Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Rusijos socialdemokratų darbininkų partija RSDDP rus Российская социал демократическая рабочая партия Rusijos kairioji p
Rusijos socialdemokratų darbininkų partija
Rusijos socialdemokratų darbininkų partija (RSDDP, rus. Российская социал-демократическая рабочая партия) – Rusijos kairioji politinė partija, pagimdžiusi Lenino bolševizmą. Sovietų Sąjungos komunistų partijos (TSKP) pirmtakė.
Istorija
Nelegaliai įkurta 1898 m. Minske kairiųjų Bundo veikėjų, siekusių organizuoti ir kitų Rusijos tautų darbininkus kovai už savo ekonomines teises ir laisves, iniciatyva, taip pat „Darbininkų klasės išvadavimo sąjungos“ atstovų. Suvažiavime iš 9 delegatų 3 - (Abraomas Mutnikas, Arkadijus Kremeris ir Dovydas Šmuelis Kacas) atstovavo Vilniaus žydų Bundą, du Kijevo „Darbininkų laikraščtį“ - B. Eidelmanas, N. Vigdorčikas. Sąjungą atstovavo Stepanas Radčenko, Balkovskis, Kazimiras Petrusevičius, Pavelas Tučapskis. Žydų darbininkų reikalavimu buvo numatyta federacinė RSDRP struktūra. Jų reikalavimą palaikė P. Tučapskis.
Partijos veikla sutriko policijai už antivalstybinę veiklą areštavus A. Kremerį, B. Eidelmaną, N. Vigdorčiką, tačiau 1900 m. RSDDP pradėjo leisti laikraštį „“. Į redakciją įėjo Vladimiras Leninas, Georgijus Plechanovas, Julijus Cederbaumas (Martovas), Pavelas Akselrodas, Vera Zasulič, Aleksandras Potresovas.
Policijai išvaikius delegatus Briuselyje, II RSDRP suvažiavimas įvyko Londone 1903 m., kur dalyvavo 43 delegatai. Šiame suvažiavime įvyko partijos skilimas į nuosaikesnius menševikus ir maištingus bolševikus. Svarstant programą ir įstatus išryškėjo revoliucinis ir reformistinis partijos sparnai. Pirmasis vėliau buvo pavadintas bolševikiniu (rus. больше – daugiau). II suvažiavime buvo priimta partijos programa, numačiusi revoliucinį darbininkų judėjimo Rusijoje vystymosi kelią. Iš partijos atsiskyrė jos iniciatoriai – Bundas.
1905 m. III RSDRP suvažiavime Londone priimtas nutarimas pradėti ginkluotą sukilimą, kuris ir įvyko tais pačiais metais, prasidėjęs Odesos uosto sudeginimu, pratęstas Helsinkio banko išplėšimu, tačiau caro valdžios buvo sustabdytas. 1905 m. Londone bolševikai, susirinkę atskirai nuo reformistų, galutinai pasuko proletariato diktatūros keliu. Tačiau Leninas, RSDRP įgaliotas atstovauti II Internacionale, susilaukė reformistų daugumos kritikos.
1906 m. įvyko IV RSDRP suvažiavimas, sušauktas reformistų iniciatyva. Jame dalyvavo Leninas, Stalinas, taip pat Lietuvos bei Latvijos socialdemokratai Feliksas Dzeržinskis bei . Priimta rezoliucija agrariniu klausimu, nutarta plėsti revoliucinę - diversinę veiklą. 1912 m. konferencijoje Prahoje bolševikai galutinai pasuko revoliucinio terorizmo keliu.
Pirmjojo pasaulinio karo metu siekė Rusijos pralaimėjimo ir gaudavo finansinę paramą iš Vokietijos valdžios. Po 1917 m. Vasario revoliucijos reformistinis Rusijos socialdemokratijos sparnas – B. Avilovas, V. Bazarovas, V. Desnickis, N. Suchanovas, V. Volginas pasivadinę RSDRP (internacionalistų) partija, bandė vėl suvienyti abi sroves, tačiau juos palaikė tik Bundas ir Julijaus Cederbaumo (Martovo) menševikai. Galutinai ši partija buvo suburta 1918 m. sausio 14 – 20 d. Petrograde vykusiame suvažiavime. Pagrindinis partijos reikalavimas buvo vėl sušaukti Steigiamąjį susirinkimą ir įtvirtinti Rusijoje demokratiją. Tačiau bolševikų teroro sąlygomis ši partija nesugebėjo išlaikyti organizacinių struktūrų, tuo labiau, kad daugelis jos narių prisišliejo prie bolševikų. 1919 m. sausio mėn. įvykusioje konferencijoje dauguma pasisakė už susijungimą su Rusijos komunistų partija.
1917 m lapkritį RSDRP(b) sugebėjusi pasinaudoti suirute, kurią sukėlė I pasaulinis karas, suagitavusi mases demokratiniais pertvarkymais, užgrobė valdžią Rusijos respublikoje, tačiau tuoj pat po kelių mėnesių pralaimėjusi surengtus rinkimus socialistų revoliucionierių partijai, jėga išvaikė Rusijos parlamentą - Steigiamąjį susirinkimą. Po Sovietų Sąjungos sukūrimo partija persivadino į Visos Sąjungos komunistų (bolševikų) partiją.
Po 1920 m. represijų dauguma Rusijoje gyvenusių reformistų pasitraukė į užsienį ir veikė kaip RSDRP sekcija prie Darbininkų Internacionalo. Likę Rusijoje menševikai ir internacionalistai buvo represuoti po 1921 m. Kronštato sukilimo.
Nuorodos
- Aleksandras Solženycinas, Du šimtai metų kartu. (rus.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rusijos socialdemokratų darbininkų partija, Kas yra Rusijos socialdemokratų darbininkų partija? Ką reiškia Rusijos socialdemokratų darbininkų partija?
Rusijos socialdemokratu darbininku partija RSDDP rus Rossijskaya social demokraticheskaya rabochaya partiya Rusijos kairioji politine partija pagimdziusi Lenino bolsevizma Sovietu Sajungos komunistu partijos TSKP pirmtake RSDDP laikrastis Iskra liet Kibirkstis 1900 m Nr 1IstorijaNelegaliai įkurta 1898 m Minske kairiuju Bundo veikeju siekusiu organizuoti ir kitu Rusijos tautu darbininkus kovai uz savo ekonomines teises ir laisves iniciatyva taip pat Darbininku klases isvadavimo sajungos atstovu Suvaziavime is 9 delegatu 3 Abraomas Mutnikas Arkadijus Kremeris ir Dovydas Smuelis Kacas atstovavo Vilniaus zydu Bunda du Kijevo Darbininku laikrasctį B Eidelmanas N Vigdorcikas Sajunga atstovavo Stepanas Radcenko Balkovskis Kazimiras Petrusevicius Pavelas Tucapskis Zydu darbininku reikalavimu buvo numatyta federacine RSDRP struktura Ju reikalavima palaike P Tucapskis Partijos veikla sutriko policijai uz antivalstybine veikla arestavus A Kremerį B Eidelmana N Vigdorcika taciau 1900 m RSDDP pradejo leisti laikrastį Į redakcija įejo Vladimiras Leninas Georgijus Plechanovas Julijus Cederbaumas Martovas Pavelas Akselrodas Vera Zasulic Aleksandras Potresovas Policijai isvaikius delegatus Briuselyje II RSDRP suvaziavimas įvyko Londone 1903 m kur dalyvavo 43 delegatai Siame suvaziavime įvyko partijos skilimas į nuosaikesnius mensevikus ir maistingus bolsevikus Svarstant programa ir įstatus isryskejo revoliucinis ir reformistinis partijos sparnai Pirmasis veliau buvo pavadintas bolsevikiniu rus bolshe daugiau II suvaziavime buvo priimta partijos programa numaciusi revoliucinį darbininku judejimo Rusijoje vystymosi kelia Is partijos atsiskyre jos iniciatoriai Bundas 1905 m III RSDRP suvaziavime Londone priimtas nutarimas pradeti ginkluota sukilima kuris ir įvyko tais paciais metais prasidejes Odesos uosto sudeginimu pratestas Helsinkio banko isplesimu taciau caro valdzios buvo sustabdytas 1905 m Londone bolsevikai susirinke atskirai nuo reformistu galutinai pasuko proletariato diktaturos keliu Taciau Leninas RSDRP įgaliotas atstovauti II Internacionale susilauke reformistu daugumos kritikos 1906 m įvyko IV RSDRP suvaziavimas susauktas reformistu iniciatyva Jame dalyvavo Leninas Stalinas taip pat Lietuvos bei Latvijos socialdemokratai Feliksas Dzerzinskis bei Priimta rezoliucija agrariniu klausimu nutarta plesti revoliucine diversine veikla 1912 m konferencijoje Prahoje bolsevikai galutinai pasuko revoliucinio terorizmo keliu III RSDDP suvaziavimo nariai Londone 1905 m Pirmjojo pasaulinio karo metu sieke Rusijos pralaimejimo ir gaudavo finansine parama is Vokietijos valdzios Po 1917 m Vasario revoliucijos reformistinis Rusijos socialdemokratijos sparnas B Avilovas V Bazarovas V Desnickis N Suchanovas V Volginas pasivadine RSDRP internacionalistu partija bande vel suvienyti abi sroves taciau juos palaike tik Bundas ir Julijaus Cederbaumo Martovo mensevikai Galutinai si partija buvo suburta 1918 m sausio 14 20 d Petrograde vykusiame suvaziavime Pagrindinis partijos reikalavimas buvo vel susaukti Steigiamajį susirinkima ir įtvirtinti Rusijoje demokratija Taciau bolseviku teroro salygomis si partija nesugebejo islaikyti organizaciniu strukturu tuo labiau kad daugelis jos nariu prisisliejo prie bolseviku 1919 m sausio men įvykusioje konferencijoje dauguma pasisake uz susijungima su Rusijos komunistu partija 1917 m lapkritį RSDRP b sugebejusi pasinaudoti suirute kuria sukele I pasaulinis karas suagitavusi mases demokratiniais pertvarkymais uzgrobe valdzia Rusijos respublikoje taciau tuoj pat po keliu menesiu pralaimejusi surengtus rinkimus socialistu revoliucionieriu partijai jega isvaike Rusijos parlamenta Steigiamajį susirinkima Po Sovietu Sajungos sukurimo partija persivadino į Visos Sajungos komunistu bolseviku partija Po 1920 m represiju dauguma Rusijoje gyvenusiu reformistu pasitrauke į uzsienį ir veike kaip RSDRP sekcija prie Darbininku Internacionalo Like Rusijoje mensevikai ir internacionalistai buvo represuoti po 1921 m Kronstato sukilimo NuorodosAleksandras Solzenycinas Du simtai metu kartu rus