Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Jurgis ŠaulysGimė 1879 m gegužės 5 d Balsėnai Švėkšnos valsčius Raseinių apskritisMirė 1948 m spalio 18 d 69 metai Lugan
Jurgis Šaulys
| Jurgis Šaulys | |
|---|---|
| Gimė | 1879 m. gegužės 5 d. Balsėnai, Švėkšnos valsčius, Raseinių apskritis |
| Mirė | 1948 m. spalio 18 d. (69 metai) Luganas, Šveicarija |
| Veikla | valstybės ir visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, signataras |
| Partija | 1902 m. Lietuvos demokratų partija |
| Alma mater | 1912 m. Berno universitetas |
Jurgis Šaulys (1879 m. gegužės 5 d. Balsėnuose, Švėkšnos valsčius, Raseinių apskritis – 1948 m. spalio 18 d. Lugane, Šveicarija) – Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, filosofijos daktaras, Nepriklausomybės Akto signataras.
Biografija
Išsilavinimas
Nuo 1887 m. mokėsi Kaltinėnų parapijos daraktorių mokykloje, Palangos progimnazijoje, Vilniaus kunigų seminarijoje (1897–1899 m.), bet iš jos atleistas už lietuviškos spaudos laikymą ir platinimą. 1903 m. pradėjo studijuoti ekonomiką Berno universitete (Šveicarija), kurį baigė 1912 m. filosofijos daktaro laipsniu.
Valstybės ir visuomenės veikėjas
1902 m. dalyvavo varpininkų suvažiavime, 1902–1904 m. Lietuvių demokratų partijos narys ir vienas iš jos programos projekto rengėjų. 1904 m. vasarą pasitraukė iš demokratų partijos ir daugiau jokiai partijai nebepriklausė, liko kairiuoju liberalu.
1912–1915 m. dirbo finansininku Vilniaus žemės banke. 1915–1918 m. dalyvavo įvairiose konferencijose ir pasitarimuose Lietuvos valstybės klausimais. Įsteigė Lietuvos draugijos nukentėjusiems nuo karo, agronomijos teisėms ir pagalbai teikti organizaciją, dalyvavo Vilniaus piliečių komiteto veikloje. 1914–1915 m. dalyvavo Lietuvių politikos centro veikloje, 1916 m. atstovavo Lietuvai Lozanos lietuvių II konferencijoje.
1917 m. rugsėjo 18-22 d. Lietuvių konferencijoje Vilniuje išrinktas į Lietuvos Tarybą, buvo jos generalinis sekretorius ir pirmasis vicepirmininkas. 1918 m. vasario 16 d. su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.
1918–1923 m. ir 1927–1946 m. laikotarpiais dirbo Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. Jis pirmasis Lietuvos valstybės nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotas ministras Vokietijoje (1918–1919 m.), Šveicarijoje (1919 m.), Italijoje (1921–1923 m.), Vatikane (1927–1931 m.), vėl Vokietijoje (1931–1938 m.), Lenkijoje (1938–1939 m.), vėl Šveicarijoje (1939–1946 m.).
1933 m. vedė italų operos dainininkę Mafaldą Salvatini, pora apsigyveno Šveicarijos Suviglianoje (dabar Lugano miesto dalis). Kurį laiką kartu gyveno žmonos sūnūs iš pirmos santuokos Rolfas ir Horstas. Po mirties sutuoktinių amžino poilsio vieta tapo Lugano Kastanjolos kapinių kolumbariumas.
Spaudos darbuotojas
Dar besimokydamas Palangos progimnazijoje, dalyvavo slaptame lietuvių moksleivių būrelyje, kuriame pamilo lietuvių literatūrą, lietuvių kalbą, o mokydamasis Vilniaus kunigų seminarijoje jau pats subūrė lietuvių klierikų būrelį, įkūrė draugiją, kuri slaptai skaitė ir platino rusų uždraustą lietuvišką spaudą, knygas. 1900–1901 m. suorganizavo Vilniuje slaptus lietuvių kalbos kursus, kuriuose pats dėstė.
Rašė į lietuvišką spaudą: „Vienybė Lietuvninkų“ (JAV), „Tėvynės sargas“, „Žinyčia“, „Varpas“, „Ūkininkas“, „Darbininkų balsas“, „Gazeta Wileńska“, „Draugas“, „Lietuvos aidas“, „Mūsų senovė“ ir kt. Redagavo „Varpą“, „Ūkininką“, „Naujienas“ (1903–1904 m.), „Lietuvių žinias“ (1914–1915 m.), „Klaipėdos žinias“ (1924 m.), „Lietuvos keleivį“ (1924 m.), „“ (1924–1925 m.) ir kt.
Spaudoje pasirašinėjo įvairiais slapyvardžiais: Jurgis Baublys, Juozas arba Jurgis Bekampis (J.B., J.B.K., J. Bk., J. Bek. ir pan.), Mažagetas arba Mažagitas, Kadagys, Vaivoras, Šauklys, Špogas, Žabinkštis ir kitais.
Į lietuvių kalbą išvertė Sofoklio „Antigonę“ (1903 m.), V. Krakovskio „Naująją Zelandiją“ (1905 m.), Eschilo dramą „Prikaltas Prometėjas“ (1905 m.), „Kas tie socialdemokratai?“ (1906 m.), „Nihilistai“ (1913 m.). Vertė į lietuvių kalbą lenkų archeologo L. Kšivickio, su kuriuo per vasaros atostogas yra tyrinėjęs Lietuvos piliakalnius, veikalą „Žemaičių senovė“.
Prisidėjo prie pasikalbėjimo knygelės „Kalbėk angliškai“ (1945 m.) sudarymo. Dr. Jurgis Šaulys buvo didelis bibliofilas. Yra tvarkęs rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės tėvo biblioteką (1902–1903 m.). 644 senus spaudinius, susijusius su Lietuvos istorija, jis yra padovanojęs VDU (1938 m.). 1952 m. jo biblioteką ir dalį archyvo įsigijo Pensilvanijos universitetas Filadelfijoje (JAV), kitą dalį archyvo, kuriame daugiausia asmeniniai J. Šaulio dokumentai, 2000 m. jo giminaičiai perdavė Lietuvos Nepriklausomybės Signatarų namų muziejui Vilniuje.
Įvertinimas
- Vytauto Didžiojo II laipsnio ordinas (1934 09 08)
- Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino I laipsnio ordinas (1938 02 16)
- Šventojo sosto Šv. Grigaliaus I laipsnio ordinas (1927)
Atminimo įamžinimas
- Jurgio Šaulio gimtinėje pastatytas stogastulpis (1989 m., skulpt. V. Savickis).
- Veiviržėnų miestelyje J. Šaulio vardu pavadinta gatvė.
- Išleistas pašto ženklas su J. Šaulio atvaizdu (1996 m., Lietuvos paštas).
- 2013 m. Jurgio Šaulio vardu pavadinta Veiviržėnų gimnazija.
Šaltiniai
- Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 485 psl.
- Jurgis Šaulys Archyvuota kopija 2021-09-17 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo Biblioteka
- Nepriklausomybės signatarų puslapis
- Lietuvių enciklopedija. T. XXIX. Boston, 1963. – P. 371
- Lietuvių enciklopedija. T.XXXVII. Boston, 1985. – P. 568
- Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904: žinynas (sud. Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius). – V.: Diemedžio leidykla, 2009. – 670 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-23-117-2 – P. 458.
Literatūra
- Vytautas Plečkaitis . Nepriklausomybės akto signataras Jurgis Šaulys. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015.
Nuorodos
- Jurgis ŠAULYS (1879–1948) | lrs.lt
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jurgis Šaulys, Kas yra Jurgis Šaulys? Ką reiškia Jurgis Šaulys?
Jurgis SaulysGime 1879 m geguzes 5 d Balsenai Sveksnos valscius Raseiniu apskritisMire 1948 m spalio 18 d 69 metai Luganas SveicarijaVeikla valstybes ir visuomenes veikejas spaudos darbuotojas signatarasPartija 1902 m Lietuvos demokratu partijaAlma mater 1912 m Berno universitetas Jurgis Saulys 1879 m geguzes 5 d Balsenuose Sveksnos valscius Raseiniu apskritis 1948 m spalio 18 d Lugane Sveicarija Lietuvos valstybes ir visuomenes veikejas spaudos darbuotojas filosofijos daktaras Nepriklausomybes Akto signataras Lietuviu delegacija Berlyne 1918 m Sedi is kaires Jonas Staugaitis Antanas Smetona Konstantinas Olsauskas Stovi is kaires Jokubas Sernas Jurgis Saulys Juozas Purickis Vilius Gaigalaitis Martynas Ycas Augustinas Voldemaras Jurgis Saulys įteikes įgaliojimus Vokietijos prezidentui 1931 m gruodisBiografijaIssilavinimas Nuo 1887 m mokesi Kaltinenu parapijos daraktoriu mokykloje Palangos progimnazijoje Vilniaus kunigu seminarijoje 1897 1899 m bet is jos atleistas uz lietuviskos spaudos laikyma ir platinima 1903 m pradejo studijuoti ekonomika Berno universitete Sveicarija kurį baige 1912 m filosofijos daktaro laipsniu Valstybes ir visuomenes veikejas 1902 m dalyvavo varpininku suvaziavime 1902 1904 m Lietuviu demokratu partijos narys ir vienas is jos programos projekto rengeju 1904 m vasara pasitrauke is demokratu partijos ir daugiau jokiai partijai nebepriklause liko kairiuoju liberalu 1912 1915 m dirbo finansininku Vilniaus zemes banke 1915 1918 m dalyvavo įvairiose konferencijose ir pasitarimuose Lietuvos valstybes klausimais Įsteige Lietuvos draugijos nukentejusiems nuo karo agronomijos teisems ir pagalbai teikti organizacija dalyvavo Vilniaus pilieciu komiteto veikloje 1914 1915 m dalyvavo Lietuviu politikos centro veikloje 1916 m atstovavo Lietuvai Lozanos lietuviu II konferencijoje 1917 m rugsejo 18 22 d Lietuviu konferencijoje Vilniuje isrinktas į Lietuvos Taryba buvo jos generalinis sekretorius ir pirmasis vicepirmininkas 1918 m vasario 16 d su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasirase Lietuvos Nepriklausomybes Akta 1918 1923 m ir 1927 1946 m laikotarpiais dirbo Lietuvos diplomatineje tarnyboje Jis pirmasis Lietuvos valstybes nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotas ministras Vokietijoje 1918 1919 m Sveicarijoje 1919 m Italijoje 1921 1923 m Vatikane 1927 1931 m vel Vokietijoje 1931 1938 m Lenkijoje 1938 1939 m vel Sveicarijoje 1939 1946 m 1933 m vede italu operos dainininke Mafalda Salvatini pora apsigyveno Sveicarijos Suviglianoje dabar Lugano miesto dalis Kurį laika kartu gyveno zmonos sunus is pirmos santuokos Rolfas ir Horstas Po mirties sutuoktiniu amzino poilsio vieta tapo Lugano Kastanjolos kapiniu kolumbariumas Spaudos darbuotojas Dar besimokydamas Palangos progimnazijoje dalyvavo slaptame lietuviu moksleiviu burelyje kuriame pamilo lietuviu literatura lietuviu kalba o mokydamasis Vilniaus kunigu seminarijoje jau pats subure lietuviu klieriku burelį įkure draugija kuri slaptai skaite ir platino rusu uzdrausta lietuviska spauda knygas 1900 1901 m suorganizavo Vilniuje slaptus lietuviu kalbos kursus kuriuose pats deste Rase į lietuviska spauda Vienybe Lietuvninku JAV Tevynes sargas Zinycia Varpas ukininkas Darbininku balsas Gazeta Wilenska Draugas Lietuvos aidas Musu senove ir kt Redagavo Varpa ukininka Naujienas 1903 1904 m Lietuviu zinias 1914 1915 m Klaipedos zinias 1924 m Lietuvos keleivį 1924 m 1924 1925 m ir kt Spaudoje pasirasinejo įvairiais slapyvardziais Jurgis Baublys Juozas arba Jurgis Bekampis J B J B K J Bk J Bek ir pan Mazagetas arba Mazagitas Kadagys Vaivoras Sauklys Spogas Zabinkstis ir kitais Į lietuviu kalba isverte Sofoklio Antigone 1903 m V Krakovskio Naujaja Zelandija 1905 m Eschilo drama Prikaltas Prometejas 1905 m Kas tie socialdemokratai 1906 m Nihilistai 1913 m Verte į lietuviu kalba lenku archeologo L Ksivickio su kuriuo per vasaros atostogas yra tyrinejes Lietuvos piliakalnius veikala Zemaiciu senove Prisidejo prie pasikalbejimo knygeles Kalbek angliskai 1945 m sudarymo Dr Jurgis Saulys buvo didelis bibliofilas Yra tvarkes rasytojos Gabrieles Petkevicaites Bites tevo biblioteka 1902 1903 m 644 senus spaudinius susijusius su Lietuvos istorija jis yra padovanojes VDU 1938 m 1952 m jo biblioteka ir dalį archyvo įsigijo Pensilvanijos universitetas Filadelfijoje JAV kita dalį archyvo kuriame daugiausia asmeniniai J Saulio dokumentai 2000 m jo giminaiciai perdave Lietuvos Nepriklausomybes Signataru namu muziejui Vilniuje ĮvertinimasVytauto Didziojo II laipsnio ordinas 1934 09 08 Didziojo Lietuvos kunigaikscio Gedimino I laipsnio ordinas 1938 02 16 Sventojo sosto Sv Grigaliaus I laipsnio ordinas 1927 Atminimo įamzinimasJurgio Saulio gimtineje pastatytas stogastulpis 1989 m skulpt V Savickis Veivirzenu miestelyje J Saulio vardu pavadinta gatve Isleistas pasto zenklas su J Saulio atvaizdu 1996 m Lietuvos pastas 2013 m Jurgio Saulio vardu pavadinta Veivirzenu gimnazija SaltiniaiZurnalistikos enciklopedija Vilnius Pradai 1997 485 psl Jurgis Saulys Archyvuota kopija 2021 09 17 is Wayback Machine projekto Lietuvos Nacionaline Martyno Mazvydo Biblioteka Nepriklausomybes signataru puslapis Lietuviu enciklopedija T XXIX Boston 1963 P 371 Lietuviu enciklopedija T XXXVII Boston 1985 P 568 Lietuvos knygnesiai ir daraktoriai 1864 1904 zinynas sud Benjaminas Kaluskevicius Kazys Misius V Diemedzio leidykla 2009 670 p iliustr ISBN 978 9986 23 117 2 P 458 LiteraturaVytautas Pleckaitis Nepriklausomybes akto signataras Jurgis Saulys Vilnius Lietuvos nacionalinis muziejus 2015 NuorodosJurgis SAULYS 1879 1948 lrs lt