Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Jonas BasanavičiusVisas vardas Jonas BasanavičiusGimė 1851 m lapkričio 23 d Ožkabaliai Bartninkų valsčius Vilkaviškio ap
Jonas Basanavičius
| Jonas Basanavičius | |
|---|---|
| Visas vardas | Jonas Basanavičius |
| Gimė | 1851 m. lapkričio 23 d. Ožkabaliai, Bartninkų valsčius, Vilkaviškio apskritis |
| Mirė | 1927 m. vasario 16 d. (75 metai) Vilnius, Vilniaus vaivadija, Antroji Lenkijos Respublika |
| Palaidotas (-a) | Senosiose Rasų kapinėse |
| Tėvas | Juras Basanavičius (1826-1879) |
| Motina | Marė Birštoniūtė - Basanavičienė (1826-1890) |
| Sutuoktinis (-ė) | Gabriele Eleonora Mohl |
| Veikla | visuomenės veikėjas, mokslininkas, gydytojas |
| Alma mater | Maskvos universitetas |
| Vikiteka | Jonas Basanavičius |
| Parašas | |
Jonas Basanavičius (1851 m. lapkričio 23 d., Ožkabaliuose, Bartninkų valsčius, Vilkaviškio apskritis – 1927 m. vasario 16 d., Vilniuje. Palaidotas Rasų kapinėse.) – lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas.
Biografija
Šeima
J. Basanavičius gimė 1851 m. pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Sūnui paaugus tėvai pradėjo rūpintis jo mokymu, pradžioje Jonas mokėsi pas kaimo mokytoją – daraktorių, vėliau jį leido į Lukšių pradžios mokyklą. Joje pasimokęs tik pirmą pusmetį, bandė stoti į Marijampolės miesto mokyklą. Tačiau neišlaikė egzaminų ir liko dar vienerius metus mokytis Lukšių pradžios mokykloje. 1868 m. buvo priimtas į Marijampolės keturklasę miesto mokyklą. 1873 m. pabaigęs Marijampolės gimnazijos keturias klases, Jonas Basanavičius atsispyrė tėvų spaudimui toliau mokytis Seinų kunigų seminarijoje ir išvyko tęsti mokslų į Maskvą.
Studijos Maskvoje
1873 m. įstojo į Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakultetą, bet jau 1874 m. rudenį, gavęs mokslo stipendiją perėjo į Medicinos fakultetą. 1879 m. birželio 11 d. baigė universitetą ir gavo teisę verstis gydytojo praktika.
Kultūrinę ir politinę veiklą pradėjo dar studijuodamas Maskvos universitete. Tyrė Lietuvos istoriją, lietuvių kultūrą, kalbą, rinko tautosaką, rūpinosi liaudies švietimu, lietuviškos spaudos draudimo panaikinimu. 1874 m. parengė lietuvišką elementorių, bet negavo leidimo spausdinti.
Gyvenimas Bulgarijoje, Čekijoje
Susitaręs su bulgarų vyriausybe, 1880 m. sausio mėn., išvyko į Bulgariją. 1879–1882 m. buvo Lom Palankos (Montanos sritis) ligoninės direktorius ir apygardos gydytojas. Turėdamas pastovų darbą, jis toliau rūpinosi lietuvybės reikalais: rašė straipsnius į lietuviškus laikraščius – „Lietuvišką Ceitungą“ ir „Naują Keleivį“. Bulgarijoje išbuvęs iki 1882 m., išvyko iš Lom Palankos, trumpam buvo grįžęs į Lietuvą, čia inicijavo „Aušros“ laikraščio leidimo pradžią ir po to vėl išvyko į Prahą, kur tobulinosi kaip gydytojas.
Gyvendamas Prahoje nuo 1882 m. gruodžio iki 1884 m. vasario, su keliais kitais bendradarbiais parengė spaudai pirmąjį „Aušros“ numerį. Iš Prahos organizavo pirmojo numerio leidimą Lietuvai. Joje parašė ir įžymiąją prakalbą šiam numeriui – Lietuvių tautos atgimimo manifestą. Legalioje rusų spaudoje įrodinėjo lietuviškos spaudos draudimo nenaudingumą caro valdžiai, pasiuntė peticiją carui, prašydamas legalizuoti žurnalą „Aušra“.
Šiame mieste jis taip pat susipažino su savo būsimąja žmona – Čekijos vokietaite Gabriele Eleonora Mohl. Jiedu susituokė 1884 m. balandžio 15 d. Vienoje.
Dėl finansinių sunkumų Basanavičius buvo priverstas grįžti į Bulgariją. Pirmiausiai gavo paskyrimą į nedidelį miestą, iš kur vėliau buvo perkeltas atgal į Lomą. Tačiau antrasis jo gyvenimo Lome laikotarpis nebuvo toks laimingas: į J. Basanavičių buvo pasikėsinta, jis buvo dukart peršautas, bet sužeidimai nebuvo mirtini. Šio įvykio priežastys taip ir liko neatskleistos. Spėjama, kad pasikėsinimo motyvai buvo politiniai.
1889 m. nuo džiovos mirė J. Basanavičiaus žmona Eleonora. Ši netektis dar labiau pablogino jau ir taip pašlijusią daktaro sveikatą. Po Eleonoros mirties, 1892 m. persikėlė į Varnos miestą. Ten, nepaisydamas savo ligos, tyrinėjo archyvų ir bibliotekų medžiagą, ieškodamas duomenų apie Lietuvos praeitį.
1891 m. priėmė Bulgarijos pilietybę, o nuo 1893 m. dirbo Bulgarijos kunigaikščio rūmų gydytoju.
Veikla Lietuvoje
1904 m. prasidėjus rusų-japonų karui atsirado proga grįžti į tėvynę. 1905 m. liepos 31 d. jis Nemunu atplaukė į Kauną, o kitą dieną nuvyko ir į Vilnių. Būdamas Vilniuje jis netrukus susipažino su daugybe Lietuvos inteligentų.
J. Basanavičiaus pastangomis vyko organizuoti archeologiniai kasinėjimai įvairiose Lietuvos vietose, buvo pasipriešinta caro valdininkų bandymui Gedimino pilies bokštą panaudoti kaip miesto vandentiekio sistemos dalį. Rengiant 1905 m. Didijį Vilniaus Seimą, J. Basanavičius vadovavo jo organizaciniam komitetui.
1907 m. buvo išrinktas Vilkaviškio apskrities mažažemių atstovu suvalkiečiams. Jo pastangomis 1907 m. rugsėjo 25 d. įkurta Lietuvių mokslo draugija; jis jai vadovavo iki 1927 m., redagavo jos tęstinį leidinį „Lietuvių tauta“. 1911 m. vienas iš akcinės bendrovės „Vilija“ įkūrėjų. 1913 m. vasarą J. Basanavičius ir Martynas Yčas keliems mėnesiams išvyko į Ameriką, joje skaitydami paskaitas jie rinko aukas Tautos namams pastatyti.
1917 m. rugsėjo 18-22 d. Vilniuje vykusioje Lietuvos visuomenės atstovų konferencijoje, buvo išrinkta Lietuvos Taryba. 1918 m. vasario 16 d. išsipildė ilgai laukta J. Basanavičiaus svajonė – jo pirmininkaujami 20 Lietuvos Tarybos narių paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. J. Basanavičius pirmasis pasirašė Nepriklausomybės aktą.
1924 m. tapo Tautinės Lietuvių Studentų korporacijos Neo-Lithuania garbės nariu. 1927 m. vasario 16 d., kai visa Lietuva džiaugsmingai šventė devintąją Lietuvos nepriklausomybės sukaktį, 18 val. 50 min. dr. J. Basanavičius mirė. Lietuvoje buvo paskelbtas 5 dienų gedulas. Laidotuvės vyko vasario 21 d. Vilniaus gatvėmis iš Bazilikos į Rasų kapines.
Mokslinė veikla
Parašė apie 40 studijų iš istorijos, archeologijos, kultūros istorijos, etnografijos, folkloristikos, kalbotyros, sanitarijos, apie 140 įvairių straipsnių. Sudarė ir išleido tautosakos rinkinių. Taip pat J. Basanavičius subūrė Lietuvių mokslo draugiją.
Įvertinimas
Už nuopelnus Lietuvai, dr. J. Basanavičiui gyvam esant buvo skirta valstybinė pensija. Kauno Vytauto Didžiojo universitetas išrinko jį savo garbės nariu ir profesoriumi. Po mirties , kurioje jis gydėsi, buvo pavadinta jo vardu. Daugelis miestų įamžino jo atminimą paminklais bei biustais, atsirado Jono Basanavičiaus vardu pavadintų gatvių, aikščių, parkų ir įvairių visuomeninių pastatų. Pirmasis paminklas J. Basanavičiui pastatytas 1923 m. Vytauto Didžiojo muziejaus sodelyje; biusto (skulpt. J. Zikaras) atidengime dalyvavo ir pats „Tautos Patriarchas“. Vėliau jo atvaizdas pavaizduotas ant 50 litų banknoto. Iš gausybės J. Basanavičiaus vardu pavadintų gatvių, Lietuvoje žymiausia yra Palangoje. Palangoje, gatvės pradžioje stovi paminklas Jonui Basanavičiui (skulptorius J. Zikaras).
Jono Basanavičiaus gimtuosiuose Ožkabaliuose įrengta Jono Basanavičiaus gimtoji sodyba-muziejus su dideliu ąžuolynu.
- 1927 m. Lietuvos pašto ženklas
- Sidabrinė 5 litų Lietuvos banko moneta (1936 m.)
- 50 litų Lietuvos banko moneta (2001 m.)
- Biustas Palangoje
- Jono Basanavičiaus biustas Birštone, J. Basanavičiaus aikštėje.
- Jono Basanavičiaus biustas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, Kaune
- Jono Basanavičiaus paminklas Vilniaus senamiestyje priešais filharmonijos pastatą.
Bibliografija
- Lietuviškos pasakos, tautosakos rinkinys, 2 d., 1898–1902 m.
- Ožkabalių dainos, 2 t., 1902 m.
- Iš gyvenimo vėlių bei velnių, 1903 m.
- Lietuviškos pasakos įvairios, 4 d., 1903–1905 m.
- Lietuviškai–trakiškos studijos, 1898 m.
- Levas lietuvių pasakose ir dainose, išleista 1919 m.
- Apie trakų prygų tautystę ir jų atsikėlimą Lietuvon, 1921 m.
- Iš lietuvių gyvenimo 1915–1917 m. po vokiečių jungu, 1919 m.
- Rinktiniai raštai, 1970 m.
J. Basanavičius fikcijoje
Andriaus Tapino romane „Vilko valanda“ Jonas Basanavičius vaizduojamas kaip Laisvojo Vilniaus universiteto dominijos Alchemijos katedros vedėjas.
Šaltiniai
- Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų: enciklopedinis žinynas. Vilnius: Knyga, 1991, 40 p. ISBN 5-89942-585-7.
- Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 58-59 psl.
Nuorodos
- Juozas B. Laučka. Basanavičiaus biografija anglų kalba.
- Jono Basanavičiaus sodyba – muziejus
- Jonas BASANAVIČIUS (1851–1927) | lrs.lt
- Tautinio atgimimo šaukliai. Kaip juos vertinti katalikui?[neveikianti nuoroda] – Liberalizmo idėjų kritika tradicinės katalikybės požiūriu (Šarūnas Pusčius).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jonas Basanavičius, Kas yra Jonas Basanavičius? Ką reiškia Jonas Basanavičius?
Jonas BasanaviciusVisas vardas Jonas BasanaviciusGime 1851 m lapkricio 23 d Ozkabaliai Bartninku valscius Vilkaviskio apskritisMire 1927 m vasario 16 d 75 metai Vilnius Vilniaus vaivadija Antroji Lenkijos RespublikaPalaidotas a Senosiose Rasu kapineseTevas Juras Basanavicius 1826 1879 Motina Mare Birstoniute Basanaviciene 1826 1890 Sutuoktinis e Gabriele Eleonora MohlVeikla visuomenes veikejas mokslininkas gydytojasAlma mater Maskvos universitetasVikiteka Jonas BasanaviciusParasas Jonas Basanavicius 1851 m lapkricio 23 d Ozkabaliuose Bartninku valscius Vilkaviskio apskritis 1927 m vasario 16 d Vilniuje Palaidotas Rasu kapinese lietuviu visuomenes veikejas pirmasis laikrascio Ausra redaktorius vienas svarbiausiu nepriklausomybes siekeju mokslininkas gydytojas BiografijaSeima J Basanavicius gime 1851 m pasiturinciu ukininku seimoje Sunui paaugus tevai pradejo rupintis jo mokymu pradzioje Jonas mokesi pas kaimo mokytoja daraktoriu veliau jį leido į Luksiu pradzios mokykla Joje pasimokes tik pirma pusmetį bande stoti į Marijampoles miesto mokykla Taciau neislaike egzaminu ir liko dar vienerius metus mokytis Luksiu pradzios mokykloje 1868 m buvo priimtas į Marijampoles keturklase miesto mokykla 1873 m pabaiges Marijampoles gimnazijos keturias klases Jonas Basanavicius atsispyre tevu spaudimui toliau mokytis Seinu kunigu seminarijoje ir isvyko testi mokslu į Maskva Studijos Maskvoje 1873 m įstojo į Maskvos universiteto Istorijos filologijos fakulteta bet jau 1874 m rudenį gaves mokslo stipendija perejo į Medicinos fakulteta 1879 m birzelio 11 d baige universiteta ir gavo teise verstis gydytojo praktika Kulturine ir politine veikla pradejo dar studijuodamas Maskvos universitete Tyre Lietuvos istorija lietuviu kultura kalba rinko tautosaka rupinosi liaudies svietimu lietuviskos spaudos draudimo panaikinimu 1874 m parenge lietuviska elementoriu bet negavo leidimo spausdinti Gyvenimas Bulgarijoje Cekijoje Istorinis Lom Palankos miesto vaizdas Susitares su bulgaru vyriausybe 1880 m sausio men isvyko į Bulgarija 1879 1882 m buvo Lom Palankos Montanos sritis ligonines direktorius ir apygardos gydytojas Turedamas pastovu darba jis toliau rupinosi lietuvybes reikalais rase straipsnius į lietuviskus laikrascius Lietuviska Ceitunga ir Nauja Keleivį Bulgarijoje isbuves iki 1882 m isvyko is Lom Palankos trumpam buvo grįzes į Lietuva cia inicijavo Ausros laikrascio leidimo pradzia ir po to vel isvyko į Praha kur tobulinosi kaip gydytojas Gyvendamas Prahoje nuo 1882 m gruodzio iki 1884 m vasario su keliais kitais bendradarbiais parenge spaudai pirmajį Ausros numerį Is Prahos organizavo pirmojo numerio leidima Lietuvai Joje parase ir įzymiaja prakalba siam numeriui Lietuviu tautos atgimimo manifesta Legalioje rusu spaudoje įrodinejo lietuviskos spaudos draudimo nenaudinguma caro valdziai pasiunte peticija carui prasydamas legalizuoti zurnala Ausra Atminimo lenta Prahoje ant namo kuriame gyveno J Basanavicius Siame mieste jis taip pat susipazino su savo busimaja zmona Cekijos vokietaite Gabriele Eleonora Mohl Jiedu susituoke 1884 m balandzio 15 d Vienoje Del finansiniu sunkumu Basanavicius buvo priverstas grįzti į Bulgarija Pirmiausiai gavo paskyrima į nedidelį miesta is kur veliau buvo perkeltas atgal į Loma Taciau antrasis jo gyvenimo Lome laikotarpis nebuvo toks laimingas į J Basanaviciu buvo pasikesinta jis buvo dukart persautas bet suzeidimai nebuvo mirtini Sio įvykio priezastys taip ir liko neatskleistos Spejama kad pasikesinimo motyvai buvo politiniai 1889 m nuo dziovos mire J Basanaviciaus zmona Eleonora Si netektis dar labiau pablogino jau ir taip paslijusia daktaro sveikata Po Eleonoros mirties 1892 m persikele į Varnos miesta Ten nepaisydamas savo ligos tyrinejo archyvu ir biblioteku medziaga ieskodamas duomenu apie Lietuvos praeitį 1891 m prieme Bulgarijos pilietybe o nuo 1893 m dirbo Bulgarijos kunigaikscio rumu gydytoju Veikla LietuvojeLietuviu mokslo draugijos komitetas Sedi is kaires Juozas Kairiukstis Antanas Smetona Augustas Niemi Jonas Basanavicius Antanas Vileisis ir Jonas Vileisis Stovi is kaires Juozas Balcikonis Zigmas Zemaitis Mykolas Birziska ir Jurgis Slapelis 1904 m prasidejus rusu japonu karui atsirado proga grįzti į tevyne 1905 m liepos 31 d jis Nemunu atplauke į Kauna o kita diena nuvyko ir į Vilniu Budamas Vilniuje jis netrukus susipazino su daugybe Lietuvos inteligentu J Basanaviciaus pastangomis vyko organizuoti archeologiniai kasinejimai įvairiose Lietuvos vietose buvo pasipriesinta caro valdininku bandymui Gedimino pilies boksta panaudoti kaip miesto vandentiekio sistemos dalį Rengiant 1905 m Didijį Vilniaus Seima J Basanavicius vadovavo jo organizaciniam komitetui 1907 m buvo isrinktas Vilkaviskio apskrities mazazemiu atstovu suvalkieciams Jo pastangomis 1907 m rugsejo 25 d įkurta Lietuviu mokslo draugija jis jai vadovavo iki 1927 m redagavo jos testinį leidinį Lietuviu tauta 1911 m vienas is akcines bendroves Vilija įkureju 1913 m vasara J Basanavicius ir Martynas Ycas keliems menesiams isvyko į Amerika joje skaitydami paskaitas jie rinko aukas Tautos namams pastatyti Jonas Basanavicius skaito Nepriklausomybes akta 1938 m Lietuvos pasto zenklas 1917 m rugsejo 18 22 d Vilniuje vykusioje Lietuvos visuomenes atstovu konferencijoje buvo isrinkta Lietuvos Taryba 1918 m vasario 16 d issipilde ilgai laukta J Basanaviciaus svajone jo pirmininkaujami 20 Lietuvos Tarybos nariu paskelbe Lietuvos nepriklausomybe J Basanavicius pirmasis pasirase Nepriklausomybes akta 1924 m tapo Tautines Lietuviu Studentu korporacijos Neo Lithuania garbes nariu 1927 m vasario 16 d kai visa Lietuva dziaugsmingai svente devintaja Lietuvos nepriklausomybes sukaktį 18 val 50 min dr J Basanavicius mire Lietuvoje buvo paskelbtas 5 dienu gedulas Laidotuves vyko vasario 21 d Vilniaus gatvemis is Bazilikos į Rasu kapines J Basanaviciaus kapas Rasu kapineseMoksline veiklaParase apie 40 studiju is istorijos archeologijos kulturos istorijos etnografijos folkloristikos kalbotyros sanitarijos apie 140 įvairiu straipsniu Sudare ir isleido tautosakos rinkiniu Taip pat J Basanavicius subure Lietuviu mokslo draugija ĮvertinimasUz nuopelnus Lietuvai dr J Basanaviciui gyvam esant buvo skirta valstybine pensija Kauno Vytauto Didziojo universitetas isrinko jį savo garbes nariu ir profesoriumi Po mirties kurioje jis gydesi buvo pavadinta jo vardu Daugelis miestu įamzino jo atminima paminklais bei biustais atsirado Jono Basanaviciaus vardu pavadintu gatviu aiksciu parku ir įvairiu visuomeniniu pastatu Pirmasis paminklas J Basanaviciui pastatytas 1923 m Vytauto Didziojo muziejaus sodelyje biusto skulpt J Zikaras atidengime dalyvavo ir pats Tautos Patriarchas Veliau jo atvaizdas pavaizduotas ant 50 litu banknoto Is gausybes J Basanaviciaus vardu pavadintu gatviu Lietuvoje zymiausia yra Palangoje Palangoje gatves pradzioje stovi paminklas Jonui Basanaviciui skulptorius J Zikaras Jono Basanaviciaus gimtuosiuose Ozkabaliuose įrengta Jono Basanaviciaus gimtoji sodyba muziejus su dideliu azuolynu 1927 m Lietuvos pasto zenklas Sidabrine 5 litu Lietuvos banko moneta 1936 m 50 litu Lietuvos banko moneta 2001 m Biustas Palangoje Jono Basanaviciaus biustas Birstone J Basanaviciaus aiksteje Jono Basanaviciaus biustas Vytauto Didziojo karo muziejaus sodelyje Kaune Jono Basanaviciaus paminklas Vilniaus senamiestyje priesais filharmonijos pastata BibliografijaKnyga Medega musu tautiszkai vaistininkystai 1898 m Lietuviskos pasakos tautosakos rinkinys 2 d 1898 1902 m Ozkabaliu dainos 2 t 1902 m Is gyvenimo veliu bei velniu 1903 m Lietuviskos pasakos įvairios 4 d 1903 1905 m Lietuviskai trakiskos studijos 1898 m Levas lietuviu pasakose ir dainose isleista 1919 m Apie traku prygu tautyste ir ju atsikelima Lietuvon 1921 m Is lietuviu gyvenimo 1915 1917 m po vokieciu jungu 1919 m Rinktiniai rastai 1970 m J Basanavicius fikcijoje Andriaus Tapino romane Vilko valanda Jonas Basanavicius vaizduojamas kaip Laisvojo Vilniaus universiteto dominijos Alchemijos katedros vedejas SaltiniaiAlgirdas Banevicius 111 Lietuvos valstybes 1918 1940 politikos veikeju enciklopedinis zinynas Vilnius Knyga 1991 40 p ISBN 5 89942 585 7 Zurnalistikos enciklopedija Vilnius Pradai 1997 58 59 psl NuorodosJuozas B Laucka Basanaviciaus biografija anglu kalba Jono Basanaviciaus sodyba muziejus Jonas BASANAVICIUS 1851 1927 lrs lt Tautinio atgimimo saukliai Kaip juos vertinti katalikui neveikianti nuoroda Liberalizmo ideju kritika tradicines katalikybes poziuriu Sarunas Puscius