Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
ŽaliakalnisVietovė prijungta prie miesto 1919 m 2023 m panoramaŽaliakalnis54 54 29 š pl 23 55 26 r ilg 54 908 š pl 23 92
Žaliakalnis
| Žaliakalnis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto 1919 m. | ||||||||||||||||
| Žaliakalnis | ||||||||||||||||
| 54°54′29″š. pl. 23°55′26″r. ilg. / 54.908°š. pl. 23.924°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Kauno apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Kauno miesto savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Žaliakalnio seniūnija | |||||||||||||||
| Vikiteka | Žaliakalnis | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Žaliakalnis – Kauno miesto dalis, į šiaurės rytus nuo Senamiesčio ir Naujamiesčio, tarp Neries ir Girstupio slėnių; šiaurinėje ir šiaurės rytinėje dalyje ribojasi su Kalniečių rajonu, Murava, Dainava. Vienas didžiausių Kauno gyvenamųjų rajonų.
Žaliakalnyje yra Prisikėlimo bažnyčia, Kauno Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia ir Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (pastatyta 1936 m., inž. Antanas Bistrickas), sentikių Kauno Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė (pastatyta 1906 m.), išlikusi Žaliakalnio sinagoga (pastatyta 1858 m., Vaisių g. 30) ir Žaliakalnio žydų kapinės (įkurtos 1832 m., nuo 1998 m. - Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre), Art deco stiliaus Lenartavičių koplyčia, Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija (1937 m.), funikulierius (veikia nuo 1931 m.), „Saulės“ gimnazija, pradinė mokykla, Kauno municipalinė biblioteka (nuo 1939 m.) ir apskrities biblioteka (nuo 1950 m.), kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras (nuo 1939 m.), Ąžuolyno parkas, Ledo arena, futbolo maniežas, S. Dariaus ir S. Girėno sporto kompleksas, Kauno meno mokykla, Lietuvos sporto universitetas.
Istorija
Senovėje Žaliakalnio teritorija buvo apaugusi mišria lapuočių giria. Per ją į Neries upę tekėjo vandeningas Raginės upelis. Kairiąja Neries krantine ėjo kelias iš Kauno senamiesčio į Jonavą. Prie jo, kalno papėdėje ir šlaituose, XVII a. pradėjo kurtis pirmieji Žaliakalnio gyventojai. Iškirtus lapuočių mišką, Žaliakalnis buvo apgyvendintas trimis savarankiškai besikuriančiais rajonais: Antakalniu, Ragine ir Naujapiliu. Šiaurinėje dalyje, šlaite virš dabartinės Jonavos gatvės, vėliau įsikūrė darbininkų varguomenės lūšnų kvartalas, vadintas Brazilka, Argentinka. Pro Žaliakalnį į šiaurės rytus ėjo svarbus kelias, kuriuo XIX a. viduryje nutiestas Kauno–Ukmergės–Daugpilio–Peterburgo plentas. Tada abiejose jo pusėse ėmė dygti nauji namai. 1871 m. prie miesto prijungta vakarinė Žaliakalnio dalis, 1889 m. – didžioji dalis, drauge su dabartiniu Vytauto kalnu, 1919 m. – visas Žaliakalnis prijungtas prie Kauno. 1871 m. įkurtas pramogų parkas, nuo 1919 m. – .
XIX a. Žaliakalnis buvo apaugęs mišriu lapuočių mišku, susiliejusiu su Kauno Ąžuolyno sengire. 1889 m. ši teritorija buvo prijungta prie Kauno, tačiau statybos beveik nevyko, kadangi didžioji žemės dalis priklausė Kauno tvirtovei, prie dabartinio Radvilėnų plento stovėjo 7-ojo dragūnų pulko kareivinės. Šalia jų buvusi aikštė naudota kariuomenės pratyboms ir paradams. 1905 m. šlaite pastatyta įtvirtinta betoninė komendanto slėptuvė, 1913 m. dabartinėje Perkūno alėjoje – automobilių garažas ir dirbtuvės. 1913–1915 m. pastatytas storasienis betoninis kibirkštinės radijo stoties pastatytas ir raudonų plytų namas jos darbuotojams – XX a. tarpukariu ten veikė Kauno radijo stotis.
Galutinai Žaliakalnis susiformavo po Pirmojo pasaulinio karo iki 1940 metų. Kauno savivaldybės iniciatyva 1923 m. sudarytas miesto suplanavimo projektas , kurį parengė iš Kopenhagos pakviestas inžinierius drauge su inžinieriumi Antanu Jokimu. Žaliakalniui plane buvo numatyta ypatinga funkcija. Šis miesto rajonas turėjo tapti administraciniu laikinosios sostinės centru: Vytauto kalne planuota pastatyti Universiteto kompleksą, geometriniame Žaliakalnio centre – Prezidentūros, Seimo ir Vyriausiojo teismo rūmus, Aušros g. ir Savanorių pr. sankirtoje – kareivines bei aikštę paradams.
Realizuotas tik plano fragmentas tarp Vydūno alėjos, Radvilėnų plento ir Petrausko gatvės, nes žemė čia priklausė valstybei (buvusios miesto ganyklos), tad neiškilo kliūčių planingai formuoti gatvių tinklą ir užstatymą. Trapecijos formos rajonas suskirstytas į kvartalus, kuriuose suplanuoti 187 sklypai. Dauguma statomų namų pasižymėjo modernia stilistika. Mediniuose ir mūriniuose 1-2 aukštų pastatuose įrengti vienas ar keli butai. Pagal išankstinį planą atskiros gatvės apsodintos skirtingų rūšių medžiais, erdviuose sklypuose palikta vietos sodams.
Netoli miesto centro besikuriantį rajoną pamėgo to meto inteligentai. Vaizdingame šlaite 1923 m. įspūdingą namą, pramintą , pasistatė architektas Feliksas Vizbaras (Kauko al. 2), ministras pirmininkas Juozas Tūbelis (Dainavos g. 1). Žaliakalnyje gyveno valstybės veikėjai: parlamentarė Magdalena Draugelytė-Galdikienė (Savanorių pr.), Vasario 16-sios akto signataras Petras Klimas (Radastų g.), diplomatas Juozas Purickis (Vaižganto g. 14), Lietuvos statistikos departamento direktorius dr. (Vydūno al. 53). Čia gyveno muziejininkas Paulius Galaunė (Vydūno al. 2, arch. Arnas Funkas), plano autorius Antanas Jokimas (Vydūno al. 17); literatai Kazys Binkis (Vydūno al. 45), Vincas Mykolaitis-Putinas ir (Vaižganto g. 14, Vaižganto g. 36), Salomėja Nėris (Vaižganto g. 14, Dainavos g. 6), Henrikas Radauskas, Vytautas Montvila (Č. Sasnausko g.), Antanas Šmulkštys (Vaižganto g. 10), Vincas Krėvė-Mickevičius (Vydūno al. 47) ir Balys Sruoga (B. Sruogos g. 21, arch. Vladimiras Zubovas), Antanas Vienuolis (P. Višinskio g. 8/3); keliautojas, publicistas Matas Šalčius (Minties ratas 53); Valstybės teatro solistai Kipras Petrauskas (K. Petrausko g. 31), Antanas Sodeika (P. Vaičaičio g. 2), Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė (Vydūno al. 2); aktorės Unė Babickaitė-Graičiūnienė (Vaižganto g. 14), Elena Žalinkevičaitė-Petrauskienė (K. Petrausko g. 31); muzikas Viktoras Kuprevičius; dailininkai Marcė Katiliūtė (Širvintų g. 64), Antanas Samuolis (Vaisių g. 16), Vladas Didžiokas ir Barbora Gorochova-Didžiokienė (A. Mackevičiaus g. 43), (Žalioji g. 31), Adomas Galdikas (Savanorių pr.), Juozas Zikaras (J. Zikaro g. 3), Petras Kalpokas ir Rimtas Kalpokas (Žemaičių g. 74); aviacijos karininkas Ignas Adamkavičius (Kudirkos al. 4a) ir kt.
Du šio laikotarpio pastatai – (Vydūno al. 59, statybos techniko V. Kopylovo projektas) ir A. Jančausko medinė vila (Minties ratas 51, statybos technikas Jonas Varneckis) – Kauno Miesto valdybos sprendimu premijuoti už išraiškingą architektūrą. Namų savininkams ne tik įteiktas pagyrimo lapas, bet ir vieneriems metams atleisti nuo mokesčių už premijuotą turtą.
Tarpukario Žaliakalnyje (taip pat buvo žinomas kaip Žaliasis Kalnas) vyravo gyvenamieji namai, tačiau statyta ir kitos paskirties pastatų bei statinių. 1919 m. prie Kauno miesto prijungta šiaurės rytinė Žaliakalnio teritorija. 1925 m. įrengtas pirmasis Lietuvoje stadionas. 1928 m. ant kalno iškilo korporacijos Neo-Lithuania rūmai (arch. Edmundas Frykas). 1931 m. pradėjo veikti elektrinis keltuvas. 1935–1936 m. natūralios griovos vietoje įrengti Kauko laiptai (arch. Stasys Kudokas). 1937 m. duris atvėrė Jono Jablonskio pradžios mokykla. Tais pačiais metais III gimnazija iš miesto centro įsikraustė į naują pastatą Aukštaičių gatvėje. 1938 m. atidarytas Zoologijos sodas. 1939 m. pastatyta Kauno sporto halė (inž. Anatolijus Rozenbliumas) ir VDU Klinikų kompleksas (arch. Urbain Cassan, Elie Ouchanof). 1940 m. pastatyta, bet nespėta įrengti Prisikėlimo bažnyčia (arch. Karolis Reisonas). Žaliakalnyje buvo įsikūrusios dvi užsienio valstybių pasiuntinybės: Italijos (Vydūno al. 13) ir Šveicarijos (Vydūno al. 15/1) bei Japonijos konsulatas (Vaižganto g. 30).
Iki 1940 m. Žaliakalnis buvo lietuviškiausia Kauno miesto dalis. Visuose rajone esančiuose sklypuose, išskyrus kelis, buvo pastatyti gyvenamieji namai. Aiškios paskirties neturėjo tik teritorija, esanti tarp Gėlių rato ir Vydūno alėjos. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje architektas A. Jokimas siūlė čia statyti Prisikėlimo bažnyčią, tačiau jo minčiai nebuvo pritarta, sklypas liko tuščias.
Pagal P. M. Frandseno ir A. Jokimo planą suformuota teritorija vienintelė Kaune ir bene visoje Lietuvoje turi taisyklingą geometrišką sandarą. 1999 m. spalio 28 d. dalis Žaliakalnio teritorijos įtraukta į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių urbanizuotų vietovių sąrašą.2004 m. gruodžio 28 d. į registrą įrašyta Petro Vileišio aikštė, kurioje 1924 m. vyko pirmoji Lietuvos Dainų šventė.2006 m. gegužės 16 d. į registrą įtrauktas Ąžuolyno parkas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1983 m. | Lenino rajonas |
| 2000– | Žaliakalnio seniūnija |
Gyventojai
1923 m. buvo 15232 gyventojai.
Žymūs žmonės
- Danielius Dolskis (1891–1931), šlagerių dainininkas, palaidotas Žaliakalnio žydų kapinėse;
- Balys Sruoga, dramaturgas
Šaltiniai
- Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- „Žemėlapis koordinatėmis 54.91 ir 23.92“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.
- http://renginiai.kvb.lt/view_album.php?set_albumName=album10 Archyvuota kopija 2008-01-30 iš Wayback Machine projekto.
- Nijolė Lukšionytė. Knyga „Kauno savasties ženklai“. Sudaryta Rimantė Tamoliūnienė. – Kaunas, 2009. // psl. 134
- Algimantas Miškinis. Urbanistinė raida. Kauno architektūra. – Vilnius: Mokslas, 1991. – p. 22. – ISBN 5-420-00641-3
- Stanišauskas, Gediminas (2004-04-10). „Buvusioje Italijos ambasadoje šeimininkauja benamiai“. kauno.diena.lt. Kauno diena. Nuoroda tikrinta 2024-08-03.
- http://195.182.68.156/DB/pilnas.jsp?mc=22148[neveikianti nuoroda]
- http://195.182.68.156/DB/pilnas.jsp?mc=10721[neveikianti nuoroda]
- http://195.182.68.156/DB/pilnas.jsp?mc=17381[neveikianti nuoroda]
Nuorodos
- Žaliakalnis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 634
- Žaliakalnis. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 280 psl.
- Bendruomenės centras „Žaliakalnio aušra“ Archyvuota kopija 2005-12-14 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žaliakalnis, Kas yra Žaliakalnis? Ką reiškia Žaliakalnis?
ZaliakalnisVietove prijungta prie miesto 1919 m 2023 m panoramaZaliakalnis54 54 29 s pl 23 55 26 r ilg 54 908 s pl 23 924 r ilg 54 908 23 924 Zaliakalnis Apskritis Kauno apskritisSavivaldybe Kauno miesto savivaldybeSeniunija Zaliakalnio seniunijaVikiteka ZaliakalnisVietovardzio kirciavimas 1 kirciuote Vardininkas ZaliakalnisKilmininkas ZaliakalnioNaudininkas ZaliakalniuiGalininkas ZaliakalnįĮnagininkas ZaliakalniuVietininkas Zaliakalnyje Zaliakalnis Kauno miesto dalis į siaures rytus nuo Senamiescio ir Naujamiescio tarp Neries ir Girstupio sleniu siaurineje ir siaures rytineje dalyje ribojasi su Kalnieciu rajonu Murava Dainava Vienas didziausiu Kauno gyvenamuju rajonu Zaliakalnyje yra Prisikelimo baznycia Kauno Mazoji Kristaus Prisikelimo baznycia ir Kauno Sv Antano Paduviecio baznycia pastatyta 1936 m inz Antanas Bistrickas sentikiu Kauno Sv Nikolajaus Stebukladario cerkve pastatyta 1906 m islikusi Zaliakalnio sinagoga pastatyta 1858 m Vaisiu g 30 ir Zaliakalnio zydu kapines įkurtos 1832 m nuo 1998 m Lietuvos Respublikos nekilnojamuju kulturos vertybiu registre Art deco stiliaus Lenartaviciu koplycia Ginklavimo valdybos Tyrimu laboratorija 1937 m funikulierius veikia nuo 1931 m Saules gimnazija pradine mokykla Kauno municipaline biblioteka nuo 1939 m ir apskrities biblioteka nuo 1950 m kurciuju ir neprigirdinciuju ugdymo centras nuo 1939 m Azuolyno parkas Ledo arena futbolo maniezas S Dariaus ir S Gireno sporto kompleksas Kauno meno mokykla Lietuvos sporto universitetas Istorija2023 m panoramaZaliakalnio funikulierius atidarytas 1931 m 2019 m Senoveje Zaliakalnio teritorija buvo apaugusi misria lapuociu giria Per ja į Neries upe tekejo vandeningas Ragines upelis Kairiaja Neries krantine ejo kelias is Kauno senamiescio į Jonava Prie jo kalno papedeje ir slaituose XVII a pradejo kurtis pirmieji Zaliakalnio gyventojai Iskirtus lapuociu miska Zaliakalnis buvo apgyvendintas trimis savarankiskai besikurianciais rajonais Antakalniu Ragine ir Naujapiliu Siaurineje dalyje slaite virs dabartines Jonavos gatves veliau įsikure darbininku varguomenes lusnu kvartalas vadintas Brazilka Argentinka Pro Zaliakalnį į siaures rytus ejo svarbus kelias kuriuo XIX a viduryje nutiestas Kauno Ukmerges Daugpilio Peterburgo plentas Tada abiejose jo pusese eme dygti nauji namai 1871 m prie miesto prijungta vakarine Zaliakalnio dalis 1889 m didzioji dalis drauge su dabartiniu Vytauto kalnu 1919 m visas Zaliakalnis prijungtas prie Kauno 1871 m įkurtas pramogu parkas nuo 1919 m XIX a Zaliakalnis buvo apauges misriu lapuociu misku susiliejusiu su Kauno Azuolyno sengire 1889 m si teritorija buvo prijungta prie Kauno taciau statybos beveik nevyko kadangi didzioji zemes dalis priklause Kauno tvirtovei prie dabartinio Radvilenu plento stovejo 7 ojo dragunu pulko kareivines Salia ju buvusi aikste naudota kariuomenes pratyboms ir paradams 1905 m slaite pastatyta įtvirtinta betonine komendanto sleptuve 1913 m dabartineje Perkuno alejoje automobiliu garazas ir dirbtuves 1913 1915 m pastatytas storasienis betoninis kibirkstines radijo stoties pastatytas ir raudonu plytu namas jos darbuotojams XX a tarpukariu ten veike Kauno radijo stotis Kauno sporto hale pirmoji Europos krepsinio arena Galutinai Zaliakalnis susiformavo po Pirmojo pasaulinio karo iki 1940 metu Kauno savivaldybes iniciatyva 1923 m sudarytas miesto suplanavimo projektas kurį parenge is Kopenhagos pakviestas inzinierius drauge su inzinieriumi Antanu Jokimu Zaliakalniui plane buvo numatyta ypatinga funkcija Sis miesto rajonas turejo tapti administraciniu laikinosios sostines centru Vytauto kalne planuota pastatyti Universiteto kompleksa geometriniame Zaliakalnio centre Prezidenturos Seimo ir Vyriausiojo teismo rumus Ausros g ir Savanoriu pr sankirtoje kareivines bei aikste paradams Realizuotas tik plano fragmentas tarp Vyduno alejos Radvilenu plento ir Petrausko gatves nes zeme cia priklause valstybei buvusios miesto ganyklos tad neiskilo kliuciu planingai formuoti gatviu tinkla ir uzstatyma Trapecijos formos rajonas suskirstytas į kvartalus kuriuose suplanuoti 187 sklypai Dauguma statomu namu pasizymejo modernia stilistika Mediniuose ir muriniuose 1 2 aukstu pastatuose įrengti vienas ar keli butai Pagal isankstinį plana atskiros gatves apsodintos skirtingu rusiu medziais erdviuose sklypuose palikta vietos sodams Netoli miesto centro besikuriantį rajona pamego to meto inteligentai Vaizdingame slaite 1923 m įspudinga nama praminta pasistate architektas Feliksas Vizbaras Kauko al 2 ministras pirmininkas Juozas Tubelis Dainavos g 1 Zaliakalnyje gyveno valstybes veikejai parlamentare Magdalena Draugelyte Galdikiene Savanoriu pr Vasario 16 sios akto signataras Petras Klimas Radastu g diplomatas Juozas Purickis Vaizganto g 14 Lietuvos statistikos departamento direktorius dr Vyduno al 53 Cia gyveno muziejininkas Paulius Galaune Vyduno al 2 arch Arnas Funkas plano autorius Antanas Jokimas Vyduno al 17 literatai Kazys Binkis Vyduno al 45 Vincas Mykolaitis Putinas ir Vaizganto g 14 Vaizganto g 36 Salomeja Neris Vaizganto g 14 Dainavos g 6 Henrikas Radauskas Vytautas Montvila C Sasnausko g Antanas Smulkstys Vaizganto g 10 Vincas Kreve Mickevicius Vyduno al 47 ir Balys Sruoga B Sruogos g 21 arch Vladimiras Zubovas Antanas Vienuolis P Visinskio g 8 3 keliautojas publicistas Matas Salcius Minties ratas 53 Valstybes teatro solistai Kipras Petrauskas K Petrausko g 31 Antanas Sodeika P Vaicaicio g 2 Adele Nezabitauskaite Galauniene Vyduno al 2 aktores Une Babickaite Graiciuniene Vaizganto g 14 Elena Zalinkevicaite Petrauskiene K Petrausko g 31 muzikas Viktoras Kuprevicius dailininkai Marce Katiliute Sirvintu g 64 Antanas Samuolis Vaisiu g 16 Vladas Didziokas ir Barbora Gorochova Didziokiene A Mackeviciaus g 43 Zalioji g 31 Adomas Galdikas Savanoriu pr Juozas Zikaras J Zikaro g 3 Petras Kalpokas ir Rimtas Kalpokas Zemaiciu g 74 aviacijos karininkas Ignas Adamkavicius Kudirkos al 4a ir kt Du sio laikotarpio pastatai Vyduno al 59 statybos techniko V Kopylovo projektas ir A Jancausko medine vila Minties ratas 51 statybos technikas Jonas Varneckis Kauno Miesto valdybos sprendimu premijuoti uz israiskinga architektura Namu savininkams ne tik įteiktas pagyrimo lapas bet ir vieneriems metams atleisti nuo mokesciu uz premijuota turta Buvusi Italijos ambasada 2011 m Tarpukario Zaliakalnyje taip pat buvo zinomas kaip Zaliasis Kalnas vyravo gyvenamieji namai taciau statyta ir kitos paskirties pastatu bei statiniu 1919 m prie Kauno miesto prijungta siaures rytine Zaliakalnio teritorija 1925 m įrengtas pirmasis Lietuvoje stadionas 1928 m ant kalno iskilo korporacijos Neo Lithuania rumai arch Edmundas Frykas 1931 m pradejo veikti elektrinis keltuvas 1935 1936 m naturalios griovos vietoje įrengti Kauko laiptai arch Stasys Kudokas 1937 m duris atvere Jono Jablonskio pradzios mokykla Tais paciais metais III gimnazija is miesto centro įsikrauste į nauja pastata Aukstaiciu gatveje 1938 m atidarytas Zoologijos sodas 1939 m pastatyta Kauno sporto hale inz Anatolijus Rozenbliumas ir VDU Kliniku kompleksas arch Urbain Cassan Elie Ouchanof 1940 m pastatyta bet nespeta įrengti Prisikelimo baznycia arch Karolis Reisonas Zaliakalnyje buvo įsikurusios dvi uzsienio valstybiu pasiuntinybes Italijos Vyduno al 13 ir Sveicarijos Vyduno al 15 1 bei Japonijos konsulatas Vaizganto g 30 Iki 1940 m Zaliakalnis buvo lietuviskiausia Kauno miesto dalis Visuose rajone esanciuose sklypuose isskyrus kelis buvo pastatyti gyvenamieji namai Aiskios paskirties neturejo tik teritorija esanti tarp Geliu rato ir Vyduno alejos Treciojo desimtmecio pabaigoje architektas A Jokimas siule cia statyti Prisikelimo baznycia taciau jo minciai nebuvo pritarta sklypas liko tuscias Pagal P M Frandseno ir A Jokimo plana suformuota teritorija vienintele Kaune ir bene visoje Lietuvoje turi taisyklinga geometriska sandara 1999 m spalio 28 d dalis Zaliakalnio teritorijos įtraukta į LR Nekilnojamuju kulturos vertybiu urbanizuotu vietoviu sarasa 2004 m gruodzio 28 d į registra įrasyta Petro Vileisio aikste kurioje 1924 m vyko pirmoji Lietuvos Dainu svente 2006 m geguzes 16 d į registra įtrauktas Azuolyno parkas Administracinis teritorinis pavaldumas1983 m Lenino rajonas2000 Zaliakalnio seniunijaGyventojai1923 m buvo 15232 gyventojai Zymus zmones Danielius Dolskis 1891 1931 slageriu dainininkas palaidotas Zaliakalnio zydu kapinese Balys Sruoga dramaturgasSaltiniaiAldonas Pupkis Marija Razmukaite Rita Miliunaite Vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5 420 01497 1 internetinis leidimas sudarytojai Marija Razmukaite Aldonas Pupkis ISBN 978 9955 704 23 2 Zemelapis koordinatemis 54 91 ir 23 92 Map Baltic Maps Jana seta Ltd Nuoroda tikrinta 2021 10 12 http renginiai kvb lt view album php set albumName album10 Archyvuota kopija 2008 01 30 is Wayback Machine projekto Nijole Luksionyte Knyga Kauno savasties zenklai Sudaryta Rimante Tamoliuniene Kaunas 2009 psl 134 Algimantas Miskinis Urbanistine raida Kauno architektura Vilnius Mokslas 1991 p 22 ISBN 5 420 00641 3 Stanisauskas Gediminas 2004 04 10 Buvusioje Italijos ambasadoje seimininkauja benamiai kauno diena lt Kauno diena Nuoroda tikrinta 2024 08 03 http 195 182 68 156 DB pilnas jsp mc 22148 neveikianti nuoroda http 195 182 68 156 DB pilnas jsp mc 10721 neveikianti nuoroda http 195 182 68 156 DB pilnas jsp mc 17381 neveikianti nuoroda NuorodosZaliakalnis Tarybu Lietuvos enciklopedija T 4 Simno Zvorune Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1988 psl 634 Zaliakalnis Musu Lietuva T 2 Bostonas Lietuviu enciklopedijos leidykla 1965 280 psl Bendruomenes centras Zaliakalnio ausra Archyvuota kopija 2005 12 14 is Wayback Machine projekto