Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis apie senąjį Karaliaučiaus universitetą Apie Kaliningrado universitetą skaitykite straipsnyje Rusijos vals
Karaliaučiaus universitetas
- Šis straipsnis apie senąjį Karaliaučiaus universitetą. Apie Kaliningrado universitetą skaitykite straipsnyje Rusijos valstybinis Imanuelio Kanto universitetas.
| Karaliaučiaus universitetas | |
| lot. Universitas Albertina | |
| Įkurtas | 1544 m. |
|---|---|
| Tipas | Valstybinis |
| Rektorius | Georg Sabinus 1544–1547 m. (pirmasis) |
| Vieta | Karaliaučius, Prūsija |
Karaliaučiaus universitetas arba Albertina – pirmoji Prūsijos aukštoji mokykla, veikusi 1544–1945 m.
Istorija
1542 m. Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero dukters sūnus, įkūrė aukštesniąją mokyklą – partikuliarą dvasininkams rengti. Jos vedėju tapo kunigaikščio patarėjas Abraomas Kulvietis, kuris panašią mokyklą buvo įsteigęs ir Vilniuje. Iš šios mokyklos išaugo tuometinis Karaliaučiaus Albertinos universitetas, o Abraomas Kulvietis tapo šio universiteto hebrajų ir graikų kalbų profesoriumi.
Universitetas iškilmingai atidarytas 1544 m. rugpjūčio 14 d. Knypavos saloje pastatytame pastate, kuris kartu su katedros mokykla sudarė uždarą ansamblį su vartais į Šv. Petro aikštę. Čia universitetas veikė iki 1861 m., kai gavo naujus rūmus Šteindamo rajone. Naujasis itališkojo renesanso stiliaus Karaliaučiaus universiteto pastatas Paradų aikštėje pastatytas pagal Augusto Štiulerio projektą 1861–1862 m. 1944 m. rugpjūčio 30 d. britų aviacijos antskrydžių metu Karaliaučiaus universitetas ir Zoologijos institutas bei greta buvęs Zoologijos muziejus susprogdinti.
Karaliaučiaus universiteto vietoje kraštą okupavus Rusijai 1948–1967 m. veikė Valstybinis Kaliningrado pedagoginis institutas, nuo 1967 m. – Valstybinis Kaliningrado universitetas, nuo 2005 m. Rusijos valstybinis Imanuelio Kanto universitetas.
Universitete iš pradžių buvo įsteigtos 4 katedros: Teologijos, Teisės, Medicinos ir Laisvųjų menų.
Universitetas ir Lietuva
Teologijos fakultetas tapo Mažosios Lietuvos liuteronybės židiniu. Vienas iš pirmųjų jo studentų Martynas Mažvydas parašė liuteroniškojo tikėjimo santrauką – Katekizmą, taip pat pirmąją liuteronišką liturgiją lietuvių kalba, išvertė pirmąsias giesmes. Reformacijos tikslas buvo šviesti liaudį, kad toji pati galėtų skaityti Šventąjį Raštą, todėl kunigas Jonas Bretkūnas išvertė Bibliją į lietuvių kalbą.
1718 m. atidaryta Lietuvių kalbos katedra, 1718–1944 m. veikė Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras. Prie universiteto veikusios Karaliaučiaus spaustuvės spausdino knygas ir lietuvių kalba.
Rektoriai
- 1709–1715: Heinrichas Lizijus
- 1749–1753:
- 1768–1788: Imanuelis Kantas
- Liudvikas Rėza
- 1918–1921: Adalbertas Becenbergeris
- 1934–1937: Jurgis Gerulis
- 1940–1944: – paskutinis vokiškojo universiteto rektorius
Profesoriai
- (1857-1946), botanika
- (1898–1992), filosofija ir sociologija
- (1784–1846), astronomija
- Adalbertas Becenbergeris (1851–1922) – aktyvus Lietuvių literatūros draugijos, lietuvių kalbos ir senovės tyrėjas, baltistikos pradininkas
- Peteris Bolenas (1796–1840), orientalistika
- , istorija
- Simonas Dachas
- (1790–1868)
- (1803–1879), fizika
- , istorija
- Johanas Gotlybas Fichtė (1762–1814), filosofija
- Jurgis Gerulis (Georg Gerullis) (1888–1945), teologija,
- (1749–1829), zoologija, botanika, mineralogija, fizika, chemija
- (1644–1687), istorija
- (1895–1933), valstybės teisė
- (1776–1841), pedagogika
- Davidas Hilbertas (1862–1943), matematika
- , istorija
- (1804–1851), matematika
- Imanuelis Kantas (1724–1804), filosofija
- (1824–1887), fizika
- Jonas Kirtoforas
- , (1889–1974), zoologija
- (1753–1807) filosofija, ekonomika
- Fridrichas Kuršaitis (Friedrich Kurschat) (1806–1884), lituanistika, 1836–1844 m. studijavo universitete, nuo 1865 m. universiteto profesorius. Sudarė didžiausią XIX amžiaus vokiečių-lietuvių ir lietuvių – vokiečių kalbų žodyną, bei lietuvių kalbos gramatiką.
- Abraomas Kulvietis (Culvensis) (1510–1545)
- (1721–1740), teologijos profesorius, rūpinosi Šv. Rašto ir kitų religinių knygų vertimu į lietuvių kalbą, bei jų išleidimu.
- , filologija
- (1802–1878), filologija
- , filologija
- Konradas Lorencas (1903–1989), etologija, Nobelio premija
- (1544–1601), astronomija
- Hermanas Minkovskis – studijavo, o vėliau dėstė universitete.
- , teisė
- Georgas Heinrichas Ferdinandas Neselmanas (1811–1881), baltistika
- , fizika
- Stanislovas Rapolionis (Rapagelanus) (1485–1545), teologijos katedros vedėjas. Vedė disputus, aiškino Bibliją, dėstė hebrajų kalbą.
- Liudvikas Rėza (1776–1860),
- (1808–1875), matematika
- (1891–1976), istorija
- (1508–1560)
- (1682–1753)
- (1832–1891), botanika
- (1799–1868), istorija
- , baltistika
- (1810–1899), teisė
- , istorija
- (1827–1871), medicina
Kunigai
- Jonas Tartyla – Šv. Mikalojaus (1531–1536) Šteindamo bažnyčios klebonas. Pradėjo laikyti pamaldas lietuviškai.
- Baltramiejus Vilentas – Šteindamo bažnyčios klebonas, religinės literatūros vertėjas.
Studentai
- Martynas Mažvydas – į tuometinį Kionigsbergą (Karaliaučių) atvyko 1546 m. kunigaikščio Albrechto kvietimu. 1547 m. studijuodamas parengė pirmąją lietuvišką knygą „Katechizmusa prasty žadei“. 1548 m. bakalauro laipsniu baigė Kionisbergo (Karaliaučiaus) Albertinos universitetą. 1549 m. paskirtas kunigu į Ragainę.
- Kazimieras Alminas
- Bernardas Andersonas
- Mikelis Ašmys
- Jonas Berendas
- Jonas Berentas
- Georgas Beselmanas
- Ernstas Bironas
- Stanislovas Biržiškis
- Juzefas Vladislavas Bychovecas
- Zacharijas Blotnas (jaunesnysis)
- Zacharijas Blotnas (vyresnysis)
- Friedrich Börschmann
- Jonas Bretkūnas
- Jokūbas Brodovskis
- Vilius Bruožis
- Benjaminas Budnas
- Česlovas Chmielevskis
- Karolis Eduardas Cigleris
- Kristupas Cintijus
- Rudolfas Andrius Cipelis
- Samuelis Teodoras Cipelis
- Samuelis Dambrovskis
- Ernestas Dicelijus
- Kristijonas Donelaitis
- Erichas fon Drigalskis
- Viktoras Falkenhanas
- Vilius Gaigalaitis
- Viktoras Gailius
- Eduardas Gizevijus
- Jonas Yčas
- Hainsas Janertas
- Johanas Gotlybas Kroicfeldas
- Pranas Kulikauskas
- Aleksandras Kuršaitis
- Stanislovas Marcijanas Musa
- Pilypas Ruigys
- Kristupas Sapūnas
- Jonas Smilgevičius
- Heinrikas Teodoras fon Šionas
- Juozas Tonkūnas
- Jurgis Zablockis
- Dovas Zaunius
- Arnoldas Zomerfeldas
- Hermanas Zudermanas
Literatūra
- Liucija Citavičiūtė. Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras: istorija ir reikšmė lietuvių kultūrai, Vilnius, LLTI, 2004 m.
- Kasimir Lawrynowicz: Albertina. Zur Geschichte der Albertus-Universität zu Königsberg in Preußen Berlin: Duncker & Humblot 1999 ISBN 3-428-10016-6
- Die Albertus-Universität zu Königsberg. Höhepunkte und Bedeutung. Vorträge aus Anlass der 450. Wiederkehr ihrer Gründung. Hrg. von Hans Rothe und Silke Spieler. Bonn: Kulturstiftung der Deutschen Vertriebenen 1996 ISBN 3-88557-146-3
- Sabine Bamberger-Stemmann (Bearb.): Königsberg und seine Universität. Eine Stätte ostmitteleuropäischen Geisteslebens. Nordost-Archiv. Zeitschrift für Regionalgeschichte. Neue Folge III (1994), H. 2: 1994. S. 281–694. ISSN 0029-1595
- Walter Hubatsch: Die Albertus-Universität zu Königsberg in Preußen in der Deutschen Geistesgeschichte 1544–1944. In: Dt. Universitäten und Hochschulen im Osten, Köln/ Opladen 1964, S. 9 ff.
- Götz von Selle: Geschichte der Albertus-Universität zu Königsberg in Preußen. Königsberg: Kanter-Verlag 1944 (2. Aufl. Würzburg 1956)
- Jahrbuch der Albertus-Universität zu Königsberg/Preußen. Berlin/Freiburg/Frankfurt: 1951 ff bis 1994
- Die Albertus-Universität zu Königsberg und ihre Professoren. Aus Anlass der Gründung der Albertus-Universität vor 450 Jahren Hg Dietrich Rauschning & Donata v. Nerée. Duncker und Humblot, Berlin 1995 (Reihe: Jahrbuch der Albertus-Universität zu Königsberg 1994, 29; letzter Band der Reihe überhaupt) ISBN 3-428-08546-9
- Die Matrikel und die Promotionsverzeichnisse der Albertus-Universität zu Königsberg in Preußen 1544–1829. 3 Bde, Leipzig 1910–1917 (Nachdruck: Nendeln/Liechtenstein 1976)
- August Witt: Die dritte Jubelfeier der Albertus-Universität zu Königsberg. Königsberg 1844
- 450 Jahre Universität Königsberg. Beiträge zur Wissenschaftsgeschichte des Preußenlandes. Mit Beiträgen von Hartmut Boockman [u. a.]. Herausgegeben von Bernhart Jähnig. Marburg 2001. ISBN 3-7708-1207-7
Nuorodos
- Oficiali Rusijos valstybinio Imanuelio Kanto universiteto svetainė Archyvuota kopija 2019-03-10 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos studentai Karaliaučiaus universitete Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Karaliaučiaus universitetas, Kas yra Karaliaučiaus universitetas? Ką reiškia Karaliaučiaus universitetas?
Sis straipsnis apie senajį Karaliauciaus universiteta Apie Kaliningrado universiteta skaitykite straipsnyje Rusijos valstybinis Imanuelio Kanto universitetas Karaliauciaus universitetaslot Universitas AlbertinaĮkurtas1544 m TipasValstybinisRektoriusGeorg Sabinus 1544 1547 m pirmasis VietaKaraliaucius Prusija Karaliauciaus universitetas arba Albertina pirmoji Prusijos aukstoji mokykla veikusi 1544 1945 m Karaliauciaus universitetasSenojo Karaliauciaus universiteto vieta zymi akmuoKaraliauciaus universitetas 1930 m Įejimas į UniversitetaSenato posedziu saleAulaAulaAlbertinaUniversiteto bibliotekaIstorija1542 m Prusijos kunigaikstis Albrechtas Brandenburgietis Lietuvos didziojo kunigaikscio Kazimiero dukters sunus įkure aukstesniaja mokykla partikuliara dvasininkams rengti Jos vedeju tapo kunigaikscio patarejas Abraomas Kulvietis kuris panasia mokykla buvo įsteiges ir Vilniuje Is sios mokyklos isaugo tuometinis Karaliauciaus Albertinos universitetas o Abraomas Kulvietis tapo sio universiteto hebraju ir graiku kalbu profesoriumi Universitetas iskilmingai atidarytas 1544 m rugpjucio 14 d Knypavos saloje pastatytame pastate kuris kartu su katedros mokykla sudare uzdara ansamblį su vartais į Sv Petro aikste Cia universitetas veike iki 1861 m kai gavo naujus rumus Steindamo rajone Naujasis italiskojo renesanso stiliaus Karaliauciaus universiteto pastatas Paradu aiksteje pastatytas pagal Augusto Stiulerio projekta 1861 1862 m 1944 m rugpjucio 30 d britu aviacijos antskrydziu metu Karaliauciaus universitetas ir Zoologijos institutas bei greta buves Zoologijos muziejus susprogdinti Karaliauciaus universiteto vietoje krasta okupavus Rusijai 1948 1967 m veike Valstybinis Kaliningrado pedagoginis institutas nuo 1967 m Valstybinis Kaliningrado universitetas nuo 2005 m Rusijos valstybinis Imanuelio Kanto universitetas Universitete is pradziu buvo įsteigtos 4 katedros Teologijos Teises Medicinos ir Laisvuju menu Universitetas ir LietuvaTeologijos fakultetas tapo Mazosios Lietuvos liuteronybes zidiniu Vienas is pirmuju jo studentu Martynas Mazvydas parase liuteroniskojo tikejimo santrauka Katekizma taip pat pirmaja liuteroniska liturgija lietuviu kalba isverte pirmasias giesmes Reformacijos tikslas buvo sviesti liaudį kad toji pati galetu skaityti Sventajį Rasta todel kunigas Jonas Bretkunas isverte Biblija į lietuviu kalba 1718 m atidaryta Lietuviu kalbos katedra 1718 1944 m veike Karaliauciaus universiteto Lietuviu kalbos seminaras Prie universiteto veikusios Karaliauciaus spaustuves spausdino knygas ir lietuviu kalba Rektoriai1709 1715 Heinrichas Lizijus 1749 1753 1768 1788 Imanuelis Kantas Liudvikas Reza 1918 1921 Adalbertas Becenbergeris 1934 1937 Jurgis Gerulis 1940 1944 paskutinis vokiskojo universiteto rektoriusProfesoriai 1857 1946 botanika 1898 1992 filosofija ir sociologija 1784 1846 astronomija Adalbertas Becenbergeris 1851 1922 aktyvus Lietuviu literaturos draugijos lietuviu kalbos ir senoves tyrejas baltistikos pradininkas Peteris Bolenas 1796 1840 orientalistika istorija Simonas Dachas 1790 1868 1803 1879 fizika istorija Johanas Gotlybas Fichte 1762 1814 filosofija Jurgis Gerulis Georg Gerullis 1888 1945 teologija 1749 1829 zoologija botanika mineralogija fizika chemija 1644 1687 istorija 1895 1933 valstybes teise 1776 1841 pedagogika Davidas Hilbertas 1862 1943 matematika istorija 1804 1851 matematika Imanuelis Kantas 1724 1804 filosofija 1824 1887 fizika Jonas Kirtoforas 1889 1974 zoologija 1753 1807 filosofija ekonomika Fridrichas Kursaitis Friedrich Kurschat 1806 1884 lituanistika 1836 1844 m studijavo universitete nuo 1865 m universiteto profesorius Sudare didziausia XIX amziaus vokieciu lietuviu ir lietuviu vokieciu kalbu zodyna bei lietuviu kalbos gramatika Abraomas Kulvietis Culvensis 1510 1545 1721 1740 teologijos profesorius rupinosi Sv Rasto ir kitu religiniu knygu vertimu į lietuviu kalba bei ju isleidimu filologija 1802 1878 filologija filologija Konradas Lorencas 1903 1989 etologija Nobelio premija 1544 1601 astronomija Hermanas Minkovskis studijavo o veliau deste universitete teise Georgas Heinrichas Ferdinandas Neselmanas 1811 1881 baltistika fizika Stanislovas Rapolionis Rapagelanus 1485 1545 teologijos katedros vedejas Vede disputus aiskino Biblija deste hebraju kalba Liudvikas Reza 1776 1860 1808 1875 matematika 1891 1976 istorija 1508 1560 1682 1753 1832 1891 botanika 1799 1868 istorija baltistika 1810 1899 teise istorija 1827 1871 medicinaKunigaiJonas Tartyla Sv Mikalojaus 1531 1536 Steindamo baznycios klebonas Pradejo laikyti pamaldas lietuviskai Baltramiejus Vilentas Steindamo baznycios klebonas religines literaturos vertejas StudentaiMartynas Mazvydas į tuometinį Kionigsberga Karaliauciu atvyko 1546 m kunigaikscio Albrechto kvietimu 1547 m studijuodamas parenge pirmaja lietuviska knyga Katechizmusa prasty zadei 1548 m bakalauro laipsniu baige Kionisbergo Karaliauciaus Albertinos universiteta 1549 m paskirtas kunigu į Ragaine Kazimieras Alminas Bernardas Andersonas Mikelis Asmys Jonas Berendas Jonas Berentas Georgas Beselmanas Ernstas Bironas Stanislovas Birziskis Juzefas Vladislavas Bychovecas Zacharijas Blotnas jaunesnysis Zacharijas Blotnas vyresnysis Friedrich Borschmann Jonas Bretkunas Jokubas Brodovskis Vilius Bruozis Benjaminas Budnas Ceslovas Chmielevskis Karolis Eduardas Cigleris Kristupas Cintijus Rudolfas Andrius Cipelis Samuelis Teodoras Cipelis Samuelis Dambrovskis Ernestas Dicelijus Kristijonas Donelaitis Erichas fon Drigalskis Viktoras Falkenhanas Vilius Gaigalaitis Viktoras Gailius Eduardas Gizevijus Jonas Ycas Hainsas Janertas Johanas Gotlybas Kroicfeldas Pranas Kulikauskas Aleksandras Kursaitis Stanislovas Marcijanas Musa Pilypas Ruigys Kristupas Sapunas Jonas Smilgevicius Heinrikas Teodoras fon Sionas Juozas Tonkunas Jurgis Zablockis Dovas Zaunius Arnoldas Zomerfeldas Hermanas ZudermanasLiteraturaLiucija Citaviciute Karaliauciaus universiteto Lietuviu kalbos seminaras istorija ir reiksme lietuviu kulturai Vilnius LLTI 2004 m Kasimir Lawrynowicz Albertina Zur Geschichte der Albertus Universitat zu Konigsberg in Preussen Berlin Duncker amp Humblot 1999 ISBN 3 428 10016 6 Die Albertus Universitat zu Konigsberg Hohepunkte und Bedeutung Vortrage aus Anlass der 450 Wiederkehr ihrer Grundung Hrg von Hans Rothe und Silke Spieler Bonn Kulturstiftung der Deutschen Vertriebenen 1996 ISBN 3 88557 146 3 Sabine Bamberger Stemmann Bearb Konigsberg und seine Universitat Eine Statte ostmitteleuropaischen Geisteslebens Nordost Archiv Zeitschrift fur Regionalgeschichte Neue Folge III 1994 H 2 1994 S 281 694 ISSN 0029 1595 Walter Hubatsch Die Albertus Universitat zu Konigsberg in Preussen in der Deutschen Geistesgeschichte 1544 1944 In Dt Universitaten und Hochschulen im Osten Koln Opladen 1964 S 9 ff Gotz von Selle Geschichte der Albertus Universitat zu Konigsberg in Preussen Konigsberg Kanter Verlag 1944 2 Aufl Wurzburg 1956 Jahrbuch der Albertus Universitat zu Konigsberg Preussen Berlin Freiburg Frankfurt 1951 ff bis 1994 Die Albertus Universitat zu Konigsberg und ihre Professoren Aus Anlass der Grundung der Albertus Universitat vor 450 Jahren Hg Dietrich Rauschning amp Donata v Neree Duncker und Humblot Berlin 1995 Reihe Jahrbuch der Albertus Universitat zu Konigsberg 1994 29 letzter Band der Reihe uberhaupt ISBN 3 428 08546 9 Die Matrikel und die Promotionsverzeichnisse der Albertus Universitat zu Konigsberg in Preussen 1544 1829 3 Bde Leipzig 1910 1917 Nachdruck Nendeln Liechtenstein 1976 August Witt Die dritte Jubelfeier der Albertus Universitat zu Konigsberg Konigsberg 1844 450 Jahre Universitat Konigsberg Beitrage zur Wissenschaftsgeschichte des Preussenlandes Mit Beitragen von Hartmut Boockman u a Herausgegeben von Bernhart Jahnig Marburg 2001 ISBN 3 7708 1207 7NuorodosVikiteka Karaliauciaus universitetas vaizdine ir garsine medziagaOficiali Rusijos valstybinio Imanuelio Kanto universiteto svetaine Archyvuota kopija 2019 03 10 is Wayback Machine projekto Lietuvos studentai Karaliauciaus universitete Archyvuota kopija 2007 09 27 is Wayback Machine projekto