Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Karaliaučius vok Königsberg prūs Kunnegsgarbs Knigsberg iki 1255 m Senovės Prūsijos Sembos gyvenvietė ir pilis Tvanksta
Kenigsbergas
Karaliaučius (vok. Königsberg, prūs. Kunnegsgarbs, Knigsberg), iki 1255 m. Senovės Prūsijos Sembos gyvenvietė ir pilis Tvanksta ar Tvangystė (prūs. Twangste, Tuwangste, Twānksta, vok. Twangste), nuo 1255 m. Vokiečių ordino pilis ir miestas, nuo 1457 m. Vokiečių ordino valstybės sostinė, nuo 1525 m. Prūsijos kunigaikštystės sostinė, nuo 1701 m. Prūsijos karalystės, nuo 1772 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, nuo 1871 m. Vokietijos imperijos, nuo 1918 m. Veimaro respublikos, nuo 1933 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos sostinė, nuo 1945 m. balandžio 9 d. Raudonosios Armijos okupuotas ir TSRS okupacinės zonos miestas, nuo 1946 m. liepos 4 d. oficialiai pervadintas Kaliningradu (rus. Калининград), nuo 1946 m. TSRS, nuo 1991 m. Rusijos Federacijos Kaliningrado srities centras.
Karaliaučius – miestas Priegliaus upės žiotyse prie Aistmarių įlankos šiaurės rytų pakrantės.
Istorija
Priešistorė
Karaliaučiaus apylinkėse archeologiniais duomenimis dar 3000–1500 m. iki m.e. klestėjo Virvelinės keramikos kultūra, būdinga baltų protėviams. Vėliau susiformavo savita Velbarko kultūra su skandinaviška priemaiša. Tai leidžia spėti, kad apylinkėse galėjo gyventi gotai, vėliau Tacito aprašyti aisčiai, vertęsi žemdirbyste, gintaro apdirbimu ir prekyba. Nuo VIII a.–X a. visi archeologiniai radiniai neabejotinai priskiriami baltų prūsų (Bruzi) sembų gentims, kurie vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste, žvejyba.
Prūsai kaip tauta minimi jau lenkų plėšikiškų žygių aprašymuose. Lenkijai apsikrikštijus šie žygiai buvo rengiami prisidengiant krikščionybės platinimu. Lenkijos kunigaikštis Konradas I Mazovietis, nepajėgdamas kovoti su prūsais, paprašytas popiežiaus , 1226 m. iš Vengrijos išvarytam Vokiečių ordinui atidavė valdyti Kulmo žemę. Nuo 1231 m. Vokiečių ordinas nuolat kovojo su prūsais. Prūsų gentys gynybai nuo plėšikaujančių riterių pradėjo statyti įtvirtintas gyvenvietes, o vėliau ir medines pilis. Viena iš tokių pilių, Tvanksta buvo pastatyta Priegliaus saloje ant kalvos. Pavadinimas greičiausiai kilęs nuo žodžio tvenkti, nes pilis buvo apsupta vandens.
1255 m. Vokiečių ordinas, kuriam padėjo Čekijos karalius Pršemyslas Otakaras II prūsų pilį užėmė ir pastatė savo medinę pilį. Karaliaus garbei pilis, o vėliau ir prie jos išsiplėtęs miestas pavadintas Kunigsberg, vėliau Königsberg ('Karaliaus kalnas'). Lietuviška vietovardžio lytis Karaliaučia, Karaliaučiui, Karaliaučius nuo XVI a. vartota Mažosios Lietuvos lietuvių raštijoje.
Vokiečių ordino laikai
Jau 1261 m. pabaigoje sembai apgulė Karaliaučiaus pilį, tačiau Karaliaučiaus apgultis ilgai netruko. Nors kryžiuočiai badavo ir rengėsi pasiduoti, bet jiems pagelbėti 1262 m. sausio mėn. atvyko Julicho prie Reino grafas Wilhelmas IV ir markgrafas Engelbertas I su stipria kariuomene. Jungtinę sembų, notangų, varmių, bartų sukilėlių kariuomenę prie Karaliaučiaus pilies 1262 m. sausio pabaigoje atvedė Herkus Mantas. Sukilėliai keliskart šturmavo pilį, bet Herkų Mantą sužeidus ietimi, po kelių dienų sukilėliai pasitraukė. Vėliau sembai sugriovė aplink Šv. Mikalojaus bažnyčią netoli pilies ir besikuriantį vokiečių miestą. Dėl to Karaliaučiaus Senamiestis vėliau buvo perkeltas į pietus nuo pilies, arčiau Priegliaus.
Būsimojo miesto teritorijoje susikūrė trys savarankiškos gyvenvietės, kurioms buvo suteiktos Kulmo miesto teisės. Tarp pilies ir Priegliaus iškilo Senamiestis (Altstadt, 1286 m.), į rytus nuo pilies Liepininkai (Löbenicht, 1300 m.), arba Naujamiestis (Neustadt) ir Priegliaus upės saloje – Knypava (Kneiphof, 1327 m.). Nuo 1340 m. šie miestai, jau vadinti bendru Kenigsbergo vardu, tapo Hanzos nariais ir tik 1724 m. sujungti į vieną miestą. Nuo jo į rytus pro Sakaimio (Sackheim) priemiestį ėjo vadinamasis Lietuvos kelias, į šiaurės rytus – Kuršių kelias, į šiaurės vakarus pro Trakaimį (Tragheim) – Gintaro kelias. Šios prūsų gyvenvietės vėliau taip pat tapo miesto dalimi.
Vokiečių ordino laikais Karaliaučius, esantis prie strategiškai svarbių vandens ir sausumos kelių, buvo kryžiuočių puolimų į baltų, pirmiausia į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes vienas svarbiausių punktų. Nuo XIII a. antrosios pusės čia buvo Karaliaučiaus komtūro būstinė, nuo 1309 m. jame rezidavo Vokiečių ordino didysis maršalas, nuo 1457 m., iš Marienburgo į Karaliaučių perkėlus Vokiečių ordino sostinę – didysis magistras.
1263 m. pastatyta Šteindamo, 1288 ar 1294 m. – Judyčių (Juditten) katalikų bažnyčios. XIV a. pastatyta, o 1528 m. pastatyta nauja Senamiesčio ir 1374 m. Knypavos rotušės. 1302 m. pastatytai katalikų bažnyčiai Knypavoje 1333 m. suteiktas katedros statusas. Jos didysis pastatas baigtas 1380 m. Joje palaidoti kai kurie Vokiečių ordino didieji magistrai, maršalai, Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis, Prūsijos generalgubernatorius Boguslavas Radvila, prie jos yra Imanuelio Kanto kapas. Mieste 1256 m. įrengtas Pilies ir 1270 m. Aukštutinis tvenkiniai (ežerai), iškasta kanalų.
Albrechto Brandenburgiečio iniciatyva prie katedros 1544 m. įkurtas Karaliaučiaus universitetas. Po 1422 m. Melno taikos Karaliaučiaus uostas tapo svarbus Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės prekybai su Prūsija ir Vakarais. Per jį buvo išgabenami javai, miško medžiaga, per jį į LDK gabenta druska, prieskoniai, metalo dirbiniai, vynas, karaliaučinis alus ir kitos prekės. Mieste veikė gintaro manufaktūra. Nuo XVI a. pabaigos Karaliaučiaus uostas, naudodamasis Prūsijos valdovo privilegijomis, perėmė didele dalį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės prekybos, konkuravo su Dancigu, nustelbė Klaipėdą.
Prūsijos kunigaikštystė
1525–1701 m. Karaliaučius buvo Prūsijos kunigaikštystės kunigaikščio rezidencija, iki 1660 m. Prūsijos kunigaikštystės sostinė, vėliau ji perkelta į Berlyną.
Tuo laikotarpiu Karaliaučius tapo vienu svarbiausių reformacijos Prūsijoje centrų, darė stiprų, tiesa, trumpalaikį poveikį reformacijai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Per 1600–1629 Abiejų Tautų respublikos ir Švedijos karą ir po jo, kai 1626–1635 m. uostą valdė švedai, miestas pagal lietuvių architekto T. Spynausko ir kitų projektą buvo apjuostas žiediniu gynybiniu pylimu su 26 bastionais. Pylimo rytinė ir šiaurės rytų bastionų sistema vadinama Lietuvių pylimu (Litthauer Wall). Jo svarbiausias įtvirtinimas – Kronprinco tvirtovė. Per 1655–1660 m. Šiaurės karą, 1657 m. miesto vakariniame pakraštyje pastatyta Frydrichsburgo citadelė. XVI a.- XVIII a. pastatyta naujų bažnyčių, 1698 m. įkurta Frydricho kolegija.
Prūsijos karalystė
XVIII a. Karaliaučius buvo didžiausias Baltijos rytinės pakrantės miestas, vadintas gražiausiu Prūsijos karalystėje. 1701 m. ir 1861 m. jame karūnuoti Prūsijos karaliai. 1724–1818 m. Karaliaučius buvo Rytų Prūsijos departamento, 1818–1945 m. Karaliaučiaus apygardos centras. 1755 m. pastatyti operos ir dramos teatrai. 1724 m. įkurtas miesto archyvas.
1758–1762 m. Septynerių metų karo metu Karaliaučių buvo okupavusi Rusijos imperijos kariuomenė, per 1807–1812 m. karą su Ketvirtąja koalicija jį buvo okupavusi Napoleono I kariuomenė.
Nuo 1818 m. Karaliaučius Rytų Prūsijos provincijos sostinė, čia rezidavo provincijos oberprezidentas. 1843–1864 m. miestas apjuostas 12 galingų fortų žiedu, įrengti nauji bastionai, ravelinai – vadinamasis „Antrasis pylimas“. Iki XIX a. pabaigos aplink miestą laukuose buvo įrengta dar 15 modernių fortų – vadinamasis „Apjuosiantis frontas“. Lietuvių pylime, kaip ir kitose miesto vietose, įrengta puošnių mūrinių vartų: Karališkieji (Konigstor, 1765 m.), Sakaimio (1848 m.) ir Rosės sodo (Rossgarter, pavadinimas kilo nuo buvusios gyvenvietės Rosse). 1813 m. ant vakarų pylimo astronomas F. W. Beselis įkūrė observatoriją. 1841 m. įsteigta meno mokykla.
Karaliaučius labai išsiplėtė. Čia telkėsi ir Rytų Prūsijos centrinės įstaigos, 1862 m. pastatyti nauji universiteto rūmai (architektas A. Stuleris), 1880 m. vyriausybiniai rūmai. 1809 m. įsteigtas botanikos, 1896 m. zoologijos sodas. 1756 m. pastatyta pirmoji sinagoga.
Įsteigtos žemės ūkio mašinų, 1830 m. vagonų, lokomotyvų, chemijos, 28 medžio apdirbimo įmonės, laivų statyklos, du celiuliozės ir popieriaus, tekstilės, baldų, laikrodžių ir kiti fabrikai, išplėtota maisto pramonė. Nutiesti geležinkeliai į Piliavą, Naujuosius Kuršius, Krantą, Tilžę, Kauną, Dancigą. 1828 m. nutiestas kietos dangos plentas į Berlyną, 1832 m. į Tilžę, 1835 m. į Gumbinę, 1853 m. į Labguvą.
Vokietijos imperija
Vokietijos imperijoje Karaliaučius garsėjo tiltų, geležinkelių, pramonės įmonių statybos bendrovėmis, gintaro apdirbimu ir jo prekyba. Veikė žvejų, prekybinis, karinis jūrų uostai. Mieste stovėjo didelė įgula, buvo Prūsijos karinio laivyno vadavietė.
Pastatytos neogotikinė Panartų (Ponartherkirche 1897 m., dab. sporto salė) ir neoromaninė Karalienės Luizės (1901 m., architektas F. Heitmannas, nuo 1976 m. Lėlių teatras) evangelikų liuteronų bažnyčios, Miesto salės pastatas (1912 m., archit. R. Zėjelis). XIX a. ėjo 11 laikraščių.
XX amžius
XX a. pirmojoje pusėje Karaliaučius tapo didmiesčiu. Miesto pakraščiuose pastatyti nauji gyvenamųjų namų rajonai. Nuo 1895 m. mieste važinėjo autobusai ir tramvajai. 1926 m. įrengta ketvirtoji geležinkelio stotis, viena didžiausių ir moderniausių Vokietijoje, prie jos – didžiulė halė, kurioje vyko vadinamosios Vokiškųjų rytų mugės. Nuo 1919 m. veikė oro uostas.
Įsteigtos naujos Vokietijos imperijos valstybinės įstaigos, žemės ūkio, veterinarijos akademijos, keliolika aukštesniųjų mokyklų, Rytų Prūsijos ir Karaliaučiaus konservatorija, Krašto kultūros rūmai. 1927 m. įkurtas miesto istorijos, 1899 m. gintaro muziejus (universiteto Geologijos instituto patalpose) ir kiti muziejai. Veikė Karaliaučiaus mokslininkų, Gėtės, Kanto ir kitos draugijos.
Ėjo 5 laikraščiai (1939 m. tik – 3). Protestantai turėjo 22, katalikai – 2 parapijas. Iki Antrojo pasaulinio karo Karaliaučiuje veikė 24 evangelikų liuteronų ir 4 katalikų bažnyčios. Iš jų po karo nepažeistų, nesugriautų liko 13 liuteronų ir 4 katalikų, bet iki XX a. pabaigos jos naudotos ne kaip maldos namai, o XX a. pabaigoje kai kurios paverstos cerkvėmis. Iki XXI a. išliko 6 buvusios liuteronų ir 3 katalikų bažnyčios, likusios nugriautos.
Antrasis pasaulinis karas
1941–1945 m. vykstant Vokietijos-TSRS karui Karaliaučiaus tvirtovė buvo dar labiau įtvirtinta, įrengta požeminė elektros stotis, gamyklų, iškasta požeminių tunelių, kitų komunikacijų. 1944 m. rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje miestą bombardavo Didžiosios Britanijos ir JAV aviacija, jis nukentėjo per TSRS kariuomenės 3 mėn. apgultį ir per 1945 m. balandžio mėn. puolimą. Miesto centre buvo sugriauta apie 70 % pastatų. TSRS valdymo metais naikinant istorijos kultūrinį paveldą sugriautas europinės reikšmės įvairiausių kultūrų Senamiestis, Knypava, Liepininkai bei gretimi rajonai, o 1967–1968 m. TSRS vadovybės nurodymu išsprogdintos Karaliaučiaus pilies sienos ir kiti statiniai. Puošniais istoriniais pastatais tankiai užstatytų kvartalų vietoje nutiestos naujos gatvės, pastatyti standartiniai gyvenamieji namai.
SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininko M. Kalinino garbei Karaliaučius nuo 1946 m. liepos 4 d. pavadintas Kaliningradu, tapo sudarytos Kaliningrado srities centru.
Gyventojai
Mieste gyveno:
| Metai | Gyventojai | Metai | Gyventojai |
| 1500 | 10 000 | 1875 | 122 860 |
| 1550 | 15 000 | 1910 | 249 570 |
| 1700 | 40 000 | 1925 | 286 670 |
| 1780 | 54 000 | 1933 | 315 800 |
| 1862 | 94 600 | 1939 | 394 000 |
1813 m. Karaliaučius buvo ketvirtas pagal dydį vokiečių miestas. Už jį didesni buvo Frankfurtas prie Maino, Štutgartas ir Miunchenas. 1864 m. miestas peržengė 100 000 gyventojų ribą. 1925 m. 92 % gyventojų buvo evangelikai, 5 % katalikai, 1 % žydai.
1945 m. balandžio pradžioje, iki Karaliaučiaus šturmo buvo apie 150 000 gyventojų (turbūt su kariškiais, vokiečių duomenys). 1945 m. balandžio pabaigoje, po šturmo, tik civilių, (sovietiniai duomenys) liko 25 000 gyventojų.
Lietuviai
Karaliaučius buvo svarbus lietuvių raštijos, kultūros, švietimo, religinis centras. Iki XIII a. Tvankstoje gyveno autochtonai prūsai sembai. Net XVI a. pabaigoje, manoma, jų ir lietuvininkų dalis siekė iki 20 %. Tada baltai gyveno daugiausia priemiesčiuose atskirais kvartalais, dauguma – vargingieji. 1365 m. Karaliaučiuje buvo pakrikštytas iš Lietuvos pabėgęs kunigaikštis Butautas. Didžiajam kunigaikščiui Vytautui antrą kartą pasitraukus į Vokiečių ordino valdas ir būnant mieste, į jį 1390 m. atvyko 31 žemaičių bajoras ir, pripažindami Vytautą savo valdovu, krašto vardu su ordinu sudarė taikos ir prekybos sutartį. Vykstant reformacijai Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenbugiečio pastangomis Karaliaučiuje buvo telkiami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Prūsijos bei Mažosios Lietuvos jaunuoliai mokslinimui, kad galėtų lietuvių ir prūsų kalbomis raštu bei žodžiu propaguoti valstybinę evangelikų liuteronų religiją, ugdyti raštiją. Į Karaliaučių iš Lietuvos atvykę lietuvių intelektualai Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis buvo vieni Karaliaučiaus universiteto steigėjų, pirmieji jo profesoriai. Studentas Martynas Mažvydas parengė ir Karaliaučiuje 1547 m. išleido pirmąją lietuvišką knygą „Katekizmas“. Čia 1545 ir 1561 m. išleisti du katekizmai ir prūsų kalba, 1582 m. pirmoji spausdinta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija – Motiejaus Strijkovskio knyga. Karaliaučiaus spaustuvės išspausdino gana daug lietuviškų knygų.
Jau nuo 1531 m. Senamiesčio bažnyčioje lietuviškas pamaldas laikė iš Šilalės atvykęs kunigas Jonas Tartyla. Šteindamo bažnyčioje pamokslus sakė lietuvių raštijos ugdytojai: 1550–1587 m. Baltramiejus Vilentas, 1587–1602 m. Jonas Bretkūnas, 1604–1621 m. , 1621–1629 m. Jonas Rėza. Liudvikas Rėza 1799–1816 m. buvo Karaliaučiaus įgulos kapelionas, nuo 1807 m. universiteto dėstytojas, kurį laiką ir vienas vadovų, 1818–1840 m. Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaro vedėjas. Frydrichas Kuršaitis 1841–1884 m. buvo lietuvių evangelikų liuteronų kunigas, 1841–1883 Lietuvių kalbos seminaro vedėjas.
XVII a. pradžioje – XVIII a. pradžioje Karaliaučiuje veikė katalikų misija – vienas ar du lietuviai ar lietuviškai moką kunigai jėzuitai, jie, pvz., 1651–1665 m. J. Jaknavičius, 1665–1670 m. P. Šrubauskis sakė lietuviškus pamokslus. 1657–1665 m. Prūsijos kunigaikštystės generalgubernatoriumi ir valdovo patarėju buvo Karaliaučiuje rezidavęs lietuvių kunigaikštis Boguslavas Radvila. (2009 m. lenkų restauratoriaia atkūrė Onos Marijos ir Boguslavo Radvilų paminklinę lentą Karaliaučiaus katedroje). Mieste gyveno nemažai lietuvių bei prūsų kilmės žmonių – iki XVIII a. pabaigos veikė viena ar kelios lietuvių pradžios mokyklos. Sakaimio bažnyčioje lietuviškos pamaldos visiškai nutrūko 1915 m. prasidėjus I pasauliniam karui. 1832–1915 m. Karaliaučiuje leistas laikraštis „“, 1848–1880 m. ėjo „Keleivis“.
Lietuvių raštijai, kultūrai, dvasiniam gyvenimui nusipelnė daugelis Karaliaučiaus universiteto auklėtinių kunigų bei kitų profesijų žmonių, dirbančių Mažojoje Lietuvoje. Karaliaučiuje 1653 m. išleista D. Kleino pirmoji lietuvių kalbos gramatika, 1706 m. J. Šulco pirmoji grožinės literatūros knyga lietuvių kalba. 1747 m. išspausdintas P. Ruigio lietuvių-vokiečių ir vokiečių-lietuvių kalbų žodynas, lietuvių kalbos tyrinėjimų studija, 1727 m. jo su kitais lietuvių kalba parengti Naujasis Testamentas, 1732 m. giesmynas, 1735 m. Biblija, 1747 m. išleista jo sūnaus P. F. Ruigio lietuvių kalbos gramatika. 1775, 1780 m. išleisti G. Ostermejerio veikalai senprūsių ir lietuvių tematika, 1793 m. lietuvių giesmynų istorija, 1818 m. jo paskelbta K. Donelaičio poema „Metai“ ir 1824 m. – 6 pasakėčios, 1825 m. jo parengtas lietuvių liaudies dainų rinkinys su vertimu į vokiečių kalbą.
Prūsistikai, lituanistikai ir apskritai baltistikai nusipelnė, lietuvių tematika rašė daugelis Karaliaučiuje gimusių, išsimokslinusių ar dirbusių poetų, istorikų, kitų mokslininkų. Lituanistikos ir prūsistikos veikalų paskelbė Karaliaučiaus karališkoji vokiečių draugija (1741–1945?), daug šios tematikos medžiagos sukaupė mokslinė draugija „Prussia“ (1844–1944 m.), Karaliaučiaus pilyje turėjusi muziejų su biblioteka. Karališkoji ir universiteto bibliotekos nuo XVIII a. pabaigos sukomplektavo beveik visą Mažosios Lietuvos lietuviškų leidinių kolekciją. Karaliaučiuje 1909 m. įkurtame etnografiniame buvo ir lietuvių skyrius. XIX a. pabaigoje lietuviais užsirašė tik 470 miesto gyventojų. Retkarčiais jiems buvo sakomi lietuviški pamokslai. XX a. 3–4 dešimtmetyje čia stažavo žymūs Lietuvos kalbininkai, istorikai, kt. specialybių mokslininkai.
Žymūs žmonės
Karaliaučiuje kilo daug žymių žmonių. Jame gimė:
- Imanuelis Kantas, žymus filosofas.
- Ernst Theodor Amadeus Hoffman, vokiečių rašytojas, kompozitorius ir dailininkas.
- Georg Nesselmann, vokiečių filologas baltistas, pirmąkart paminėjęs baltų kalbų terminą.
- Lėja Goldberg, žydų poetė.
- , pirmasis Izraelio aukščiausiasis teisėjas.
Taip pat mieste gyveno Martynas Mažvydas (1546-1549), Stanislovas Rapalionis (1544-1545), Abraomas Kulvietis (1542-1545), Abraomas Mapu (1867).
Sportas
Karaliaučiaus VfB Königsberg buvo stipriausia Rytprūsių futbolo komanda, bet iširo 1945 m. Raudonajai Armijai įsiveržus į Vokietiją.
Šaltiniai
- Algirdas Matulevičius. Karaliaučius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 401 psl.
Literatūra
- Robert Albinus: Königsberg-Lexikon. Würzburg 2002, ISBN 3-88189-441-1
- Richard Armstedt: Geschichte der königl. Haupt- und Residenzstadt Königsberg in Preußen. Reprint der Originalausgabe, Stuttgart 1899.
- Volker Frobath: Das Königsberger Gebiet in der Politik der Sowjetunion 1945–1990. Berlin Verlag 2001, ISBN 3-8305-0226-5
- Max Fürst: Gefilte Fisch und wie es weiterging. Dt. Taschenbuch-Verl., 2004, ISBN 3-423-13190-X
- Fritz Gause: Die Geschichte der Stadt Königsberg in Preußen. 3 Bände, Köln 1996, ISBN 3-412-08896-X
- Adalbert Goertz: Mennonite Baptisms 1770–1820 in Königsberg, East Prussia.
- Jürgen Manthey: Königsberg – Geschichte einer Weltbürgerrepublik. Hanser 2005, ISBN 3-446-20619-1
- Caspar Stein: Das Alte Königsberg. Sonderschrift des Vereins für Familienforschung in Ost- und Westpreußen Nr. 91, Hamburg 1998, ISBN 3-931577-14-7
- Michael Wieck: Zeugnis vom Untergang Königsbergs. Beck-Verlag 2005, ISBN 3-406-51115-5
- Werner Terpitz: Wege aus dem Osten. Flucht und Vertreibung einer ostpreußischen Pfarrersfamilie, bearb. von Michael Schwartz, München 1997, ISBN 3-486-56235-5.
- Königsberg 1934. Stadtplan. Reprint der Ausgabe von 1934. Pharus-Plan Verlag, Berlin, ISBN 3-86514-013-0
- Irmgard Rohde-Fischer: Weite Wege nach Königsberg…und meine Tränen ließ ich dort: 1945–1956. 2., überarb. und erw. Auflage. R. G. Fischer, Frankfurt (Main) 1993, ISBN 3-89406-742-X
Nuorodos
- Rytų Prūsija. Kenigsbergas Archyvuota kopija 2007-05-21 iš Wayback Machine projekto.
- Miesto istorija 1815–1945 m.
- Karaliaučius 1945 m. Archyvuota kopija 2007-09-29 iš Wayback Machine projekto.
- Filmas Königsberg is dead, Prancūzija/Vokietija, 2004 Max & Gilbert
- Fotogalerija Königsberg Archyvuota kopija 2008-04-16 iš Wayback Machine projekto.
- Interaktivus žemėlapis Königsberg/Kaliningrad Archyvuota kopija 2006-09-02 iš Wayback Machine projekto.
- Albumas Königsberg/Kaliningrad Archyvuota kopija 2009-10-01 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kenigsbergas, Kas yra Kenigsbergas? Ką reiškia Kenigsbergas?
Karaliaucius vok Konigsberg prus Kunnegsgarbs Knigsberg iki 1255 m Senoves Prusijos Sembos gyvenviete ir pilis Tvanksta ar Tvangyste prus Twangste Tuwangste Twanksta vok Twangste nuo 1255 m Vokieciu ordino pilis ir miestas nuo 1457 m Vokieciu ordino valstybes sostine nuo 1525 m Prusijos kunigaikstystes sostine nuo 1701 m Prusijos karalystes nuo 1772 m Prusijos karalystes Rytu Prusijos provincijos nuo 1871 m Vokietijos imperijos nuo 1918 m Veimaro respublikos nuo 1933 m Treciojo reicho Karaliauciaus apygardos sostine nuo 1945 m balandzio 9 d Raudonosios Armijos okupuotas ir TSRS okupacines zonos miestas nuo 1946 m liepos 4 d oficialiai pervadintas Kaliningradu rus Kaliningrad nuo 1946 m TSRS nuo 1991 m Rusijos Federacijos Kaliningrado srities centras Karaliauciaus Altstato herbas Karaliaucius miestas Priegliaus upes ziotyse prie Aistmariu įlankos siaures rytu pakrantes IstorijaPriesistore Karaliauciaus apylinkese archeologiniais duomenimis dar 3000 1500 m iki m e klestejo Virvelines keramikos kultura budinga baltu proteviams Veliau susiformavo savita Velbarko kultura su skandinaviska priemaisa Tai leidzia speti kad apylinkese galejo gyventi gotai veliau Tacito aprasyti aisciai vertesi zemdirbyste gintaro apdirbimu ir prekyba Nuo VIII a X a visi archeologiniai radiniai neabejotinai priskiriami baltu prusu Bruzi sembu gentims kurie vertesi zemdirbyste gyvulininkyste zvejyba Prusai kaip tauta minimi jau lenku plesikisku zygiu aprasymuose Lenkijai apsikrikstijus sie zygiai buvo rengiami prisidengiant krikscionybes platinimu Lenkijos kunigaikstis Konradas I Mazovietis nepajegdamas kovoti su prusais paprasytas popieziaus 1226 m is Vengrijos isvarytam Vokieciu ordinui atidave valdyti Kulmo zeme Nuo 1231 m Vokieciu ordinas nuolat kovojo su prusais Prusu gentys gynybai nuo plesikaujanciu riteriu pradejo statyti įtvirtintas gyvenvietes o veliau ir medines pilis Viena is tokiu piliu Tvanksta buvo pastatyta Priegliaus saloje ant kalvos Pavadinimas greiciausiai kiles nuo zodzio tvenkti nes pilis buvo apsupta vandens 1255 m Vokieciu ordinas kuriam padejo Cekijos karalius Prsemyslas Otakaras II prusu pilį uzeme ir pastate savo medine pilį Karaliaus garbei pilis o veliau ir prie jos issipletes miestas pavadintas Kunigsberg veliau Konigsberg Karaliaus kalnas Lietuviska vietovardzio lytis Karaliaucia Karaliauciui Karaliaucius nuo XVI a vartota Mazosios Lietuvos lietuviu rastijoje Vokieciu ordino laikai Karaliauciaus pilies bokstaiKatedra Jau 1261 m pabaigoje sembai apgule Karaliauciaus pilį taciau Karaliauciaus apgultis ilgai netruko Nors kryziuociai badavo ir rengesi pasiduoti bet jiems pagelbeti 1262 m sausio men atvyko Julicho prie Reino grafas Wilhelmas IV ir markgrafas Engelbertas I su stipria kariuomene Jungtine sembu notangu varmiu bartu sukileliu kariuomene prie Karaliauciaus pilies 1262 m sausio pabaigoje atvede Herkus Mantas Sukileliai keliskart sturmavo pilį bet Herku Manta suzeidus ietimi po keliu dienu sukileliai pasitrauke Veliau sembai sugriove aplink Sv Mikalojaus baznycia netoli pilies ir besikuriantį vokieciu miesta Del to Karaliauciaus Senamiestis veliau buvo perkeltas į pietus nuo pilies arciau Priegliaus Busimojo miesto teritorijoje susikure trys savarankiskos gyvenvietes kurioms buvo suteiktos Kulmo miesto teises Tarp pilies ir Priegliaus iskilo Senamiestis Altstadt 1286 m į rytus nuo pilies Liepininkai Lobenicht 1300 m arba Naujamiestis Neustadt ir Priegliaus upes saloje Knypava Kneiphof 1327 m Nuo 1340 m sie miestai jau vadinti bendru Kenigsbergo vardu tapo Hanzos nariais ir tik 1724 m sujungti į viena miesta Nuo jo į rytus pro Sakaimio Sackheim priemiestį ejo vadinamasis Lietuvos kelias į siaures rytus Kursiu kelias į siaures vakarus pro Trakaimį Tragheim Gintaro kelias Sios prusu gyvenvietes veliau taip pat tapo miesto dalimi Vokieciu ordino laikais Karaliaucius esantis prie strategiskai svarbiu vandens ir sausumos keliu buvo kryziuociu puolimu į baltu pirmiausia į Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes zemes vienas svarbiausiu punktu Nuo XIII a antrosios puses cia buvo Karaliauciaus komturo bustine nuo 1309 m jame rezidavo Vokieciu ordino didysis marsalas nuo 1457 m is Marienburgo į Karaliauciu perkelus Vokieciu ordino sostine didysis magistras 1263 m pastatyta Steindamo 1288 ar 1294 m Judyciu Juditten kataliku baznycios XIV a pastatyta o 1528 m pastatyta nauja Senamiescio ir 1374 m Knypavos rotuses 1302 m pastatytai kataliku baznyciai Knypavoje 1333 m suteiktas katedros statusas Jos didysis pastatas baigtas 1380 m Joje palaidoti kai kurie Vokieciu ordino didieji magistrai marsalai Prusijos kunigaikstis Albrechtas Brandenburgietis Prusijos generalgubernatorius Boguslavas Radvila prie jos yra Imanuelio Kanto kapas Mieste 1256 m įrengtas Pilies ir 1270 m Aukstutinis tvenkiniai ezerai iskasta kanalu Albrechto Brandenburgiecio iniciatyva prie katedros 1544 m įkurtas Karaliauciaus universitetas Po 1422 m Melno taikos Karaliauciaus uostas tapo svarbus Lietuvos Didziosios kunigaikstystes prekybai su Prusija ir Vakarais Per jį buvo isgabenami javai misko medziaga per jį į LDK gabenta druska prieskoniai metalo dirbiniai vynas karaliaucinis alus ir kitos prekes Mieste veike gintaro manufaktura Nuo XVI a pabaigos Karaliauciaus uostas naudodamasis Prusijos valdovo privilegijomis pereme didele dalį Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes prekybos konkuravo su Dancigu nustelbe Klaipeda Prusijos kunigaikstyste Karaliaucius 1613 m Joachimo Beringo raizinys 1525 1701 m Karaliaucius buvo Prusijos kunigaikstystes kunigaikscio rezidencija iki 1660 m Prusijos kunigaikstystes sostine veliau ji perkelta į Berlyna Tuo laikotarpiu Karaliaucius tapo vienu svarbiausiu reformacijos Prusijoje centru dare stipru tiesa trumpalaikį poveikį reformacijai Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje Per 1600 1629 Abieju Tautu respublikos ir Svedijos kara ir po jo kai 1626 1635 m uosta valde svedai miestas pagal lietuviu architekto T Spynausko ir kitu projekta buvo apjuostas ziediniu gynybiniu pylimu su 26 bastionais Pylimo rytine ir siaures rytu bastionu sistema vadinama Lietuviu pylimu Litthauer Wall Jo svarbiausias įtvirtinimas Kronprinco tvirtove Per 1655 1660 m Siaures kara 1657 m miesto vakariniame pakrastyje pastatyta Frydrichsburgo citadele XVI a XVIII a pastatyta nauju baznyciu 1698 m įkurta Frydricho kolegija Prusijos karalyste Frydricho Vilhelmo karunavimas 1701 m Karaliauciaus pilyje XVIII a Karaliaucius buvo didziausias Baltijos rytines pakrantes miestas vadintas graziausiu Prusijos karalysteje 1701 m ir 1861 m jame karunuoti Prusijos karaliai 1724 1818 m Karaliaucius buvo Rytu Prusijos departamento 1818 1945 m Karaliauciaus apygardos centras 1755 m pastatyti operos ir dramos teatrai 1724 m įkurtas miesto archyvas Karaliskieji vartai 1758 1762 m Septyneriu metu karo metu Karaliauciu buvo okupavusi Rusijos imperijos kariuomene per 1807 1812 m kara su Ketvirtaja koalicija jį buvo okupavusi Napoleono I kariuomene Nuo 1818 m Karaliaucius Rytu Prusijos provincijos sostine cia rezidavo provincijos oberprezidentas 1843 1864 m miestas apjuostas 12 galingu fortu ziedu įrengti nauji bastionai ravelinai vadinamasis Antrasis pylimas Iki XIX a pabaigos aplink miesta laukuose buvo įrengta dar 15 moderniu fortu vadinamasis Apjuosiantis frontas Lietuviu pylime kaip ir kitose miesto vietose įrengta puosniu muriniu vartu Karaliskieji Konigstor 1765 m Sakaimio 1848 m ir Roses sodo Rossgarter pavadinimas kilo nuo buvusios gyvenvietes Rosse 1813 m ant vakaru pylimo astronomas F W Beselis įkure observatorija 1841 m įsteigta meno mokykla Karaliaucius labai issiplete Cia telkesi ir Rytu Prusijos centrines įstaigos 1862 m pastatyti nauji universiteto rumai architektas A Stuleris 1880 m vyriausybiniai rumai 1809 m įsteigtas botanikos 1896 m zoologijos sodas 1756 m pastatyta pirmoji sinagoga Įsteigtos zemes ukio masinu 1830 m vagonu lokomotyvu chemijos 28 medzio apdirbimo įmones laivu statyklos du celiuliozes ir popieriaus tekstiles baldu laikrodziu ir kiti fabrikai ispletota maisto pramone Nutiesti gelezinkeliai į Piliava Naujuosius Kursius Kranta Tilze Kauna Danciga 1828 m nutiestas kietos dangos plentas į Berlyna 1832 m į Tilze 1835 m į Gumbine 1853 m į Labguva Vokietijos imperija Karaliauciaus universitetas 1890 m Vokietijos imperijoje Karaliaucius garsejo tiltu gelezinkeliu pramones įmoniu statybos bendrovemis gintaro apdirbimu ir jo prekyba Veike zveju prekybinis karinis juru uostai Mieste stovejo didele įgula buvo Prusijos karinio laivyno vadaviete Pastatytos neogotikine Panartu Ponartherkirche 1897 m dab sporto sale ir neoromanine Karalienes Luizes 1901 m architektas F Heitmannas nuo 1976 m Leliu teatras evangeliku liuteronu baznycios Miesto sales pastatas 1912 m archit R Zejelis XIX a ejo 11 laikrasciu XX amzius XX a pirmojoje puseje Karaliaucius tapo didmiesciu Miesto pakrasciuose pastatyti nauji gyvenamuju namu rajonai Nuo 1895 m mieste vazinejo autobusai ir tramvajai 1926 m įrengta ketvirtoji gelezinkelio stotis viena didziausiu ir moderniausiu Vokietijoje prie jos didziule hale kurioje vyko vadinamosios Vokiskuju rytu muges Nuo 1919 m veike oro uostas Įsteigtos naujos Vokietijos imperijos valstybines įstaigos zemes ukio veterinarijos akademijos keliolika aukstesniuju mokyklu Rytu Prusijos ir Karaliauciaus konservatorija Krasto kulturos rumai 1927 m įkurtas miesto istorijos 1899 m gintaro muziejus universiteto Geologijos instituto patalpose ir kiti muziejai Veike Karaliauciaus mokslininku Getes Kanto ir kitos draugijos 1944 m Jungtines Karalystes aviacijos subombarduotas Karaliaucius Ėjo 5 laikrasciai 1939 m tik 3 Protestantai turejo 22 katalikai 2 parapijas Iki Antrojo pasaulinio karo Karaliauciuje veike 24 evangeliku liuteronu ir 4 kataliku baznycios Is ju po karo nepazeistu nesugriautu liko 13 liuteronu ir 4 kataliku bet iki XX a pabaigos jos naudotos ne kaip maldos namai o XX a pabaigoje kai kurios paverstos cerkvemis Iki XXI a isliko 6 buvusios liuteronu ir 3 kataliku baznycios likusios nugriautos Antrasis pasaulinis karas 1941 1945 m vykstant Vokietijos TSRS karui Karaliauciaus tvirtove buvo dar labiau įtvirtinta įrengta pozemine elektros stotis gamyklu iskasta pozeminiu tuneliu kitu komunikaciju 1944 m rugpjucio pabaigoje ir rugsejo pradzioje miesta bombardavo Didziosios Britanijos ir JAV aviacija jis nukentejo per TSRS kariuomenes 3 men apgultį ir per 1945 m balandzio men puolima Miesto centre buvo sugriauta apie 70 pastatu TSRS valdymo metais naikinant istorijos kulturinį pavelda sugriautas europines reiksmes įvairiausiu kulturu Senamiestis Knypava Liepininkai bei gretimi rajonai o 1967 1968 m TSRS vadovybes nurodymu issprogdintos Karaliauciaus pilies sienos ir kiti statiniai Puosniais istoriniais pastatais tankiai uzstatytu kvartalu vietoje nutiestos naujos gatves pastatyti standartiniai gyvenamieji namai SSRS Auksciausiosios Tarybos prezidiumo pirmininko M Kalinino garbei Karaliaucius nuo 1946 m liepos 4 d pavadintas Kaliningradu tapo sudarytos Kaliningrado srities centru GyventojaiMieste gyveno Metai Gyventojai Metai Gyventojai1500 10 000 1875 122 8601550 15 000 1910 249 5701700 40 000 1925 286 6701780 54 000 1933 315 8001862 94 600 1939 394 000 1813 m Karaliaucius buvo ketvirtas pagal dydį vokieciu miestas Uz jį didesni buvo Frankfurtas prie Maino Stutgartas ir Miunchenas 1864 m miestas perzenge 100 000 gyventoju riba 1925 m 92 gyventoju buvo evangelikai 5 katalikai 1 zydai 1945 m balandzio pradzioje iki Karaliauciaus sturmo buvo apie 150 000 gyventoju turbut su kariskiais vokieciu duomenys 1945 m balandzio pabaigoje po sturmo tik civiliu sovietiniai duomenys liko 25 000 gyventoju Lietuviai Karaliaucius buvo svarbus lietuviu rastijos kulturos svietimo religinis centras Iki XIII a Tvankstoje gyveno autochtonai prusai sembai Net XVI a pabaigoje manoma ju ir lietuvininku dalis sieke iki 20 Tada baltai gyveno daugiausia priemiesciuose atskirais kvartalais dauguma vargingieji 1365 m Karaliauciuje buvo pakrikstytas is Lietuvos pabeges kunigaikstis Butautas Didziajam kunigaiksciui Vytautui antra karta pasitraukus į Vokieciu ordino valdas ir bunant mieste į jį 1390 m atvyko 31 zemaiciu bajoras ir pripazindami Vytauta savo valdovu krasto vardu su ordinu sudare taikos ir prekybos sutartį Vykstant reformacijai Prusijos kunigaikscio Albrechto Brandenbugiecio pastangomis Karaliauciuje buvo telkiami Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes Prusijos bei Mazosios Lietuvos jaunuoliai mokslinimui kad galetu lietuviu ir prusu kalbomis rastu bei zodziu propaguoti valstybine evangeliku liuteronu religija ugdyti rastija Į Karaliauciu is Lietuvos atvyke lietuviu intelektualai Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis buvo vieni Karaliauciaus universiteto steigeju pirmieji jo profesoriai Studentas Martynas Mazvydas parenge ir Karaliauciuje 1547 m isleido pirmaja lietuviska knyga Katekizmas Cia 1545 ir 1561 m isleisti du katekizmai ir prusu kalba 1582 m pirmoji spausdinta Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes istorija Motiejaus Strijkovskio knyga Karaliauciaus spaustuves isspausdino gana daug lietuvisku knygu Jau nuo 1531 m Senamiescio baznycioje lietuviskas pamaldas laike is Silales atvykes kunigas Jonas Tartyla Steindamo baznycioje pamokslus sake lietuviu rastijos ugdytojai 1550 1587 m Baltramiejus Vilentas 1587 1602 m Jonas Bretkunas 1604 1621 m 1621 1629 m Jonas Reza Liudvikas Reza 1799 1816 m buvo Karaliauciaus įgulos kapelionas nuo 1807 m universiteto destytojas kurį laika ir vienas vadovu 1818 1840 m Karaliauciaus universiteto Lietuviu kalbos seminaro vedejas Frydrichas Kursaitis 1841 1884 m buvo lietuviu evangeliku liuteronu kunigas 1841 1883 Lietuviu kalbos seminaro vedejas XVII a pradzioje XVIII a pradzioje Karaliauciuje veike kataliku misija vienas ar du lietuviai ar lietuviskai moka kunigai jezuitai jie pvz 1651 1665 m J Jaknavicius 1665 1670 m P Srubauskis sake lietuviskus pamokslus 1657 1665 m Prusijos kunigaikstystes generalgubernatoriumi ir valdovo patareju buvo Karaliauciuje rezidaves lietuviu kunigaikstis Boguslavas Radvila 2009 m lenku restauratoriaia atkure Onos Marijos ir Boguslavo Radvilu paminkline lenta Karaliauciaus katedroje Mieste gyveno nemazai lietuviu bei prusu kilmes zmoniu iki XVIII a pabaigos veike viena ar kelios lietuviu pradzios mokyklos Sakaimio baznycioje lietuviskos pamaldos visiskai nutruko 1915 m prasidejus I pasauliniam karui 1832 1915 m Karaliauciuje leistas laikrastis 1848 1880 m ejo Keleivis Lietuviu rastijai kulturai dvasiniam gyvenimui nusipelne daugelis Karaliauciaus universiteto aukletiniu kunigu bei kitu profesiju zmoniu dirbanciu Mazojoje Lietuvoje Karaliauciuje 1653 m isleista D Kleino pirmoji lietuviu kalbos gramatika 1706 m J Sulco pirmoji grozines literaturos knyga lietuviu kalba 1747 m isspausdintas P Ruigio lietuviu vokieciu ir vokieciu lietuviu kalbu zodynas lietuviu kalbos tyrinejimu studija 1727 m jo su kitais lietuviu kalba parengti Naujasis Testamentas 1732 m giesmynas 1735 m Biblija 1747 m isleista jo sunaus P F Ruigio lietuviu kalbos gramatika 1775 1780 m isleisti G Ostermejerio veikalai senprusiu ir lietuviu tematika 1793 m lietuviu giesmynu istorija 1818 m jo paskelbta K Donelaicio poema Metai ir 1824 m 6 pasakecios 1825 m jo parengtas lietuviu liaudies dainu rinkinys su vertimu į vokieciu kalba Prusistikai lituanistikai ir apskritai baltistikai nusipelne lietuviu tematika rase daugelis Karaliauciuje gimusiu issimokslinusiu ar dirbusiu poetu istoriku kitu mokslininku Lituanistikos ir prusistikos veikalu paskelbe Karaliauciaus karaliskoji vokieciu draugija 1741 1945 daug sios tematikos medziagos sukaupe moksline draugija Prussia 1844 1944 m Karaliauciaus pilyje turejusi muzieju su biblioteka Karaliskoji ir universiteto bibliotekos nuo XVIII a pabaigos sukomplektavo beveik visa Mazosios Lietuvos lietuvisku leidiniu kolekcija Karaliauciuje 1909 m įkurtame etnografiniame buvo ir lietuviu skyrius XIX a pabaigoje lietuviais uzsirase tik 470 miesto gyventoju Retkarciais jiems buvo sakomi lietuviski pamokslai XX a 3 4 desimtmetyje cia stazavo zymus Lietuvos kalbininkai istorikai kt specialybiu mokslininkai Zymus zmones Karaliauciuje kilo daug zymiu zmoniu Jame gime Imanuelis Kantas zymus filosofas Ernst Theodor Amadeus Hoffman vokieciu rasytojas kompozitorius ir dailininkas Georg Nesselmann vokieciu filologas baltistas pirmakart paminejes baltu kalbu termina Leja Goldberg zydu poete pirmasis Izraelio auksciausiasis teisejas Taip pat mieste gyveno Martynas Mazvydas 1546 1549 Stanislovas Rapalionis 1544 1545 Abraomas Kulvietis 1542 1545 Abraomas Mapu 1867 SportasKaraliauciaus VfB Konigsberg buvo stipriausia Rytprusiu futbolo komanda bet isiro 1945 m Raudonajai Armijai įsiverzus į Vokietija SaltiniaiAlgirdas Matulevicius Karaliaucius Visuotine lietuviu enciklopedija T IX Juocevicius Khiva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 401 psl LiteraturaRobert Albinus Konigsberg Lexikon Wurzburg 2002 ISBN 3 88189 441 1 Richard Armstedt Geschichte der konigl Haupt und Residenzstadt Konigsberg in Preussen Reprint der Originalausgabe Stuttgart 1899 Volker Frobath Das Konigsberger Gebiet in der Politik der Sowjetunion 1945 1990 Berlin Verlag 2001 ISBN 3 8305 0226 5 Max Furst Gefilte Fisch und wie es weiterging Dt Taschenbuch Verl 2004 ISBN 3 423 13190 X Fritz Gause Die Geschichte der Stadt Konigsberg in Preussen 3 Bande Koln 1996 ISBN 3 412 08896 X Adalbert Goertz Mennonite Baptisms 1770 1820 in Konigsberg East Prussia Jurgen Manthey Konigsberg Geschichte einer Weltburgerrepublik Hanser 2005 ISBN 3 446 20619 1 Caspar Stein Das Alte Konigsberg Sonderschrift des Vereins fur Familienforschung in Ost und Westpreussen Nr 91 Hamburg 1998 ISBN 3 931577 14 7 Michael Wieck Zeugnis vom Untergang Konigsbergs Beck Verlag 2005 ISBN 3 406 51115 5 Werner Terpitz Wege aus dem Osten Flucht und Vertreibung einer ostpreussischen Pfarrersfamilie bearb von Michael Schwartz Munchen 1997 ISBN 3 486 56235 5 Konigsberg 1934 Stadtplan Reprint der Ausgabe von 1934 Pharus Plan Verlag Berlin ISBN 3 86514 013 0 Irmgard Rohde Fischer Weite Wege nach Konigsberg und meine Tranen liess ich dort 1945 1956 2 uberarb und erw Auflage R G Fischer Frankfurt Main 1993 ISBN 3 89406 742 XNuorodosVikiteka Karaliauciaus istorija vaizdine ir garsine medziagaRytu Prusija Kenigsbergas Archyvuota kopija 2007 05 21 is Wayback Machine projekto Miesto istorija 1815 1945 m Karaliaucius 1945 m Archyvuota kopija 2007 09 29 is Wayback Machine projekto Filmas Konigsberg is dead Prancuzija Vokietija 2004 Max amp Gilbert Fotogalerija Konigsberg Archyvuota kopija 2008 04 16 is Wayback Machine projekto Interaktivus zemelapis Konigsberg Kaliningrad Archyvuota kopija 2006 09 02 is Wayback Machine projekto Albumas Konigsberg Kaliningrad Archyvuota kopija 2009 10 01 is Wayback Machine projekto