Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Didysis Vilniaus Seimas 1905 m gruodžio 4 gruodžio 5 d vykęs lietuvių atstovų susirinkimas Vilniuje suformulavęs politin
Didysis Vilniaus Seimas
Didysis Vilniaus Seimas – 1905 m. gruodžio 4 – gruodžio 5 d. vykęs lietuvių atstovų susirinkimas Vilniuje, suformulavęs politinės Lietuvos autonomijos reikalavimą.
Prasidėjus 1905 m. įvykiams socialdemokratai ir demokratai iškėlė idėją sušaukti visų politinių jėgų pasitarimą. Petras Vileišis šia idėja pasidalino su Jonu Basanavičiumi, kurio iniciatyva spalio 19 d. „Vilniaus žinių“ redakcijoje sušauktas pasitarimas išrinko 15 žmonių suvažiavimo organizavimo komitetą. 1905 m. lapkričio 11 d. „Vilniaus žiniose“ buvo paskelbtas J. Basanavičiaus parašytas atsišaukimas ir visoje Lietuvoje buvo pradėti rinkti atstovai į suvažiavimą.
Organizacinis komitetas neparengė tikslių atstovų rinkimų nuostatų, tad jie buvo renkami pagal valsčių nusistatytą tvarką. 1905 m. gruodžio 4-5 d. Vilniaus Miesto salėje susirinko apie 2000 lietuvių atstovų iš visos Lietuvos, Ukrainos, Latvijos, Lenkijos ir kitų šalių. Daugiausia buvo valstiečių, bet dalyvavo ir dvasininkai, dvarininkai bei inteligentai.
Suvažiavimo išvakarėse Pagirių geležinkelio klube buvo organizuotas vaidinimas su Miko Petrausko choru, po jo įvyko socialdemokratų mitingas, iš kurio išėjo kunigai ir dešinieji.
Didžiajame Vilniaus Seime pasireiškė ir išryškėjo visos pagrindinės lietuvių politinės srovės. Jau veikiančių partijų buvo dvi: Lietuvos socialdemokratų partija ir Lietuvos demokratų partija, tačiau Seime pradėjo organizuotis ir krikščionys demokratai ir tautiniai demokratai.
Pirmąją Seimo dieną socialdemokratai pareikalavo rinkti kolektyvinį prezidiumą, o ne iš J. Basanavičiaus pasiūlytų savų žmonių. Po dviejų valandų diskusijų į prezidiumą buvo išrinkti nepartinis J. Basanavičius, krikščionis demokratas Pranciškus Būčys, demokratas Antanas Smetona, ūkininkų atstovas karininkas Juozas Stankūnas ir socialdemokratas S. Kairys, praktiškai ir vedęs beveik visus posėdžius. Sekretoriais buvo išrinkti Juozas Gabrys-Paršaitis, Liudas Gira ir Jonas Kriaučiūnas. Posėdžiuose kalbėjo Andrius Domaševičius, Vladas Sirutavičius, Aleksandras Birinčikas, S. Kairys. Seimas suformulavo pagrindinius lietuvių reikalavimus caro valdžiai, iš kurių svarbiausias buvo autonomijos su seimu Vilniuje reikalavimas.
Antrąją posėdžio dieną didžiąją suvažiavusiųjų delegatų sudėtį sudarę valstiečiai paskelbė nutarimą, kuriame pranešė apie Valstiečių sąjungos įkūrimą. Nutarimo tekstas buvo įteiktas seimo prezidiumui ir išspausdintas pirmajame „Lietuvos ūkininko“ numeryje. Valstiečių sąjungos, kaip ir Didžiojo Vilniaus Seimo nutarimų svarbiausias akcentas buvo politinės Lietuvos autonomijos su Seimu Vilniuje reikalavimas. Rusijos imperija buvo skelbiama didžiausiu lietuvių tautos priešu, prieš kurį reikia jungtis su kitomis imperijos pavergtomis tautomis. Taip pat reikalauta vartoti lietuvių kalbą valsčiuose ir mokyklose. Ekonominių reikalavimų Seimo nutarimuose nebuvo keliama.
Nutarimai
Kai kurie seimo nutarimai:
| I. Pripažindami, jog dabartinė caro valdžia yra pikčiausias mūsų priešas; jog dabar prieš tą vyriausybę pasikėlė visi rusų valstijos kraštai; jog geresnį gyvenimą galima įgyti tik laimėjus karą su senąja tvarka, susirinkime dalyvavusieji lietuviai nutarė: „šviestis, ryžtis ir stoti kovon drauge su sukilusia visų Rusijos tautų liaudimi.“ |
| II. Lietuvos autonomija. Kadangi Lietuvos gyventojų reikalai pilnai gali būti patenkinti tiktai prie tikros mūsų krašto autonomijos ir kadangi norima, kad ir kitos Lietuvoje gyvenančios tautos galėtų pilnai laisve naudotis, lietuvių suvažiavimas nusprendė: „Reikalauti Lietuvai autonomijos su seimu Vilniuje, išrinktu visuotiniu, lygiu, tiesiu ir slaptu balsavimu, neskiriant lyties, tautos, tikėjimo.“ Toji autonomiška Lietuva turi būti sudėta iš dabartinės etnografinės Lietuvos, kaipo branduolio, ir tų pakraščių, kurie dėl ekonomiškų, kultūrinių, tautinių arba kitų priežasčių traukia prie to branduolio ir kurio gyventojai priklausyti prie to norės. |
| III. Kovos priemonės. Kad įgytų autonomiją, pirmučiausia reikalinga galutinai sugriauti dabartinę prispaudimo tvarką. Tam tikslui reikia vienyti visas Lietuvos politines partijų ir pavienių asmenų pajėgas. Susivienijus namie, pridera mums jungtis su visomis kitomis Rusijos tautomis, kurios padeda griauti tą tvarką. O kol kas reikia: nemokėti jokių mokesčių, uždarinėti monopolius, neleisti vaikų į rusiškas mokyklas, neiti Kauno, Vilniaus ir Gardino gubernijose į valsčiaus teismus ir kitas dabartines valdžios įstaigas, neleisti savo brolių į kariuomenę, reikalui prisiėjus, streikuoti visiems darbo žmonėms miestuose ir sodžiuose. |
Nuorodos
- S. Kairys. „Tau, Lietuva“.
- [1] Archyvuota kopija 2010-01-17 iš Wayback Machine projekto.
- [2]
| Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos seimai | |
|---|---|
| Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas | Seimelis | Abiejų Tautų Respublikos Seimas | Nebylusis Seimas | Ketverių metų seimas | Gardino seimas | |
| Parlamentarizmo istorija Lietuvoje iki valstybės atkūrimo | |
| Didysis Vilniaus Seimas | Rusijos imperijos Valstybės Dūma | Vilniaus konferencija | |
| Lietuvos Respublikos Seimai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940) | |
| Steigiamasis Seimas | Pirmasis Seimas | Antrasis Seimas | Trečiasis Seimas | Ketvirtasis Seimas | |
| Parlamento pakaitalai SSRS okupuotoje Lietuvoje | |
| Liaudies Seimas | LSSR Aukščiausioji Taryba | Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas | |
| Lietuvos Respublikos Seimai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (nuo 1990) | |
| Atkuriamasis Seimas | 1992–1996 | 1996–2000 | 2000–2004 | 2004–2008 | 2008–2012 | 2012–2016 | 2016–2020 | 2020–2024 | 2024–2028 | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Didysis Vilniaus Seimas, Kas yra Didysis Vilniaus Seimas? Ką reiškia Didysis Vilniaus Seimas?
Didysis Vilniaus Seimas 1905 m gruodzio 4 gruodzio 5 d vykes lietuviu atstovu susirinkimas Vilniuje suformulaves politines Lietuvos autonomijos reikalavima Dabartine Vilniaus filharmonija kurioje vyko 1905 m suvaziavimasSuvaziavimo programaLietuvos banko 50 litu moneta isleista 2005 m Seimo jubiliejaus proga Prasidejus 1905 m įvykiams socialdemokratai ir demokratai iskele ideja susaukti visu politiniu jegu pasitarima Petras Vileisis sia ideja pasidalino su Jonu Basanaviciumi kurio iniciatyva spalio 19 d Vilniaus ziniu redakcijoje susauktas pasitarimas isrinko 15 zmoniu suvaziavimo organizavimo komiteta 1905 m lapkricio 11 d Vilniaus ziniose buvo paskelbtas J Basanaviciaus parasytas atsisaukimas ir visoje Lietuvoje buvo pradeti rinkti atstovai į suvaziavima Organizacinis komitetas neparenge tiksliu atstovu rinkimu nuostatu tad jie buvo renkami pagal valsciu nusistatyta tvarka 1905 m gruodzio 4 5 d Vilniaus Miesto saleje susirinko apie 2000 lietuviu atstovu is visos Lietuvos Ukrainos Latvijos Lenkijos ir kitu saliu Daugiausia buvo valstieciu bet dalyvavo ir dvasininkai dvarininkai bei inteligentai Suvaziavimo isvakarese Pagiriu gelezinkelio klube buvo organizuotas vaidinimas su Miko Petrausko choru po jo įvyko socialdemokratu mitingas is kurio isejo kunigai ir desinieji Didziajame Vilniaus Seime pasireiske ir isryskejo visos pagrindines lietuviu politines sroves Jau veikianciu partiju buvo dvi Lietuvos socialdemokratu partija ir Lietuvos demokratu partija taciau Seime pradejo organizuotis ir krikscionys demokratai ir tautiniai demokratai Pirmaja Seimo diena socialdemokratai pareikalavo rinkti kolektyvinį prezidiuma o ne is J Basanaviciaus pasiulytu savu zmoniu Po dvieju valandu diskusiju į prezidiuma buvo isrinkti nepartinis J Basanavicius krikscionis demokratas Pranciskus Bucys demokratas Antanas Smetona ukininku atstovas karininkas Juozas Stankunas ir socialdemokratas S Kairys praktiskai ir vedes beveik visus posedzius Sekretoriais buvo isrinkti Juozas Gabrys Parsaitis Liudas Gira ir Jonas Kriauciunas Posedziuose kalbejo Andrius Domasevicius Vladas Sirutavicius Aleksandras Birincikas S Kairys Seimas suformulavo pagrindinius lietuviu reikalavimus caro valdziai is kuriu svarbiausias buvo autonomijos su seimu Vilniuje reikalavimas Antraja posedzio diena didziaja suvaziavusiuju delegatu sudetį sudare valstieciai paskelbe nutarima kuriame pranese apie Valstieciu sajungos įkurima Nutarimo tekstas buvo įteiktas seimo prezidiumui ir isspausdintas pirmajame Lietuvos ukininko numeryje Valstieciu sajungos kaip ir Didziojo Vilniaus Seimo nutarimu svarbiausias akcentas buvo politines Lietuvos autonomijos su Seimu Vilniuje reikalavimas Rusijos imperija buvo skelbiama didziausiu lietuviu tautos priesu pries kurį reikia jungtis su kitomis imperijos pavergtomis tautomis Taip pat reikalauta vartoti lietuviu kalba valsciuose ir mokyklose Ekonominiu reikalavimu Seimo nutarimuose nebuvo keliama NutarimaiKai kurie seimo nutarimai I Pripazindami jog dabartine caro valdzia yra pikciausias musu priesas jog dabar pries ta vyriausybe pasikele visi rusu valstijos krastai jog geresnį gyvenima galima įgyti tik laimejus kara su senaja tvarka susirinkime dalyvavusieji lietuviai nutare sviestis ryztis ir stoti kovon drauge su sukilusia visu Rusijos tautu liaudimi II Lietuvos autonomija Kadangi Lietuvos gyventoju reikalai pilnai gali buti patenkinti tiktai prie tikros musu krasto autonomijos ir kadangi norima kad ir kitos Lietuvoje gyvenancios tautos galetu pilnai laisve naudotis lietuviu suvaziavimas nusprende Reikalauti Lietuvai autonomijos su seimu Vilniuje isrinktu visuotiniu lygiu tiesiu ir slaptu balsavimu neskiriant lyties tautos tikejimo Toji autonomiska Lietuva turi buti sudeta is dabartines etnografines Lietuvos kaipo branduolio ir tu pakrasciu kurie del ekonomisku kulturiniu tautiniu arba kitu priezasciu traukia prie to branduolio ir kurio gyventojai priklausyti prie to nores III Kovos priemones Kad įgytu autonomija pirmuciausia reikalinga galutinai sugriauti dabartine prispaudimo tvarka Tam tikslui reikia vienyti visas Lietuvos politines partiju ir pavieniu asmenu pajegas Susivienijus namie pridera mums jungtis su visomis kitomis Rusijos tautomis kurios padeda griauti ta tvarka O kol kas reikia nemoketi jokiu mokesciu uzdarineti monopolius neleisti vaiku į rusiskas mokyklas neiti Kauno Vilniaus ir Gardino gubernijose į valsciaus teismus ir kitas dabartines valdzios įstaigas neleisti savo broliu į kariuomene reikalui prisiejus streikuoti visiems darbo zmonems miestuose ir sodziuose NuorodosS Kairys Tau Lietuva 1 Archyvuota kopija 2010 01 17 is Wayback Machine projekto 2 Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes ir Abieju Tautu Respublikos seimaiLietuvos Didziosios Kunigaikstystes Seimas Seimelis Abieju Tautu Respublikos Seimas Nebylusis Seimas Ketveriu metu seimas Gardino seimasParlamentarizmo istorija Lietuvoje iki valstybes atkurimoDidysis Vilniaus Seimas Rusijos imperijos Valstybes Duma Vilniaus konferencijaLietuvos Respublikos Seimai nepriklausomoje Lietuvoje 1918 1940 Steigiamasis Seimas Pirmasis Seimas Antrasis Seimas Treciasis Seimas Ketvirtasis SeimasParlamento pakaitalai SSRS okupuotoje LietuvojeLiaudies Seimas LSSR Auksciausioji Taryba Lietuvos Persitvarkymo Sajudzio SeimasLietuvos Respublikos Seimai po Lietuvos nepriklausomybes atkurimo nuo 1990 Atkuriamasis Seimas 1992 1996 1996 2000 2000 2004 2004 2008 2008 2012 2012 2016 2016 2020 2020 2024 2024 2028