Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Aloiza Paškievič
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Aloiza Paškevič-Kairienė-Ciotka | |
|---|---|
| Gimė | 1876 m. liepos 15 d. Peščina, Vosyliškių valsčius, Lydos apskritis |
| Mirė | 1916 m. lapkričio 5 d. (40 metų) Stary Dvoras, Lydos apskritis |
| Veikla | poetė, revoliucionierė |
| Vikiteka | Aloiza Paškievič |
Aloiza Paškevič-Kairienė-Ciotka (bltr. Алаіза Пашкевіч-Цётка, 1876 m. liepos 15 d. – 1916 m. lapkričio 5 d.) – baltarusių poetė ir įžymi revoliucinė bei baltarusių tautinio atgimimo veikėja.
Biografija
Kilusi iš dvarininkų, 1894–1900 m. Vilniuje mokėsi Prozorovos privačioje septynmetėje mergaičių seminarijoje. 1901–1904 m. studijavo aukštuosiuose P. Lesgafto pedagoginiuose kursuose Sankt Peterburge. 1906–1908 m. Krokuvos universitete studijavo literatūrą, lankė teatro studiją, 1911–1912 m. tęsė studijas Lvovo universitete.
Dar Peterburge įsitraukė į akademinio jaunimo revoliucinį judėjimą. 1904 m. grįžusi į Vilnių bičiulio Jono Biliūno padedama įsidarbino felčere neseniai įsteigtoje Naujosios Vilnios (tada Vileika) psichiatrijos ligoninėje. dalyvavo 1905 m. revoliuciniuose įvykiuose, rašė ugningus, kovon šaukiančius eilėraščius, skaitė juos mitinguose. Artimai bendravo su pažangia baltarusių, lietuvių, rusų inteligentija – dailininku M. K. Čiurlioniu, poetu Janka Kupala, Marija Šlapeliene ir kitais. Vengdama suėmimo išvyko studijuoti į Krokuvą, bet susirgusi džiova gydėsi Zakopanėje, kur tuo metu gyveno Jonas ir Julija Biliūnai.
1911 m. vasario 20 d. Vilniuje, šv. Rapolo bažnyčioje, ištekėjo už inžinieriaus ir socialdemokratų lyderio Stepono Kairio. Po metų studijų Lvove grįžusi į Vilnių įsitraukė į kultūrinę veiklą, suorganizavo dramos mėgėjų būrelį, rašė žurnalui „Naša niva“, redagavo jaunimui skirtą žurnalą „Lučynka“, dalyvavo lietuvių kultūros draugijos „Rūta“ veikloje.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui nuėjo dirbti gailestingąja sesele Vilniaus užkrečiamųjų ligų barakuose. Vilnių užėmus vokiečiams organizavo viešąsias valgyklas varguomenei. 1916 m. nuo jos gimtajame krašte siautusios šiltinės mirė tėvas. Tėvų dvare liko padėti nuo epidemijos kenčiantiems gimtojo krašto žmonėms. Belankydama sergančiuosius, pati užsikrėtė šiltine ir netrukus mirė, ten ir palaidota.
Ciotka
Kūrybai būdingas romantinis pakilumas, tautosakos įvaizdžiai, revoliucijos metais – patriotizmas ir revoliucingumas. Ne visada jai buvo lengva žodžiais išreikšti savo išgyvenimus bei jausmus, ji dažnai ilgai ir lėtai triūsė, kol reikalingos mintys įgaudavo tinkamą formą popieriuje. Be poezijos rašė apsakymus, kuriuose vaizdavo sunkų caro valdžios slegiamą Baltarusijos valstiečių gyvenimą.
Atminimas
Lvovo universitete prie sienos pritvirtinta memorialinė lenta. Baltarusijos Ostrynos mieste jos vardu pavadinta vidurinė mokykla, Naujojoje Vilnioje – gatvelė. Ostrynoje ir Ščiučine pastatyti paminklai.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aloiza Paškievič, Kas yra Aloiza Paškievič? Ką reiškia Aloiza Paškievič?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Aloiza Paskevic Kairiene CiotkaGime 1876 m liepos 15 d Pescina Vosyliskiu valscius Lydos apskritisMire 1916 m lapkricio 5 d 40 metu Stary Dvoras Lydos apskritisVeikla poete revoliucioniereVikiteka Aloiza Paskievic Aloiza Paskevic Kairiene Ciotka bltr Alaiza Pashkevich Cyotka 1876 m liepos 15 d 1916 m lapkricio 5 d baltarusiu poete ir įzymi revoliucine bei baltarusiu tautinio atgimimo veikeja BiografijaKilusi is dvarininku 1894 1900 m Vilniuje mokesi Prozorovos privacioje septynmeteje mergaiciu seminarijoje 1901 1904 m studijavo aukstuosiuose P Lesgafto pedagoginiuose kursuose Sankt Peterburge 1906 1908 m Krokuvos universitete studijavo literatura lanke teatro studija 1911 1912 m tese studijas Lvovo universitete Dar Peterburge įsitrauke į akademinio jaunimo revoliucinį judejima 1904 m grįzusi į Vilniu biciulio Jono Biliuno padedama įsidarbino felcere neseniai įsteigtoje Naujosios Vilnios tada Vileika psichiatrijos ligonineje dalyvavo 1905 m revoliuciniuose įvykiuose rase ugningus kovon saukiancius eilerascius skaite juos mitinguose Artimai bendravo su pazangia baltarusiu lietuviu rusu inteligentija dailininku M K Ciurlioniu poetu Janka Kupala Marija Slapeliene ir kitais Vengdama suemimo isvyko studijuoti į Krokuva bet susirgusi dziova gydesi Zakopaneje kur tuo metu gyveno Jonas ir Julija Biliunai 1911 m vasario 20 d Vilniuje sv Rapolo baznycioje istekejo uz inzinieriaus ir socialdemokratu lyderio Stepono Kairio Po metu studiju Lvove grįzusi į Vilniu įsitrauke į kulturine veikla suorganizavo dramos megeju burelį rase zurnalui Nasa niva redagavo jaunimui skirta zurnala Lucynka dalyvavo lietuviu kulturos draugijos Ruta veikloje Prasidejus Pirmajam pasauliniam karui nuejo dirbti gailestingaja sesele Vilniaus uzkreciamuju ligu barakuose Vilniu uzemus vokieciams organizavo viesasias valgyklas varguomenei 1916 m nuo jos gimtajame kraste siautusios siltines mire tevas Tevu dvare liko padeti nuo epidemijos kenciantiems gimtojo krasto zmonems Belankydama serganciuosius pati uzsikrete siltine ir netrukus mire ten ir palaidota CiotkaKurybai budingas romantinis pakilumas tautosakos įvaizdziai revoliucijos metais patriotizmas ir revoliucingumas Ne visada jai buvo lengva zodziais isreiksti savo isgyvenimus bei jausmus ji daznai ilgai ir letai triuse kol reikalingos mintys įgaudavo tinkama forma popieriuje Be poezijos rase apsakymus kuriuose vaizdavo sunku caro valdzios slegiama Baltarusijos valstieciu gyvenima AtminimasLvovo universitete prie sienos pritvirtinta memorialine lenta Baltarusijos Ostrynos mieste jos vardu pavadinta vidurine mokykla Naujojoje Vilnioje gatvele Ostrynoje ir Sciucine pastatyti paminklai