Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Jonas VileišisJonas Vileišis jaunystėjeGimė 1872 m sausio 3 d Mediniuose dab Pasvalio raj Mirė 1942 m birželio 1 d 70 me
Jonas Vileišis
| Jonas Vileišis | |
|---|---|
| Jonas Vileišis jaunystėje | |
| Gimė | 1872 m. sausio 3 d. Mediniuose, dab. Pasvalio raj. |
| Mirė | 1942 m. birželio 1 d. (70 metų) Kaune |
| Palaidotas (-a) | Rasų kapinėse, Vileišių koplyčioje |
| Tėvas | Vincentas Vileišis |
| Motina | Agota Mačėnaitė |
| Vaikai | R. Vileišytė-Bagdonienė |
| Veikla | Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, teisininkas, žymus visuomenės ir politinis veikėjas |
| Partija |
|
| Alma mater | Peterburgo universitetas |
| Vikiteka | Jonas Vileišis |
Jonas Vileišis (1872 m. sausio 3 d. Mediniuose, dab. Pasvalio raj. – 1942 m. birželio 1 d. Kaune) – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, teisininkas, žymus visuomenės ir politinis veikėjas.
Biografija
Gimė laisvų karališkų valstiečių Vincento Vileišio ir Agotos Mačėnaitės šeimoje. 1892 m. baigė Šiaulių gimnaziją. 1892–1894 m. studijavo Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos fakultete, vėliau – Teisės fakultete, kurį baigė 1898 m. Dar studijuodamas Peterburge, pradėjo bendradarbiauti laikraščiuose „Varpas“, „Ūkininkas“. 1896–1898 m. Peterburgo Lietuvos socialdemokratų partijos ratelio narys.
1900 m. grįžęs į Lietuvą, vertėsi advokatūra, įsijungė į „12 apaštalų” draugijos, kuri gynė lietuvių kalbos teises, veiklą. 1902 m. Lietuvių demokratų partijos organizatorius.
1904 m. panaikinus spaudos draudimą, gavo leidimą savaitraščiui „Lietuvos ūkininkas”, 1905–1906 m. – jo redaktorius. 1907–1909 m. leido „Vilniaus žinias“, laikraštį panaikinus – „Lietuvos žinių“ leidėjas ir redaktorius.
1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo Vilniuje organizacinio komiteto narys, Lietuvos valstiečių sąjungos, 1907 m. – Lietuvos mokslo draugijos organizatorius.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, kartu su grupe kairiosios pakraipos lietuvių inteligentų įkūrė Lietuvių draugiją nukentėjusiems nuo karo agronomijos ir teisės pagalbai teikti, tapo jos pirmininku; dalyvavo Lietuvių komiteto veikloje. Rūpindamasis švietimo reikalais Alantos valsčiuje įsteigė 6 mokyklas. Būdamas Mokslo draugijos narys organizavo vadovėlių leidybą. Mokytojams platino antivokiškus atsiliepimus ir už tai buvo suimtas, 6 mėn. kalintas Lukiškėse, vėliau ištremtas į Vokietiją prievartos darbams. Berlyne pabėgo, slapstėsi pas pažįstamus, kol, baigiantis karui, gavo atleidimą iš koncentracijos stovyklos ir teisę grįžti į Vilnių.
1917–1920 m. Lietuvos Tarybos narys, vienintelis balsavo prieš 1917 m. gruodžio 11 d. Lietuvos nepriklausomybės deklaravimą, kuriuo buvo pasižadama nustatyti Lietuvos priklausomybę Vokietijai. J. Vileišis buvo vienas iš keturių Lietuvos Tarybos narių, išstojusių iš jos 1918 m. sausio 26 d. ir protestavusių prieš Lietuvos Tarybos įsipareigojimus Vokietijai uzurpuojant Steigiamojo Seimo teisę nustatyti Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis. Visi 20 Lietuvos Tarybos narių 1918 m. vasario 16 d. balsavo už grįžusių narių – J. Vileišio, Mykolo Biržiškos, Stepono Kairio ir Stanislovo Narutavičiaus – siūlomą Lietuvos Nepriklausomybės Aktą be Lietuvos įsipareigojimų Vokietijai. Kartu su kun. Justinu Staugaičiu ir dr. Jurgiu Šauliu buvo deleguotas į Vokietiją siekti, kad būtų pripažinta Lietuvos nepriklausomybė.
1917–1922 m. – Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos, 1922–1929 m. – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys, 1929 m. atsisakė pirmininko pareigų ir iš partijos išstojo.
Nors J. Vileišis buvo pakviestas dirbti pirmojoje Vyriausybėje, tačiau dalyvauti sudarant Ministrų kabinetą atsisakė. 1918 m. gruodžio 18 d. tapo antrosios, Laikinosios Lietuvos Vyriausybės, vadovaujamos Mykolo Sleževičiaus, vidaus reikalų ministru. Eidamas šias pareigas, suorganizavo savivaldybių veiklą, rūpinosi, kad kiekvienoje apskrityje dirbtų po gydytoją, paskelbė Kooperacijos bendrovių ir sąjungų įstatymą, parengė šaukimo į kariuomenę taisykles. Per du su puse mėnesio savo žinybai nustatė pagrindines funkcionavimo gaires. Antroji Vyriausybė išsilaikė iki 1919 m. kovo 12 d.
Ketvirtajame M. Sleževičiaus Ministrų kabinete ėjo finansų ministro pareigas. Ieškodamas užsienio paramos besikuriančiai Lietuvos valstybei, parengė valiutos reformą, bet, atsistatydinus Vyriausybei ji taip ir nebuvo įgyvendinta. Ketvirtajai Vyriausybei taip pat pavyko suformuoti dešimties tūkstančių karių kariuomenę, apsiginti nuo Raudonosios armijos, perimti iš vokiečių krašto administravimą, sudaryti funkcionuojantį valstybės aparatą.
1919 m. tapo Lietuvos valstybės atstovu JAV. Svarbiausias jo tikslas buvo gauti Lietuvos pripažinimą de jure, užmegzti nuolatinius finansinius ir prekybinius ryšius bei rinkti aukas Amerikos lietuvių bendruomenėse.
Nors visų užduočių įvykdyti ir nepasisekė, tačiau sėkmingai buvo sprendžiamos finansinės ir organizacinės problemos – surinko per 1,8 mln. dolerių aukų, suvienijo susiskaldžiusius į partijas lietuvius. 1922 m. J. Vileišis išrinktas į I Seimą, o 1923 m. birželio 19 d. I Seime su Aleksandru Stulginskiu pretendavo į Respublikos Prezidento postą.
Kauno burmistras
Nuo 1921 m. rugsėjo 30 d. iki 1931 m. liepos 2 d. eidamas Lietuvos laikinosios sostinės burmistro pareigas, visą šeštąjį savo gyvenimo dešimtmetį J. Vileišis atidavė Kaunui. Vadovaujant Kauno savivaldybei, miestas gyveno didžiausią visų sričių pažangos laikotarpį ir iškilo iki Europinio lygio miesto.
Daugiau nei 15 milijonų litų kainavusi vandentiekio ir kanalizacijos įmonė Archyvuota kopija 2005-05-24 iš Wayback Machine projekto., nuo 18 iki 40 km² praplėstas miesto plotas, pastatyta daugiau nei 2500 įvairios paskirties pastatų, trys gelžbetoniniai tiltai per Nemuną ir Nerį (Aleksoto, Vilijampolės ir Panemunės), išgrįstos ir išasfaltuotos pagrindinės gatvės, archaiškąjį arklių tramvajų vadinamąją „konkę” pakeitęs autobusų susisiekimas, suplanuoti priemiesčiai, naujos aikštės ir parkai, aptvarkyta sanitarija, padėti pagrindai socialinės apsaugos sistemai, pastatytos trys modernios pradinės mokyklos, Vinco Kudirkos viešoji biblioteka ir kt. Tai toli gražu ne visas sąrašas naujovių Kauno gyvenime, susijusių su J. Vileišio vardu. Jis išvedė Kauną į tarptautinę areną, užmegzdamas ryšius su daugelio užsienio sostinių savivaldybėmis. 1924–1932 m. Lietuvos miestų sąjungos organizatorius ir pirmininkas.
Respublikos prezidento aktu nuo 1933 m. vasario 1 d. paskirtas Valstybės Tarybos nariu. Ši institucija buvo įsteigta 1928 m. kaip patariamasis organas prie Prezidento įstatymų sumanymams rengti bei veikiantiems įstatymams tvarkyti. J. Vileišiui buvo pavesta rengti Lietuvos civilinio kodekso projektą. Šio darbo ėmėsi su jam būdingu entuziazmu ir kruopštumu. Mokėdamas užsienio kalbų jis naudojosi gausia kitų kraštų literatūra, todėl darbas buvo produktyvus. 1933–1940 m., be burmistro pareigų dar dirbo Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoju.
J. Vileišio darbai ir nuopelnai valstybei buvo įvertinti Vytauto Didžiojo II laipsnio ordinu, kuriuo jis apdovanotas 1934 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos teisininkų draugija 1940 m. sausio 27 d. išrinko J. Vileišį savo garbės nariu.
1940 m. įvykiai sukrėtė visus, o ypač J. Vileišį. Nepriklausoma Lietuvos valstybė jo akyse buvo okupuota ir aneksuota. Skaudžių išgyvenimų sukėlė artimųjų trėmimas į Sibirą. Iš didelės Vileišių giminės buvo deportuota apie dvidešimt žmonių, du iš jų mirė, į Lietuvą nebegrįžo. Šie sukrėtimai labai paveikė J. Vileišio sveikatą.
J. Vileišis mirė 1942 m. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse, Vileišių šeimos koplyčioje.
2017 m. Liepos 6 d. Laisvės alėjoje priešais Kauno Centrinį Paštą atidengta Jono Vileišio skulptūra. Skulptorius Kęstutis Balčiūnas.
Literatūra
- Jonas Aničas. Jonas Vileišis, 1872-1942: gyvenimo ir veiklos bruožai. Vilnius: Alma littera, 1995.
- Rita A. Vileišytė-Bagdonienė. Tolimi vaizdai: signataro dukters atsiminimai. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2008.
Nuorodos
- Trumpa biografija;
- 130-ųjų gimimo metinių minėjimas Archyvuota kopija 2011-09-28 iš Wayback Machine projekto.;
- J. Vileišio duktė R. Vileišytė-Bagdonienė Archyvuota kopija 2006-07-18 iš Wayback Machine projekto.;
- VILEIŠIS Jonas (1872–1942) | lrs.lt.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Naujai sukurta pareigybė | Kauno miesto Burmistras 1921–1931 m. | Po to: Juozas Vokietaitis |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jonas Vileišis, Kas yra Jonas Vileišis? Ką reiškia Jonas Vileišis?
Jonas VileisisJonas Vileisis jaunystejeGime 1872 m sausio 3 d Mediniuose dab Pasvalio raj Mire 1942 m birzelio 1 d 70 metu KaunePalaidotas a Rasu kapinese Vileisiu koplyciojeTevas Vincentas VileisisMotina Agota MacenaiteVaikai R Vileisyte BagdonieneVeikla Lietuvos Nepriklausomybes Akto signataras teisininkas zymus visuomenes ir politinis veikejasPartija Lietuvos socialdemokratu partija 1922 m Lietuvos valstieciu liaudininku sajunga Alma mater Peterburgo universitetasVikiteka Jonas Vileisis Jonas Vileisis 1872 m sausio 3 d Mediniuose dab Pasvalio raj 1942 m birzelio 1 d Kaune Lietuvos Nepriklausomybes Akto signataras teisininkas zymus visuomenes ir politinis veikejas BiografijaGime laisvu karalisku valstieciu Vincento Vileisio ir Agotos Macenaites seimoje 1892 m baige Siauliu gimnazija 1892 1894 m studijavo Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos fakultete veliau Teises fakultete kurį baige 1898 m Dar studijuodamas Peterburge pradejo bendradarbiauti laikrasciuose Varpas ukininkas 1896 1898 m Peterburgo Lietuvos socialdemokratu partijos ratelio narys 1900 m grįzes į Lietuva vertesi advokatura įsijunge į 12 apastalu draugijos kuri gyne lietuviu kalbos teises veikla 1902 m Lietuviu demokratu partijos organizatorius Jonas VileisisBroliai Jonas Vileisis Petras Vileisis Antanas Vileisis Anupras Vileisis 1904 m panaikinus spaudos draudima gavo leidima savaitrasciui Lietuvos ukininkas 1905 1906 m jo redaktorius 1907 1909 m leido Vilniaus zinias laikrastį panaikinus Lietuvos ziniu leidejas ir redaktorius 1905 m Didziojo Vilniaus Seimo Vilniuje organizacinio komiteto narys Lietuvos valstieciu sajungos 1907 m Lietuvos mokslo draugijos organizatorius Prasidejus Pirmajam pasauliniam karui kartu su grupe kairiosios pakraipos lietuviu inteligentu įkure Lietuviu draugija nukentejusiems nuo karo agronomijos ir teises pagalbai teikti tapo jos pirmininku dalyvavo Lietuviu komiteto veikloje Rupindamasis svietimo reikalais Alantos valsciuje įsteige 6 mokyklas Budamas Mokslo draugijos narys organizavo vadoveliu leidyba Mokytojams platino antivokiskus atsiliepimus ir uz tai buvo suimtas 6 men kalintas Lukiskese veliau istremtas į Vokietija prievartos darbams Berlyne pabego slapstesi pas pazįstamus kol baigiantis karui gavo atleidima is koncentracijos stovyklos ir teise grįzti į Vilniu 1917 1920 m Lietuvos Tarybos narys vienintelis balsavo pries 1917 m gruodzio 11 d Lietuvos nepriklausomybes deklaravima kuriuo buvo pasizadama nustatyti Lietuvos priklausomybe Vokietijai J Vileisis buvo vienas is keturiu Lietuvos Tarybos nariu isstojusiu is jos 1918 m sausio 26 d ir protestavusiu pries Lietuvos Tarybos įsipareigojimus Vokietijai uzurpuojant Steigiamojo Seimo teise nustatyti Lietuvos valstybes pamatus ir jos santykius su kitomis valstybemis Visi 20 Lietuvos Tarybos nariu 1918 m vasario 16 d balsavo uz grįzusiu nariu J Vileisio Mykolo Birziskos Stepono Kairio ir Stanislovo Narutaviciaus siuloma Lietuvos Nepriklausomybes Akta be Lietuvos įsipareigojimu Vokietijai Kartu su kun Justinu Staugaiciu ir dr Jurgiu Sauliu buvo deleguotas į Vokietija siekti kad butu pripazinta Lietuvos nepriklausomybe 1917 1922 m Lietuvos socialistu liaudininku demokratu partijos 1922 1929 m Lietuvos valstieciu liaudininku sajungos narys 1929 m atsisake pirmininko pareigu ir is partijos isstojo Nors J Vileisis buvo pakviestas dirbti pirmojoje Vyriausybeje taciau dalyvauti sudarant Ministru kabineta atsisake 1918 m gruodzio 18 d tapo antrosios Laikinosios Lietuvos Vyriausybes vadovaujamos Mykolo Slezeviciaus vidaus reikalu ministru Eidamas sias pareigas suorganizavo savivaldybiu veikla rupinosi kad kiekvienoje apskrityje dirbtu po gydytoja paskelbe Kooperacijos bendroviu ir sajungu įstatyma parenge saukimo į kariuomene taisykles Per du su puse menesio savo zinybai nustate pagrindines funkcionavimo gaires Antroji Vyriausybe issilaike iki 1919 m kovo 12 d Ketvirtajame M Slezeviciaus Ministru kabinete ejo finansu ministro pareigas Ieskodamas uzsienio paramos besikurianciai Lietuvos valstybei parenge valiutos reforma bet atsistatydinus Vyriausybei ji taip ir nebuvo įgyvendinta Ketvirtajai Vyriausybei taip pat pavyko suformuoti desimties tukstanciu kariu kariuomene apsiginti nuo Raudonosios armijos perimti is vokieciu krasto administravima sudaryti funkcionuojantį valstybes aparata 1919 m tapo Lietuvos valstybes atstovu JAV Svarbiausias jo tikslas buvo gauti Lietuvos pripazinima de jure uzmegzti nuolatinius finansinius ir prekybinius rysius bei rinkti aukas Amerikos lietuviu bendruomenese Jono Vileisio skulptura Laisves Alejoje Kaune Nors visu uzduociu įvykdyti ir nepasiseke taciau sekmingai buvo sprendziamos finansines ir organizacines problemos surinko per 1 8 mln doleriu auku suvienijo susiskaldziusius į partijas lietuvius 1922 m J Vileisis isrinktas į I Seima o 1923 m birzelio 19 d I Seime su Aleksandru Stulginskiu pretendavo į Respublikos Prezidento posta Kauno burmistrasNuo 1921 m rugsejo 30 d iki 1931 m liepos 2 d eidamas Lietuvos laikinosios sostines burmistro pareigas visa sestajį savo gyvenimo desimtmetį J Vileisis atidave Kaunui Vadovaujant Kauno savivaldybei miestas gyveno didziausia visu sriciu pazangos laikotarpį ir iskilo iki Europinio lygio miesto Daugiau nei 15 milijonu litu kainavusi vandentiekio ir kanalizacijos įmone Archyvuota kopija 2005 05 24 is Wayback Machine projekto nuo 18 iki 40 km praplestas miesto plotas pastatyta daugiau nei 2500 įvairios paskirties pastatu trys gelzbetoniniai tiltai per Nemuna ir Nerį Aleksoto Vilijampoles ir Panemunes isgrįstos ir isasfaltuotos pagrindines gatves archaiskajį arkliu tramvaju vadinamaja konke pakeites autobusu susisiekimas suplanuoti priemiesciai naujos aikstes ir parkai aptvarkyta sanitarija padeti pagrindai socialines apsaugos sistemai pastatytos trys modernios pradines mokyklos Vinco Kudirkos viesoji biblioteka ir kt Tai toli grazu ne visas sarasas naujoviu Kauno gyvenime susijusiu su J Vileisio vardu Jis isvede Kauna į tarptautine arena uzmegzdamas rysius su daugelio uzsienio sostiniu savivaldybemis 1924 1932 m Lietuvos miestu sajungos organizatorius ir pirmininkas Respublikos prezidento aktu nuo 1933 m vasario 1 d paskirtas Valstybes Tarybos nariu Si institucija buvo įsteigta 1928 m kaip patariamasis organas prie Prezidento įstatymu sumanymams rengti bei veikiantiems įstatymams tvarkyti J Vileisiui buvo pavesta rengti Lietuvos civilinio kodekso projekta Sio darbo emesi su jam budingu entuziazmu ir kruopstumu Mokedamas uzsienio kalbu jis naudojosi gausia kitu krastu literatura todel darbas buvo produktyvus 1933 1940 m be burmistro pareigu dar dirbo Vytauto Didziojo universiteto destytoju Atminimo lenta Kaune Putvinskio g 68 J Vileisio darbai ir nuopelnai valstybei buvo įvertinti Vytauto Didziojo II laipsnio ordinu kuriuo jis apdovanotas 1934 m rugsejo 8 d Lietuvos teisininku draugija 1940 m sausio 27 d isrinko J Vileisį savo garbes nariu 1940 m įvykiai sukrete visus o ypac J Vileisį Nepriklausoma Lietuvos valstybe jo akyse buvo okupuota ir aneksuota Skaudziu isgyvenimu sukele artimuju tremimas į Sibira Is dideles Vileisiu gimines buvo deportuota apie dvidesimt zmoniu du is ju mire į Lietuva nebegrįzo Sie sukretimai labai paveike J Vileisio sveikata J Vileisis mire 1942 m Kauno Raudonojo Kryziaus ligonineje palaidotas Vilniaus Rasu kapinese Vileisiu seimos koplycioje 2017 m Liepos 6 d Laisves alejoje priesais Kauno Centrinį Pasta atidengta Jono Vileisio skulptura Skulptorius Kestutis Balciunas LiteraturaJonas Anicas Jonas Vileisis 1872 1942 gyvenimo ir veiklos bruozai Vilnius Alma littera 1995 Rita A Vileisyte Bagdoniene Tolimi vaizdai signataro dukters atsiminimai Vilnius Lietuvos nacionalinis muziejus 2008 NuorodosTrumpa biografija 130 uju gimimo metiniu minejimas Archyvuota kopija 2011 09 28 is Wayback Machine projekto J Vileisio dukte R Vileisyte Bagdoniene Archyvuota kopija 2006 07 18 is Wayback Machine projekto VILEISIS Jonas 1872 1942 lrs lt Politinis postasPries tai Naujai sukurta pareigybe Kauno miesto Burmistras 1921 1931 m Po to Juozas Vokietaitis