaus, universitetinis išsilavinimas, advokatas, kadetas.
- Pranas Gudavičius, (valstietis); lietuvis, 30 metų amžiaus, universitetinis išsilavinimas (Charkovo universitetas), žemvaldys (35 dešimtinių), LSDP (Lietuvių grupė).
- Povilas Kumelis, valstietis, lietuvis, 27 metų amžiaus, žemdirbys (19 dešimtinių), LSDP, (Lietuvių grupė).
- Antanas Kupstas, valstietis, lietuvis, 26 metų amžiaus, trys realinės mokyklos klasės, žemvaldys (28 dešimtinių), LSDP, (Lietuvių grupė).
- Antanas Povylius, valstietis, lietuvis, 35 metų amžiaus, mokėsi namuose, žemdirbys (10 dešimtinių), LSDP (Lietuvių grupė).
- Vladas Stašinskas, lietuvis, 32 metų amžiaus, universitetinis išsilavinimas, advokatas, LSDP, (Lietuvių grupė).
Suvalkų Gubernijos
- Andrius Bulota, valstietis, lietuvis, 34 metų amžiaus, universitetinis išsilavinimas, advokatas, (2 dešimtinės), darbietis (Lietuvių grupė).
- Petras Leonas, miestietis, lietuvis, 42 metų amžiaus, universitetinis išsilavinimas, advokatas, (2 dešimtinių), kadetas (Lietuvių grupė).
III Rusijos Valstybės Dūma
Posėdžiavo nuo 1907 m. lapkričio 14 d. iki 1912 m. birželio 22 d. – visą jai skirtą laikotarpį. Įvyko 5 sesijos. Dūmos pirmininkais buvo oktiabristai 1907–1910 m. N. Chomiakovas, 1910–1911 m. A. Gučkovas, 1911–1912 m. M. Rodzianka. Tarp 442 deputatų buvo 154 oktiabristai, 97 nacionalistai, 54 kadetai, 50 kraštutinių dešiniųjų, 28 progresistai, 11 lenkų, 8 musulmonai, 7 iš lietuvių – baltarusių grupės, 19 socialdemokratų ir 14 darbiečių. Dūmos darbe dalyvavę 4 lietuviai: Kauno gubernijos atstovai Ignotas Požela, Pranas Keinys, Pranas Kuzma ir Suvalkų gubernijos atstovas Andrius Bulota, reikalavo perduoti žemės sprendimo klausimą Lietuvos autonominiam seimui. Taip toliau buvo propaguojama Lietuvos autonomijos idėja. Į III Dūmą (vėliau ir į IV) išrinktas lietuvis M. Cijūnėlis su kitais lietuviais ryšių nepalaikė.
IV Rusijos Valstybės Dūma
Darbą pradėjo 1912 m. lapkričio 24 d. Jos pirmininku buvo Michailas Rodzianka. Tarp 442 deputatų buvo 120 nuosaikių dešiniųjų, 98 oktiabristai, 65 dešinieji, 59 kadetai, 48 progresistai, 21 nacionalinių mažumų grupių atstovas, 14 socialdemokratų, 10 darbiečių ir 7 nepartiniai. Sudėtis ir darbai mažai kuo skyrėsi nuo III Dūmos.
Įvyko 5 sesijos. Nuo 1915 m. rugsėjo 3 d., kai patvirtino kreditus karui, iki 1916 m. vasario Dūma atostogavo, o gruodžio 16 d. buvo paleista. Tačiau carui neskelbiant naujų rinkimų 1917 m. vasario 14 d. ji vėl susirinko ir buvo paleista vasario 25 d., Nikolajui II atsisakius sosto ir sudarius Laikinąją vyriausybę.
Tačiau tik 1917 m. spalio 19 d., Laikinoji vyriausybė Dūmą oficialiai paleido, paskelbusi apie Steigiamojo susirinkimo sušaukimą. Faktiškai Rusijos parlamento funkcijas perėmė 1917 m. gegužės mėn. sušauktas Valstiečių tarybų suvažiavimas, 1917 m. birželio mėn, susirinkęs Darbininkų tarybų suvažiavimas ir spalio 25 d. pradėjęs darbą II Darbininkų ir valstiečių tarybų suvažiavimas.
IV Valstybės dūmoje dirbo 4 lietuviai (neskaitant M. Cijūnėlio):
- Martynas Yčas
- Mykolas Januškevičius
- Pranas Keinys
- Juozas Laukaitis
Kauno gubernijos rusų rinkėjų atstovas:
- Ilarionas Vasilčikovas
Rusijos konstitucinių demokratų frakcijos narys Martynas Yčas Dūmai vėl pasiūlė svarstyti Lietuvos politinės autonomijos Rusijos sudėtyje projektą, parengtą II Dūmos atstovo Petro Leono. Dūmoje apie lietuvių politinės autonomijos siekius kalbėjo ir Lietuvos demokratų partijos narys, lietuvių atstovas Dūmoje Mykolas Januškevičius. liaudininkas P. Balys.
1914 m. spalio 20 d. – 1915 m. sausio 23 d. Vilniuje veikė Visų Rusijos dūmų lietuvių atstovų komitetas, kuris turėjo remti ir stiprinti labdaros draugijas, rūpintis nacionalinės šelpimo draugijos nukentėjusiems nuo karo kūrimu, Lietuvos reikalų kėlimu Rusijos valdžios įstaigose. Komitetas nustojo veikti tarpusavyje nesutarus kairiosios ir dešiniosios politinių pakraipų veikėjams.
Šaltiniai
- Laukaitytė, Regina. Lietuvos istorijos metraštis 1992 metai. – Vilnius: LII leidykla, 1994. – 309 p. ISSN 0202-3342, p. 32[neveikianti nuoroda]
- Laukaitytė, Regina. Lietuvos istorijos metraštis 1992 metai. – Vilnius: LII leidykla, 1994. – 309 p. ISSN 0202-3342, p. 34[neveikianti nuoroda]
- Laukaitytė, Regina. Lietuvos istorijos metraštis 1992 metai. – Vilnius: LII leidykla, 1994. – 309 p. ISSN 0202-3342, p. 32[neveikianti nuoroda]
Literatūra
- Lietuvos atstovai Rusijos Valstybės Dūmoje 1906–1917 metais: mokslinė monografija (sud. Aldona Gaigalaitė). – V.: VPU leidykla, 2006. – 338 p.: iliustr. – ISBN 9955-20-066-9
| Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos seimai | |
|---|---|
| Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas | Seimelis | Abiejų Tautų Respublikos Seimas | Nebylusis Seimas | Ketverių metų seimas | Gardino seimas | |
| Parlamentarizmo istorija Lietuvoje iki valstybės atkūrimo | |
| Didysis Vilniaus Seimas | Rusijos imperijos Valstybės Dūma | Vilniaus konferencija | |
| Lietuvos Respublikos Seimai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940) | |
| Steigiamasis Seimas | Pirmasis Seimas | Antrasis Seimas | Trečiasis Seimas | Ketvirtasis Seimas | |
| Parlamento pakaitalai SSRS okupuotoje Lietuvoje | |
| Liaudies Seimas | LSSR Aukščiausioji Taryba | Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas | |
| Lietuvos Respublikos Seimai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (nuo 1990) | |
| Atkuriamasis Seimas | 1992–1996 | 1996–2000 | 2000–2004 | 2004–2008 | 2008–2012 | 2012–2016 | 2016–2020 | 2020–2024 | 2024–2028 | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rusijos imperijos Valstybės Dūma, Kas yra Rusijos imperijos Valstybės Dūma? Ką reiškia Rusijos imperijos Valstybės Dūma?
Rusijos imperijos Valstybes Duma rus Gosudarstvennaya Duma Rossijskoj imperii Rusijos imperijos parlamento zemieji rumai veike 1906 1917 m Is viso Duma buvo isrinkta keturis kartus Taurides rumu sale kurioje posedziavo Valstybes Duma Turinys 1 Įsteigimas 2 I Rusijos Valstybes Duma 2 1 Atstovai 3 II Rusijos Valstybes Duma 3 1 Atstovai 4 III Rusijos Valstybes Duma 5 IV Rusijos Valstybes Duma 6 Saltiniai 7 LiteraturaĮsteigimasredaguoti nbsp Iskilmingas Valstybes Dumos ir Valstybes Tarybos atidarymas 1906 m balandzio 27 d Ziemos rumuose nbsp II Valstybes Duma nbsp III Valstybes Duma nbsp IV Valstybes Duma Parlamento įsteigimas buvo vienas pagrindiniu 1905 m po Kruvinojo sekmadienio Rusijos imperijoje prasidejusiu bruzdejimu peraugusiu į revoliucija reikalavimu Oficialiai visu luomu atstovybe buvo įsteigta 1905 m rugpjucio 6 d caro Nikolajaus II manifestu patvirtintu įstatymu Del Valstybes Dumos susaukimo Sio įstatymo autoriumi buvo premjeras Sergejus Vite Siuo įstatymu Dumai buvo pavesta tik siulyti įstatymu projektus ir tvirtinti valstybes pajamas bei islaidas Taciau tai nenuramino visuomenes 1905 m spalio 17 d manifestu caras praplete Valstybes Dumos teises Gruodzio men buvo patvirtinta Dumos sudarymo tvarka buvo sudarytos keturios rinkeju kurijos zemvaldziu vienas atstovas nuo 2000 rinkeju miestieciu vienas nuo 4000 rinkeju valstieciu vienas nuo 30 000 rinkeju ir darbininku vienas nuo 90 000 rinkeju Darbininkais buvo laikomi tik tie kurie dirbo įmonese su daugiau nei 50 darbuotoju Rinkimu teises neturejo moterys jaunimas iki 25 m amziaus kareiviai ir karininkai cigonai bei kai kurios kitos nacionalines mazumos 1906 m balandzio 23 d Nikolajus II patvirtino Pagrindiniu valstybes įstatymu savada įstatymu kuriu keisti Duma negalejo Tarp ju buvo ir pacios Valstybes Dumos veikla reguliuojantys įstatymai Caras pasiliko sau teise skirti vyriausybe ir ministrus bei vadovauti uzsienio politikai Be to 87 as paragrafas leido carui Dumos sesiju pertraukos metu paciam leisti įstatymus I Rusijos Valstybes DumaredaguotiPosedziavo nuo 1906 m geguzes 10 d iki liepos 21 d Joje buvo 478 deputatai tarp ju 179 kadetai Rusijos konstituciniu demokratu partija 97 darbieciai Rusijos agrarine darbo partija 18 socialdemokratu Rusijos socialdemokratu darbininku partija ir Lietuvos socialdemokratu partija 16 oktiabristu 105 nepartiniai 63 ne rusai Jos veikloje dalyvavo 15 Vilniaus Kauno ir Suvalku gubernijoms atstovaujanciu deputatu is ju 7 lietuviai Pastarieji buvo aktyvus svarstant zemes klausima Ju pasisakymuose akcentuota mintis kad vykdant zemes reforma Lietuva turetu buti isskirta is rusisku guberniju kaip krastas turintis privacios zemes nuosavybes valdymo tradicijas Dumos pirmininku buvo isrinktas Peterburgo universiteto profesorius kadetas Sergejus Muromcevas 1850 1910 Jau pirmieji posedziai parode kad Duma nera linkusi taikstytis su caro patvaldyste Geguzes 5 d buvo pareikalauta paleisti visus politinius kalinius panaikinti izdo ir baznytine zemes nuosavybe įgyvendinti politines laisves ir visuotine lygybe Per 72 gyvavimo dienas Duma prieme 391 paklausima del neteisetu vyriausybes veiksmu Konfrontacija baigesi Dumos paleidimu Atstovairedaguoti Vilniaus miesto Smarija Levinas filosofijos daktaras Vilniaus gubernijos Konstantinas Aleksandrovicius valstietis Michailas Gotoveckis valstietis Michailas Grincevicius valstietis Baronas Eduardas fon Ropas Vilniaus vyskupas Boleslavas Jalovstokis bajoras inzinierius Ceslavas Jankovskis bajoras zurnalistas Kauno gubernijos Leontijus Bramsonas advokatas Juozas Kubilius valstietis Laurynas Lopas valstietis Ceslovas Milvydas bajoras advokatas Juozas Sabalis valstietis valsciaus tarybos pirmininkas Vincentas Jarulaitis kataliku kunigas Suvalku gubernijos Petras Vitkauskas inzinierius zemes ukio komisijos narys Juozas Girnius valstietis zemes ukio komisijos narys II Rusijos Valstybes DumaredaguotiPosedziavo nuo 1907 m kovo 5 d iki birzelio 15 d Jos pirmininku buvo isrinktas Fiodoras Golovinas 1867 1937 Dumoje buvo 518 deputatu is ju 104 darbieciai 98 kadetai 76 autonomistai 65 socialdemokratai tarp ju 18 bolseviku 54 oktiabristai 50 nepartiniu 37 eserai Rusijos socialistu revoliucionieriu partija 17 kazoku 16 socialistu Rusijos liaudies socialistine partija 1 reformistas Rusijos demokratiniu reformu partija Dumos darbe dalyvavo ir 7 lietuviai is ju 5 socialdemokratai Pranas Gudavicius Antanas Povylius Adomas Kupstas Povilas Kumelis ir Vladas Stasinskas kurie sudare atskira grupe ir tik autonomiskai įsijunge į jungtine socialdemokratu frakcija Taciau Duma paleidus uz 1907 m kovo 12 d atsisaukima Lietuvos darbininkai ir valstieciai visi jie buvo suimti ir nuteisti metams kalejimo Trudoviku frakcijoje dirbo Lietuvos demokratu partijos narys Andrius Bulota Petras Leonas ragino zeme Lietuvoje atiduoti nuosavyben nes tokia esanti Lietuvos valstiecio teisine samone Taip buvo akcentuojamas istoriskai susiformaves Lietuvos atskirumas nuo Rusijos Caras pamates kad si Duma dar kairesne negu pirmoji ja paleido ir savo įstatymu dar labiau suvarze darbininku galimybes isrinkti savo atstovus Atstovairedaguoti nbsp Rusijos II Valstybes Dumos deputatai is Lietuvos nbsp Vladas Stasinskas Andrius Bulota Antanas Kupstas Vilniaus miesto Michailas Venclavskis bajoras lenkas 56 metu amziaus universitetinis issilavinimas teises kandidatas Vilniaus meras zemvaldys Vilniaus Gubernijos Stanislavas Vankovicius bajoras lenkas 46 metu amziaus universitetinis issilavinimas zemvaldys civilis tarnautojas Semionas Peleko valstietis lenkas 39 metu amziaus zemdirbys 6 desimtiniu Lavrentijus Putkameris kunigaikstis bajoras lenkas 48 metu amziaus universitetinis issilavinimas Keliu asociacija zemvaldys 10 000 desimtiniu Leonardas Rodzevicius bajoras lenkas 34 metu amziaus Vilniaus Seminarijos kunigas Marianas Chelchovskis bajoras lenkas 49 metu amziaus universitetinis issilavinimas zemvaldys 829 desimtiniu Aleksandras Chominskis bajoras lenkas 47 metu amziaus Varsuvos universiteto studentas zemvaldys 3 700 desimtiniu Kauno Gubernijos Sachno Abramsonas zydas 46 metu amziaus universitetinis issilavinimas advokatas kadetas Pranas Gudavicius valstietis lietuvis 30 metu amziaus universitetinis issilavinimas Charkovo universitetas zemvaldys 35 desimtiniu LSDP Lietuviu grupe Povilas Kumelis valstietis lietuvis 27 metu amziaus zemdirbys 19 desimtiniu LSDP Lietuviu grupe Antanas Kupstas valstietis lietuvis 26 metu amziaus trys realines mokyklos klases zemvaldys 28 desimtiniu LSDP Lietuviu grupe Antanas Povylius valstietis lietuvis 35 metu amziaus mokesi namuose zemdirbys 10 desimtiniu LSDP Lietuviu grupe Vladas Stasinskas lietuvis 32 metu amziaus universitetinis issilavinimas advokatas LSDP Lietuviu grupe Suvalku Gubernijos Andrius Bulota valstietis lietuvis 34 metu amziaus universitetinis issilavinimas advokatas 2 desimtines darbietis Lietuviu grupe Petras Leonas miestietis lietuvis 42 metu amziaus universitetinis issilavinimas advokatas 2 desimtiniu kadetas Lietuviu grupe III Rusijos Valstybes Dumaredaguoti nbsp Anekdotas apie Rusijos valstybes duma Juoku kalendorius 1909 metams Posedziavo nuo 1907 m lapkricio 14 d iki 1912 m birzelio 22 d visa jai skirta laikotarpį Įvyko 5 sesijos Dumos pirmininkais buvo oktiabristai 1907 1910 m N Chomiakovas 1910 1911 m A Guckovas 1911 1912 m M Rodzianka Tarp 442 deputatu buvo 154 oktiabristai 97 nacionalistai 54 kadetai 50 krastutiniu desiniuju 28 progresistai 11 lenku 8 musulmonai 7 is lietuviu baltarusiu grupes 19 socialdemokratu ir 14 darbieciu Dumos darbe dalyvave 4 lietuviai 1 Kauno gubernijos atstovai Ignotas Pozela Pranas Keinys Pranas Kuzma ir Suvalku gubernijos atstovas Andrius Bulota reikalavo perduoti zemes sprendimo klausima Lietuvos autonominiam seimui Taip toliau buvo propaguojama Lietuvos autonomijos ideja Į III Duma veliau ir į IV isrinktas lietuvis M Cijunelis su kitais lietuviais rysiu nepalaike 2 IV Rusijos Valstybes DumaredaguotiDarba pradejo 1912 m lapkricio 24 d Jos pirmininku buvo Michailas Rodzianka Tarp 442 deputatu buvo 120 nuosaikiu desiniuju 98 oktiabristai 65 desinieji 59 kadetai 48 progresistai 21 nacionaliniu mazumu grupiu atstovas 14 socialdemokratu 10 darbieciu ir 7 nepartiniai Sudetis ir darbai mazai kuo skyresi nuo III Dumos Įvyko 5 sesijos Nuo 1915 m rugsejo 3 d kai patvirtino kreditus karui iki 1916 m vasario Duma atostogavo o gruodzio 16 d buvo paleista Taciau carui neskelbiant nauju rinkimu 1917 m vasario 14 d ji vel susirinko ir buvo paleista vasario 25 d Nikolajui II atsisakius sosto ir sudarius Laikinaja vyriausybe Taciau tik 1917 m spalio 19 d Laikinoji vyriausybe Duma oficialiai paleido paskelbusi apie Steigiamojo susirinkimo susaukima Faktiskai Rusijos parlamento funkcijas pereme 1917 m geguzes men susauktas Valstieciu tarybu suvaziavimas 1917 m birzelio men susirinkes Darbininku tarybu suvaziavimas ir spalio 25 d pradejes darba II Darbininku ir valstieciu tarybu suvaziavimas IV Valstybes dumoje dirbo 4 lietuviai neskaitant M Cijunelio 3 Martynas Ycas Mykolas Januskevicius Pranas Keinys Juozas Laukaitis Kauno gubernijos rusu rinkeju atstovas Ilarionas Vasilcikovas Rusijos konstituciniu demokratu frakcijos narys Martynas Ycas Dumai vel pasiule svarstyti Lietuvos politines autonomijos Rusijos sudetyje projekta parengta II Dumos atstovo Petro Leono Dumoje apie lietuviu politines autonomijos siekius kalbejo ir Lietuvos demokratu partijos narys lietuviu atstovas Dumoje Mykolas Januskevicius liaudininkas P Balys 1914 m spalio 20 d 1915 m sausio 23 d Vilniuje veike Visu Rusijos dumu lietuviu atstovu komitetas kuris turejo remti ir stiprinti labdaros draugijas rupintis nacionalines selpimo draugijos nukentejusiems nuo karo kurimu Lietuvos reikalu kelimu Rusijos valdzios įstaigose Komitetas nustojo veikti tarpusavyje nesutarus kairiosios ir desiniosios politiniu pakraipu veikejams Saltiniairedaguoti Laukaityte Regina Lietuvos istorijos metrastis 1992 metai Vilnius LII leidykla 1994 309 p ISSN 0202 3342 p 32 neveikianti nuoroda Laukaityte Regina Lietuvos istorijos metrastis 1992 metai Vilnius LII leidykla 1994 309 p ISSN 0202 3342 p 34 neveikianti nuoroda Laukaityte Regina Lietuvos istorijos metrastis 1992 metai Vilnius LII leidykla 1994 309 p ISSN 0202 3342 p 32 neveikianti nuoroda LiteraturaredaguotiLietuvos atstovai Rusijos Valstybes Dumoje 1906 1917 metais moksline monografija sud Aldona Gaigalaite V VPU leidykla 2006 338 p iliustr ISBN 9955 20 066 9 Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes ir Abieju Tautu Respublikos seimai nbsp Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes Seimas Seimelis Abieju Tautu Respublikos Seimas Nebylusis Seimas Ketveriu metu seimas Gardino seimas Parlamentarizmo istorija Lietuvoje iki valstybes atkurimo nbsp Didysis Vilniaus Seimas Rusijos imperijos Valstybes Duma Vilniaus konferencija Lietuvos Respublikos Seimai nepriklausomoje Lietuvoje 1918 1940 nbsp Steigiamasis Seimas Pirmasis Seimas Antrasis Seimas Treciasis Seimas Ketvirtasis Seimas Parlamento pakaitalai SSRS okupuotoje Lietuvoje nbsp Liaudies Seimas LSSR Auksciausioji Taryba Lietuvos Persitvarkymo Sajudzio Seimas Lietuvos Respublikos Seimai po Lietuvos nepriklausomybes atkurimo nuo 1990 nbsp Atkuriamasis Seimas 1992 1996 1996 2000 2000 2004 2004 2008 2008 2012 2012 2016 2016 2020 2020 2024 2024 2028 Rodomas puslapis https lt wikipedia org w index php title Rusijos imperijos Valstybes Duma amp oldid 6615725