Karaliaučiaus pilis vok Königsberger Schloss viena iš pagrindinių Vokiečių ordino pilių pastatyta Kryžiaus karų metu kry
Karaliaučiaus pilis

Karaliaučiaus pilis (vok. Königsberger Schloss) – viena iš pagrindinių Vokiečių ordino pilių, pastatyta Kryžiaus karų metu kryžiuočių okupuotoje Senovės Prūsijos Sembos žemėje, Priegliaus upės žiotyse 1255 m., davusi pradžią Karaliaučiaus miestui. 1312–1525 m. joje rezidavo ordino didysis maršalas, 1457–1525 m. – didysis magistras.
Antrajam pasauliniam karui einant į pabaigą, per antivokiškos koalicijos sąjungininkų antpuolius degė ir buvo labai apgriauta. Panaudojant sprogmenis galutinai nugriauta 1967 m. ir dalyje jos teritorijos 1970 m. buvo pradėtas statyti administracinis pastatas, kuris tapo neoficialiu ir rusiškojo Karaliaučiaus, dabar oficialiai vadinamo Kaliningradu, simboliu.
Istorija
1254 m. Vokiečių ordino kryžiuočiai su kryžininkais, kuriems vadovavo Čekijos karalius Pšemislas Otokaras II, užkariavo prūsų žemę Sembą ir sugriautos Tvankstos pilaitės vietoje pastatė medinę pilį. Karaliaus garbei pilis, o vėliau ir prie jos išsiplėtęs miestas pavadintas Kionigsbergu. Pirmasis pilies komtūras – .
Pilis stovėjo Priegliaus dešiniojo kranto aukštumoje, apie 8 km į rytus nuo upės žiočių, netoli Aistmarių. Buvo apjuosta ąžuolų kamienų tvora, sutvirtinta lauko akmenimis bei žemių pylimu. 1257 m. pradėta statyti mūrinė pilis, kuri vėliau daug kartų plėsta ir perstatinėta. XIV a. viduryje stačiakampį apie 100 m pločio ir 160 m ilgio pilies kiemą juosė mūrinė siena su 9 masyviais bokštais ir kalėjimu. Kiemo vakariniame gale stovėjo konventas – Vokiečių ordino riterių, kurių iš pradžių buvo 36, buveinė, vidinė gynybinė citadelė. Tarp konvento ir pilies sienos, pietvakarinėje dalyje pastytas 84 m aukščio bokštas. Kiemo pakraščiuose buvo įrengtos patalpos kryžininkams, arklidės, maisto sandėliai.
Pilį per 1260–1274 m. Didįjį prūsų sukilimą 1262 m. pradžioje puolė Herkaus Manto vadovaujami prūsų sukilėliai. Tačiau Karaliaučiaus apgultis baigėsi nesėkmingai. XIV–XV a. pradžioje įgula rengė žygius į Lietuvą. 1454–1455 m. per Trylikametį karą su Lenkija (1454–1466 m.) Karaliaučiaus pilį buvo užėmę ir labai apgriovę Senamiesčio gyventojai.
Karaliaučiaus pilis po Marienburgo pilies tapo didžiausia Prūsijoje Vokiečių ordino pilimi. 1312–1525 m. joje rezidavo , 1457–1525 m. – . 1457 m. ordino sostinė iš Marienburgo buvo perkelta į Karaliaučių.
1541 m. sprogus parako statinėms, sugriuvo didelė Karaliaučiaus pilies dalis. Pilis buvo perstatyta. Prūsijos kunigaikščio Albrechto laikais (1525–1568 m.) pilis paversta puošniais rūmais. Buvusio konvento vietoje, pilies vakariniame šone 1594 m. pastatyta renesansinė bažnyčia įgulai, vakarinė siena iš išorės paremta kontraforsais, kampuose pastatyti apvalūs bokštai. Bažnyčioje buvo vainikuojami Prūsijos karaliai, vėliau įšventinami evangelikų kunigai, tarp jų 1743 m. spalio 21 d. čia buvo įšventintas Kristijonas Donelaitis. Rytinė dalis 1712 m., o šiaurės rytų korpusas 1810 m. perstatyti baroko stiliumi. Pilyje susiliejo gotika, renesansas, barokas, stiliai, tačiau ji turėjo savo veidą. Didžiausia pilies salė (Moskowitersaal) buvo 83 m ilgio ir 18 m pločio.
Nors Prūsijos oficiali sostinė buvo Berlynas, pilyje buvo vainikuojami Prūsijos kunigaikščiai. 1701 m. vainikuotas pirmasis Prūsijos karalius . Pilyje veikė , turėjęs daugiau, kaip 240 000 archeologijos radinių kolekciją. Pilyje buvo ir Karaliaučiaus archyvas – , miesto paveikslų galerija, buvo turtinga kunigaikščio Albrechto biblioteka. Nuo 1941 m. pabaigos buvo saugomas Gintaro kambarys.
Pilis buvo smarkiai apgriauta per 1944 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. Didžiosios Britanijos ir JAV aviacijos bombardavimus ir per 1945 m. balandžio mėn. TSRS kariuomenės puolimą. Po Antrojo pasaulinio karo, 1945 m. viduryje dar stovėjo didysis bokštas bei dalis sienų, o pilies viduje buvo nepažeistų patalpų. Dalį pilyje esančių vertybių spėta išgabenti, kitos dingo. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir po jo pilies teritorija kasinėta. Pilis kaliningradiečių pamažu buvo naikinama, bet iki 1956 m. sienos, dalis bokšto išliko.
Karaliaučiaus pilies sienos, bokštai ir kitos patalpos TSKP generalinio sekretoriaus L. Brežnevo, TSRS vyriausybės, Kaliningrado srities ir Karaliaučiaus miesto valdžios nurodymu, nepaisant studentų ir inteligentijos protestų, 1967 m. buvo išsprogdinta. Pašalinus liekanas ir Kaliningrado srities TSKP pirmojo sekretoriaus Konovalovo nurodymu nukasus apie 8 m kalvos, pilies vietoje 1978 m. įrengta pagrindinė aikštė, jos rytiniame gale pradėtas statyti administracinis pastatas. Jo statyba 9-ame dešimtmetyje buvo sustabdyta, tačiau baigta 2006 m. Šiuo metu pastate įrengtas verslo centras.
Nuo 2001 m. pilies teritorijoje vykdomi Vokietijos žurnalo „Der Spiegel“ finansuojami tyrimai, kurių metu 2005 m. birželio mėn. buvo rasta sidabrinė dėžė su medaliais ir amuletais iš muziejaus kolekcijos. Rusijos prezidento V. Putino paliepimu rengiamas ir pilies atstatymo projektas.
2015 m. regiono valdžia surengė tarptautinį architektūros konkursą „Miesto širdis“, kad būtų sukurta Karaliaučiaus istorinio centro – Karalių kalvos ir aplinkinės teritorijos – plėtros koncepcija. Per konkursą taip pat buvo svarstomos galimybės atstatyti pilį.
Šaltiniai
- STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. Klaipėda, Kuršių nerija, Karaliaučius: vadovas. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005, 178 p. ISBN 9986-830-82-6.
- Algirdas Matulevičius, Martynas Purvinas. Karaliaučiaus pilis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 406 psl.
- „Gubernatorius: Karaliaučiaus karališkoji pilis nebus atstatoma“. 15min. Nuoroda tikrinta 2018-06-16.
Literatūra
- Adolf Boetticher, Die Bau- und Kunstdenkmäler frt Provinz Ostpreussen, H. 7., Königsberg, Königsberg, Teichert, 1897
- Friedrich Lahrs, Das Königsberger Schloss, Stuttgart, Kohlkammer, 1956
- Dehio-Handbuch der Kunstdenkmäler West- und Ostpreussen. Die ehemaligen Provinzen West- und Ostpreussen (Deutschordensland Preussen) mit Bütower und Lauenburger Land, bearb. von Michael Antoni, München; Berlin, Dt. Kunstverl., 1993, ISBN 3-422-03025-5
- Prusy Wschodnie – dokumentacja historycznej prowincji. Zbiory fotograficzne dawnego Urzędu Konserwatora Zabytków w Królewcu = Ostpreussen – Dokumentation einer historischen Provinz. Die photographische Sammlung des Provinzialdenkmalamtes in Königsberg, oprac. i red. bazy danych Jan Przypkowski, Warszawa, Instytut Sztuki PAN, [2006], ISBN 83-89101-44-0
Nuorodos
- Pilies istorija
- Pilies susprogdinimas po karo
- Debatte um das Schloss. Königsberger express, 2008 m. Nr.2 Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Karaliaučiaus pilis, Kas yra Karaliaučiaus pilis? Ką reiškia Karaliaučiaus pilis?
Karaliauciaus pilis vok Konigsberger Schloss viena is pagrindiniu Vokieciu ordino piliu pastatyta Kryziaus karu metu kryziuociu okupuotoje Senoves Prusijos Sembos zemeje Priegliaus upes ziotyse 1255 m davusi pradzia Karaliauciaus miestui 1312 1525 m joje rezidavo ordino didysis marsalas 1457 1525 m didysis magistras Karaliauciaus pilies bokstas XIX XX a sanduroje Karaliauciaus pilies vidinis kiemas XIX XX a sanduroje Karaliauciaus pilies rumai XIX XX a sanduroje Karaliauciaus pilies vaizdas is oro 1925 m Antrajam pasauliniam karui einant į pabaiga per antivokiskos koalicijos sajungininku antpuolius dege ir buvo labai apgriauta Panaudojant sprogmenis galutinai nugriauta 1967 m ir dalyje jos teritorijos 1970 m buvo pradetas statyti administracinis pastatas kuris tapo neoficialiu ir rusiskojo Karaliauciaus dabar oficialiai vadinamo Kaliningradu simboliu Istorija1254 m Vokieciu ordino kryziuociai su kryzininkais kuriems vadovavo Cekijos karalius Psemislas Otokaras II uzkariavo prusu zeme Semba ir sugriautos Tvankstos pilaites vietoje pastate medine pilį Karaliaus garbei pilis o veliau ir prie jos issipletes miestas pavadintas Kionigsbergu Pirmasis pilies komturas Pilis stovejo Priegliaus desiniojo kranto aukstumoje apie 8 km į rytus nuo upes ziociu netoli Aistmariu Buvo apjuosta azuolu kamienu tvora sutvirtinta lauko akmenimis bei zemiu pylimu 1257 m pradeta statyti murine pilis kuri veliau daug kartu plesta ir perstatineta XIV a viduryje staciakampį apie 100 m plocio ir 160 m ilgio pilies kiema juose murine siena su 9 masyviais bokstais ir kalejimu Kiemo vakariniame gale stovejo konventas Vokieciu ordino riteriu kuriu is pradziu buvo 36 buveine vidine gynybine citadele Tarp konvento ir pilies sienos pietvakarineje dalyje pastytas 84 m aukscio bokstas Kiemo pakrasciuose buvo įrengtos patalpos kryzininkams arklides maisto sandeliai Pilį per 1260 1274 m Didįjį prusu sukilima 1262 m pradzioje puole Herkaus Manto vadovaujami prusu sukileliai Taciau Karaliauciaus apgultis baigesi nesekmingai XIV XV a pradzioje įgula renge zygius į Lietuva 1454 1455 m per Trylikametį kara su Lenkija 1454 1466 m Karaliauciaus pilį buvo uzeme ir labai apgriove Senamiescio gyventojai Karaliauciaus pilis po Marienburgo pilies tapo didziausia Prusijoje Vokieciu ordino pilimi 1312 1525 m joje rezidavo 1457 1525 m 1457 m ordino sostine is Marienburgo buvo perkelta į Karaliauciu 1541 m sprogus parako statinems sugriuvo didele Karaliauciaus pilies dalis Pilis buvo perstatyta Prusijos kunigaikscio Albrechto laikais 1525 1568 m pilis paversta puosniais rumais Buvusio konvento vietoje pilies vakariniame sone 1594 m pastatyta renesansine baznycia įgulai vakarine siena is isores paremta kontraforsais kampuose pastatyti apvalus bokstai Baznycioje buvo vainikuojami Prusijos karaliai veliau įsventinami evangeliku kunigai tarp ju 1743 m spalio 21 d cia buvo įsventintas Kristijonas Donelaitis Rytine dalis 1712 m o siaures rytu korpusas 1810 m perstatyti baroko stiliumi Pilyje susiliejo gotika renesansas barokas stiliai taciau ji turejo savo veida Didziausia pilies sale Moskowitersaal buvo 83 m ilgio ir 18 m plocio Nors Prusijos oficiali sostine buvo Berlynas pilyje buvo vainikuojami Prusijos kunigaiksciai 1701 m vainikuotas pirmasis Prusijos karalius Pilyje veike turejes daugiau kaip 240 000 archeologijos radiniu kolekcija Pilyje buvo ir Karaliauciaus archyvas miesto paveikslu galerija buvo turtinga kunigaikscio Albrechto biblioteka Nuo 1941 m pabaigos buvo saugomas Gintaro kambarys Pilis buvo smarkiai apgriauta per 1944 m rugpjucio rugsejo men Didziosios Britanijos ir JAV aviacijos bombardavimus ir per 1945 m balandzio men TSRS kariuomenes puolima Po Antrojo pasaulinio karo 1945 m viduryje dar stovejo didysis bokstas bei dalis sienu o pilies viduje buvo nepazeistu patalpu Dalį pilyje esanciu vertybiu speta isgabenti kitos dingo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir po jo pilies teritorija kasineta Pilis kaliningradieciu pamazu buvo naikinama bet iki 1956 m sienos dalis boksto isliko Karaliauciaus pilies sienos bokstai ir kitos patalpos TSKP generalinio sekretoriaus L Breznevo TSRS vyriausybes Kaliningrado srities ir Karaliauciaus miesto valdzios nurodymu nepaisant studentu ir inteligentijos protestu 1967 m buvo issprogdinta Pasalinus liekanas ir Kaliningrado srities TSKP pirmojo sekretoriaus Konovalovo nurodymu nukasus apie 8 m kalvos pilies vietoje 1978 m įrengta pagrindine aikste jos rytiniame gale pradetas statyti administracinis pastatas Jo statyba 9 ame desimtmetyje buvo sustabdyta taciau baigta 2006 m Siuo metu pastate įrengtas verslo centras Nuo 2001 m pilies teritorijoje vykdomi Vokietijos zurnalo Der Spiegel finansuojami tyrimai kuriu metu 2005 m birzelio men buvo rasta sidabrine deze su medaliais ir amuletais is muziejaus kolekcijos Rusijos prezidento V Putino paliepimu rengiamas ir pilies atstatymo projektas 2015 m regiono valdzia surenge tarptautinį architekturos konkursa Miesto sirdis kad butu sukurta Karaliauciaus istorinio centro Karaliu kalvos ir aplinkines teritorijos pletros koncepcija Per konkursa taip pat buvo svarstomos galimybes atstatyti pilį SaltiniaiSTRAKAUSKAITĖ Nijole Klaipeda Kursiu nerija Karaliaucius vadovas Vilnius R Paknio leidykla 2005 178 p ISBN 9986 830 82 6 Algirdas Matulevicius Martynas Purvinas Karaliauciaus pilis Visuotine lietuviu enciklopedija T IX Juocevicius Khiva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 406 psl Gubernatorius Karaliauciaus karaliskoji pilis nebus atstatoma 15min Nuoroda tikrinta 2018 06 16 LiteraturaAdolf Boetticher Die Bau und Kunstdenkmaler frt Provinz Ostpreussen H 7 Konigsberg Konigsberg Teichert 1897 Friedrich Lahrs Das Konigsberger Schloss Stuttgart Kohlkammer 1956 Dehio Handbuch der Kunstdenkmaler West und Ostpreussen Die ehemaligen Provinzen West und Ostpreussen Deutschordensland Preussen mit Butower und Lauenburger Land bearb von Michael Antoni Munchen Berlin Dt Kunstverl 1993 ISBN 3 422 03025 5 Prusy Wschodnie dokumentacja historycznej prowincji Zbiory fotograficzne dawnego Urzedu Konserwatora Zabytkow w Krolewcu Ostpreussen Dokumentation einer historischen Provinz Die photographische Sammlung des Provinzialdenkmalamtes in Konigsberg oprac i red bazy danych Jan Przypkowski Warszawa Instytut Sztuki PAN 2006 ISBN 83 89101 44 0NuorodosVikiteka Karaliauciaus pilis vaizdine ir garsine medziagaPilies istorija Pilies susprogdinimas po karo Debatte um das Schloss Konigsberger express 2008 m Nr 2 Archyvuota kopija 2007 09 27 is Wayback Machine projekto